- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- e2-1331-450/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00567-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Trečiasis asmuo
- A. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal bankrutavusio žemės ūkio kooperatyvo „Piktupėnų Javas“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos administratorių biuras“ ir trečiojo asmens A. S. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties, kuria nustatytas terminas procesinių dokumentų trūkumams pašalinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi žemės ūkio kooperatyvui (toliau – ŽŪK) „Piktupėnų Javas“, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Klaipėdos administratorių biuras“ (toliau – bankroto administratorius).
2. Klaipėdos apygardos teisme 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 24 d. gauti bankroto administratorės prašymas ir patikslintas prašymas patvirtinti ŽŪK „Piktupėnų Javas“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus. Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi patvirtinti bendrovės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai: kreditoriaus A. S. pirmos eilės finansinis reikalavimas dėl 16 613 Eur skolos už parduotą žemės ūkio produkciją; kreditoriaus A. S. trečios eilės 32 201 Eur finansinis reikalavimas. Teismas konstatavo, jog byloje nėra pateikta įrodymų apie bendrovės skolą A. S. už žemės ūkio produkciją, kurios vertė 41 612 Eur.
3. Bankroto administratorė 2019 m. sausio 29 d. pateikė prašymą patikslinti kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, nurodydama, jog teismas nepagrįstai konstatavo bendrovės skolą kreditoriui A. S. už trąšas, paslaugas, bet ne už žemės ūkio produkciją ir prašė teismo patvirtinti patikslintą kreditoriaus A. S. pirmos eilės 40 962 Eur finansinį reikalavimą. 2019 m. kovo 14 d. trečiasis asmuo A. S. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, jog teismas nepagrįstai nepatvirtino trečiojo asmens pirmos eilės 40 962 Eur finansinio reikalavimo dydžio, tuo tarpu atsakovės skola kaip trečios eilės kreditoriui A. S. turi būti 7 861 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi bankroto administratorei UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ ir trečiajam asmeniui A. S. nustatė septynių dienų terminą pateikti atskiruosius skundus dėl 2019 m. sausio 28 d. nutarties.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog bankroto administratorius prašyme ir trečiasis asmuo paaiškinimuose nesutiko su teismo nutartimi dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų patvirtinimo dalyje dėl A. S. reikalavimų atsakovei, jų pateiktus procesinius dokumentus vertino kaip atskiruosius skundus dėl 2019 m. sausio 28 d. nutarties.
6. Teismas pažymėjo, kad procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus atitinkantys atskirieji skundai teismui nebuvo pateikti, todėl nustatė terminą procesinių dokumentų trūkumams pašalinti.
III. Atskirųjų skundų argumentai
7. Atsakovo bankrutavusio ŽŪK „Piktupėnų Javas“ bankroto administratorė atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Bankroto administratorius nurodo, kad dėl bankroto administratoriaus 2019 m. sausio 29 d. procesinio dokumento pirmosios instancijos teismas nors ir nepriėmė rezoliucijos, tačiau teismo atlikti veiksmai (reikalaujami pateikti papildomi dokumentai, skiriami teismo posėdžiai) ir jų seka leidžia daryti išvadą, kad minėtas procesinis dokumentas buvo priimtas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių dokumentų trūkumų, o bylos nagrinėjimas yra faktiškai perėjęs į nagrinėjimą iš esmės.
7.2. Pirmosios instancijos teismas apelianto pateiktą prašymą formaliai perkvalifikavo į atskirąjį skundą, tuo tarpu iš skundžiamos nutarties nėra aišku, dėl kokių priežasčių byla negali būti nagrinėjama. Atkreipia dėmesį į tai, kad klaidingas dokumento pavadinimo nurodymas ar kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 4 dalį nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente. Teismas negali nemotyvuotai pakeisti savo pozicijos dėl jau iš esmės nagrinėjamos civilinės bylos, byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę žinoti, kokiame faktiškai procese jie dalyvauja ir kokiomis teisės normomis jie turi vadovautis.
7.3. Pabrėžia, kad 2019 m. sausio 29 d. teikė teismui procesinį dokumentą, kuriuo nesutiko su teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartyje priimtais sprendimais, todėl pirmosios instancijos teismas iki jo priėmimo turėjo įvertinti jo nagrinėjimo procesinę formą – laikyti jį prašymu dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo, ar spręsti jo kaip atskirojo skundo priėmimo klausimą. Apelianto nuomone, 2019 m. sausio 29 d. procesinis dokumentas atitinka prašymo teismui dėl kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo reikalavimus, kita vertus, šio procesinio dokumento turinys yra pakankamas jį laikyti ir atskiruoju skundu, jame yra visi būtini atskirojo skundo turinio elementai (CPK 306, 338 straipsniai). Formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas, pažeidžiami CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai.
7.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas po pusės metų trukusio bylos nagrinėjimo apelianto 2019 m. sausio 29 d. prašymą nusprendęs laikyti atskiruoju skundu ne tik neatsižvelgė, jog šis dokumentas iš esmės atitinka atskirojo skundo reikalavimus, bet ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nenurodydamas konkrečių procesinio dokumento trūkumų bei kaip šiuos trūkumus reikėtų ištaisyti. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis jau yra įsiteisėjusi, o iki skundžiamos nutarties priėmimo buvo sprendžiamas ne atskirųjų skundų priėmimo klausimas, o klausimas dėl kreditoriaus finansinių reikalavimų patikslinimo nagrinėjamas iš esmės.
8. Trečiasis asmuo A. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi, mano, jog teismas nagrinėjamu atveju netinkamai aiškino ir nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą.
8.2. Klaipėdos apygardos teismas, gavęs bankroto administratoriaus 2019 m. sausio 29 d. prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo ir trečiojo asmens 2019 m. kovo 14 d. rašytinius paaiškinimus priėmė rezoliucijas, kuriomis teiktus dokumentus pridėjo prie bylos, todėl daro išvadą, kad procesinių dokumentų priėmimo metu teismas nenustatė, jog egzistuoja kokios nors procesinės kliūtys priimti minėtus dokumentus ir neįpareigojo dokumentus pateikusius asmenis šias kliūtis šalinti.
8.3. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas ne tik, kad faktiškai yra priėmęs bankroto administratoriaus patikslintą prašymą ir trečiojo asmens teiktus rašytinius paaiškinimus, bet ir ėmėsi dokumentuose nurodytus klausimus spręsti iš esmės paskirdamas teismo posėdį rašytinio, vėliau žodinio proceso tvarka.
8.4. Pagal bendrąją taisyklę negalimos tokios situacijos, kai teismas iš karto nenustato visų procesinio dokumento trūkumų, kurių buvimas esmingai kliudo priimti nagrinėti procesinį dokumentą, kadangi tokiu būdu būtų pažeidžiamas proceso koncentruotumo principas (CPK 7 straipsnis). Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo nesinaudojo CPK nustatyta tvarka skųsti 2019 m. sausio 28 d. teismo priimtą nutartį, tačiau vadovaudamasis CPK 42 straipsniu, suteikiančiu teisę proceso dalyviui teikti įrodymus, argumentus ir samprotavimus visais bylos eigoje kylančiais klausimais, teikė rašytinius paaiškinimus, todėl mano, kad teiktus procesinius dokumentus vertinti / perkvalifikuoti kaip atskirąjį skundą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
9. Atsakovo bankrutavusio ŽŪK „Piktupėnų Javas“ bankroto administratorė pateikė atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą, nurodydama jos sutinka su pateiktu atskiruoju skundu ir bankroto administratorės atskirajame skunde pateikti argumentai iš dalies sutampa bei neprieštarauja trečiojo asmens pateiktiems argumentams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnis). Šio kodekso 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bankroto administratorei UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ ir trečiajam asmeniui A. S. nustatytas septynių dienų terminas procesinių dokumentų trūkumams pašalinti – pateikti atskiruosius skundus dėl teismo 2019 m. sausio 28 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi buvo patvirtinti atsakovės bankrutavusios ŽŪK „Piktupėnų Javas“ kreditorių finansiniai reikalavimai, inter alia (be kita ko) ir kreditoriaus A. S. pirmos eilės 16 613 Eur finansinis reikalavimas dėl skolos už parduotą žemės ūkio produkciją bei 32 201 Eur trečios eilės finansinis reikalavimas už negrąžintą avansinę įmoką bei už žemės sklypų nuomą. Bankroto administratorius, nesutikdamas su teismo patvirtinta kreditoriaus finansinių reikalavimų eile, 2019 m. sausio 29 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo, 2019 m. vasario 4 d. ir 7 d. pateikė papildomai teismo prašomus pateikti dokumentus, kurie priimti teismo 2019 m. vasario 7 d. rezoliucija. 2019 m. vasario 8 d. Klaipėdos apygardos teismas, nustatęs, kad dėl kreditoriaus A. S. reikalavimo patvirtinimo būtina atlikti išsamų įrodymų tyrimą, nutarė klausimą dėl atsakovės skolos A. S. už pateiktą žemės ūkio produkciją spręsti 2019 m. kovo 20 d. 10.00 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. 2019 m. kovo 14 d. kreditorius A. S. pateikė rašytinius paaiškinimus (paaiškinimai priimti teisėjo 2019 m. kovo 14 d. rezoliucija), nurodydamas, jog teismas nepagrįstai laikė, kad šalys įskaitė kreditoriaus A. S. skolą BŽŪK „Piktupėnų Javas“ už prekes ir paslaugas bei BŽŪK „Piktupėnų Javas“ įskaitė skolą kreditoriui A. S. už patiektą žemės ūkio produkciją. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą ir nutarė dėl kreditoriaus A. S. finansinio reikalavimo spręsti 2019 m. gegužės 14 d. 10.00 val. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Šis teismo posėdis neįvyko dėl teisėjo ligos ir dar kartą buvo atidėtas 2019 m. rugpjūčio 5 d. 10.00 val. 2019 m. liepos 18 d. priimta skundžiama nutartis dėl trūkumų šalinimo.
13. Aptariamų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykusio proceso eigą, konstatuoja, kad bankroto administratorius, reaguodamas į 2019 m. sausio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo priimtą nutartį dėl atsakovės kreditorių reikalavimų patvirtinimo, jau kitą dieną po nutarties priėmimo pateikė 2019 m. sausio 29 d. prašymą dėl kreditorių reikalavimų patikslinimo, kuriame prašė:
13.1. patvirtinti patikslintą 40 962,45 Eur dydžio kreditoriaus A. S. pirmos eilės finansinį reikalavimą už patiektą žemės ūkio produkciją;
13.2. patvirtinti patikslintą 7 851,65 Eur dydžio kreditoriaus A. S. trečios eilės finansinį reikalavimą;
13.3. patvirtinti patikslintą 238 313,60 Eur kreditoriaus UAB „Agrokoncernas“ trečios eilės finansinį reikalavimą;
13.4. patvirtinti patikslintą 3 800,37 Eur kreditoriaus V. V. trečios eilės finansinį reikalavimą.
14. Vadinasi, apeliantė bankroto administratorė prašymą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patikslinimo pateikė dar 2019 m. sausio 29 d., pirmosios instancijos teismas šį dokumentą priėmė ir klausimą nagrinėjo iš esmės, paskirdamas rašytinį, vėliau žodinius teismo posėdžius. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė kliūčių, dėl kurių kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo klausimas negalėtų būti išnagrinėtas. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį dėl procesinių dokumentų trūkumų šalinimo priėmė praėjus beveik pusei metų nuo prašymo patikslinti apelianto A. S. finansinį reikalavimą gavimo dienos ir, kaip jau buvo minėta, šį klausimą jau pradėjęs nagrinėti iš esmės teismo posėdžiuose.
15. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai. Išaiškėję procesinio dokumento trūkumai turi būti esminiai ir tik tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Jeigu jie (trūkumai) nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas. Remiantis kasacinio teismo praktika, procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą taikantis teismas turi aiškiai nurodyti, kokie konkretūs procesinio dokumento trūkumai buvo nustatyti bei kaip šiuos trūkumus reikėtų ištaisyti. Klaidingas procesinio dokumento, teismo pavadinimas ar kiti išimtinai formalūs trūkumai nėra pakankami taikyti trūkumų šalinimo institutą jau nagrinėjamoje byloje (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė trūkumų šalinimo institutą, nenurodė konkrečių trūkumų, kuriuos reikėtų ištaisyti, be to, pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis jau yra įsiteisėjusi, o iki skundžiamos nutarties priėmimo buvo sprendžiamas ne atskirųjų skundų priėmimo klausimas, tačiau byla dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo nagrinėjama iš esmės.
Dėl procesinės bylos baigties
16. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė trūkumų šalinimo institutą, nustatydamas bankroto administratorei UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ ir trečiajam asmeniui A. S. septynių dienų terminą procesinių dokumentų trūkumams pašalinti – pateikti atskiruosius skundus dėl teismo 2019 m. sausio 28 d. nutarties, todėl apeliantų atskirieji skundai tenkinami, o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį.