- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-20
- Bylos Nr.
- 1A-35-348/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00152-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- B. R.
- Nukentėjusysis
- I. Š.
- Advokatai
- Egidijus Storpirštis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,
viešajame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. R. gynėjo advokato Egidijaus Storpirščio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo B. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojus B. R. viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose arba nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, pagyenusio amžiaus arba tais, kuriems trūksta pagalbos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsigaliojimo, o įsigaliojus – panaikinti.
Ieškovės ir nukentėjusiosios I. Š. civilinis ieškinys yra tenkinamas iš dalies ir iš B. R. jai priteista 500 (penki šimtai) eurų neturtinės žalos.
Iš B. R. I. Š. priteisiama 1100 (vienas tūkstantis vienas šimtas) eurų teisinės advokato pagalbos išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. B. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis, 2018 m. lapkričio 1 d., apie 01.40 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) aikštėje, šalia naktinių klubų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų, buvusių prie šių klubų, akivaizdoje, konflikto su nukentėjusiąja I. Š. metu, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia vieną kartą kumščiu suduodamas jai į veidą, ko pasėkoje I. Š. buvo nuskelti 11, 12, 31, 41 dantų kandamieji kraštai dentino emalio ribose, pažeista burnos gleivinė, kas sukėlė jai fizinį skausmą bei kraujavimą iš burnos, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukeldamas įvykį mačiusių bei jį drausminusių asmenų pasipiktinimą.
2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais yra įrodyta, jog B. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
3. Nuteistojo B. R. gynėjas advokatas Egidijus Storpirštis skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį. Taip pat prašo priimti B. R. atžvilgiu naują nuosprendį – išteisinti kaltinamąjį ir nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, reikėtų atmesti nukentėjusiosios I. Š. civilinį ieškinį.
Šalies argumentai
3.1. Skunde gynėjas nurodo, kad įvykiai 2018 m. lapkričio 1 d. apie 01.40 val. (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) alėjoje prasidėjo nuo nukentėjusiosios šioje baudžiamojoje byloje. Kaltinamoji priešpriešinėje baudžiamojoje byloje buvo pripažinta dėl chuliganiško išpuolio. Nuteistojo advokatas savo skunde analizuoja byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus ir teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nes byloje nebuvo surinkta informacijos apie I. Š. dantų būklę iki nagrinėjamo įvykio. Gynėjo manymu, nesant tokių duomenų, dantys galėjo būti nuskelti bet kada.
3.2. Pažymima, kad 2018 m. lapkričio 1 d. 13 val. 58 min. I. Š. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikinę ligoninę pranešdama, kad dėl buityje patirtos traumos susižalojo kairę plaštaką. Kreipimosi metu I. Š. nesiskundė dantų sužalojimais, burnos gleivinės sužalojimais ar kitais sužalojimais įvairiose kūno vietose, o ypač galvos veido srityje, kas būtų galėję sukelti kraujavimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad sąlyginai po neilgo laikotarpio, praėjus apie 12 val. nuo tariamo įvykio, I. Š., turėdama galimybę, medikams apie jokį patirtą smurtą neužsimena, o į medikus kreipiasi dėl buitinės su šiuo ikiteisminiu tyrimu nesusijusios traumos. Be to, advokatas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuo 2018 m. spalio 23 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. I. Š. gydėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ psichiatrijos dienos stacionare, dalyvavo grupinėse veiklose kartu su kitais pacientais ir turėjo individualias konsultacijas (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-05-02 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymoje nurodoma, kad I. Š. gydymo laikas ar medikamentai koreguoti nebuvo. I. Š. neinformavo gydančios gydytojos, kad galėjo būti 2018 m. lapkričio 1 d. patyrusi smurtą. Advokato skunde patvirtinta, kad jokio smurto nukentėjusioji nebuvo patyrusi. Dėl tariamai 2018 m. lapkričio 1 d. nuskeltų dantų I. Š. kreipiasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik 2018 m. lapkričio 12 d., t. y. praėjus 12 dienų. Todėl, anot gynėjo, visiškai neaišku, kaip ir kada atsirado I. Š. dantų emalio lūžiai. Specialisto 2019 m. birželio 27 d. paaiškinimų protokole UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytoja, apžiūrėjusi I. Š., nurodė, kad minėtų dantų lūžimai galėjo būti padaryti traumos, bruksizmo (dantų griežimo) metu arba kandant kietą maistą. Įrodyta tai, kad dantų lūžiai, smūgiuojant į veidą, yra neįmanomi. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad I. Š. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota. 2018 m. lapkričio 12 d. nustatyti kandamų dantų kraštų nuskilimai dentino emalio ribose negali būti siejami su minima 2018 m. spalio 31 d. trauma. Skunde advokatas atkreipia dėmesį ir į tai, kad rašytiniais įrodymais nenustatytas tikslus laikas, kada I. Š. pažeisti 11,12, 31, 41 dantų kandamieji kraštai dentino emalio ribose. Tai yra, ar apskritai dar iki 2018 m. lapkričio 1 d., ar įvykio prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios, ar tęsiantis 2018 m. lapkričio 1 d. įvykiams (duomenys neskelbtini) alėjoje, (duomenys neskelbtini) bylos duomenimis konkrečias vietas pririšant prie Laisvės al. 21 namo, prie (duomenys neskelbtini) namo ir (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), ar buitinės traumos metu, dėl kurios I. Š. kreipėsi į VŠĮ (duomenys neskelbtini) klinikinę ligoninę, ar kokiomis kitomis datomis ir su tiriamu įvykiu nesusijusiomis aplinkybėmis iki 2018 m. lapkričio 12 d., kai I. Š. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“.
3.3. Skundu aukštesniajam teismui nuteistojo advokatas akcentuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismas B. R. kaltinamuoju nuosprendžiu inkriminavo I. Š. padarytus sužalojimus. Būtent, pažeista burnos gleivinė, kuri sukėlė jai fizinį skausmą bei kraujavimą, nėra fiksuojama jokiais rašytiniais įrodymais, tai yra, medicinos specialistų išvadomis ar parodymais, o suinteresuoti liudytojai skirtingai nurodo tariamas žaizdas. Antai P. T. buvo aptiktas nedidelis taškelis burnos viduje, o P. M. po viso vakaro įvykių I. Š. įlipus į autobusą stotelėje „(duomenys neskelbtini)“ pastebi kraujo žaizdą ant veido, t. y., ne burnos viduje - gleivinėje. Praeiviai I. Š. pamato ir apibūdina jau esant antroje ir atitinkamai trečioje to vakaro įvykių vietoje. Liudytojas D. J. antroje įvykio vietoje jokio kraujo nepastebi, liudytojas aktorius A. Ž. teatrališkai nurodo “veidas buvo kruvinas, mergina kovėsi rimtai”. Apibendrindamas skunde dėstomas aplinkybes nuteistojo advokatas teigia, kad teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės yra įrodytos nuosekliais, tarpusavyje neprieštaraujančiais nukentėjusiosios I. Š., liudytojų P. T., M. P. ir P. M. parodymais bei rašytiniais bylos duomenimis. Pasak advokato, teismas, vertindamas įrodymus ir jų patikimumą, neatsižvelgė į skunde minimas aplinkybes, ir taip esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principus.
3.4. Pasak skundą pateikusio nuteistojo advokato, atmestini teismo nuosprendžio motyvai, apibūdinant B. R., G. A. ir kartu buvusios V. B. parodymus, kadangi teismas, nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje, visus surinktus įrodymus vertino tik iš kaltinimui palankios pusės, visas abejones aiškino ne nuteistojo, kaip to reikalauja įstatymai, bet kaltinimo iškeltos versijos naudai. Užėmęs kaltinimui palankią pusę teismas vadovavosi išimtinai kaltinamajame akte surašytais motyvais, nekreipdamas dėmesio į kaltinamojo parodymus, kitus byloje surinktus duomenis, šių prieštaravimų nepašalino. Todėl advokato manymu galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, kas turėjo tiesioginės įtakos nuteistojo teisėms.
3.5. Be to, būtent nuo B. R. ir G. A. pilietiškumo ir įdėtų pastangų prasidėjo 2018 m. lapkričio 1 d. vykusių įvykių tyrimas, kai po suteiktos neatidėliotinos medicininės pagalbos nukentėjusioji iš karto kreipėsi į policiją. B. R. ir G. A. pastangomis buvo gauti ir ikiteisminiam tyrimui pateikti gatvės stebėjimo vaizdo kamerų įrašai, kuriuose fiksuoti įvykio aplinkybes objektyviai pateikiantys vaizdai, nurodytas galimas liudytojas – įvykio metu atpažintas praeivis aktorius A. Ž.. B. R. ir G. A. per socialinius tinklus kreipėsi ieškodami asmenų, mačiusių 2018 m. lapkričio 1 d. įvykius ir atsiliepus D. J., jo, kaip galimo liudytojo duomenis pateikė ikiteisminio tyrimo institucijai. Policijai per du mėnesius nenustačius 2018 m. lapkričio 1 d. konfliktą inicijavusios merginos ir vėliau su ja kartu smurtą tęsusių asmenų, 2019 m. sausio 3 d. B. R. juos atpažino einančius (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir įsėdusius į (duomenys neskelbtini) automobilį (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pasikvietęs G. A. ir stebėdamas jų judėjimą, pranešė policijos pareigūnams, kuriems sulaikius ir buvo nustatyta I. Š. ir M. P. tapatybės. I. Š. dėl tariamai jos atžvilgiu įvykdytos veikos į teisėsaugos institucijas kreipėsi ne nurodomo 2018 m. lapkričio 1 d. įvykio dieną, ar rytojaus dieną, ar po to, kai 2018 m. lapkričio 12 d. jai buvo suteiktos odontologinės paslaugos, bet praėjus beveik 5 mėnesiams ir mėnesiui nuo įteikto pranešimo apie įtarimą, kai buvo ji identifikuota dėl 2018 m. lapkričio 1 d. įvykdyto smurto, tokiu būdu siekdama padaryti spaudimą nuo jos chuliganiškos veikos nukentėjusiesiems. M. P. pasirinko kaip vyrą, stipresnį už ją ir įtikinamiau galėjusį smurtauti dėl išgalvotos istorijos apie narkotikus. Tuo metu praeivių parodymais mergina prašė policijos nekviesti.
3.6. Advokato manymu atmestini pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nedavė išsamių parodymų ir pažymima, kad B. R., kaip įtariamasis buvo aktyvus ikiteisminiame tyrime. 2019 m. rugsėjo 20 d. davė išsamius parodymus apklausiamas įtariamuoju, o 2019 m. rugsėjo 20 d. pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus. 2019 m. spalio 31 d. patvirtino anksčiau duotus parodymus, o 2020 m. lapkričio 15 d. ikiteisminiam tyrimui patvirtino reikšmingus rašytinius duomenis. Be to, paprašė ikiteisminį tyrimą papildyti atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje ir akistatą su I. Š., o 2019 m. lapkričio 27 d. sutiko dalyvauti akistatoje ir atsakė į visus tyrimo užduotus klausimus. 2019 m. lapkričio 27 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė įvykio aplinkybes, kurios buvo užfiksuotos parodymų patikrinimo vietoje. 2020 m. sausio 15 d. teismui pateikė reikšmingus baudžiamosios bylos nagrinėjimui dokumentus. Pasak advokato, įtariamojo dalyvavimas procesiniuose veiksmuose, išsamių parodymų užfiksavimas procesiniuose dokumentuose, objektyvios tiesos nustatymui reikšmingų dokumentų teikimas, ikiteisminio tyrimo duomenų pildymas, inicijavimas atlikti papildomus procesinius veiksmus parodo B. R. nuoseklią poziciją ir išsamumą tiek procesiniuose veiksmuose, tiek jų turinyje. Įtariamojo B. R. objektyviais duomenimis paremtų parodymų davimas, netenkinant noro pripažinti nepadarytą nusikalstamą veiką, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Dėl to nuosprendis, kuris buvo paremtas tokiu motyvu, yra panaikintas.
3.7. Nuteistojo gynėjo vertinimu atmestini ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai, apibūdinant G. A. ir V. B. parodymus. Advokatas pažymi, kad jei ne pilietiškas B. R. ir G. A. elgesys, tai 2018 m. lapkričio 1 d. įvykiai apskritai nebūtų buvę tirti, nebūtų sudrausmintas asmenų elgesys ateityje daryti nusikalstamas veikas ir galop nebūtų nustatyta ir išaiškinta nei I. Š., nei M. P.. Pažymima, kad G. A. nors ir įvykio metu draugavo su B. R., tačiau teisminio nagrinėjimo metu jie jau nebuvo pora. V. B. yra G. A., o ne B. R. draugė, todėl jos nėra suinteresuotos nei kad B. R. būtų nuteistas, nei kad išteisintas. Teismo posėdžio metu proceso šalims tikslinant 2018-11-01 įvykio aplinkybes į užduotus klausimus, natūralu, kad G. A. ir V. B. atsakė plačiau ir išsamiau. Pažymima, kad teismo posėdžių metu skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, parodymus davė P. T., P. M., M. P., o uždavus klausimą, kodėl taip gerai prisimena, nurodė, kadangi plačiau klausiama todėl dabar išsamiau atsako. Pirmosios instancijos teismas vertindamas B. R., G. A., V. B. parodymus dėl platesnio aplinkybių nurodymo, pripažino juos nenuosekliais ir nepatikimais. Tuo metu platesnius I. Š., o P. T., M. P., P. M. parodymus buvo laikyta nuosekliais, išsamiais ir patikimais. Paminėtu atveju teismas vertino liudytojų parodymų patikimumą, išsamumą ir nuoseklumą. Taip pat rėmėsi tik selektyviai priskirdamas įtariamojo pusės liudytojų parodymus, siedamas su tariamos atsakomybės išvengimo pripažino nenuosekliais, neišsamiais, nepatikimais parodymais, pažeidžiant šalių lygiateisiškumo, tinkamo įrodymų vertinimo principus. Patvirtinta, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios bei logiškos.
3.8. Pasak gynėjo atmestini ir nuosprendžio motyvai, jog tikėti nukentėjusiąja ir jos nurodytomis įvykio aplinkybėmis dėl Beno pasiūlytų 30 eurų, jos atsisakymo ir B. R. pavartoto smurto prieš ją sudaro ir tai, jog kaltinamasis turėjo maišelį su nenustatytos kilmės medžiaga. Advokatas pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu nėra išimta ir prie bylos prijungta jokio maišelio, o tuo labiau, su nenustatytos kilmės medžiaga, kurią teismas nuosprendyje įvardija B. R. turėtais narkotikais. Pažymima, kad teismo nuosprendžiai negali būti grindžiami prielaidomis, o prielaidos apie narkotinių medžiagų turėjimą dar duoda nuorodą ir į nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnyje, įvykdymą. Be to, baudžiamojoje byloje yra respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialo 2020 m. gegužės 27 d. medicinos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinanti, kad B. R. 5 pastarųjų metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimosi arba gydymo. Sveikatos priežiūros įstaigos išduota pažyma patvirtina, kad B. R. priklausomybės ligomis (taip pat dėl alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo) neserga, jokio santykio su narkotinėmis medžiagomis neturi.
3.9. Nuteistojo gynėjas nesutinka, kad B. R. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo požymiai. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis konstatuoja, jog nukentėjusiosios ir kaltinamojo kontakto neužfiksavo. Taigi, advokato manymu, konstatuojami objektyvūs ir tiesioginiai duomenys. Neatsižvelgiant į tai, kad B. R. tyčia vieną kartą kumščiu suduodamas I. Š. į veidą, nuskėlė 11, 12, 31, 41 dantų kandamuosius kraštus dentino emalio ribose, pažeidė burnos gleivinę, šie B. R. veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą bei kraujavimą iš burnos. Skunde advokatas analizuoja 2019 m. gegužės 28 d. ir 2019 m. spalio 9 d. kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis. Taip pat teigia, kad procesiniais veiksmais detalizuoti gatvės vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuoti vaizdai patvirtina faktą, kad prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios B. R. smūgio į veidą I. Š. nesudavė, jai tuo momentu nebuvo nuskelti 11, 12, 31 ir 41 dantų kandamieji kraštai dentino emalio ribose, nebuvo pažeista burnos gleivinė, nebuvo sukeltas fizinis skausmas bei nebuvo kraujavimo iš burnos, kadangi jos niekas, o tuo labiau P. T. neguodė. I. Š. kaip niekur nieko eidama šalia stebėjo, kaip M. P. muša B. R.. Jos veidas nebuvo kruvinas, eidama nesispjaudė, kaip parodymuose nurodo dantų gabaliukais, nebuvo susigūžusi ar kaip nors kitaip galinti reikšti skausmą po tariamo smūgio į veidą, o tik pasitaisė ranka perbraukdama palaidus plaukus. Byloje, kaip atsitiktiniai praeiviai buvo apklausti liudytojai – D. J. ir A. Ž. „(duomenys neskelbtini)“ prieigose. Taigi, byloje fiksuota aplinkinių asmenų reakcija, susijusi su ne šia nagrinėjama byla prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios, o su kita, priešpriešine baudžiamąja byla, kuri yra nagrinėjama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose (teisiama yra I. Š.).
3.10. Skunde aukštesniajam teismui nuteistojo advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidą konstatuodamas, kad B. R. atliko nusikalstamą veiką tyčia. Tai, kad B. R. jokios nusikalstamos veikos I. Š. atžvilgiu prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios neįvykdė, o I. Š. 2018 m. lapkričio 1 d. jo ir G. A. atžvilgiu buvo agresyvi patvirtina suplanuotas, veikiant bendrininkų grupėje atliktas persekiojimas, įvykdytas tęstinis smurtas (trijose skirtingose vietose), orientuotas į sveikatos sužalojimą aplinkinių akyse. Tai patvirtina ir praeivių D. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Apeliaciniame skunde nuteistojo advokatas taip pat cituoja ir liudytojo A. Ž. parodymus, kuriuose teigiama, kad jeigu kas ir galėjo sukelti aplinkinių reakciją, tai ne B. R., bet I. Š. ir M. P. veiksmai, kurie bus nagrinėjami kitoje baudžiamojoje byloje.
4. Atsiliepimų į nuteistojo B. R. gynėjo advokato Egidijaus Storpirščio apeliacinį skundą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme nuteistojo advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistojo B. R. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo B. R. gynėjo Egidijaus Storpirščio apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžių sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
7. Pažymima, kad byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais – išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajų ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
8. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismas, remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais bei tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. B. R. pagrįstai pripažintas kaltu dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, o nukentėjusiosios I. Š. patirti išgyvenimai pagrįstai pripažinti neturtine žala.
9. B. R. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl to, kad jis viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) aikštėje, šalia naktinių klubų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, esančių (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų, buvusių prie šių klubų, akivaizdoje, konflikto su nukentėjusiąja I. Š. metu, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia vieną kartą kumščiu suduodamas jai į veidą. Vėliau I. Š. buvo nuskelti 11, 12, 31, 41 dantų kandamieji kraštai dentino emalio ribose, pažeista burnos gleivinė, kas sukėlė jai fizinį skausmą bei kraujavimą iš burnos. Tokiais veiksmais B. R. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukeldamas įvykį mačiusių bei jį drausminusių asmenų pasipiktinimą ir jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Nuteistojo gynėjas skundu aukštesniajam teismui nesutinka su tokiu teismo sprendimu, apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas neigiant, jog šio konflikto metu I. Š. buvo nuskelti dantys, kadangi byloje nėra duomenų apie prieš tai buvusią jos dantų būklę bei tuo, kad nukentėjusiąja pripažinta I. Š. nesikreipė į gydymo įstaigą dėl jai padaryto sužalojimo, be to, nurodo, kad smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu nuteistasis neatliko.
10. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ar pan. Remiantis teismų praktika, būtent šie padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas – yra esminis šio nusikaltimo požymis, leidžiantis konstatuoti, kad veika peržengia privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam ginčo dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis tas, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį, nes šios nusikalstamos veikos sudėtis apima BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir jos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007, 2K-122/2008).
11. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu ir tai, kad komentuojama nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-437/2013, 2K-303/2014, 2K-84-458/2020).
12. Įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas B. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2874 straipsnyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl B. R. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas B. R. kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis. Pirmiausia, apklausė nuteistąjį (tuo metu kaltinamąjį) B. R., nukentėjusiąją I. Š., liudytojus, ištyrė dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo tiek B. R. ginančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismo išvados nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus, B. R. teisinančius, įrodymus (paties B. R. parodymus). Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo B. R. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra pagrįsta nuosprendyje išdėstytais bei įvertintais įrodymais.
13. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, B. R. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, nepripažino. Pirmosios instancijos teismo posėdyje B. R. parodė, kad byloje nagrinėjamo įvykio dieną bendravo su nukentėjusiąja I. Š., teigė, jog tarp jų vykusio trumpo pokalbio nukentėjusioji I. Š. spjovė su B. R. buvusiai G. A. į veidą, norėjo jai trenkti, todėl jis ją sulaikė už rankos. Parodė, kad jokių smūgių merginai nesudavė ir dantų neišmušė. Kad I. Š. buvo išmušti dantys ji papasakojo tik po antrojo B. R. užpuolimo (4t., b. l. 4-7). Tuo metu pati nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui, parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu vykusiame žodiniame pokalbyje, nuteistasis B. R. pasiūlė jai 30 eurų už tai, kad nieko nematė. I. Š. teigimu, ji matė kad B. R. turėjo kažkokį plastikinį maišelį, kurį persidėjo iš vienos kišenės į kitą. Šiai atsakius, kad matė, B. R. griebė jai už plaukų ir trenkė per veidą. Nukentėjusioji suprato, kad nuskilo dantis, nes iš burnos išspjovė dantų gabaliukus (3 t., b. l. 72-79). Šiuos jos parodymus patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja – P. T., kuri parodė, kad po B. R. suduoto smūgio į veidą, I. Š. pasiskundė, jog jai išmuštas dantis. Ši paprašė nukentėjusiosios išsižioti ir pamatė kraujosruvą ant lūpos, kraują matė tik jai išsižiojus. Nukentėjusioji ant delno padėjo dantų gabaliukus, tada P. T. pamatė, kad dantį jai ne išmušė, o tik nuskėlė (3 t., b. l. 90-98). Kad nukentėjusioji I. Š. rodė nuskeltus dantis patvirtino ir liudytojas M. P. (3 t., b. l. 90-98). Kaip ir B. R. bei G. A., taip pat jų kompanijoje buvusi V. B. parodė, kad tarp jų ir I. Š. vyko pokalbis, tačiau ji teigė, kad I. Š. puolė G. A. dėl to B. R. ją sulaikė už rankos. Be to, apklausta pirmosios instancijos teisme ji patvirtino, kad nukentėjusioji iš tiesų garsiai pasisakė, jog jai yra išmušti dantys, tačiau tai buvo antrojo konflikto metu (t. y., tuo metu, kai jie pajudėjo (duomenys neskelbtini) alėja link (duomenys neskelbtini)) (3 t., b. l. 119-122).
14. Iš baudžiamojoje byloje surinktų rašytinių duomenų nustatyta, kad I. Š. 2018 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančią gydytoją odontologę D. F. dėl patirtos traumos. Apžiūros metu buvo nustatyti 12, 21, 31, 41 dantų kandamų kraštų nuskilimai dentino emalio ribose (1 t., b. l. 27). Ikiteisminio tyrimo metu odontologė D. F. pateikė paaiškinimus, kuriuose parodė, kad I. Š. teigimu, 2018 m. spalio 31 d. traumos metu jai buvo nuskelti dantys. Taip pat parodė, kad pranešime apie suteiktą pagalbą padaryta techninė klaida ir I. Š. buvo nuskeltas ne 21, o 11 dantis. Odontologės paaiškinimų protokole užfiksuota, jog burnos minkštieji audiniai nebuvo pažeisti, patinimų nebuvo, kraujosruvų taip pat. Be to, nurodyta ir tai, kad minėtų dantų kraštų lūžiai galėjo būti padaryti ir traumos, ir bruksizmo (dantų griežimo) metu bei kandant kietą maistą (1 t., b. l. 86-87). Iš pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad dėl patirtos traumos ir nuskeltų dantų tvarkymo nukentėjusioji iš tiesų kreipėsi praėjus 12 dienų nuo patirtos traumos. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo advokato skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog nėra galimybės nustatyti kada atsirado I. Š. dantų emalio lūžiai. Iš byloje esančių paaiškinimų matyti, jog besikreipusi į odontologę, I. Š. aiškiai nurodė, jog dantų lūžius patyrė traumos metu. Teikdama paaiškinimus, D. F. negalėjo nurodyti kokios traumos metu, nes neprisimena, ar nukentėjusioji tai minėjo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji buvo apklausta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ji nurodė, jog į stomatologę kreipėsi jos tėtis sekančią dieną po įvykio (3 t., b. l. 72-79). Šiuos I. Š. parodymus patvirtino ir liudytoju apklaustas nukentėjusiosios tėvas T. Š., kuris parodė, jog matė vieną nuskeltą dantį, todėl kreipėsi į odontologę. Ji buvo išvykusi ir priėmė tik po 10 ar 14 dienų (3 t., b. l. 90-98). Iš esmės šiuos parodymus patvirtino ir liudytoja D. F., kuri parodė, kad I. Š. vizitas buvo užregistruotas lapkričio 12 d., tačiau galėjo būti, kad ji tik šią dieną buvo laisva ir tik lapkričio 12 d. galėjo priimti (3 t., b. l. 72-79). Vien tai, kad byloje nėra duomenų, kokia prieš nagrinėjamą įvykį buvo nukentėjusiosios dantų būklė, tyrimas nesudaro pagrindo abejoti nei jos pačios, nei byloje apklaustų liudytojų parodymais. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad apklausta odontologė parodė, kad dantų emalio kraštas gali būti pakankamai plonas ir užtenka mažo krestelėjimo jį nuskelti (3 t., b. l. 72-79). Iš tiesų, pritartina nuteistojo advokatui, jog po nagrinėjamo įvykio I. Š. kreipėsi į medikus dėl buityje patirtos traumos ir patekusi į gydymo įstaigą medikams apie dantų lūžimą ar patirtą fizinį smurtą neužsimena. Tačiau darytina išvada, kad nors įvykio dieną I. Š. patyrė fizinį smurtą, dėl to vėliau jai buvo nuskelti dantys, akivaizdu, kad šių įvykių ji nesureikšmino ir iš tiesų, į teisėsaugos institucijas kreipėsi tik tuomet, kai gavo pranešimą apie įtarimą dėl galimai jos pačios padarytos nusikalstamos veikos B. R. atžvilgiu. Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad apie patirtą traumą nukentėjusioji I. Š. prasitarė odontologei (t. y., tuo metu, kai I. Š. dar nebuvo žinoma apie jos atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą). Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusioji I. Š. neturėjo jokio pagrindo meluoti ir apie nuskeltus dantis ją gydžiusiai odontologei pateikti išgalvotas aplinkybes, juo labiau, kad kaip minėta, jai dar nebuvo žinoma apie B. R. kreipimąsi į medikus ir teisėsaugos instituciją. Priešingai nei skunde teigia nuteistojo advokatas, vien tai, kad nukentėjusioji į teisėsaugos institucijas kreipėsi po 5 mėnesių nuo nusikalstamos veikos padarymo ir būtent praėjus mėnesiui nuo jai įteikto pranešimo apie įtarimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tokiu būdu ji siekė padaryti spaudimą nuo jos chuliganiškos veikos nukentėjusiems asmenims. Pažymima, kad baudžiamuoju įstatymu nėra apibrėžta, kiek laiko praėjus nuo nusikalstamos veikos padarymo gali būti kreipiamasi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, svarbu, kad nebūtų nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnyje įtvirtintų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad minėtame straipsnyje nenurodyta, kad vieno asmens pareiškimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos yra viena iš aplinkybių, daranti baudžiamąjį procesą negalimu jo paties atžvilgiu. Tuo pačiu pažymėtina, kad BK paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, ir šiuo savo pažeistų teisių gynimo institutu nukentėjusioji I. Š. pasinaudojo.
15. Pirmosios instancijos teismas, kaip teisingai nurodyta nuteistojo advokato skunde, kaltinamuoju nuosprendžiu inkriminavo I. Š. padarytus sužalojimus, t. y., pažeistą gleivinę, kuri nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą bei kraujavimą. Šie duomenys iš tiesų nėra fiksuoti jokiais rašytiniais įrodymais arba medicinos specialistų išvadomis, tačiau remiantis I. Š. gydžiusios odontologės parodymais, minkštieji audiniai dažniausiai būna pažeisti mechaninių pažeidimų, pvz., smūgių. Ir tik nuo traumos dydžio priklauso, ar pažeidimai galėjo atsirasti per 11 dienų. Jos teigimu, jeigu tai buvo paviršutinis įbrėžimas, jis gali pranykti ir per 10 dienų (3 t., b. l. 72-79). Taip pat pažymima, kad pateiktais liudytojos P. T. parodymais, duotais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, po I. Š. suduoto smūgio P. T. apžiūrėjo nukentėjusiosios burną ir jai išsižiojus matė kraujosruvą ant lūpos. Vis dėlto vertinant nuteistojo advokato skunde nurodytus argumentus dėl dantų lūžių kaip pagrįstus, pažymima, kad BK 284 straipsnio taikymui nebūtina konstatuoti fizinio skausmo sukėlimą arba sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai. Jau aptarto teisinio reguliavimo kontekste atkreipiamas advokato dėmesys į tai, kad esminis šio nusikaltimo požymis yra visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas. Sveikatos sutrikdymas, teismų praktikoje apibrėžiamas kaip poveikis papildomam objektui, kuriuo gali būti pažeidžiama viešoji tvarka. Tačiau tai nėra būtinas šios nusikalstamos veikos padarymo požymis, kurį būtina nustatyti inkriminuojant nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
16. Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi byloje esantį vaizdo įrašą, pavadinimu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 147), pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji visuomenės rimties tvarkos sutrikdymo požymiai. Iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusioji I. Š. su P. T. eina link (duomenys neskelbtini) bažnyčios, pasuka link suolelio, kur, kaip nustatyta, stovėjo nuteistasis B. R. su liudytojomis (šioje baudžiamojoje byloje apklaustomis G. A. ir V. B.). Iš vaizdo įrašo spręstina, kad tarp asmenų vyksta pokalbis, tačiau 05.45 šio įrašo minutę matyti, kad tarp asmenų įvyksta susistumdymas, ir nors paties smūgio sudavimo nukentėjusiajai I. Š. iš tiesų nematyti dėl kameros filmavimo lauko, tačiau akivaizdu, kad tarp I. Š. ir B. R. vykęs pokalbis perauga į fizinius veiksmus. 5 min. 48 min. matyti, kad įvyksta susistumdymas, liudytoja P. T. šiek tiek susimėto. Jos elgesys atkreipia tiek I. Š. draugų kompanijos, tiek pro šalį praeinančių asmenų dėmesį. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos neįmanoma nustatyti dėl ko įvyko konfliktas, kokius žodžius vienas kito atžvilgiu pavartoja įvykio dalyviai, tačiau akivaizdu, kad B. R. veiksmai I. Š. atžvilgiu sukelia jos draugų pasipiktinimą. Tuo pat metu įvyksta muštynės. 6 min. 15 s. į vaizdo kameros filmavimo lauką išeina nukentėjusioji I. Š.. Matyti, kad ji kaire ranka pasitaiso plaukus. 6 min. 20 s. matyti, kaip ta pačia kaire ranka ji liečia burnos sritį. Šiame vaizdo įraše iš užfiksuotų aplinkybių pakanka konstatuoti, kad kaltinamojo elgesys – smurtas prieš nukentėjusiąją I. Š.. Atkreipiamas dėmesys, kad dėl įvykusio įvykio buvo pastebėtas smurtas, dėl to kilo ir muštynės. Tokiu būdu buvo sutrikdyta įvykyje dalyvavusių ir kitų pašalinių asmenų rimtis, visuomenės tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nuteistasis B. R. veikė tyčia atlikdamas nusikalstamą veiką. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, B. R. būdamas suaugęs asmuo, jau kartą teistas už visuomenės rimties sutrikdymą vartojant fizinį smurtą, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą bei neteisėtumą, t. y., suvokė, kad naudodamas fizinį smurtą viešoje vietoje, šventinę naktį, matant ar galint tai pamatyti daugeliui asmenų, ne tik gali sužaloti asmenį, sukelti fizinį skausmą, bet ir gali sutrikdyti visuomenės rimtį bei tvarką. Siekdamas sukelti fizinį skausmą ar sužaloti nukentėjusiąją suvokė, kad tuo gali būti sutrikdyta ir visuomenės rimtis bei tvarka. Skunde advokatas neigia B. R. kaltę ir teigia, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, jis nepadarė, tačiau tiek pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais, tiek apeliacine tvarka skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti B. R. kaltu dėl jo padarytos nusikalstamos veikos. Sutinkama, kad šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra duomenų apie pačios nukentėjusiosios I. Š. galimai padarytą nusikalstamą veiką B. R. ir G. A. atžvilgiu. Tačiau kaip teisingai nurodo nuteistojo advokatas, dėl I. Š. galimai padarytos nusikalstamos veikos yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla ir jos veiksmai bus įvertinti, priimant tam tikrą procesinį sprendimą.
17. Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistojo advokato skunde nurodytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas, kadangi jame konstatuota, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nedavė išsamių parodymų. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, konstatavo, jog parodymai nebuvo išsamūs. Tai nesudaro pagrindo B. R. atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti, kadangi įrodymų vertinimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Be to, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs B. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, vertino kaip neišsamius, nelaikydamas jų BPK pažeidimu, kurio pagrindu kaltinamasis nuosprendis turėtų būti panaikintas.
18. Remdamasi išdėstytu nutarties turiniu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo B. R. veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pirmosios instancijos teismas nepadarė materialiosios teisės arba procesinių pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinamas ar keičiamas skundžiamas nuosprendis, todėl nuteistojo advokato apeliacinis skundas turi būti atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo B. R. gynėjo advokato Egidijaus Storpirščio apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.