Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. patikslintą ieškinį atsakovui D. K. dėl atsisakymo priimti palikimą pripažinimo neteisėtu ir išieškojimo nukreipimo į palikimą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolė Virginija Meškauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui nepriėmus palikimo, yra pažeidžiami ieškovės interesai, kadangi nėra galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovo paveldėtą turtą, jog būtų įvykdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1747-967/2015, o taip pat išieškota skola vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi kito turto, kuris realiai galėtų būti realizuotas, atsakovas neturi. Siekiant apsaugoti ieškovės, kaip kreditorės, interesus, yra pagrindas pripažinti atsakovo palikimo atsisakymą (nepriėmimą) neteisėtu ir negaliojančiu bei nukreipti išieškojimą į atsakovui priklausančią palikimo dalį.

Teigia, kad ieškovė (kreditorė) iki atsakovo (skolininko) palikimo, atsiradusio po jo mamos mirties, atsisakymo (nepriėmimo), turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kuri, be kita ko, jau buvo perduota vykdyti antstoliui.

Pagal turto arešto pažymą turto disponavimo teisė yra apribota antstolio. Kito turto atsakovas neturi. (duomenys neskelbtini) mirus atsakovo motinai S. K., atsakovas įgijo įstatymo pagrindu į atsakovo motinai palikimo dieną priklausiusį turtą, tačiau jis neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti. Nurodo, kad atsisakymas nuo palikimo akivaizdžiai pažeidžia ieškovės (kreditorės) teises ir atsakovas (skolininkas) apie tai tikrai žinojo, nes kito turto, išskyrus butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo galėtų atsiskaityti su ieškove, atsakovas neturėjo ir neturi, o siekdamas išvengti išieškojimo iš paveldimo turto, atsakovas neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti. Teigia, kad atsakovas žinojo apie savo prievoles ieškovei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1747-967/2015, o taip pat išieškotiną skolą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal vykdomus išieškojimus ir apie tai, kad kito turto, santaupų neturi ir negali realiai, protingais terminais grąžinti skolas ieškovei.

Teigia, kad atsakovas nenurodė atsisakymo nuo palikimo priežasčių, o atsisakymas nuo palikimo neatitinka teisingumo ir geros moralės principų (CK 1.5, 1.80 ir 1.81 straipsniais). Faktiškai atsisakius palikimo atsakovas tapo iš esmės nemokus ir įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, nėra (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas neprivalėjo atsisakyti nuo palikimo. Neegzistavo joks atsakovo atžvilgiu taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kuriu pagrindu imperatyviai kiltų pareiga atsisakyti priimti palikimą. Atsakovas tokių aplinkybių taip pat nenurodė (CPK 178 str.). Atsakovas, atsisakydamas priimti palikimą, pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, siekdamas pažeisti kreditorės (ieškovės) interesus ir išvengti prievolių. Ieškovė ieškinį grindžia CPK 394 ir 387 str. ir CK 6.66 str.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad tarp atsakovo ir jo brolio buvo susitarimas dėl palikimo priėmimo, kad atsakovas, atsisakydamas priimti palikimą, vengia skolos mokėjimo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolė Virginija Meškauskienė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš į bylą pateikto sprendimo nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1747-967/2015 nusprendė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria D. K. įsipareigojo gera valia teikti lėšas nepilnamečių vaikų: D. K. ir A. K. naudai išlaikymą po 150 Eur kiekvienam, periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį, iki vaikai sulauks pilnametystės ir maksimaliai dalyvaus vaikų auklėjime. D. K. taip pat įsipareigojo sumokėti nepilnamečių vaikų naudai išlaikymo įsiskolinimą 2 000 Eur už dviejų metų laikotarpį iki ieškinio padavimo teismui dienos, mokėdamas dalimis po 50 eurų per mėnesį.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2015-11-25 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl aukščiau įvardintos teismo sprendimo dalies.

Į bylą pateikta antstolės Virginijos Meškauskienės 2024-047-17 pažyma vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkas D. K., išieškotoja R. S., teismo vykdomasis raštas Nr. 2-1747-967/2015, iš kurios matyti, kad išlaikymo įsiskolinimas 2024-07-01 yra 12 705,30 Eur.

Iš antstolės Virginijos Meškauskienės 2024-04-15 turto arešto akto matyti, kad 12 715,43 Eur sumai yra areštuota turtinė teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kol atsiras palikimą priėmęs asmuo.

Iš Gyventojų registro tarnybos duomenų matyti, kad S. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini).

Nors į bylą nepateikti giminystės ryšį patvirtinantys duomenys, tačiau atsakovas atsiliepimu neginčija, kad S. K. yra jo motina, o S. K. yra jo brolis. Teismas pažymi, kad minėtų asmenų vienodos pavardės patvirtina jų giminystę. Dėl nurodytos priežasties teismas neturi pagrindo abejoti dėl atsakovo teisės paveldėti turtą po motinos mirties.

Iš 2024-12-30 Testamento registro išrašo matyti, kad po S. K. mirties palikimą 2024-03-29 priėmė S. K. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų. Atsakovas neneigia, kad po motinos mirties yra likęs palikimas, kurio jis nepriėmė.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko nemokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio pareiškimo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018 27 punktas).

Byloje nustatyta, kad ginčijamo sandorio (palikimo atsisakymo) sudarymo metu atsakovas nebuvo padengęs įsiskolinimo ieškovei. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas palikimo atsisakymo metu turėjo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos ieškovei išieškojimą. Nenustatyta, kad atsakovas turi registruoto nekilnojamojo turto ar kitokio turto, iš kurio būtų galima visiškai ar iš dalies atsiskaityti su kreditore – ieškove.

Įvertinus tai, kad atsakovas yra palikėjos S. K. pirmos eilės įpėdinis (kartu su broliu), akivaizdu, kad atsakovas, įgyvendinęs teisę priimti motinos palikimą, būtų įgijęs nuosavybės teisę į palikimo objektu buvusį atitinkamą nekilnojamąjį turtą. Kadangi atsakovas, neturėdamas galimybių atsiskaityti su ieškove, nepriėmė palikimo, atsiradusio po motinos mirties, darytina išvada, kad tokiu būdu buvo panaikinta galimybė iš paveldimo turto įvykdyti skolinę prievolę ieškovei (padengti įsiskolinimą ar jį iš esmės sumažinti).

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovui sudarant ginčijamą sandorį – atsisakant priimti palikimą, buvo pažeistos ieškovės, kaip kreditorės, teisės. Atsakovui nepriėmus palikimo ir tokiu būdu atsisakius galimybės gauti mirusios motinos turto dalį, tuo pačiu jis sumažino galimybę bent iš dalies atsiskaityti su ieškove ir taip įvykdyti skolinę prievolę (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas suteikia kreditoriui galimybę ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti. Ši sąlyga, visų pirma, suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant, ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021 29 punktas).

Nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus - bylos atveju ieškovės, atsakovo kreditorės, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Atsakovas atsiliepime nurodo tokius palikimo nepriėmimo argumentus: 1) atsakovo brolis prižiūrėjo butą, mokėjo mokesčius, rūpinosi motina, 2) motinos kalbos turtą testamentu palikti atsakovo broliui, 3) atsakovas dėl savo elgesio motinos atžvilgiu nėra vertas paveldėti jos turtą.

Pagal Civilinio kodekso 5.6 straipsnio 1 dalį, neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą asmenys, kurie priešingais teisei tyčiniais veiksmais prieš palikėją, prieš kurį nors iš jo įpėdinių ar prieš testamente išreikštos palikėjo paskutinės valios įgyvendinimą sudarė teisinę padėtį, kad jie tampa įpėdiniais, jeigu teismo tvarka nustatytos šios aplinkybės: 1) tyčia atėmė palikėjui ar jo įpėdiniui gyvybę arba kėsinosi į šių asmenų gyvybę; 2) tyčia sudarė tokias sąlygas, kad palikėjas iki pat savo mirties neturėjo galimybės sudaryti testamento, jį panaikinti ar pakeisti; 3) apgaule, grasinimais, prievarta privertė palikėją sudaryti, pakeisti arba panaikinti sudarytą testamentą, privertė įpėdinį atsisakyti palikimo; 4) slėpė, klastojo ar sunaikino testamentą.

Atsakovas nurodo aplinkybes dėl 2023-04-27 įvykio, kuomet dėl jo veiksmų motina patyrė traumų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš esmės nurodytos aplinkybės, net ir nesant tai pagrindžiančių duomenų, negali pateisinti atsakovo atsisakymą priimti palikimą, kadangi tokie veiksmai neatitinka CK 5.6 straipsnyje nurodytų atvejų, kada paveldėti po motinos mirties jis negalėtų. Vien jo subjektyvus požiūris negali pateisinti palikimo nepriėmimo fakto ieškovui turint skolų.

Teismas taip pat pažymi, kad susiklosčiusi situacija šeimoje dėl rūpinimosi motina ir jos turtu negali lemti ieškovės, kaip kreditorės, teisių pažeidimo. Jei motina būtų norėjusi, ji būtų išreiškusi savo valią ir sudariusi testamentą, tad atsakovo argumentai yra subjektyvūs.

Teismas pažymi, kad atsakovui atsisakius priimti palikimą, visą palikimą priėmė jo brolis, dėl ko negalimas išieškojimas ir ieškovės turtinių interesų patenkinimas.

Teismas nenustatė, kad atsakovo nurodytos palikimo nepriėmimo priežastys nėra pateisinamos, atsisakyti priimti palikimą. Faktiškai atsisakęs palikimo atsakovas tapo iš esmės nemokus ir įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, nėra (CK 6.66 str. 1 d.).

Pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste ginčijamo sandorio sudarymas patvirtina ir atsakovo nesąžiningumą, kaip vieną iš actio Pauliana taikymo sąlygų. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Atsakovas neginčija, kad atsakovo skolinė prievolė ieškovei, dėl kurios antstolė vykdo priverstinį išieškojimą, 2024-07-01 sudarė 12 705,30 Eur, o šiuo metu galimai yra dar didesnė. Skola susidarė dar 2015-09-23 teismo sprendimo pagrindu, nemokant išlaikymo vaikams. Akivaizdi yra ir aplinkybė, kad atsakovui buvo žinoma apie jo atžvilgiu vykdomą priverstinį išieškojimą, pradėtą dar iki jo motinos mirties. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas atsisakė palikimo, kurį sudarė nekilnojamasis turtas, teismas sprendžia, kad atsakovas išvengė ieškovės reikalavimų patenkinimo iš jam priklausančio turto atsiradimo galimybės, todėl elgėsi nesąžiningai.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad yra nustatytos visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl yra pagrindas pripažinti atsakovo D. K. atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po mamos S. K. mirties, negaliojančiu sandoriu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus (šioje byloje – atsakovo G. N. kreditorės teises), pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises bei interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo kito asmens nuosavybėn (šiuo atveju – atsakovo K. N. nuosavybėn) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Aiškindamas restituciją reglamentuojančias teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-422-687/2016, 30 punktas).

Nagrinėjamu atveju pripažinus negaliojančiu atsakovo D. K. palikimo, atsiradusio po mamos S. K., mirties, atsisakymą (nepriėmimą) negaliojančiu, tenkintinas ieškovės reikalavimas nukreipti skolų, priteistų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1747-967/2015, o taip pat skolos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą ieškovės R. K. naudai į atsakovui D. K. tenkantį turtą po jo mamos S. K. mirties.

Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinas 100 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.)

Ieškovė teismo nutartimi buvo atleista nuo 120 Eur žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį. Ieškinį tenkinus, valstybei iš atsakovo priteistinas 120 Eur žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.). Byloje patirta 24,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo. Valstybei iš ieškovo priteistina 144,65 Eur.

Teismo nuomone, kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai neturi reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimo, atsiradusio po mamos S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties, atsisakymą (nepriėmimą) negaliojančiu.

Nukreipti skolų, priteistų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1747-967/2015, o taip pat skolos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimą ieškovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai į atsakovui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), tenkantį turtą po jo mamos S. K. mirties.

Priteisti ieškovei R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 100 Eur (vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 144,65 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti, kad atsakovas jas sumokėti turi Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662 ir pateikti mokėjimą patvirtinančius duomenis teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.