Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-07-03 · Civilinė byla Nr. e2-17668-1014/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-03
Bylos Nr.
e2-17668-1014/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12404-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Kazlauskienė
Atsakovas
G. M., A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-17668-1014/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12404-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 3.1.7.6.; 3.2.3.2.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams G. M. ir A. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų G. M. (toliau – atsakovas) ir iš atsakovės A. M. (toliau – atsakovė) lygiomis dalimis 707,42 Eur skolą, 21,43 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys priimtas 2020 m. balandžio 29 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, paliekant pranešimą apie įteiktus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Kadangi atsakovai nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė nuo 2017 m. kovo 30 d., tiekė centralizuotą šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris remiantis Nekilnojamo turto registro duomenimis priklausė Z. M., kuri 2018-02-27 mirė. Iš Testamentų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad butą paveldėjo atsakovai A. M. ir G. M., tačiau paveldėto buto nuosavybės teisės iki šiol neįregistravo Nekilnojamojo turto registre. Taip pat iš Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad atsakovai bute faktiškai gyvena ir vartoja šilumos energiją. Pažymėtina, jog remiantis kasacinio teismo praktika, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Taigi šiuo atveju atsakovai laikytini buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais, o aplinkybė, jog atsakovų nuosavybės teisės į minėtą butą nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nėra reikšminga sprendžiant atsakovų atsakomybės ieškovei klausimą.

Tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo sudaryta rašytinės Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau darytina išvada, kad tokia sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnis), nes vadovaujantis CK 6.384 straipsnio 1 dalimi, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, 6.383 straipsnis, 6.391 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, o tai leidžia daryti išvadą, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas, nagrinėjamu atveju atsakovas. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašoma priteisti 707,42 Eur skola priteistina ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų, t. y. po 353,71 Eur iš kiekvieno atsakovo (CK 6.38, 6.101 straipsniai, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.383-6.384, 6.388, 6.391 straipsniai).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Ieškovė, taikydama 0,02 procento delspinigių normą, už kiekvieną praleistą dieną nuo nesumokėtos sumos už paskutinių šešių mėnesių laikotarpį (180 dienų) paskaičiavo atsakovams 21,43 Eur delspinigių. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnis nustato, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas lygiomis dalimis priteisti iš atsakovų 21,43 Eur delspinigių, t. y. 10,72 Eur iš kiekvieno atsakovo, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas lygiomis dalimis priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 728,43 Eur (po 364,43 Eur iš kiekvieno atsakovo) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 21,71 Eur bylinėjimosi išlaidos (16 Eur žyminio mokesčio ir 5,71 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų ir Gyventojų registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašą), t. y. po 10,86 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Iš atsakovų valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t. y. 7,16 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), nes iš šalies pagal CPK 96 str. 6 d. į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5 Eur) (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ (j. a. k. 124135580) iš atsakovo G. M. (gim. (duomenys neskelbtini) ) 353,71 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 71 ct) skolos, 10,72 Eur (dešimt eurų 72 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (364,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,86 Eur (dešimt eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ (j. a. k. 124135580) iš atsakovės A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) 353,71 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 71 ct) skolos, 10,72 Eur (dešimt eurų 72 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (364,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,86 Eur (dešimt eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovų G. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) 7,16 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, t. y. po 3,58 Eur iš kiekvieno atsakovo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Kazlauskienė