Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Živilės Aleksonytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. N. (A. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis, teistas paskutinius kartus:

1. Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant 32 MGL (1600 Eur) dydžio baudą,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. N. sugadino svetimą turtą, o būtent – jis, 2023 m. lapkričio 10 d., nuo 06.30 val. iki 07.59 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) , tyčia apgadino A. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išdaužė visus automobilio stiklus, apgadino kėbulą, nulaužė šoninius veidrodėlius, vairuotojo pusės durelių rankeną, automobilio kairės pusės kėbule padarė įlenkimus, tokiu būdu sugadino A. S. priklausantį 1500 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. N. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jo esmę suprato, lietuvių kalbą supranta ir moka, todėl vertėjas jam nėra reikalingas. Nėra registruotas ir gydytas jokiose psichiatrinėse gydymo įstaigose. Priklausomybių ligų centre taip pat nėra registruotas. A. S. yra jo pažįstamas nuo senų laikų. 2023 m.lapkričio 10 d., tikslaus laiko nepamena, buvo paryčiais, dar tamsu. Atvežė jį pažįstamas, jo kontaktų neturi, vardo neatsimena į (duomenys neskelbtini) , stovinčių automobilių aikštelę, kur stovėjo „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jis žino, kad minėtas automobilis priklauso jo pažįstamui A. S. Jis tyčia iš pavydo dėl savo sugyventinės E. Š., nusprendė apgadinti automobilį su kirvuku. Atvykę pirmą kartą apgadino neatsimena tiksliai ką, po ko išvažiavęs vėl grįžo ir apgadino dar kartą su tuo pačiu kirvuku, po ko išvažiavęs vėl grįžo ir dar kartą apgadino. Iš tikro neatsimena, ar tai buvo 2-3 kartai kai grįžo ir gadino automobilį. Pats įvykio metu buvo neblaivus ir sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytas apgadintas automobilio dalis, kad tą jis ir padarė. Taip pat nori paminėti, kad vieną kartą pats taip pat atvažiavo su automobiliu apgadinti dar kartą A. S. automobilį. Kaltės neneigia, ją pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Su A. S. kalbėjo ir žadėjo jam atlyginti žalą, jis sutiko, yra jau jam sumokėjęs 100 Eur, kuriuos padavė gal sekančią dieną. Šiuo metu jie susitarę, kad jam gražins 1500 Eur. Jam jo pažįstamas sakė, kad pretenzijų neturi ir, kad jei gražins šią sumą sutiks susitaikyti su juo baudžiamojoje byloje. Byloje pateikė įsipareigojimą atlyginti iki 2024 m. birželio 30 d. žalą jo pažįstamam A. S. 1500 Eur. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 23-25, 173-175).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. S. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena vienas. Šiuo metu niekur nedirba. Nuo 2023 m. lapkričio 9 d. buvo namuose, kitą dieną, nakties metu, 2023 m. lapkričio 10 d., apie 02.03 val. jam paskambino draugė E. Š., kurios pavardės nežino ir už valandos atvyko į svečius pas jį. Pastarąją pažįsta apie porą metu, su ją santykiai geri. Apie dvi valandas draugė buvo pas jį, po to išvyko namo. 2023 m. lapkričio 10 d., po 04.00 val. pas jį dar buvo atvykęs nuo mokyklos metų pažįstamas A. N., kuris buvo užėjęs, jis atidarė jam buto duris ir įleido į namus. Pastarasis apžiūrėjo buto kambarius, ieškojo tikriausiai E. Š., tuo metu jos jau jo namuose nebuvo. A. N. apsižiūrėjus jo bute, jam pasakė „Kur yra E.?“, išsakė savo pretenzijas „necenzūrinis žodis“. Jis jam pasakė, kad E. Š. čia nėra, kur jį yra nežino, pasakė, kad jį yra išėjusi ir paprašė A. N. išeiti iš buto. Lauke apie minutę pakalbėjo ir išsiskyrė, jau buvo apie 05.00 val. ryto. Jis išvažiavo su automobiliu, kurį vairavo D., į miestą. O A. N. pasiliko prie jo namų, lauke. Ką jis darė toliau, nežino. A. N. buvo iš išvaizdos labai girtas, apsirengęs su tamsios spalvos striuke ir kapišonu, mėlynos spalvos džinsais. Tuo laikotarpiu bendraudami ant jo jokio kraujo nebuvo. 2023 m. lapkričio 10 d., apie 09.45 val., jam paskambino policijos pareigūnas bei pranešė, kad jo automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo paliktas stovėti tarp pastatų (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelėje, arčiau Nr. (duomenys neskelbtini) pastato, yra apgadintas. Automobilis nėra draustas, yra neužregistruotas, tačiau yra pirkimo-pardavimo sutartis, kurią pateiks savanoriškai. Atvykus į vietą, pamatė, kad jo automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra apdaužytas, buvo sudaužyti visi langai, apgadintas automobilio kėbulas, abu šoniniai veidrodėliai, vairuotojo pusės durelių rankena, ant automobilio kairės pusės šono, ant kėbulo buvo įlenkimai. Dėl apgadinto jo automobilio patyrė 1500 Eur turtinę žalą. Norės reikšti civilinį ieškinį tyrimo eigoje, kai bus nustatyta tikroji padaryta jam turtinė žala. Įtaria, kad sugadinti jo automobilį galėjo A. N. Tai galėjo padaryti laikotarpyje 2023 m. lapkričio 10 d. nuo 05.00 val. iki 06.00 val. Jis sutinka, jog A. N. jam sumokėtų padarytą turinę žalą 1500 Eur iki 2024 m. birželio 30 d., ją mokėdamas dalimis, tam neprieštarauja. Tai yra jo senas pažįstamas, kažkiek bendrauja, jis atsiprašė jo, todėl nori pateikti naują civilinį ieškinį dėl jo apgadinto automobilio 1500 Eur (el. b. l. 18-21, 20-22, 146-148).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. Š. parodė, kad A. S. gyvenanti (duomenys neskelbtini), gerai pažįsta, jis yra jos geras draugas. Ji 2023 m. lapkričio 10 d. lankėsi A. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tikslaus laiko neatsimena, bet buvo greičiausiai vėlus vakaras. Jai yra žinoma, kad A. S. naudojasi (duomenys neskelbtini) spalvos automobiliu „Volkswagen Golf“, kurio valstybinių numerių neatsimena. Iš pačio A. S. buvo sužinojusi, kad jo naudojamas automobilis „Volkswagen Golf“ buvo sugadintas. Pažįsta A. N., jis yra jos sugyventinis. Jis gyvena kartu su ja adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 10 d. buvo susipykusi su A. N. ir išvažiavo savo keliais. Ji išvažiavo pas draugą A. S., o kur išvažiavo A. N. nežino. A. N. jos ieškojo A. S. bute. Taip pat žino, kad A. S. naudojamą automobilį apgadino jo sugyventinis A. N. Pačio automobilio apgadinimo fakto nematė, nes tuo metu buvo kartu su A. S. atitolusi nuo įvykio vietos. Jis pasielgė netinkamai dėl pavydo. A. N. ir A. S. šio metu gerai bendrauja ir bando susitarti dėl turtinės žalos atlyginimo (el. l. b. 92-95).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. V. parodė, kad 2023 m. lapkričio 10 d., apie 06.30 val. miegojo bute, kuriame gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Miegant ją pažadino automobilio veikiančios signalizacijos garsai. Atsikėlė pasižiūrėti pro langą ir pamatė, kad aikštelėje, priešais gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), automobilyje veikė signalizaciją, o šalia to automobilio stovėjo vyriškis, kuris su kažkokiu tai daiktu, tiksliai nematė kokiu daiktu, išdaužė automobilio galinio lango stiklą. Automobilis, kuriame buvo sudaužytas galinis stiklas buvo „Volkswagen Golf“, pilkos spalvos, jo valstybinių numerių nežino. Taip pat matė, kad vyriškis išdaužęs lango stiklą nubėgo į šalia stovintį automobilį, sėdo į vairuotojo vietą ir išvažiavo. Automobilis, kurio išvažiavo vyriškis buvo universalo kėbulo tipo, tamsios spalvos, markės neįsidėmėjo, valstybinių numerių nematė. Po to nuėjo miegoti toliau ir maždaug po 40 minučių, tai galėjo būti apie 7.10 val., lauke dar buvo tamsoka, ją pažadino stiklo dužimo garsai. Atsikėlė iš lovos ir pro langą pamatė, kaip tame pačiame automobilyje „Volkswagen Golf“ veikė signalizacija, o šalia automobilio tas pats vyriškis, kuris nubėga link šalia stovinčio automobilio į kurį sėdą į vairuotojo vietą ir išvažiuoja. Automobilis, kurio išvažiuoja vyriškis buvo tas pats, kurį matė prieš tai. Stiklo dužimo garsus tik girdėjo, bet kaip jie buvo daužomi nematė. Po to vėl nuėjo miegoti ir maždaug po 20 minučių, tai galėjo būti apie 7.30 val., kai lauke buvo jau šviesiau, ją pažadino vėl automobilinė signalizacija. Atsikėlė ir tą kartą pro langą pamatė, kaip tas pats vyriškis rankose turėdamas pailgą daiktą, panašų į pagalį, daužė tą patį automobilį „Volkswagen Golf“, kuriame veikė signalizaciją. Matė, kad vyriškis daužė į išorinius galinio vaizdo veidrodėlius ir į šonines automobilio dalis. Vyriškis dėvėjo juodos spalvos džinsines kelnes, megztinį ar striukę tamsios mėlynos spalvos, jo plaukai buvo tamsios spalvos. Šio vyriškio veido bruožų nematė, todėl atpažinti iš veido jo negalėtų. Vyriškis sudaužydamas daiktų automobilį nuėjo link automobilio, kuris buvo pastatytas atokiau ir matė tik to automobilio galinį žibintą. Šalia „Volkswagen Golf“ matė tik vieną vyriškį, kitų asmenų nematė. Apdaužytas automobilis priklauso kaimynui, vaikinui, kurio duomenų nežino, jo nepažįsta. Kas būtent sudaužė „Volkswagen Golf“ nežino, tik buvo mačiusi tą nepažįstamą vyrą (el. b. l. 120-123).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas – lengvasis, trijų durų, pilkos spalvos automobilis Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovi tarp namų pažymėtu numeriais (duomenys neskelbtini) už namų nuo (duomenys neskelbtini) arčiau (duomenys neskelbtini) namo, automobilyje matosi išdaužti bagažinės, kairės pusės galinis, kairės pusės priekinis, priekinis, dešinės pusės priekinis, dešinės pusės galinis langai, įlenktas kairės pusės galinis sparnas ir durelės, ant automobilio stogo yra dvi kėbulo apgadinimo žymės, galimai paliktos nuo aštraus nenustatyto įrankio, panašios dvi žymės stebimos ant automobilio dešiniojo šono (galinėje pusėje), kėbulo kairėje pusėje taip pat yra dvi paliktos žymės, ant variklio dangčio stebimos dar dvi žymės, nuo nenustatyto įrankio, nulaužti dešinės ir kairės pusės galinio matymo veidrodėliai, įlenktas ir apgadintas dešinės puses galinis sparnas, nulaužta kairės pusės durų rankena. Prie automobilio ir viduje matoma daug bespalviu stiklo šūkiu (dalis šūkių paimama ir supakuojama į voką Nr. 1), prie automobilio guli nulaužtos durų rankenos, veidrodėliu dalys. Ant automobilio kėbulo kairės puses galinio sparno ir durelių matomos raudonos spalvos sustingusios skysčio dėmės, dėmių mėginiai paimami ant šlapios vatos su pagaliuku ir supakuojama į voką Nr. 2. Prie automobilio kairės pusės durelių, ant žemės gulintį sulaužyta automobilio durelių rankena, apžiūrėta paimama ir supakuojama į voką Nr. 3. Ant pastatų, Nr. (duomenys neskelbtini) kampo matosi vaizdo stebėjimo kamera, Nr. (duomenys neskelbtini) pastato balkono matosi vaizdo stebėjimo kamera. Daugiau pėdsakų ar objektų turinčių reikšmės bylos tyrimui nerasta (el. b. l. 62-64, 65-80).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas1 vnt. vaizdo įrašo, kuris buvo išreikalautas prie tyrimo medžiagos. Vaizdo įrašas yra 16,3 MB apimties. Vaizdo įrašas peržiūrimas Windows Media Player programėle. Vaizdo įraše vaizdas yra nespalvotas. Ekrano apačioje yra fiksuojama data ir laikas. Įrašas prasideda nuo 11/10/2023 07:57:55 val., baigiasi 11/10/2023 07:59:28 val. Vaizdo įraše yra fiksuojami vienas šalia kito stovintys automobiliai. Automobilių valstybiniai numeriai nesimato. Šalia matomas pravažiavimo kelias, kurio pravažiuoja automobiliai. 07.58 val. vaizdo įraše matyti, kad keliu privažiuoja lengvasis automobilis, tamsios spalvos ir sustoja prie stovinčių automobilių. Sustojusio automobilio valstybinių numerių nesimato. Iš automobilio vairuotojo pusės išlipa asmuo, apsirengęs tamsiais rūbais, kurio veido bruožų nesimato, kuris prieina prie vieno iš stovinčio automobilio, šviesesnės spalvos nei kiti stovintys automobiliai ir asmuo mosikuodamas vaikšto prie vieno automobilio dešiniojo šono. Vaizdo įraše matyti, kaip šiame automobilyje, prie kurio vaikšto asmuo, užsidegė avarinės šviesos. Vaizdo įraše 7.59 val. asmuo grįžta prie savo atvažiavusio automobilio, sėda už vairo ir išvažiuoja. Kitų reikšmingų objektų vaizdo įraše neužfiksuota (el. b. l. 96-98, 105-107).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. gruodžio 27 d. specialisto išvadoje NR. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova, padaryta 2023 m. lapkričio 10 d. apžiūrint įvykio vietą esančią (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: A. N. (el. b. l. 130-133).

A. N. 2024 m. sausio 24 d. pateiktame įsipareigojime nurodoma, kad jis pasižada nukentėjusiajam A. S. sumokėti 1500 Eur turtinę žalą už sugadintą turtą iki 2024 m. birželio 30 d. (el. b. l. 183).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų išrašo matyti, kad 2024 metų sausio mėnesį automobilio „Volkswagen Golf“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM – 1 240 Eur (el. b. l. 184).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Aptariamos nusikalstamos veikos dalykas – svetimas turtas. Pagal BK 190 straipsnio 2 dalį turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60-495/2023, Nr. 2K-128-511/2022).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. N. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į išdėstytą, A. N. inkriminuota nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. N. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Nukentėjusiajam A. S. 2024 m. sausio 26 d. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis buvo informuotas apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta (el. b. l. 36-37).

Dėl skirtinos bausmės

Už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę A. N., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

A. N. padarė vieną nusikalstamą veiką priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 187 straipsnio 1 dalis), kuri buvo padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. N. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad kaltinamasis dirba. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, A. N. yra baustas administracine tvarka, taip pat teistas už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Teismo vertinimu, A. N. kriminalinė praeitis rodo tam tikrą polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms.

Atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Prokurorės pasiūlyta – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokurorė pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie ribotų pastarojo nusikalstamą elgesį ir įtakotų jo gyvenimo būdą, o būtent – įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbo reikalais ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis) bei įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir paskiriant pastarajam galutinę 1 metų laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbo reikalais ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis) bei įpareigojimu atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. S. pateikė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur turtinės žalos atlyginimo.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Iš anksčiau baudžiamajame įsakyme aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamasis A. N. sugadindamas A. S. priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarė 1500 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam A. S. Minėto turto sugadinimo priežastis – nusikalstami A. N. veiksmai. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių – 1500 Eur vertės turtinės žalos bei A. N. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. A. S. 2024 m. sausio 23 d. pateiktame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad jis patyrė 1500 Eur žalą, kurią prašo atlyginti. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. N. civilinį ieškinį pripažino. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad 1500 Eur suma priteistina iš kaltinamojo A. N. A. S. naudai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. E. 2024 m. sausio 22 d. nutarimu kaltinamajam A. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui:

1. Stiklo šukės, vatos tamponas su raudonos spalvos mėginiu, automobilio kairės pusės durelių rankena nuo žemės, baudžiamajam įsakymui įsigaliojus, sunaikintini;

2. Pirkimo – pardavimo sutartis, baudžiamajam įsakymui įsigaliojus, grąžintina teisėtam savininkui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. N. (A. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbo reikalais ar sveikatos priežiūra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis), bei atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. N. galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbo reikalais ar sveikatos priežiūra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis), bei atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

A. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo A. S. civilinį ieškinį 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) sumai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir iš A. N. A. S. naudai priteisti1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui:

1. Stiklo šukės, vatos tamponas su raudonos spalvos mėginiu, automobilio kairės pusės durelių rankena nuo žemės, baudžiamajam įsakymui įsigaliojus, sunaikinti;

2. Pirkimo – pardavimo sutartis, baudžiamajam įsakymui įsigaliojus, grąžinti teisėtam savininkui.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai;

2. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

3. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.