Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, aukštesniojo išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. D. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir parodė, kad penktadienį vakare susipyko su žmona, apie 23 val. išgėrė 350 g. brendžio, dar porą skardinių alaus. Nuėjo miegoti apie 1 val. Atsikėlė 11 val., jautėsi gerai. Apie 14 val. turėjo reikalų, todėl išvažiavo. Važiuodamas pakliuvo į reidą, pareigūnai patikrino blaivumą. Pareigūnai nustebo, kad jis tiek įpūtė, nes atrodė adekvatus. Pareigūnai pasakė, kad valandos bėgyje jis turi teisę nuvažiuoti ir priduoti kraują ir kai jį paleido, iškvietė taksi ir per 40 min. nuvažiavo į klinikas, kur nustatė 1,53 prom. neblaivumą. Automobilis „BMW 730“ priklauso jam. Minėtą automobilį pirko už 16 600 Eur paėmęs vartojimo paskolą. Dirba (duomenys neskelbtini). Mėnesinės pajamos 1 300 – 1 400 Eur.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 24 d. apklaustas E. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. liepos 18 d. apie 23 valandą išgėrė brendžio apie 300 gramų ir pora skardinių alaus. Maždaug iki 00.30 val. vartojo alkoholį, vėliau nuėjo miegoti. Kitą dieną, 2025 m. liepos 19 d. atsikėlė iki 11 val. Atsikėlęs papusryčiavo ir maždaug po 14 val. reikėjo jam nuvažiuoti į Justiniškes. Prieš išvažiuodamas iš namų jautėsi gerai, nesijautė neblaivus. Įsėdo į jam priklausantį automobilį „BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Važiuodamas pakliuvo į reidą. Pamatęs reidą pradėjo jaudintis. Pareigūnai jį sustabdė ir pirmu pūtimu įpūtė daugiau nei 1,5 promilės. Pareigūnai jam sakė, kad neatrodo girtas, leido jam pasivaikščioti. Antru pūtimu įpūtė dar daugiau. Jis iš karto sutiko su pūtimais. Jam pareigūnai patys pasiūlė nuvykti į Antakalnio ligoninę pasitikrinti neblaivumą iš kraujo. Jis nuvažiavo į ligoninę ir atlikus tyrimą jam nustatė 1,53 promilės neblaivumą. Jis serga (duomenys neskelbtini), todėl turbūt sunkiai skaido alkoholį, nežino kodėl taip galėjo nutikti. Jam labai gaila, kad taip atsitiko, labai pergyvena dėl šios susiklosčiusios situacijos.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad 2025 m. liepos 19 d., 14.40 val., Vilniuje, Justiniškių g. ties stotele, pavadinimu „Sūduvių“, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, E. D. vairavo automobilį „BMW 730“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,94 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Apžiūros objektas – automobilis BMW 730d, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), juodos spalvos. Jis randasi Justiniškių g. stotelėje „Sūduvių“ (kryptis link Medeinos g.). Iš dešinės automobilio pusės yra minėta stotelė „Sūduvių“ bei šaligatvis, iš kairės yra kelias iš dviejų juostų, kurių kryptis yra link Medeinos g. Ant automobilio išorinių akivaizdžių apgadinimų nesimato. Automobilio salone, priekyje, keleivio vietoje, ant kilimėlio guli tuščias plastikinis vandens butelis. Salono gale jokių daiktų nėra. Automobilio bagažinėje mėtosi įvairūs daiktai: tašė, bakeliai su skysčiu bei maišai. Automobilis yra paimtas ir išvežtas į saugojimo aikštelę adresu Vilnius, Minsko pl. 21.

Surašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. liepos 19 d. vykdant policines priemones - vairuotojų blaivumo kontrolę Vilniuje, Justiniškių g. ties stotele Sūduvių (kryptis link Medeinos g.) apie 14:40 val. patikrinimui buvo sustabdytas automobilis BMW 730d, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio jį vairavo E. D., nuo kurio sklido nestiprus alkoholio kvapas. Patikrinus vairuotoją bekontakčiu alkoholio detektoriumi jo iškvėptame ore buvo nustatyta alkoholio. Paklausus vairuotojo ar jis vartojo alkoholį, jis atsakė, kad vartojo vakar, tai yra 2025 m. liepos 18 d. apie 23:00 val. Patikrinus E. D. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARFM-0207 14:43 val. pirmu patikrinimu buvo nustatytas 1,94 prom. neblaivumas, antru patikrinimu 15:02 val. nustatytas 1,99 prom. neblaivumas. Vairuotojui buvo paaiškinta, kad dėl vairavimo neblaiviam kai tai daro neblaivūs virš 1,5 prom. vairuotojai, bus surinkta pirminė medžiaga bei pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vairuotojas buvo nustebęs, nes pasak jo, jis nesijaučia neblaivus bei aplamai jaučiasi gerai. Tačiau, su alkotesterio parodymais jis sutiko bei dokumentus pasirašė.

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad E. D. buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir alkotesteriu pirmu pūtimu nustatytas 1,94 prom. neblaivumas, antru pūtimu nustatytas 1,99 prom. neblaivumas.

Iš Emprekio pažymos matyti, kad automobilio „BMW 730“ vertė su PVM yra 23 030 Eur.

Iš Regitra pažymos matyti, kad automobilio „BMW 730“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) savininkas yra E. D..

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog E. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo E. D. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys. E. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

IV. Bausmės skyrimo klausimai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Spręsdamas dėl E. D. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryta nesunki nusikalstama veika), padaryta veika yra baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, bei E. D. asmenybę – neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, baustas administracine tvarka (taip pat ir už KET pažeidimus), dirbantis. Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra bauda. Taigi, už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą E. D. skirtina 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Kadangi kaltinamasis E. D. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skiriama 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).

Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kadangi E. D. buvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jis išvadų nepadarė, teismas sprendžia E. D. uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. liepos 24 d.

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio „BMW 730“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, savininkas yra E. D., todėl šis automobilis, kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo priemonė, turi būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vertė VšĮ „Emprekis“ duomenimis 23 030 Eur su PVM, konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytai nusikalstamai veikai ar asmenybei. Konfiskuodamas automobilį teismas itin didelę reikšmę teikia tam faktui, kad kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogišką veiką, tačiau išvadų nepadarė. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Prokurorė, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, 2025 m. liepos 23 d. nutarimu laikinai apribojo E. D. nuosavybės teises į automobilį „BMW 730“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra konfiskuojamas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo E. D., kadangi bylą teisme nuspręsta nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, todėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (moka paskolą konfiskuojamam automobiliui, šiuo nuosprendžiu paskirta bauda), teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

E. D. (E. D.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. D. skirti galutinę 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Paskirti E. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti E. D. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, paimant iš jo valstybės nuosavybėn automobilį „BMW 730“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini).

Prokurorės 2025 m. liepos 23 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į E. D. priklausantį automobilį „BMW 730“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

E. D. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.