Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2012-02-07 · Civilinė byla Nr. 2-64-272/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-02-07Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-07
Bylos Nr.
2-64-272/2012
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00765-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stefanovič
Ieškovas
UAB „Damodara“
Atsakovas
N. S.
Advokatai
Nerija Žeknienė, Aldona Birutė Jankevičienė
Kategorijos
  • 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-64-272/2012 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00765-2011-9.Procesinio sprendimo kategorijos: 32.1.; 116.1. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. vasario 7 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič,sekretoriaujant Gražinai Simanavičienei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Damodara“ atstovams Gediminui Melieškai ir advokatei Aldonai Birutei Jankevičienei,

atsakovei N. S.,atsakovės atstovei advokatei Nerijai Žeknienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei N. S., dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimų pašalinimo ir žalos, padarytos neteisėtais veiksmais, atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu ieškiniu (b. l. 67-70) prašo įpareigoti atsakovę pašalinti bet kokius trukdymus ieškovo darbuotojams, transporto priemonėms patekti servitutiniu keliu, žemės sklypo plane (b. l. 24) pažymėtu indeksu S2 (211 kv. m), nustatytu žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į teritorijoje esančius statinius – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 1E1p, ir sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 2F1p, bet kuriuo paros metu, pašalinant savavališkai įrengtų vartų užraktą; priteisti iš atsakovės 7725,31 Lt žalos, patirtos dėl trukdymo ūkinei veiklai, atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovai paaiškino, jog ieškovas yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininkas. Nurodytame žemės sklype yra ieškovo naudojami statiniai - pastatas, parduotuvė ir sandėlis, kuriuos ieškovas naudoja pagal tiesioginę paskirtį, tai yra sandėliavimui ir didmeninei prekybai. Nekilnojamojo turto registre 2001-07-25 buvo įregistruotas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, žemės sklypo plane (b. l. 24) pažymėtas indeksu S2 (211 kv. m). Šis servitutas suteikė teisę ieškovui netrukdomai patekti, tai yra įeiti ir įvažiuoti transporto priemonėmis į nuomojamą žemės sklypą, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ieškovas netrukdomai naudojosi aukščiau nurodytu servitutu iki 2010 metų pabaigos, po to atsakovė savavališkai užrakino ties servitutiniu keliu įrengtus vartus, o vėliau statybiniais blokais užvertė įvažiavimo kelią į teritoriją prie ieškovui priklausančių statinių. Nurodytais veiksmais atsakovė sutrikdė ieškovo ūkinę veiklą. Prasidėjus teisminiam procesui, atsakovė vienašališkai, neinformavusi ieškovo, kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama pakeisti viešame registre įregistruoto servituto turinį. Servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, buvo pakeistas į servitutą - teisę naudotis pėsčiųjų taku. Be to, atsakovė, nesuderinusi su ieškovu, sudarė naują jai priklausančio žemės sklypo planą, kuriame taip pat buvo pakeistas aukščiau nurodytas servitutas ir vietoje buvusio servituto - teisės važiuoti transporto priemonėmis, atsirado statinių servitutas. Įregistruoto servituto turinio pakeitimo klausimo atsakovė nederino su ieškovu, taip pat ir su kitais besiribojančių žemės sklypų naudotojais. Šie atsakovės veiksmai yra neteisėti. Vienašališkas servituto pakeitimas padarė ieškovui turtinę žalą. Ieškovo teismui pateiktas 2011-01-31 aktas patvirtina, kad atsakovė užrakina ieškovo transportą teritorijoje ir neleidžia jam išvažiuoti. Ieškovui pradėjus naudotis išsinuomotu žemės sklypu, atsakovė leido naudotis ginčo vieta, kuriuo ieškovas ir naudojosi, tačiau dėl nežinomų priežasčių, kilus konfliktui, ieškovui buvo pranešta, kad nuo 2010 m. lapkričio mėnesio ieškovo transporto priemonės per vartus įleidžiamos nebus. Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovė dar labiau apsunkino ieškovo padėtį, nes buvo atvežti statybiniai blokai, kuriais buvo užverstas kelias į ieškovo nuomojamą žemės sklypą, esą, kad ieškovas negalėtų susitarti su darbuotojais, saugančiais vartus, ir tokiu būdu nebūtų praleistos ieškovo transporto priemonės. Esant tokiai situacijai ieškovas prarado galimybę naudotis jam teisėtai priklausančiu turtu ir atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su didmeninės prekybos vykdymu. Pateikti ieškovui padarytos žalos paskaičiavimai yra grindžiami ieškovo sąnaudomis, kurios yra patirtos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškinio padavimo dieną nuostoliai sudarė 7725,31 Lt.

Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, jog ji pagal 2006-05-30 ir 2007-02-27 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis įsigijo dalį valstybinio žemės sklypo. Įsigydama valstybinės žemės sklypo dalį, atsakovė susipažino su dokumentais, kuriais jai buvo leista įsigyti valstybinę žemę, - Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-11 įsakymu Nr. 2.3-3721-79 ir 2006-12-29 įsakymu Nr. 2.3-12950-79. Nurodytais įsakymais buvo nustatytos atsakovei parduodamos žemės sklypo dalys, visi naudojimosi žemės sklypu apribojimai bei pasiūlyti žemės sklypo servitutai - teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, statinių servitutas. Vilniaus apskrities viršininkas 2006-04-11 įsakymu Nr. 2.3-3721-79 nustatė servitutus: S1 - teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (visame žemės sklypo plote) bei statinių servitutus, tai yra servitutą S2, kurio plotas - 154 kv. m, ir servitutą S3, kurio plotas - 211 kv. m. Visuose dokumentuose, tai yra 2006-09-01 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 902, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane, buvo nurodyti visi aukščiau nustatyti servitutai. Parengtas žemės sklypo planas yra įregistruotas VĮ Registrų centre. Ieškovas Nekilnojamojo turto registro duomenų neginčijo, nepateikė įrodymų, kad yra pradėta byla dėl tokių duomenų nuginčijimo. Atsakovė pati negali nei pakeisti servitutų, nei nustatyti servituto turinio, ko ji ir nepadarė. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2011-10-21 atsakymas atsakovei. Mano, jog nagrinėjamu atveju visiškai įrodyta aplinkybė yra ta, jog Nekilnojamojo turto registre buvo padarytas netikslus įrašas, o ne, kaip teigia ieškovas, klaidingai nustatytas servituto turinys. Servituto turinį nustato administraciniai aktai, tai yra nurodyti Vilniaus apskrities viršininko įsakymai. Nei servitutų turinys, nei jų įregistravimo pagrindai nesikeitė VĮ Registrų centro įrašuose. Atsižvelgiant į tai, kad yra įregistruoti servitutai - leisti kitiems asmenims prieiti prie nuosavybės teise priklausančių pastatų, bei į tai, jog atsakovės valdomose žemės sklypo dalyse nėra jokių ieškovui priklausančių pastatų, ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo prašyti atsakovės netrukdomai naudotis jai nuosavybės teise priklausančia sklypo dalimi. Atsakovė privalo laikytis visų jos sklypo dalims nustatytų apribojimų, ką ji ir atlieka, nepažeisdama nei ieškovo, nei kitų asmenų teisių. Ieškovo nurodoma aplinkybė, jog atsakovė sukrovė statybines medžiagas ant žemės sklypo dalių, kuriose nustatyti servitutai, nėra įrodyta. Žemės sklype yra statybinių medžiagų, kurios priklauso atsakovei, tačiau jos nėra sukrautos žemės sklypų dalyse, kuriose nustatyti servitutai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad sudėtos statybinės medžiagos pažeidžia ieškovo interesus. Byloje esantis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir jame esančios nuotraukos patvirtina atsakovės nurodomas aplinkybes, kad ieškovui priklausančio pastato kiemo vidinėje pusėje nėra jokių sandėlių, teritorija yra apleista, apaugusi žole ir nenaudojama. Tai patvirtina nuotraukos Nr. 12, 13. Aplinkybę, kad atsakovė netrukdo ieškovui ar jo darbuotojams patekti į ieškovo nuomojamą žemės sklypą per metalines duris, patvirtina nuotraukos Nr. 10, 11, 14, 15, kuriose aiškiai matyti, jog į teritoriją galima patekti per metalines duris, esančias šalia ieškovo administracinio pastato. Atsakovė neturi įstatyminio, sutartinio ar kito įpareigojimo vykdyti ieškovo reikalavimus dėl patekimo į jo nuomojamą žemės sklypą transporto priemonėmis. Atsakovės atstovė pažymėjo, jog vartai buvo įrengti iki atsakovei įsigyjant valstybinio žemės sklypo dalis. Ieškovo reikalavimas dėl 7725,31 Lt žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, tai yra, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo daliai yra nustatytas kelio servitutas, kuriuo atsakovė neleidžia naudotis, taigi, neįrodyta viena iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, tai yra neteisėti veiksmai. Atsakovė pateikė prašymą VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Trakų ir Elektrėnų skyriui patikslinti įrašus pagal administracinius aktus, nustatančius servitutus, o VĮ Registrų centras kaip įgaliota institucija sprendė, ar pakeisti įrašus, ar ne. Atsakovė taip pat paaiškino, kad ginčo vietoje jokio kelio nėra, ieškovas niekada per ginčo vietą krovinių neveždavo, kadangi ieškovo sandėliai yra iš lauko pusės. Atsakovė tik retkarčiais leisdavo ieškovo transportui pravažiuoti pro vartus.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką įstaigai pranešta tinkamai (b. l. 117), gautas prašymas bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 120).

Atsiliepimas

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareikštą patikslintą ieškinį (b. l. 90-92), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos nuostatas savivaldybės administracijos direktorius, formuodamas bei tvirtindamas pageidaujamų nuomotis ar pirkti žemės sklypų ribas, plotus ir apribojimus, pateikia pasiūlymus ir dėl servitutų nustatymo. Trakų rajono savivaldybės mero 2001-07-19 potvarkio Nr. 416 buvo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas, ribos, naudojimo apribojimai ir servitutai – leisti kitiems asmenims prieiti prie nuosavybės teise priklausančių pastatų (S1, kurio plotas – 154 kv. m, ir S2, kurio plotas – 211 kv. m). Vilniaus apskrities viršininko 2001-07-25 įsakymu Nr. 2446-79 savivaldybės suformuotas žemės sklypas, kurio bendras plotas – 14602 kv. m, buvo išnuomotas UAB (duomenys neskelbtini) ir nurodytu administraciniu aktu buvo nustatyti savivaldybės siūlyti servitutai: leisti kitiems asmenims prieiti prie nuosavybės teise priklausančių pastatų (S1, kurio plotas – 154 kv. m, ir S2, kurio plotas – 211 kv. m), kurie buvo įregistruoti VĮ Registrų centre. Tikslinant žemės sklypo naudotojų naudojamus žemės sklypo plotus, aukščiau nurodyti servitutai tiek Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-03-09 įsakyme Nr. P2-221, tiek žemės sklypo plane buvo įvardinti kaip statinių servitutai. Parduodant dalį nurodyto žemės sklypo atsakovei, statinių servitutai buvo įrašyti ir į Vilniaus apskrities viršininko 2006-12-29 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog statinių servitutas arba anksčiau vadinamas „servitutas – teisė kitiems asmenims prieiti prie nuosavybės teise priklausančių pastatų“ nėra kelio servitutas. 2001-07-19 Trakų rajono savivaldybės mero potvarkiu buvo nustatytas, o Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-03-09 įsakymu patikslintas būtent statinių servitutas, o ne kelio servitutas, todėl ieškovo reikalavimas, jog atsakovė pašalintų bet kokius trukdymus tam, kad ieškovas galėtų patekti į teritoriją, kaip jis nurodo, servitutiniu keliu, yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esanti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007-01-25 išrašo kopija (b. l. 14) patvirtina, jog ieškovas pagal 2001-07-25 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 284 (b. l. 77) ir 2007-01-10 susitarimą (b. l. 28) naudojasi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje esančios Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-11-22, 2011-05-06, 2011-06-21 išrašų kopijos (b. l. 20-22, 37-39, 99-101) patvirtina, jog į 3715/14602 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra įregistruota atsakovės nuosavybės teisė; įregistravimo pagrindas: 2006-05-30 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-02-27 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl nustatyto servituto rūšies bei turinio.

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). CK 4.124 str. reglamentuoja servituto nustatymo pagrindus ir momentą. Nurodyto straipsnio 1 dalyje įtvirtinti keturi fakultatyvūs servituto nustatymo pagrindai: įstatymas, sandoris, teismo sprendimas ir įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas.

Servitutui, kaip nuosavybės teisęvaržančiai daiktinei teisei, būdinga tai, kad servitutas seka paskui daiktą (CK 4.111 str. 2 d.). Servitutas apriboja savininko teisę naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktu, todėl logiška, pagrįsta ir suprantama įstatymų leidėjo pozicija, įtvirtinta CK 4.112 str. 1 d., pagal kurią servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečiosnaudojimosi daiktu teisės. Iš nurodytos įstatymo normos išplaukia, jog nustatant servitutą turi būti aiškiai nurodyta, koks servitutas nekilnojamajam daiktui yra nustatomas bei koks yra nustatomo servituto turinys.

Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-02-20 nutarimo Nr. 180 redakcija), 33.7 punkte numatyta, kad, kai žemės sklypą išnuomoja savivaldybės taryba, savivaldybės meras (valdyba), gavęs tvarkos 32 punkte nurodytus dokumentus, pagal detalųjį planą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą pateikia apskrities viršininkui pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo. Byloje esanti Vilniaus apskrities viršininko 2001-07-25 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)kopija (b. l. 47) patvirtina, jog nurodytu įsakymu, vadovaujantis, be kita ko, Trakų rajono savivaldybės mero 2001-02-27 potvarkiu Nr. 81 ir 2001-07-19 potvarkiu Nr. 416, inter alia UAB (duomenys neskelbtini) išnuomotas 14602 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); nustatyti žemės servitutai: leisti kitiems asmenims prieiti prie nuosavybės teise priklausančių pastatų (S1 – 154 kv. m ir S2 – 211 kv. m). Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimo Nr. 1442 redakcija) 14.3 punkte numatyta, kad Žemėtvarkos skyrius, gavęs asmens prašymą parduoti žemės sklypą, kuris yra mieste, ir kitus taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus, per 10 dienų pateikia savivaldybės administracijos direktoriui šių dokumentų kopijas su lydraščiu ir prašo pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-03-09 įsakymu Nr. P2-221 inter alia pasiūlyti žemės sklypo servitutai – teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, statinių servitutas (b. l. 44-46). Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-11 įsakymu Nr. 2.3-3721-79 inter alia nutartaatsakovei parduoti 3355 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį; nurodytu įsakymu nustatyti servitutai: (207) servitutas – teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (S1 – 14602 kv. m), (205) statinių servitutas (S2 – 154 kv. m ir S3 – 211 kv. m) (b. l. 40-41). Vilniaus apskrities viršininko 2006-12-29 įsakymu Nr. 2.3-12950-79 inter alia nutarta atsakovei parduoti 360 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį; nurodytu įsakymu nustatyti servitutai: (207) servitutas – teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (S1 – 14602 kv. m), (205) statinių servitutas (S2 – 154 kv. m ir S3 – 211 kv. m) (b. l. 42-43). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju servitutai buvo nustatyti administraciniu aktu.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-11-22, 2011-05-06 išrašuose (b. l. 20-22, 37-39) nurodyta, jog į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (toliau tekste – Žemės sklypas), yra įregistruotos kitos daiktinės teisės: servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), įregistravimo pagrindas – Apskrities viršininko 2006-04-11 įsakymas Nr. 2.3-3721-79, plotas – 1,4602 ha (14602 kv. m), įrašas galioja nuo 2006-05-04; kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), įregistravimo pagrindas – Apskrities viršininko 2001-07-25 įsakymas Nr. 2446-79, aprašymas (servituto turinys): leisti prieiti prie statinių (S1- 154 kv. m ir S2- 211 kv. m), įrašas galioja nuo 2001-08-13.

Aplinkybę, jog Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-11 įsakymu Nr. 2.3-3721-79 nustatyti statinių servitutai (S2 – 154 kv. m ir S3 – 211 kv. m), patvirtina ne tik nurodyto administracinio akto turinys, bet ir kiti bylos duomenys: Žemės sklypo ribų 2006-09-01 paženklinimo-parodymo akto kopija (b. l. 48-49), Žemės sklypo planas (b. l. 50, 59, 107), trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų,Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimas į pareikštą patikslintą ieškinį (b. l. 90-92) bei 2011-04-28 pranešimo Nr. 46SD-506 kopija (b. l. 60-61).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Vilniaus apskrities viršininko 2001-07-25 įsakymu Nr. 2446-79 Žemės sklypui nustatyti žemės servitutai: leisti kitiems asmenims prieiti prie nuosavybės teise priklausančių pastatų (S1 – 154 kv. m ir S2 – 211 kv. m). Žemės įstatymo (1997-06-26 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija)11 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad žemės servitutai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į visuomenės poreikius. Atsižvelgiant į tai pripažintina, jog nagrinėjamu atveju aukščiau nurodyti žemės servitutai administraciniu aktu nustatyti pagrįstai ir teisėtai. Žemės įstatymo 11 str. 4 d. numatyta, kad šio straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta tvarka nustatyti ir įregistruoti žemės servitutai kartu su žemės sklypo nuosavybės bei naudojimo teisės perleidimu pereina kitiems asmenims. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta CK 4.111 str. 2 d., pagal kurią, pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog aukščiau nurodytu Vilniaus apskrities viršininko įsakymu nustatyti žemės servitutai, kurių turinys - leisti kitiems asmenims prieiti prie nuosavybės teise priklausančių pastatų (S1 – 154 kv. m ir S2 – 211 kv. m), yra panaikinti, nėra. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog aukščiau nurodytas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas yra nuginčytas, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog Žemės sklypui inter alia yra nustatyti žemės servitutai, kurių turinys - leisti kitiems asmenims prieiti prie nuosavybės teise priklausančių pastatų (S1 – 154 kv. m ir S2 – 211 kv. m).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-06-21 išraše (b. l. 99-102) nurodyta, jog į Žemės sklypą yra įregistruotos kitos daiktinės teisės: servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), įregistravimo pagrindas – Apskrities viršininko 2006-04-11 įsakymas Nr. 2.3-3721-79, plotas – 1,4602 ha (14602 kv. m), aprašymas: S1, įrašas galioja nuo 2006-05-04; statinių servitutas (tarnaujantis daiktas), įregistravimo pagrindas - Apskrities viršininko 2006-04-11 įsakymas Nr. 2.3-3721-79, aprašymas: S2 – 154 kv. m ir S3 – 211 kv. m, įrašas galioja nuo 2006-05-04; kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), įregistravimo pagrindas – Apskrities viršininko 2001-07-25 įsakymas Nr. 2446-79, aprašymas (servituto turinys): leisti kitiems asmenims prieiti prie nuosavybės teise priklausančių statinių (S1- 154 kv. m ir S2- 211 kv. m), įrašas galioja nuo 2001-08-13.

Teismas sutinka su ieškovo atstovės argumentu, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.), tačiau tuo pačiu pažymi, jog tiek Nekilnojamojo turto registro įstatymas, tiek Nekilnojamojo turto registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129, numato galimybę pataisyti netikslius ir klaidingus nekilnojamojo turto registro duomenis. Nekilnojamojo turto registro nuostatų 46 punkte įtvirtinta blanketinė norma, pagal kurią netikslūs, klaidingi ar neišsamūs registro duomenys taisomi, tikslinami ir papildomi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. 1 d. numatyta, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Byloje esantis VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2011-10-25 pranešimas Nr. IN(12.5.1.15.)-29377 (b. l. 129) patvirtina, jog atsakovė 2011-06-20 prašymu „Dėl klaidos ištaisymo“ kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą; Žemės sklypo įrašas apie daiktinę teisę – kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), Nekilnojamojo turto registre buvo patikslintas 2011-06-21 (patikslintas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku, ir servituto turinys – leisti kitiems asmenims prieiti prie nuosavybės teise priklausančių pastatų (S1 – 154 kv. m ir S2 – 211 kv. m)), atsižvelgiant į aukščiau nurodytą atsakovės prašymą bei dokumento, tai yra Vilniaus apskrities viršininko 2001-07-25 įsakymo Nr. 2446-79, pagrindu. Byloje esantis VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2011-10-21 pranešimas Nr. IN(12.5.1.15.)-29207 (b. l. 130) patvirtina, jog Žemės sklypui nustatytas kelio servitutas (teisė naudotis pėsčiųjų taku) (tarnaujantis daiktas) įregistruotas administracinio akto - Vilniaus apskrities viršininko 2001-07-25 įsakymo Nr. 2446-79, pagrindu; tikslus servituto turinys – leisti kitiems asmenims prieiti prie nuosavybės teise priklausančių pastatų (S1 – 154 kv. m ir S2 – 211 kv. m).

Įvertinęs visus aukščiau nurodytus byloje esančius įrodymus, faktines bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes teismas ieškovo atstovės paaiškinimus, jog Žemės sklypui nustatytas servitutas suteikė teisę ieškovui netrukdomai patekti, tai yra įvažiuoti transporto priemonėmis į nuomojamą žemės sklypą, vertina kritiškai ir atmeta kaip nepagrįstus.

Ieškovo atstovė taip pat paaiškino, jog prasidėjus teisminiam procesui atsakovė vienašališkai, neinformavusi ieškovo, kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama pakeisti viešame registre įregistruoto servituto turinį. Servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis - buvo pakeistas į servitutą - teisę naudotis pėsčiųjų taku. Įregistruoto servituto turinio pakeitimo klausimo atsakovė nederino su ieškovu, taip pat ir su kitais besiribojančių žemės sklypų naudotojais. Šie atsakovės veiksmai yra neteisėti. Nurodyti ieškovo atstovės paaiškinimai vertintini kritiškai ir atmestini kaip nepagrįsti, kadangi prieštarauja faktinėms bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms: atsakovė kaip suinteresuotas asmuo sužinojusi, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys apie Žemės sklypui nustatytą servitutą neatitinka dokumento, kurio pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, tai yra Vilniaus apskrities viršininko 2001-07-25 įsakymo Nr. 2446-79, kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydama patikslinti klaidingus bei papildyti neišsamius Nekilnojamojo turto registro duomenis dėl Žemės sklypui nustatyto servituto. Pažymėtina, jog Žemės sklypui nustatyto servituto turinys nėra pakeistas, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas toks servituto turinys, koks yra nustatytas administraciniu aktu, tai yra Vilniaus apskrities viršininko 2001-07-25 įsakymu Nr. 2446-79. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad aukščiau nurodyti atsakovės veiksmai yra teisėti, nepažeidžiantys nei imperatyvių įstatymo normų, nei kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypui nėra nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, atsakovė turi teisę ginti savo nuosavybės teisę, neleisdama jai priklausančia Žemės sklypo dalimi, kuriai, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, nustatytas kelio servitutas - teisė naudotis pėsčiųjų taku, kurio tikslus turinys - leisti kitiems asmenims prieiti prie nuosavybės teise priklausančių pastatų (S1 – 154 kv. m ir S2 – 211 kv. m), važiuoti ieškovui ir (ar) kitiems asmenims priklausančiomis transporto priemonėmis. Tokią teisę atsakovei garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., įtvirtinantis konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą, bei kiti įstatymai. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Byloje duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė trukdo ieškovui ir (ar) kitiems asmenims naudotis Žemės sklypui nustatytu kelio servitutu – teise naudotis pėsčiųjų taku, tai yra kitiems asmenims prieiti prie nuosavybės teise priklausančių pastatų (S1 – 154 kv. m ir S2 – 211 kv. m), nėra, priešingai, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė netrukdo naudotis aukščiau nurodytu servitutu.

Ieškovo atstovės paaiškinimai, jog, ieškovui pradėjus naudotis išsinuomotu žemės sklypu, atsakovė leido naudotis ginčo vieta, kuria ieškovas ir naudojosi, tačiau dėl nežinomų priežasčių, kilus konfliktui, ieškovui buvo pranešta, kad nuo 2010 m. lapkričio mėnesio ieškovo transporto priemonės per vartus įleidžiamos nebus, yra teisiškai nepagrįsti, nes geranoriškas atsakovės elgesys nelaikytinas veiksmais, su kuriais įstatymai sieja civilines teisines pasekmes.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę pašalinti bet kokius trukdymus ieškovo darbuotojams, transporto priemonėms patekti į Žemės sklypo teritorijoje esančius statinius – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 1E1p, ir sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 2F1p, bet kuriuo paros metu, pašalinant savavališkai įrengtų vartų užraktą, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 7725,31 Lt žalos, patirtos dėl trukdymo ūkinei veiklai, atlyginimą.

CK 6.245 str. 4 d. numatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, jog tam, kad atsirastų deliktinė civilinė atsakomybė, būtinas įstatymo nustatytų sąlygų visetas, tai yra turi būti nustatyti asmens neteisėti veiksmai (CK 6.246 str. 1 d.), asmens kaltė (CK 6.248 str.), žala (CK 6.249 str.) ir priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.). Pabrėžtina, jog pagal bendrąją įstatyme įtvirtintą taisyklę, tik esant visų aukščiau nurodytų sąlygų visetui, atsiranda deliktinė civilinė atsakomybė.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta nė viena įstatyme įtvirtinta išimtis, pagal kurią deliktinė civilinė atsakomybė atsirastų nesant kurios nors iš aukščiau nurodytų sąlygų, todėl taikytina aukščiau nurodyta, bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė.

Ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas grindė tuo, kad atsakovė trukdė ieškovo darbuotojams, transporto priemonėms patekti į Žemės sklypo teritorijoje esančius statinius – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko sutriko ieškovo ūkinė veikla ir ieškovas patyrė žalą. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, priešingai, nustatyta, jog atsakovė teisėtai ir pagrįstai turėjo ir turi teisę ginti jai priklausančią nuosavybę, todėl konstatuotina, kad ieškovas neįrodė vienos iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, tai yra - atsakovės neteisėtų veiksmų.

Minėta, jog, tik esant įstatyme įtvirtintų sąlygų (asmens neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir kitam asmeniui padarytos žalos) visetui, atsiranda deliktinė civilinė atsakomybė, vadinasi, bet kurios aukščiau nurodytos sąlygos nebuvimas per se lemia, kad tarp asmenų nėra deliktinės civilinės atsakomybės teisinių santykių. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl 7725,31 Lt žalos, patirtos dėl trukdymo ūkinei veiklai, atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Visi kiti šalių paaiškinimai, byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl priimant sprendimą teismo neanalizuojami ir nevertinami.

Atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovo priteistina 2100,00 Lt išlaidų už advokato pagalbą (b. l. 52, 122-128) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Be to, iš ieškovo priteistina 47,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.136, 4.37-4.39, 4.93, 4.98, 4.111-4.128, 6.245-6.249 str. str., CPK 5, 12, 13, 88, 93, 96, 177-178, 259-260, 265, 268-270 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) 2100 Lt 00 ct bylinėjimosi išlaidų N. S..

Priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) 47 Lt 25 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Stefanovič