Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjui J. T., jo atstovui – Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos teisininkui Martynui Ausčiui, atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui – šios įstaigos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam tyrėjui L. P., specialistei – Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacinių sistemų plėtros skyriaus vedėjai R. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. T. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas nurodė neturėjęs jokio suinteresuotumo parodyti nepažystamam asmeniui kito asmens duomenų.

Teismo posėdyje Komisariato atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas lengvai galėjo sumažinti ekrane nuotrauką taip, kad matytųsi asmens adresas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas yra kilęs dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos (griežto papeikimo) teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės (jei yra), priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008).

Byloje pareiškėjo skundžiamu įsakymu Komisariato viršininkas 2015 m. lapkričio 10 d. skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (b. l. 16). Įsakymas buvo priimtas, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (redakcija, galiojusi įsakymo priėmimo metu) 26 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

Įsakymas buvo priimtas remiantis Komisariato viršininko 2015 m. lapkričio 6 d. patvirtinta Komisariato Vidaus tyrimų skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-IS-177 (toliau – išvada) (b. l. 17–21), todėl ji yra vertinama kaip sudėtinė (motyvuojamoji) skundžiamo įsakymo dalis. Išvadoje konstatuota, kad 2014 m. balandžio 20 d. du kartus (10.17 val. ir 10.18 val.) pareiškėjo prisijungimo vardu buvo prisijungta prie duomenų bazės, buvo tikrinti S. M. (S. M.) anketiniai duomenys ir peržiūrėta minėto asmens nuotrauka. Tuo metu į Komisariato Vilniaus miesto 3-iąjį policijos komisariatą atvykęs ir pareiškimą dėl sukčiavimo jam bandant iš S. M. įsigyti automobilį pateikęs Prancūzijos pilietis N. A. T. kompiuterio ekrane pamatė atidarytą S. M. nuotrauką, o po nuotrauka smulkiomis raidėmis įrašytą minėto asmens adresą. Nuotrauką parodė jo pateiktą informaciją tikrinęs pareigūnas, paklausdamas, ar tai tas pats asmuo iš kurio buvo bandoma įsigyti automobilį. N. A. T. nurodė, kad tuomet jis ir užsirašė po nuotrauka pamatytą S. M. adresą, tačiau nežino, ar tai matė su juo bendravęs pareigūnas. Komisariatas išvadoje nurodė, kad pareiškėjas šiais savo kaltais (neatsargumas dėl nerūpestingumo) veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 30 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (šiuo metu – Lietuvos Respublikos policijos įstatymas) (toliau – PĮ) 6 straipsnio 2 dalį bei Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 (toliau – Administravimo taisyklės), 16.4 punktą bei nevykdė Administravimo taisyklių 16.5 punkto ir Saugaus policijos informacinės sistemos žinybinių registrų ir posistemių elektroninės informacijos tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-584 (toliau – Informacijos tvarkymo taisyklės), 15 punkto reikalavimų. Išvadoje nurodyta, kad pažeidimas sukėlė rimtus neigiamus padarinius – N. A. T. įsibrovė į S. M. namą, todėl į šią aplinkybę atsižvelgtina pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą. Išvadoje taip pat nurodyta, kad Vidaus tarnybos statute numatytų tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, pareiškėjas vidaus reikalų sistemoje tarnauja nuo 2007 metų, vadovybės charakterizuojamas teigiamai, per visą tarnybos laiką skatintas 2 kartus, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tarnybinės nuobaudos skyrimu, kreipėsi į teismą. Kaip minėta, pareiškėjas mano, kad skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas praleidus nustatytus nuobaudos skyrimo terminus, priimtas remiantis prielaidomis, tarnybinį patikrinimą atlikus formaliai, nenustačius pareiškėjo kaltės ir neįvertinus reikšmingų aplinkybių.

LVAT, pasisakydamas dėl teisės taikymo, savo praktikoje yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose turi būti taikoma teisė, galiojusi tuo metu, kada buvo baigtas ginčijamas tarnybinis pažeidimas (LVAT 2005 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A10-593/2005).

Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas tarnybinį pažeidimą padarė 2014 m. balandžio 20 d. (b. l. 18) , todėl nagrinėjamoje byloje bus remiamasi teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis šią dieną.

Vidaus tarnybos statuto (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. balandžio 3 d.) 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais (jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai). Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1V-720 (toliau – Aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. sausio 1 d.), 32 punktas taip pat nustato, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, kuria laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, išvados patvirtinimo diena. Kaip minėta, išvada Komisariato viršininko buvo patvirtinta 2015 m. lapkričio 6 d., o tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta 2015 m. lapkričio 10 d., t. y. nepraleidus Aprašo 32 punkte nustatyto 30 dienų termino. Tarnybinės nuobaudos skyrimo terminus be minėtos Aprašo nuostatos, nustato taip pat ir Aprašo 33 bei 34 punktai. Aprašo 33 punkte nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai. Minėtas Aprašo punktas taip pat numato tam tikras išimtis, kada šis terminas yra ilgesnis. Viena iš numatytų išimčių yra susijusi su atveju, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio Aprašo 10 ir 11 punktuose numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju tyrimas buvo sustabdytas dėl Aprašo 10 ir 11 punktuose nurodyto ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 25–26). Aprašo 33 punktas nustato, kad tokiu atveju tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Taigi, 3 metai nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos yra naikinamasis terminas tarnybinei nuobaudai paskirti, kai tai susiję su išimtimi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Kaip minėta, Komisariatas konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas 2014 m. balandžio 20 d., o tarnybinė nuobauda skundžiamu įsakymu pareiškėjui buvo skirta 2015 m. lapkričio 10 d., t. y. nepraleidus Aprašo 33 punkte įtvirtinto tarnybinės nuobaudos skyrimo naikinamojo 3 metų termino. Be naikinamojo termino, Aprašas numato ir bendrąjį tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą, kai tai yra susiję su aptarta išimtimi (dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo). Šis terminas yra nustatytas, kaip teisingai nurodo pareiškėjas skunde, Aprašo 34 punkte, nustatančiame, kad Aprašo 10 ir 11 punktuose numatytais atvejais sustabdžius tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra atnaujinama ir tęsiama, jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba asmuo patraukiamas (nepatraukiamas) baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs. Tokiu atveju tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos nepraėjo daugiau kaip 3 metai. Jei šis terminas praėjo, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama. Taigi, bendrasis tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas atvejams, susijusiems su aptarta išimtimi, yra 1 mėnuo nuo tada, kai atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba asmuo patraukiamas (nepatraukiamas) baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas, tačiau pareiškėjas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (ikiteisminis tyrimas 2015 m. rugsėjo 17 d. nutrauktas) (b. l. 86–92). Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju svarbi ne ikiteisminio tyrimo nutraukimo data, tačiau, kaip teisingai atsiliepime nurodo Komisariatas, data, kada įsiteisėjo minėtas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Įsiteisėjimo momentas tarnybinės nuobaudos skyrimo termino skaičiavimui numatytas taip pat ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (30 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, bylos duomenimis, nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo po 20 dienų, t. y. 2015 m. spalio 8 d. Būtent šią dieną, ikiteisminio tyrimo procesas pasibaigė, todėl nuo šios sąlygos atsiradimo turi būti skaičiuojamas Aprašo 34 punkte nustatytas 1 mėnesio terminas tarnybinei nuobaudai paskirti, t. y. tarnybinė nuobauda pareiškėjui negalėjo būti paskirta vėliau nei 2015 m. lapkričio 7 d. Kaip minėta, tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta 2015 m. lapkričio 10 d., t. y. praleidus Aprašo 34 punkte nustatytą 1 mėnesio terminą. Komisariatas atsiliepime nepagrįstai tarnybinės nuobaudos pareiškėjui paskyrimo data laiko ne įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo, o tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo datą (2015 m. lapkričio 6 d.). Tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimu tik baigiasi Aprašo II skyriuje reglamentuojama tarnybinių patikrinimų atlikimo procedūra ir prasideda Aprašo III skyriuje reglamentuojama tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra, kuri iš esmės baigiasi sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priėmimu. Tai, kad tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo datos negalima tapatinti su tarnybinės nuobaudos skyrimo data, patvirtina ir minėtas Aprašo 32 punktas, nustatantis bendrąjį tarnybinių nuobaudų skyrimo terminą, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, kuria laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, išvados patvirtinimo diena. Taigi, išvados patvirtinimo datą šiuo atveju būtų galima tapatinti tik su tarnybinio susižengimo paaiškėjimo diena, tačiau ne su tarnybinės nuobaudos skyrimo diena. Kaip minėta, šiuo atveju taikytinas specialusis reguliavimas, įtvirtintas Aprašo 34 punkte, kuris 1 mėnesio terminą nustato ne tarnybinės išvados patvirtinimui, o būtent sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priėmimui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Komisariatas skundžiamą įsakymą priėmė praleidęs nustatytą 1 mėnesio terminą, t. y. tarnybinę nuobaudą pareiškėjui skyrė, pažeisdamas tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką (Aprašo 34 punktą). Sprendžiant, ar tai galėtų būti besąlygiškai sietina su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu, nevertinant skundžiamo įsakymo pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio (šiuo metu – 91 straipsnis) 1 dalies 3 punkte, t. y. ar nebuvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, daroma išvada, kad 3 dienomis praleistas 1 mėnesio terminas yra procedūrinis pažeidimas, negalintis būti besąlyginiu nuobaudos skyrimo neteisėtumo pagrindu, nes 1 mėnesio terminas (priešingai nei 3 metų terminas) nėra naikinamasis, t. y. toks, kurio pratęsti ar atnaujinti įstatymų leidėjas nenumatė jokių galimybių, nepriklausomai nuo šio termino praleidimo priežasčių. Atsižvelgdamas į tai, teismas toliau vertina, ar Komisariatas, priimdamas skundžiamą įsakymą, nepažeidė taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalį, tarnybinis nusižengimas – tai šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Už tyčinį tarnybinį nusižengimą skiriama griežtesnė nuobauda negu už nusižengimą dėl neatsargumo ar aplaidumo (Aprašo 5.3 punktas).

Kaip minėta, pareiškėjui tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas) buvo skirta, be kita ko, už ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 30 straipsnio 1 dalies pažeidimą (b. l. 21).

ADTAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis, o ADTAĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas privalo įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo (minėtos priemonės turi užtikrinti tokį saugumo lygį, kuris atitiktų saugotinų asmens duomenų pobūdį ir jų tvarkymo keliamą riziką, ir turi būti išdėstytos rašytinės formos dokumente (duomenų valdytojo patvirtintose asmens duomenų tvarkymo taisyklėse, duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo sudarytoje sutartyje ir pan.)). ADTAĮ 2 straipsnio 6 ir 7 dalyse pateikiamos duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo sąvokos, pagal kurias duomenų valdytojas – tai juridinis ar fizinis asmuo, kuris vienas arba drauge su kitais nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones (patvirtina duomenų tvarkymo taisykles, sudaro sutartis ir pan.), o duomenų tvarkytojas – tai juridinis ar fizinis (kuris nėra duomenų valdytojo darbuotojas) asmuo, duomenų valdytojo įgaliotas tvarkyti asmens duomenis. Taigi, pareiškėjas ADTAĮ prasme nėra duomenų valdytojas ar tvarkytojas, todėl savo veiksmais negalėjo pažeisti ADTAĮ nuostatų, nustatančių reikalavimus duomenų valdytojams ir duomenų tvarkytojams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Komisariatas nepagrįstai konstatavo ADTAĮ nuostatų pažeidimą.

Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas savo veiksmais taip pat pažeidė PĮ 6 straipsnio 2 dalies ir Administravimo taisyklių 16.5 punkto reikalavimus arba Administravimo taisyklių 16.4 punkto ir Informacijos tvarkymo taisyklių 15 punkto reikalavimus (b. l. 20–21).

PĮ (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 4 d.) 6 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad draudžiama iš policijos įstaigų tvarkomų žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų teikti asmenims informaciją apie kitus asmenis (atitinkamas draudimas nustatytas ir Administravimo taisyklių 16.5 punkte). Administravimo taisyklių 16.4 punktas draudžia registrų naudotojui, dirbant su registrais, palikti darbo vietą be priežiūros. Informacijos tvarkymo taisyklių 15 punktas reikalauja, bet kuriam laiko tarpui palikus be priežiūros kompiuterinę darbo vietą, užrakinti prieigą prie jos arba išjungti kompiuterį. Taigi, Komisariatas išvadoje iš esmės konstatavo, kad pareiškėjas arba pats pateikė asmens duomenis (gyvenamosios vietos adresą) asmeniui, neturinčiam teisės tuos duomenis gauti (pareiškėjo neteisėti veiksmai), arba paliko kompiuterinę darbo vietą be priežiūros, taip sudarydamas sąlygas kitiems asmenims peržiūrėti atitinkamus duomenis bei juos perduoti tretiesiems asmenims (pareiškėjo neteisėtas neveikimas) (b. l. 20). Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjo kaltės forma yra neatsargumas (dėl nerūpestingumo). LVAT yra nurodęs, kad tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė (kaltė) gali pasireikšti tyčine bei neatsargia kaltės forma (LVAT praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis), p. 578).

LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta nustačius konkrečias tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–700/2010). Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (LVAT 2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011).

Išvadoje, kaip minėta, nebuvo nustatyta, už kokią konkrečiai veiką (veiksmus ar neveikimą) pareiškėjui taikytina tarnybinė nuobauda. Komisariato išvada, kad pareiškėjas arba neteisėtai veikė, arba neteisėtai neveikė, negali būti laikoma konkrečių pareiškėjo veikų, sudarančių tarnybinio nusižengimo sudėtį, nustatymu. Tokia Komisariato išvada, kurioje pareiškėjo tarnybinis nusižengimas formuluojamas alternatyvia forma rodo, kad teisės pažeidimo objektyvioji pusė nei vienu iš atveju (nei pareiškėjo galimai neteisėto veikimo, nei galimai neteisėto neveikimo) tarnybinio tyrimo metu nebuvo nustatyta objektyviais duomenimis. Šiuo aspektu svarbu taip pat ir tai, kad, taikant tarnybinę atsakomybę, turi būti laikomasi imperatyvo visas abejones traktuoti tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438–281/2007; 2008 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442–2681/2008). Šio imperatyvo (in dubio pro reo principo) nagrinėjamu atveju Komisariatas nesilaikė. Tai patvirtina Komisariato 2015 m. lapkričio 9 d. raštas, kuriame nurodyta, kad negauta objektyvių ir nenuginčijamų duomenų, kad N. A. T. namų adresą sužinojo būtent iš pareigūno, kuris 2014 m. balandžio 20 d. teisėtai atliko S. M. asmens duomenų peržiūrą (b. l. 22). Teismui pateikti dokumentai taip pat neįrodo, kad pareiškėjas neabejotinai padarė kurį nors iš Komisariato išvadoje nurodytų pažeidimų (asmens duomenų atskleidimą ar darbo vietos palikimą be priežiūros). 2014 m. balandžio 23 d. įtariamojo apklausos protokole nurodyta, kad N. A. T. (įtariamasis) teigė S. M. adresą gavęs policijoje (b. l. 51). 2014 m. balandžio 24 d. liudytojo apklausos protokole nurodyta, kad S. M. teigė, jog N. A. T. 2014 m. balandžio 20 d. ryte atvykęs prie (duomenys neskelbtini) namo pažiūrėti parduodamo automobilio paaiškino, jog adresą jis sužinojo iš draugų (b. l. 58). 2014 m. balandžio 29 d. liudytojo apklausos protokole nurodyta, kad S. M. sutuoktinė L. M. papasakojo, jog N. A. T. buvo atvykęs pas juos 2014 m. balandžio 20 d. apie 13 val. ir tada pasakė, kad adresą sužinojo iš Vilniaus apskr. VPK 3 PK pareigūnų. L. M. taip pat paaiškino, kad jos sutuoktinis S. M. vėliau pasakė, nesuprantantis iš kur (ar iš policijos pareigūnų, ar iš draugų) N. A. T. sužinojo jų adresą (b. l. 65). Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad iš N. A. T. parodymų S. M. gyvenamosios vietos adresas jam tapo žinomas 2014 m. balandžio 20 d. adresą atsitiktinai pamačius po policijos pareigūno (galimai pareiškėjo) darbinio kompiuterio ekrane parodyta S. M. nuotrauka (b. l. 91).

2016 m. liepos 5 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad, bendraudamas su N. A. T., darbo vietos be priežiūros nebuvo palikęs. Paaiškino, kad žinojo, jog asmens duomenų tretiesiems asmenims negalima atskleisti, kad darbo vieta (įskaitant ir monitoriaus vaizdą) yra nuolat filmuojama ir stebima, todėl jokių asmens duomenų Prancūzijos piliečiui pareiškėjas neatskleidė. Pareiškėjas paaiškino, kad atėjusiam pateikti pareiškimą Prancūzijos piliečiui jis tik labai trumpam ekrane parodė S. M. nuotrauką, kuri buvo atidaryta per visą monitoriaus langą, t. y. S. M. adresas prie nuotraukos nebuvo matomas. Nurodė, kad nuobauda jam buvo skirta remiantis tik vieno asmens (N. A. T.) teiginiu, jog adresas buvo gautas iš pareigūno policijoje. Pareiškėjas pastebėjo, kad minėtas asmuo yra abejotinos reputacijos, t. y. jis yra įtariamasis baudžiamojoje byloje, buvo policijos sulaikytas ir uždarytas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

2016 m. spalio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu specialistė iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Informacinių sistemų plėtros skyriaus vedėja R. J.) paaiškino, kad 2014 m. balandžio 20 d. duomenų bazė veikė taip, kad asmens nuotrauka galėjo būti pasiekiama dviem būdais, t. y. nuotrauka galėjo būti pasiekiama tiesiogiai, įvedus asmens kodą ir nurodžius paieškos tikslą (šiuo atveju asmens adreso ekrane nebuvo įmanoma pamatyti), arba nuotrauka galėjo būti atidaroma iš asmens anketinių duomenų, kurių atidarymui taip pat reikia suvesti tam tikrus duomenis ir nurodyti paieškos tikslą (siekiant tokiu būdu atsidaryti asmens nuotrauką, reikėjo asmens anketinių duomenų lange paspausti mygtuką „foto“, tuomet pagal nutylėjimą nuotrauka atsidarydavo visame ekrane, t. y. asmens adresas ekrane nebuvo rodomas, o tam, kad jį pamatyti buvo būtina atlikti tam tikrus veiksmus – specialiai stumdyti langus, patraukti nuotrauką į apačią). Specialistė pateikė tai patvirtinančius ekrano vaizdus (b. l. 173–179). Iš specialistės pateikto ekrano vaizdo, kuriame yra langas su nuotrauka ir kartu langas su asmens adresu, matyti, kad adresas nėra rodomas mažomis raidėmis po nuotrauka, o tam, kad adresas būtų matomas bent panašiu būdu, reikėtų nuotrauką, priešingai nei nurodė per posėdį specialistė, ne nuleisti žemyn, o pakelti į viršų, prieš tai langą su asmens adresu nuleidus į apačią (siekiant, kad matytųsi ne tik adresas bet ir pati nuotrauka). Toks langų išdėstymas nėra patogus, todėl specialistė ir nurodė, kad, norint kartu matyti ir nuotrauką, ir adresą, reikėjo nuotraukos langą pastumti į apačią (tokiu atveju – adresas būtų matomas nuotraukos viršuje). Atsižvelgiant į tai, kritiškai vertinami įtariamojo N. A. T. parodymai (užfiksuoti nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu), jog jis S. M. adresą atsitiktinai pamatė pareigūno jam parodytame ekrano vaizde – smulkiomis raidėmis po S. M. nuotrauka (b. l. 89).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. sausio 16 d. pasirašė pasižadėjimą neatskleisti duomenų bazės duomenų ir nesuteikti kitokios galimybės bet kokia forma su jais susipažinti tokios teisės neturintiems asmenims (b. l. 108). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. balandžio 20 d. duomenų bazėje įvykdė dvi atskiras duomenų užklausas, t. y. 10.17 val. įvykdė S. M. anketinių duomenų užklausą sistemos (VRIS) naršyklėje, o 10.18 val. įvykdė asmens fotografijos iš Gyventojų registro paiešką, įvesdamas asmens kodą (b. l. 33). Taigi, pareiškėjas S. M. nuotrauką kompiuterio ekrane atidarė tokiu būdu, kuris, remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktais sistemos veikimo paaiškinimais, neleido ekrane matyti asmens adreso. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas S. M. nuotrauką atidarė iš anketinių duomenų lango, po to ją sumažino ar pastūmė ekrane taip, kad būtų galima matyti S. M. adresą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų turėjęs kokį nors tikslą tokiems veiksmams atlikti. Bylos duomenimis nustatyta, kad Komisariato Kriminalinės policijos skyriaus, kuriame dirba pareiškėjas, viršininkas A. Š. 2015 m. spalio 21 d. pareiškėją apibudina tik teigiamai, nurodydamas, kad pareiškėjas vidaus tarnyboje dirba beveik 8 metus, gerai išmano darbo specifiką, yra sąžiningas ir drausmingas pareigūnas, už nepriekaištingą tarnybą buvo skatintas, nuobaudų neturi (b. l. 96). Šią informaciją patvirtina ir išrašas iš pareiškėjo bylos (b. l. 100). Be to, byloje nėra objektyvių ir nenuginčijamų duomenų apie griežto papeikimo skyrimą nulėmusias pasekmes, nurodytas išvadoje, t. y. kad 2014 m. balandžio 23 d. N. A. T. įsilaužė (įsibrovė) į S. M. namus.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Komisariatas, priimdamas skundžiamą įsakymą, pažeidė pagrindines tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą. Tai lemia įsakymo neteisėtumą, todėl teismas minėtą įsakymą naikina. Pareiškėjo skundas tenkinamas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. T. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. 10-TE-849 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui J. T.“.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.