Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei D. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. birželio 2 d. teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodo, jog su pareikštu ieškiniu ir nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, kadangi jos manymu skola jau turėjo būti išieškota iš atsakovės darbo užmokesčio ir nurodo, jog nėra skolinga ieškovei. Teigia, jog ieškovė pati turėtų kreiptis dėl skolos išieškojimo patvirtinimo į antstolius.

2020 m. birželio 4 d. teismo nutartis atsakovei įteikta 2020 m. birželio 9 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalį. Atsakovė per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalino ir nepateikė patikslinto atsiliepimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atsakovės prieštaravimai laikytini nepaduotais.

Atsakovei apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau ji per teismo nutartimi nustatytą terminą nepašalino trūkumų ir nepatikslino atsiliepimo į ieškinį, todėl atsiliepimas laikytinas nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp UAB „Ferratum“ ir atsakovės 2013 m. kovo 22 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 57199, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 115,85 Eur vartojimo kreditas, kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2013 m. balandžio 21 d., tačiau atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė. 2016 m. liepos 22 d. UAB „Ferratum“ ir UAB „Ferratum Finance“ sudarė sutartį dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kurios pagrindu UAB „Ferratum Finance“ perėmė visą UAB „Ferratum“ paskolų sutarčių portfelį. Šios sutarties pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolą. 2019 m. gegužės 9 d. tarp UAB „Ferratum Finance“ ir UAB „Credit Day“ sudaryta subrogacijos sutartis, kurios pagrindu reikalavimo teisė į skolininkus, tuo pačiu ir į atsakovės skolą, buvo perleista UAB „Credit Day“. 2019 m. gegužės 10 d. tarp UAB „Credit Day“ ir ieškovo UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2019-05/01, kuria AB „Credit Day“ perleido ieškovui reikalavimo teises į atsakovės skolą. 2019 m. birželio 6 d. atsakovei išsiųstas pranešimas apie kreditorius pasikeitimą.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė kreditą ar/ir kredito kainą (palūkanas) būtų grąžinusi pradiniam kreditoriui ar ieškovei sutartyje nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).

Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Vadinasi, atsakovei, nevykdant sutartinės prievolės pradiniam kreditoriui, atsakovės civilinė (sutartinė) atsakomybė kyla prieš naująjį kreditorių, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovei buvo įteiktas CPK numatyta tvarka.

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas nustatytais terminais skolos negrąžino, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovė vartojimo kredito sutarties nevykdė, todėl remiantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsnio 2 dalimi, iš jos priteistina ieškovui 115,85 Eur negrąžinto kredito suma, 10,72 Eur bendros vartojimo kredito kainos bei 11,39 Eur delspinigių.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 221,03 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 22 d. iki 2015 m. sausio 6 d. Iš pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygų nustatyta, kad sutarties galiojimo terminas buvo 2013 m. balandžio 21 d.

Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pritariant kasacinio teismo nuosekliai formuojamai pozicijai, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai).

Vadovaujantis aukščiau nurodytu išaiškinimu, ieškovės reikalavimas priteisti 221,03 Eur palūkanas, paskaičiuotas nuo 2013 m. balandžio 22 d. iki 2015 m. sausio 6 d., t. y. po sutarties pasibaigimo yra netenkinamas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur dydžio žyminis mokestis ir 48,40 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 38,43 procentus ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovės 24,36 Eur (63,40 Eur x 38,43 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

laikyti nepaduotais atsakovės D. R. 2020 m. birželio 2 d. prieštaravimus.

Tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. R. 126,57 Eur (vienas šimtas dvidešimt šeši Eur 57 ct) negrąžinto kredito, 11,39 Eur (vienuolika Eur 39 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 137,96 Eur sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme – 2020 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 24,36 Eur (dvidešimt keturi Eur 36 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.