Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga Vaišvilienė, sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei, dalyvaujant ieškovei K. S., jos atstovei advokatei Virginijai Budrevičienei, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovei Elenai Petuškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui A. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad šalys kartu gyveno nuo 2014 m. rudens iki 2017 m. sausio mėnesio, nors ieškovė santuokos su G. S. dar nebuvo nutraukusi. Santuokoje su G. S. (duomenys neskelbtini) gimė dukra U. S., o gyvenant su atsakovu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. K., kurio biologinis tėvas yra atsakovas A. K.. Tėvystė nuginčyta, nustatyta ir pripažinta teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovė nuo 2017 m. sausio mėnesio nepalaiko jokių ryšių su atsakovu, jai nėra žinoma jo buvimo vieta, išlaikymo vaikui atsakovas neteikia. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovės materialinė padėtis yra itin sunki. Ji registruota darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą, nuo 2017 m. kovo 1 d. iki balandžio 1 d. skirta 183,60 Eur. Ieškovei materialiai padeda jos motina D. K.. Ieškovė viena rūpinasi ir išlaiko nepilnametį sūnų A. K., dėl to tikslinga jo gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Ieškovė teigia, kad sūnaus išlaikymui reikia apie 300 Eur per mėnesį: maistui – 115 Eur, drabužiai, avalynė – 35 Eur; vaistam, vitaminams, higienos prekėms – 25 Eur; žaislai, lavinimo priemonės, kultūriniams renginiams, šventėms – 15 Eur, sūnus lankys darželį – apie 50 Eur; komunaliniai mokesčiai šildymo metu apie 200 Eur, kitu metų laiku apie 110 Eur, vaikui tenkanti dalis yra 67 Eur šildymo metu ir 37 Eur kitu metų laiku.

Atsakovui A. K. procesiniai dokumentai įteikti, apie vykstantį bylos nagrinėjimą ir teismo posėdį jis buvo informuotas viešo paskelbimo, nes jo buvimo vieta nėra žinoma (b. l. 26). Paskelbus atsakovo paiešką, buvo gautas atsakymas, kad Vilniaus apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus prašymu yra vykdoma A. K. paieška nuo 2017 m. kovo 23 d. ir jo buvimo vieta iki šiol nėra žinoma.

Atsiliepimo į pareikštą ieškinį atsakovas nepateikė.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius šioje byloje pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad šiuo metu nepilnamečio A. K. gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina K. S. atitinka vaiko teises ir interesus. Ieškovės abu vaikai lanko (duomenys neskelbtini). A. K. gyvena atskirai, šiuo metu yra išvykęs į užsienį, sūnumi nesidomi, materialiai neremia. Vaiko A. K. gyvenamąją vietą nustačius su mama, iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui (b. l. 22-23).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad K. S. ir A. K. bendravo, kartu gyveno nuo 2014 m. rudens iki 2017 m. sausio mėnesio. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. K., kurio tėvas yra atsakovas A. K. (b. l. 7). Santuokoje su G. S. ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra U. S. (b. l. 6). Ieškovė ir atsakovas neturi jokio jų vardu registruoto nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto (b. l. 10, 11, 35, 36). A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. lanko lopšelį darželį (duomenys neskelbtini), savaitinę (duomenys neskelbtini) gr. (b. l. 38). Ieškovė dirba nuo 2017 m. spalio 4 d., jos mėnesinis darbo užmokestis siekia minimalią mėnesinę algą (b. l. 39-41). Ieškovės dukters U. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas G. S. išlaikymo dukrai neteikia (b. l. 43). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas A. K. yra išvykęs į užsienį (tikėtinai į (duomenys neskelbtini) pas gimines). Nuo 2017 m. pradžios jis savo sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenime nedalyvauja, išlaikymo jam neteikia. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus raštas patvirtina, kad Vilniaus apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus prašymu yra vykdoma A. K. paieška nuo 2017 m. kovo 23 d. ir jo buvimo vieta iki šiol nėra žinoma (b. l. 26).

Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principą, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, padarius išvadą, kad šiuo atveju jo dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas, o jo nedalyvavimas teisminiuose ginčuose neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, t. y. vaiko motina K. S.. Byloje nustatyta, kad nepilnametis sūnus gyvena su ieškove nuo gimimo. Atsakovas nedalyvauja sūnaus gyvenime nuo 2017 m. sausio mėnesio, kuomet nutrūko šalių tarpusavio santykiai. Šiuo metu atsakovo buvimo vieta nėra žinoma, teisėsaugos institucijos vykdo jo paiešką, nes jis nėra atlikęs jam paskirtos arešto bausmės. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad nepilnamečio vaiko A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Ieškovės šeima nėra įrašyta į šeimos, auginančius vaikus, socialinės rizikos grupę. Atsižvelgiant į išdėstytą, nepilnamečio vaiko A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina K. S. (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalis). Įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovė, su kuria gyvena šalių vaikas, įsipareigojo netrukdyti vaiko tėvui bendrauti su juo, tačiau prašo, kad atsakovas apie būsimą bendravimą informuotų K. S. prieš dvi dienas. Atsakovas dėl bendravimo su vaiku tvarkos savo pozicijos nepareiškė. Šiuo metu šalių sūnus yra mažametis (dviejų metų ir aštuonerių mėnesių amžiaus), lanko savaitinę darželio grupę. Dėl to, įvertinus tokio amžiaus vaikų poreikius, dienos rėžimą, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą informuoti ieškovę apie planuojamą susitikimą su vaiku ne mažiau kaip prieš dvi kalendorines dienas tenkintinas. Apie planuojamą bendravimą su vaiku A. K. turi pranešti iš anksto vaiko motinai K. S. ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas.

Šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus.

Be to, pasikeitus aplinkybėms ir kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimu su vaikais tvarkos, šalys turi teisę kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo vaikui

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki jo pilnametystės.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga, kuri reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas savo pozicijos dėl išlaikymo dydžio teismui nepateikė. Šios aplinkybės nėra kliūtis bylos nagrinėjimui. Siekiant užtikrinti prioritetinę vaiko teisių apsaugą, teismas atsakovo materialinę padėti nustatė, remdamasis registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ išrašas patvirtina, kad atsakovo vardu registruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikoje nėra. Sodros duomenimis atsakovas nedirba. Tačiau nustatant atsakovo turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas dėl savo sveikatos būklės ar kitų aplinkybių neturi galimybės dirbti. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo. Teismas vertina, kad galimybė susirasti savo amžių atitinkantį darbą atsakovui šiuo metu nėra ribota, o sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Teismui nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atsakovas dėjo maksimalias pastangas darbui rasti, tačiau dėl objektyvių priežasčių susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą atsakovui nepavyko. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad jis yra išvykęs į užsienį. Teismas priimdamas sprendimą taip pat atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovui nustatytą nedarbingumo lygį. Tokiu atveju, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio, vertinamos vaiko interesų naudai.

Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad mažametis šalių vaikas lanko darželį. Ieškovės materialinė padėtis sunki – moteris tik neseniai įsidarbino, ji augina dar vieną mažametę dukrą iš savo ankstesnės santuokos, prie kurios išlaikymo vaiko tėvas taipogi neprisideda. Atsakovas A. K. prie savo vaiko išlaikymo taipogi neprisideda, jo poreikiais nesidomi, nesirūpina. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė vaiku rūpinasi tinkamai. Teismui pateikti duomenys, kad nepilnamečio A. K. būtiniems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia 300 Eur lėšų: maistui – 115 Eur, drabužiai, avalynė – 35 Eur; vaistam, vitaminams, higienos prekėms – 25 Eur; žaislai, lavinimo priemonės, kultūriniams renginiams, šventėms – 15 Eur, darželis – apie 50 Eur; komunaliniai mokesčiai šildymo metu (vaikui tenkanti dalis) – 67 Eur šildymo metu ir 37 Eur kitu metų laiku. Teismo vertinimo šios išlaidos nėra neprotingai didelės, neproporcingos vaikų poreikiams, juolab, kad vyresnis vaikas yra mokyklinio amžiaus, o mažasis spartaus augimo laikotarpyje. Dėl to visos išlaidos teismo vertinimu yra adekvataus, protingo dydžio. Pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris bylos nagrinėjimo metu buvo 380 eurų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 644) ir šiuo metu yra 400 eurų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 814). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo mažesnio išlaikymo, įvertinus tai, kad atsakovas pagal savo amžių ir sveikatos būklę turi galimybes dirbti ir uždirbti, teismas neturi pagrindo mažinti prašomo priteisti vaikams išlaikymo dydžio. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas sutinka su ieškovės ir jos atstovės argumentais, kad prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis nepilnamečiui sūnui po 150 Eur yra pakankamas minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti, todėl ieškovės prašymas dėl išlaikymo tenkinamas visiškai, pripažįstant, kad tokio dydžio išlaikymas yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir vaiko tėvų turtinės padėties pusiausvyrą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 150 Eur per mėnesį mokomomis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki jo pilnametystės (CK 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200 straipsniai).

Vaikams išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba (b. l. 44-45). Į bylą yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 169 eurų (b. l. 47). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, šios išlaidos valstybės naudai turi būti priteistos iš atsakovo. Iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat turi būti priteistas 54 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) bei 41 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iš viso 95 Eur žyminio mokesčio. Esant šioms aplinkybėms iš atsakovo priteistina 169 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 95 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 79, 88, 96, 99 straipsniai, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Atsakovas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su vaiku A. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš dvi dienas suderinęs su vaiko motinai K. S. bendravimo su vaiku laiką.

Šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki jo pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti vaiko motiną K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 169 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.