Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-12-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-629-506/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-15
Bylos Nr.
II-629-506/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03301-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja (pirm.)
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
  • 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundo byla Nr. II-629-506/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03301-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.9.3.; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui ir institucijos, priėmusios nutarimą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, – atstovei Nomedai Jakuškaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-11-01 nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-17850-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau ir – institucija) įgaliotoji pareigūnė 2020-09-01 surašė administracinio nusižengimo protokolą G. M. (toliau ir – pareiškėjas) dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad G. M. 2020-07-23 16.15 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių (toliau ir KET) draudžiamoje vietoje, kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, tuo pažeidė KET 150.1 punkto reikalavimus.

2020-11-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotoji pareigūnė priėmė nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-17850-2020, kuriuo G. M. paskyrė 60 eurų dydžio baudą už tai, kad jis protokole nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas transporto priemonę „Kia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje, kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, taip pažeidė KET 150.10 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas G. M. skundas dėl aukščiau minėto nutarimo panaikinimo. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas nurodytu adresu gyvena jau 20 metų, kaip ir daugelyje senamiesčio kiemų, taip ir jo kieme gausiai statomi automobiliai. Namo gyventojai dėl stovėjimo vietų sutaria draugiškai, tačiau kieme automobilius stato aplink esančių įmonių darbuotojai ir klientai bei kiti vairuotojai, vengiantys mokėti už parkavimą. 2020-08-23 (rašymo apsirikimas, nes protokole nurodyta 2020-07-23 data) kiemas buvo sausakimšas. Pareiškėjas savo automobilį pastatė šalia jau stovinčio motociklo, stengėsi neužstatyti įėjimo į parduotuvę iš dešinės ir į grožio saloną iš kairės. Pro jo pastatytą automobilį, kuriame paliko telefono numerį, buvo galima pravažiuoti, niekas nesikreipė, kad pravažiavimas užstatytas. Skunde pažymėta, kad kieme nėra jokių kelio žymėjimo ženklų ar parkavimo būdą nurodančių ženklų, iš kiemo yra 3 išvažiavimai. Skundu apgailestaujama, kad dėl jo pasirinktos automobilio pastatymo vietos skundą pateikė asmuo, vengiantis mokėti parkavimo mokestį. Pareiškėjas nurodė, kad su paskirta nuobauda nesutinka.

Atsiliepimas

Institucijos atsiliepime nurodyta, kad administracinio nusižengimo teisena G. M. buvo pradėta pagal Vilniaus miesto savivaldybėje 2020-07-23 16.20 val. gautą pranešimą, pateiktą mobiliąja programėle „Tvarkau Vilnių“, pranešime buvo nurodyta, kad „automobilis pastoviai piktybiškai statomas per dvi vietas, nepaliekama vietos įvažiuoti, išvažiuoti“. Pranešimo pateikėjas save identifikavo tinkamai, todėl Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė, ištyrusi pateiktus įrodymus, nustačiusi automobilio „Kia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininką, surašė pastarajam administracinio nusižengimo protokolą dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad ir nesant kelio ženklinimo ir kelio ženklų, privaloma vadovautis protingumo principu, o nagrinėjamu atveju iš nuotraukų matyti, kad automobilis paliktas viduryje kelio, nepaliekant pravažiavimo kitoms transporto priemonėms. Skunde nurodyta aplinkybė, kad paliktas stovėti automobilis niekam netrukdė, yra keista, nes pareiškėjas tuomet nebūtų turėjęs palikti savo telefono numerio. Numerio palikimas įrodo, kad pareiškėjas suprato, jog automobilį palieka stovėti taip, kad jis trukdo eismui. Skundžiamas institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucija atsiliepimu prašo skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą nutarimą.

Teisme G. M. palaikė savo skundą ir paaiškino, kad automobilį pastatė savo kieme, patikslino, kad kiemas turi du išvažiavimus. Prie namo sienos stovėjo motociklas, todėl savo automobilį pastatė arčiau link išvažiavimo. Kiemas yra žarnos formos, specifinis. Net ir taip, kaip pastatytas jo automobilis, iš kiemo yra įmanoma išvažiuoti, pravažiuoti pro jį taip pat galima. Dėl stovėjimo kieme buvo teikiami skundai policijai, tačiau policija priemonių nesiėmė, nes kiemas neženklintas. Automobilį pastatė apie 15 val., nesusiprato, kad motociklui išvažiavus, automobilį reikėjo perstatyti arčiau sienos. Prašė panaikinti nuobaudą, nes nusižengimo nepadarė. Nurodė, kad jei laiku būtų gavęs administracinį nurodymą, būtų pusę baudos sumokėjęs nesiginčydamas.

Atsiliepimas

Institucijos atstovė Nomeda Jakuškaitė teisme palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, atkreipė dėmesį, kad sutikdamas mokėti pusę baudos, G. M. tuo pačiu pripažino savo kaltę. Prašė nutarimą palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio nusižengimo sudėties elementai. Pabrėžtina, kad administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, už važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 417 straipsnyje numatytų pažeidimų sudėtys yra formalios, jie gali būti padaromi tik tiesiogine tyčia (žr., pvz., 2018-09-19 Šiaulių apygardos teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-169-354/2018). Formuluojant nusižengimo protokole administracinį kaltinimą G. M., nurodyta, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.1 punkto reikalavimus. Iš šio punkto matyti, kad sustoti ir stovėti draudžiama geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų. Akivaizdu, kad šis punktas protokole nurodytas klaidingai, tačiau ši klaida neaptarta, nors ji ištaisyta skundžiamame nutarime, kuriame nurodytas jau KET 150.10 punkto reikalavimo – sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, – pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju, susipažinus su administracinio nusižengimo protokolo ir skundžiamo nutarimo turiniu, spręstina, kad G. M. nubaustas už važiavimo tvarkos kiemuose pažeidimą, nes sustojimo ir stovėjimo vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimo ir stovėjimo nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, už važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose pažeidimai G. M. neinkriminuojami, kadangi kieme (inkriminuotoje nusižengimo padarymo vietoje) KET draudžiamų ženklų ir ženklinimo nėra.

Sprendžiant klausimą dėl G. M. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra minėto administracinio nusižengimo sudėtis, tai yra, ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad G. M., vairuodamas automobilį, tyčia jį pastatė kiemo vietoje, kur sustojusi transporto priemonė kitiems vairuotojams trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į kiemą arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigė, kad žino, jog kieme privalo pastatyti automobilį taip, kad šis nebūtų kliūtis kitiems automobiliams arba pėstiesiems. Be to, G. M. teigė, kad jo pastatytas automobilis netrukdė eismui, nes į kiemą ir iš jo yra du įvažiavimai (išvažiavimai). Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad tarp pastatyto automobilio ir kito namo sienos yra paliktas tarpas pravažiavimui arba praėjimui. Sutiktina, kad automobilis stovi arčiau kiemo vidurio, tačiau šią aplinkybę G. M. paaiškino tuo, kad jis sustojo šalia arčiau namo sienos stovėjusio motociklo, kuris, automobilio stovėjimo fiksavimo nuotraukose momentu jau buvo išvažiavęs.

ANK 566 straipsnyje reglamentuoti administracinių nusižengimų teisenos principai, o ANK 567 straipsnyje reikalaujama visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo.

Kaip rodo pateiktas skundas ir administracinio nusižengimo medžiaga, nagrinėjamu atveju joks tyrimas iš esmės nebuvo atliktas. Institucija gavo asmens, identifikavusio save kaip A. N., nurodžiusio savo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą, pranešimą, kuriame informuojama apie automobilį valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) „pastoviai piktybiškai statomą per dvi vietas, nepaliekama vietos įvažiuoti, išvažiuoti“, nurodoma pažeidimo vieta, data ir laikas, pridedamos automobilio stovėjimo vietos kieme nuotraukos. Institucijos įgaliotoji pareigūnė, išskyrus automobilio savininko duomenų nustatymą, taip pat – pranešimo pateikėjo A. N. deklaruotos gyvenamosios vietos adreso (duomenys neskelbtini), nustatymą, daugiau jokių aplinkybių nenustatinėjo, netyrė, tik atliko pateiktų duomenų įvertinimą ir konstatavo, kad G. M. pažeidė KET 150.1 punkto reikalavimus, ir surašė jam administracinio nusižengimo protokolą už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Skundžiamu nutarimu tik ištaisyta nuoroda į KET punktą.

Tuo tarpu byloje nurodytos aplinkybės neleidžia kalbėti apie KET pažeidimą. Kieme nėra nurodytos automobilių stovėjimo vietos, nepastatyti sustojimą ir stovėjimą draudžiantys ženklai, nėra paženklintos pravažiavimą reguliuojančios linijos. Iš G. M. žodžių bei byloje esančių nuotraukų nustatyta, kad kiemas yra specifinės formos, kiemą juosiančių namų gyventojai dėl stovėjimo sutaria geranoriškai, byloje nėra duomenų apie iki aptariamo nusižengimo fiksavimo teiktus skundus ar pranešimus dėl G. M. netinkamo parkavimo, o A. N. nėra Šermukšnių g. gyvenantis asmuo.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo surinkti įrodymai, kurie būtų pakankami padaryti neabejotiną išvadą dėl G. M. kaltės, nes nėra surinkta (ir nebuvo rinkta) įrodymų dėl G. M. veiksmuose nustatytino subjektyviosios pusės požymio – tyčios.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad nepažeidė KET, įvykio dieną, nors ir yra problema dėl automobilių pastatymo kieme, jis pastatė transporto priemonę taip, kad automobilis netrukdė eismui, teigė, kad tam atvejui, jei iškiltų pravažiavimo problema, paliko automobilyje savo telefono numerį. Nesutiktina su atsiliepimo teiginiu, jog telefono numerio palikimas įrodo pareiškėjo kaltę. Teismo nuomone, ši aplinkybė įrodo, kad G. M. norėjo būti rūpestingas ir apdairus, ir, net būdamas įsitikinęs, kad pravažiuoti pakanka vietos, vis dėlto stengėsi numatyti nestandartinį negalėjimo pravažiuoti atvejį, todėl paliko telefono numerį. Aplinkybė, nurodyta G. M. – kad jam sustojant, arčiau namo sienos jau stovėjo motociklas, tad jam teko sustoti šalia, ir dėl to jo automobilis stovėjo arčiau kiemo vidurio, bylos duomenimis nepaneigta, nes nusižengimo tyrimo metu ši aplinkybė nebuvo aiškinamasi, kaip nebuvo tiriama ir aplinkybė, ar tikrai G. M. automobilis trukdė kitų automobilių ar pėsčiųjų eismui. Iš pateiktų nuotraukų matyti, jog automobilis pastatytas visgi arčiau vienos pusės namo, tad iš kitos pusės palikta galimybė pravažiuoti, kas rodo, jog pareiškėjas, palikdamas stovėti automobilį, nesuvokė ir negalėjo suvokti, jog daro nusižengimą, nesiekė pažeisti KET. Priešingai, atsižvelgus į pareiškėjo paaiškinimą, jog kieme nuolat stengiasi pastatyti automobilius vairuotojai, siekiantys išvengti senamiestyje nustatyto parkavimo mokesčio, konstatuotina, jog pareiškėjas stengėsi automobilį pastatyti pagal KET reikalavimus.

Tą patvirtina ir G. M. išreikštas apgailestavimas, jog jis nespėjo patraukti automobilio arčiau namo sienos, nes nesukontroliavo momento, kai motociklas išvažiavo. Abejoti šiuo teiginiu teismas neturi pagrindo, nes pasak G. M., automobilį jis pastatė apie 15 val., o A. N. jau 16.15 val. pateikė institucijai pranešimą. Akivaizdu, jog po darbo namo grįžęs asmuo negali visą laiką budėti prie lango ar bėgioti į savo kiemą, kad pamatytų atlaisvintą patogesnę parkavimo vietą.

Taip pat pastebėtina, jog būtent ši, nurodyta kaip nusižengimo padarymo, vieta yra gyvenamųjų namų kiemas, kuriame ir buvo pastatytas pareiškėjo automobilis. Vieta yra akivaizdžiai kelianti problemų pirmiausia būtent šio kiemo namų gyventojams, tad institucija privalėtų padėti gyventojams problemą išspręsti, atlikdama jos kompetencijai priskiriamus veiksmus, tuo tarpu institucijos įgaliotieji pareigūnai problemą siekia išspręsti panaudodami ANK prieš kiemo gyventojus.

Teismas neturi pagrindo daryti neabejotinos išvados, kad G. M. pažeidė KET, tyčia nesilaikydamas šių taisyklių 150.10 punkto reikalavimų.

Kaip minėta, teismas privalo nustatyti visus būtinus administracinio nusižengimo sudėties elementus, o nesant nors vieno iš jų, administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Šiuo atveju įvertinus įrodymų visumą, pripažintina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų G. M. kaltę tyčia padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Esant nustatytoms aplinkybėms, institucijos nutarimas, kuriuo G. M. skirta 60 eurų dydžio bauda už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, naikintinas, o administracinio nusižengimo bylos teisena jam nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjo G. M. skundą patenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-11-01 nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-17850-2020, kuriuo G. M. už administracinį nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 60 eurų dydžio bauda, panaikinti, administracinio nusižengimo bylos teiseną G. M. nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja