Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnybopje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1 300 Lt, t. y. 376,51 Eur) bauda, kurią įpareigotas sumokėti iki 2014 m. gruodžio 22 d. 2016 m. spalio 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neišieškota 10 MGL (1 300 Lt, t. y. 376,51 Eur) bauda, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pakeista trimis mėnesiais viešųjų drabų bausme, įpareigojant dirbti šešiasdešimt valandų, dirbant po dvidešimt valandų per mėnesį, neatlygintinai visuomenės labui;

2) Šiaulių apygardos prokuratūros 2016 m. birželio 3 d. nutarimu, 2016 m. birželio 9 d. patvirtintu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 4 punktu, BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nutrauktas, D. V. susitaikius su nukentėjusiuoju. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dvidešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei institucijose, juos atlikti per tris mėnesius,

3) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022-03-30 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant tęsti darbą, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, jas įvykdyti per penkis mėnesius. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2024-06-05 apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini), kilus nesutarimui su buvusia sugyventine K. S., asmeninio konflikto metu, tyčia tris kartus spyrė į kairę koją, po to, stipriai suimdamas už rankų, pastūmė nukentėjusiąją K. S., dėl ko ji nugriuvo ant grindų, ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai K. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus: odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, abiejuose dilbiuose, krūtinės dešiniame šone, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje - nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. V. kaltu neprisipažino. Parodė, kad tik gynėsi nuo K. S.. Tik pastūmė K. S., paėmęs už žąstų jos nebuvo. Nespyrė į koją. K. S. tik atsisėdo ant plytelių ir susižaloti negalėjo. Vykusį konfliktą dalinai matė K. S. motina. Buvo blaivus. K. S. buvo neblaivi, ji dažnai griuvinėja, todėl mėlynės galėjo atsirasti jai kur nors pargriuvus. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai bei ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teismo ištirta rašytinė bylos medžiaga:

Nukentėjusioji K. S. parodė, kad kaltinamasis jai spyrė tris kartus į šlaunį. Norėdamas, kad D. V. išeitų, paėmė jį už marškinėlių ir liepė išeiti iš namų. D. V. neišėjo, todėl išmetė jo tašę, tada G. V. ją stūmė ir ji krito ant plytelių. Pajuto labai stiprų skausmą. Dvi savaites juto skausmą, negalėjo dirbti. Kreipėsi pagalbos pas psichologą. Prašo tenkinti jos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo.

Liudytoja G. K. parodė, kad dirba socialine darbuotoja. 2024-06-06, apie 17-18 val. atvyko pas K. S. Nuvykusios kieme pamatė sunerimusią K. mamą. Paklausė, kas nutiko ir kur K. K. sėdėjo verandoje sunerimusi, apsiverkusi. Paklausė, kas atsitiko. K. S. papasakojo, kad vakar vakarą, 2024-06-16, apie 21 val., D. V. įlėkė į kambarį ir ją ištempė iš lovos. Paskui virtuvėje pradėjo ją spardyti, trankyti. Paprašė parodyti mėlynes. K. parodė ant kojų mėlynes. Sakė, kad spardė į koją, kad stūmė. Ant rankų matė mėlynių. Ant šlaunies buvo mėlynė. K. skundėsi, kad jai skauda. Padėjo K. S. parašyti pareiškimą per epoliciją ir paliko ją laukti policijos pareigūnų. Girtumo K. nenustatinėjo. Vaikai buvo su močiute, kuri buvo blaivi. Po to atvyko policija.

Liudytoja O. S. parodė, kad kaltinamasis buvęs žentas, nukentėjusioji – dukra. Įvykio dieną į namus atėjęs D. V. pasisveikino su vaikais, vaikai išbėgo į kiemą. Išgirdo, kaip dukra pasakė, kad ją muša. Matė, kaip D. V. kambaryje stumdėsi su dukra K. S.. D. V. - su rankomis ir su kojomis ant dukters. Įsiterpė tarp jų, ir jie tada nustojostumdytis. Paskui pradėjo stumdytis virtuvėje. Ji tuo metu buvo išėjusi. Paskui viskas subarškėjo, ir ji atėjo pasižiūrėti. Dukra buvo jau nugriuvusi. Paskui dukra paėmė ir išmetė D. V. rankinuką į lauką, nes norėjo, kad jis išeitų ir varė jį į lauką. D. V. vis tiek nėjo į lauką. Kaltinamasis prieš dukrą smurtą naudoja ne pirmą kartą. Nebuvo jokio pagrindo D. V. pasilikti jų namuose, nes vaikų nebuvo namuose. Nematė, kad dukra būtų mušusi D. V..

2024-06-06 asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrint nukentėjusios K. S. rūbais neuždengtas kūno vietas, ant kairės pusės šlaunies matosi kraujosruva - mėlynė (60x60 mm.), ant dešinės rankos ,,bicepso'' matosi kraujosruva - mėlynė (30x30 mm.), ant dešinės rankos ,,tricepso'' matosi kraujosruva - mėlynė (10x20 mm.), ant kairės rankos ,,bicepso'' matosi kraujosruva - mėlynė (25x25 mm.). Apžiūrint nukentėjusios rūbais neuždengtas kūno vietas, daugiau nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingų dalykų nepastebėta. Niekas nepaimta, fotografuota (t. 1, b. l. 86-96).

Specialisto išvada nustatyta, kad K. S. padaryti odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, abiejuose dilbiuose, krūtinės dešiniame šone, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), 12 trauminių poveikių, galimai įvykio įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimuose nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 101).

2024-09-27 ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta nukentėjusioji K. S. parodė, kad viskas vyko šiais metais, mėnesio nepamena. Tai buvo pavasarį arba vasarą, ryte ar per pietūs. Jos vaikai buvo mokykloje. Viskas vyko adresu (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena. Gyvena pas mamą. Su D. V. 13 metų kartu gyveno pas jos tėvus, tačiau V. jau daugiau nei metai ten negyvena. Jos (duomenys neskelbtini) metų dukra pasakė jam, kad ji yra su kitu vyru, todėl jis atėjo pas ją. Durys nebuvo užrakintos, jis įėjo ir ją miegančią užpuolė. Liepė jam išeiti, bet jis neklausė. Kai jis ją užpuolė, matė jos mama. V. užėjęs jai pasakė, kad dukra jam pasakė, kad guliu su kitu vyru. Liepė jam išeiti, bet jis nėjo. Tada griebė jam už marškinėlių bei liepė išeiti. Pirmiausiai jis jai 3 kartus spyrė į koją, tuo metu stovėjo, buvo miegamajame. Spyrė su batais. Parodė kairę blauzdą. Spyrė 3 kartus, vieną po kito. Liepė jam išeiti, jis sakė, kad verandoje parūkys ir išeis. Ji stūmė jį iš savo namų, o jis ją taip pastūmė, kad griuvo ir į barą susitrenkė šoną. Labai skaudėjo. Jos kojos, rankos buvo mėlynos, bet šonkaulį Iabai skaudėjo, trūko oro. Šis įvykis paveikė ją psichologiškai, nes nesitikėjo, kad jis pasirodys jos gyvenime. Po išsiskyrimo jis ją iki šiol persekioja. Mergaitė įvykio nematė, nes buvo išėjusi jos paliepimu. Mama visko negalėjo matyti, nes buvo kitame kambaryje. Matė kaip jai spyrė. Mama pasirodė prasidėjus konfliktui. Ji nenori jam atleisti, nes daug metų pragyveno su tuo žmogumi smurte, psichologiniame smurte. Į prokuroro klausimą tai galėjo būti birželio 5 d., Jis stūmė ją paėmęs už žąstų. Nuo stūmimo atsitrenkė į barą, paskui nukrito ant grindų. Ji pati prieš V. smurto nenaudojo, tik patempė už marškinėlių. Nebuvo jam pagrindo nuo jos gintis. Skaudėjo nuo 8 iki 10 balų. Šoną kažkurį labai skaudėjo, buvo sunku dirbti. Turi tris vaikus, kuriais reikia pasirūpinti. Vyriausia dukra ne jo. Dabar gyvena su mama. Jokio draugo neturėjo. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Jis daug kartų ir anksčiau prieš ją smurtavo, į policiją kreipdavosi, tačiau pareiškimus atsiimdavo, bet dabar neatleidžia. Nurodė, kad įvykis buvo birželio 5 d., apie pietus - 13-14 val., bet ne 21 val., kaip nurodyta, 18 val. pas ją atėjo socialinės darbuotojos ir per e.policiją užpildė pareiškimą. Smurtas buvo apie 13-14 val. Policija atvyko pusvalandžio bėgyje (t. 1, b. l. 63-64);

2024-09-27 ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta liudytoja O. S. parodė, kad jos dukra kartu su V. gyveno apie 12 metų, jos namuose. Daugiau nei metai jau nebegyvena kartu. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo liepos ar rugpjūčio mėnesį. V. dažnai ateidavo lyg pas vaikus. Atėjo ir šį kartą kartą, buvo po pietų. Ji buvo savo kambaryje, buvo ir vaikai. Pasisveikino su vaikais. Vaikai išbėgo į lauką, o jis nuėjo pas dukrą. Išgirdo triukšmą. Dukrai pradėjus šaukti, kad nesimuštų, kad išeitų, ji atėjo ir pamatė supykusį ir agresyviai nusiteikusį V. Jie pradėjo stumdytis, nusistumdė iki virtuvės. Ten jie susistumdė ir dukra nugriuvo. Nuo ko dukra nugriuvo nematė, nes tuo metu jau buvo nubėgusi į savo kambarį. Stūmimo veiksmo nematė. Kai atėjo, dukra jau buvo atsistojusi. Išgirdo griuvimo garsą, o kai įėjo jau buvo atsistojusi. Stovėdama lauke liepė jam išeiti, bet jis nėjo. Matė kaip V. spyrė jos dukrai, tada ji tarp jų atsistojo. Jis spyrė dukrai kai ji įėjo. Matė kaip spyrė dukrai į koją vieną kartą. Visas konfliktas užtruko 15-20 minučių. Visas namas priklauso jai. Jis jos namuose nėra kviečiamas, pažeidė įpareigojimą neateiti. Nurodė, kad nematė kaip pastūmė. Nurodė, kad tikslesni parodymai duoti tyrėjai. Galėjo matyti kaip pastūmė. Ar dukra sudavė V. nematė. Ar jam reikėjo gintis nuo dukros, nežino. Įvykis vyko dienos metu. Kada tiksliai buvo įvykis nepamena. Kai jie stumdėsi, dukra gal ir galėjo suduoti, bet ji nematė. Taip pat nurodė, kad prieš spiriant dukrai, dukra jokio smūgio V. nesudavė. Ji nematė, nes nebuvo užėjusi, o kai užėjo, V. spyrė dukrai ir stūmė (t. 1, b. l. 114-115);

2024-06-18 kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrimi BODY kamerų vaizdo ir garso įrašai 2024-06-06 dienos, Nr. (duomenys neskelbtini) (trukmė 30:00 val.), (duomenys neskelbtini) (trukmė 30:00 val.), Nr. (duomenys neskelbtini) (trukmė 19:19 val.), Nr. (duomenys neskelbtini) (trukmė 01:40 val.), Nr. (duomenys neskelbtini) (trukmė 23:23 val.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (trukmė 10:37 val.). Apžiūrint vaizdo įrašus, matyti, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Juos pasitinka senyvo amžiaus moteris, kuri paaiškina, kad šiuo metu K. namie nėra. Netrukus į namus sugrįžo K. Į pareigūnės klausimą ar ji pateikė pareiškimą, K., atsako, kad taip. Abi moteris patikslina, kad viskas vyko vakar, tačiau K. nurodo, kad vakar buvo išgėrusi, todėl į policiją nesikreipė. Moteris pradeda aiškinti, kad vakar buvo muštynės, smurtas, vaikų namuose nebuvo, konfliktą matė močiutė. Močiutė papildo, kad jis ateina beveik kiekvieną dieną, tačiau jos jo neįsileidžia. Vaikų globa priskirta K. Abi moterys paaiškina, kad pareiškimą parašė kartu su vaiko teisių darbuotoja, ji joms padėjo. Alkoholio kiekio matuoklio pagalba K. nustatytas 2,67 promilių girtumas. Alkoholio kiekio matuoklio pagalba nustatyta, kad K. mama blaivi. Moterys policijos pareigūnams pateikia savo asmens tapatybės korteles. Nurodo, kad šiuo metu vaikai yra išėję pas kaimynus. Močiutė nurodo, kad vyras smurtauja ne pirmą kartą. Pareigūnės paprašius papasakoti kas vakar tiksliai vyko, moteris nurodo, kad vakar apie 21 val. 15 min. ją užsipuolė. Jis atėjo į jos namus, kadangi jos dabartinis draugas jam pasakė, kad jų dukra atsiliepė telefonu ir pasakė jam, kad K. šiuo metu yra su kitu vyru. Ir tada jis ją užsipuolė. Į namus įėjo, kadangi buvo neužrakintos durys. Po to moteris nurodo, kad jis ją lovoje spardė. Patikslina, kad viskas vyko miegamajame, paskui virtuvėje ir lauke. Buvęs sugyventinis atėjo į namus ir atėjo tiesiai į miegamąjį ir pasakė, kad atėjo dėl to, kad jos dabartinis draugas jam pasakė, kad jų dukra atsiliepė telefonu ir pasakė jam, kad K. šiuo metu guli su kitu vyru. Moteris nurodo, kad kito vyro su ja nebuvo. Kilo žodinis konfliktas, pradėjo prikaišioti kitus vyrus. K. prašė išeiti iš namų, tačiau jis nėjo ir K. 3 kartus iš kojos spyrė į kairę koją, suėmęs už rankų tampė, paskui virtuvėje ją pastūmė ir ji nuvirto ant žemės. Moteris taip pat nurodo, kad supykusi pasiėmė jo tašę ir išmetė ją lauk, kad jis greičiau išeitų. Moteris nurodo, kad daugiau nieko jis jai nepadarė. Pareigūnė dar kartą pasitikslina: miegamajame spyrė, paskui besistumdydami nuėjo į virtuvę, ten ją pastūmė ir ji nuvirto. K. patvirtina, kad viskas vyko taip. Sukeltą fizinį skausmą įvertina 9 iš 10 balų. Moteriai (duomenys neskelbtini) metai. Moteris nurodo, kad pareiškimą parašyti padėjo socialinė darbuotoja. Pareigūnė iškviečia GMP. K. nurodo, kad vakar verkė, į policiją vakar nesikreipė, nes buvo išgėrusi. Anksčiau buvo kviesta policija, buvo išduoti 7 orderiai. K. nurodo, kad kartu gyveno 13 metų, tačiau šiuo metu jau apie metus laiko nebegyvena kartu. Pareigūnas apžiūri įvykio vietą, fotografuojasi. Pareigūnė apžiūri moterį, ją nusifotografuoja. Atvyksta GMP, apžiūri moterį. Po to atvyksta vaiko teisių darbuotojai, kurie bendrauja su K. ir jos mama, sprendžiamas klausimas kam perduoti nepilnamečius vaikus. K. nurodo, kad jos buvęs sugyventinis D. V. K. įteikiamas šaukimas atvykti apklausai į Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK. Vaizdo įrašų pabaiga (t. 1, b. l. 122-124);

2024-06-06 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matomas medinis rudos spalvos namas pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini). Į minėtą namą patenkame per pilkos spalvos medines duris, įėjus per pilkos spalvos duris matomas prieškambaris. Priekyje matome rudos spalvos medines duris per jas patenkame į namo virtuvę. Virtuvėje dešinėje pusėje matomas juodos spalvos stalas ir dvi kėdės, šalia stalo stovi pilkos spalvos šaldytuvas, kairėje pusėje matomas oranžinės spalvos virtuvinis komplektas priekyje matome baltą atvirą lentyną su violetiniais apvadais, šalia dešinėje pusėje matoma juodos spalvos garso kolonėlė, dešinėje pusėje pilka virtuvinė spintelė su juodu stalviršiu. Kairėje virtuvės pusėje matomas praėjimas į miegamąjį kambarį. Įėjus tiesiai į kambarį matome pilką spintelę ant, kurios padėtas juodos spalvos televizorius, dešinėje pusėje matome baltos spalvos spintą su veidrodžiu ir miegamąją lovą už lovos matoma baltos spalvos komoda ir viengulė lova. Apžiūrint įvykio vietą daugiau nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingų pėdsakų, objektų neužfiksuota. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, nefilmuojama. Įvykio vietoje fotografuota (t. 1, b. l. 22-32);

Asmens neblaivumo nustatymo rezultatai patvirtina, kad K. S. 2024-06-06 18.05 val. nustatytas 2,67 promilių girtumas (1 t., b. l. 127, 128).

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltės nepripažino visiškai, nurodydamas, kad nukentėjusiajai nespyrė, už rankų suėmęs nebuvo, pati K. S., būdama neblaivi, jį puldinėjo, o jis gindamasis ranka ją nuo savęs nestipriai pastūmė, dėl ko, ji atsisėdo ant grindų, kaltinamajame akte nurodytų sužalojimų K. S. nepadarė, neaišku, kada šie sužalojimai buvo padaryti, būdama girta, galėjo ir pati griūvinėdama susižaloti. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino visiškai, tačiau byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai pagrindžia kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Pažymėtina, kad kaltinamasis nekviestas atėjo pas nukentėjusiąją į namus, prašomas išeiti, neklausė, toliau tęsė konfliktą. Nukentėjusioji teismui parodė, kad D. V. jai tris kartus spyrė į šlaunį, paskui ją pastūmė, o nuo stūmimo ji atsitrenkė į barą ir po to nukrito ant grindų, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Tokius pat parodymus nukentėjusioji davė ir ikiteisminio tyrimo metu, apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, ir akistatos su D. V. metu. Nukentėjusios parodymai yra nuoseklūs. Liudytoja O. S. patvirtino teismui, kad matė, kaip D. V. spyrė jos dukrai į koją, o vėliau ją pastūmė ir po ko ji nugriuvo. Ji nematė, kad jos dukra būtų sudavusi smūgius D. V.. Iš iš esmės tas pačias aplinkybes liudytoja O. S. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojai G. K. nukentėjusioji nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, taip pat parodė sužalojimus. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais. Specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajai padaryti odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, abiejuose dilbiuose, krūtinės dešiniame šone, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), 12 trauminių poveikių, galimai įvykio įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Asmens apžiūros protokole bei teismo medicinos specialisto išvadoje yra užfiksuoti nukentėjusiajai padaryti kūno sužalojimai. Taigi, visų byloje esančių įrodymų visuma pilnai patvirtina, kad D. V. tyčia naudojo fizinį smurtą nukentėjusios K. S. atžvilgiu.

Teismas konstatuoja, kad byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymo. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, kadangi jis, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kilus nesutarimui su buvusia sugyventine K. S., asmeninio konflikto metu, tyčia tris kartus spyrė į kairę koją, po to, stipriai suimdamas už rankų, pastūmė nukentėjusiąją K. S., dėl ko ji nugriuvo ant grindų, ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai K. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus: odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, abiejuose dilbiuose, krūtinės dešiniame šone, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje - nežymų sveikatos sutrikdymą.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bei kitas aplinkybes:

D. V. teistas, administracine tvarka baustas. Nors posėdžio metu nurodė, kad yra dirbantis – vykdantis individualią veiklą, tačiau iš SODROS duomenų bazės nustatyta, kad nuo 2023-11-28 yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Įvykdė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą. 2022-03-30 teismo baudžiamuoju įsakymu jau buvo nuteistas už smurtinius veiksmus prieš tą pačią nukentėjusiąją, išvadų nepadarė ir padarė naują nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam arešto bausmę ir atidėjus paskirtos bausmės vykdymą bei paskiriant įpareigojimus.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Nukentėjusioji K. S. yra pareiškusi 2000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt. Nustatyta, jog kaltinamojo nusikalstamų, smurtinių veiksmų pasekoje, nukentėjusiajaui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, emocinius pergyvenimus ir nepatogumus, todėl K. S. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei į susiformavusią teismų praktiką.

K. S. dėl D. V. nusikalstamų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, tačiau tuo pačiu konstatuotina, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog K. S. patirto sužalojimo pasekmės yra negrąžinamos, nustatyta sveikatos sutrikdymo progresavimo tikimybė, ar kad sužalojimai trukdys gyventi visavertį gyvenimą (sumažėjo darbingumas, bendravimo galimybės). Todėl atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kilusias pasekmes bei susiformavusią teismų praktiką, nukentėjusiajai K. S. nustatytinas 1000 Eur patirtos neturtinės žalos dydis.

2024-10-04 prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo D. V. piniginėms lėšoms, esančioms banko (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), mastas 2000 Eur, neišiekoma suma - 446 Eur, paliktinas galioti iki visiško žalos civiliniam ieškovui atlyginimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui ir skirti D. V. intensyvią priežiūrą – buvimo nuolatinėje probacijos tarnybai nurodytoje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val. kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, D. V. įpareigoti visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti D. V., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

D. V. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti K. S. iš D. V. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, 2024-10-04 taikytą kaltinamojo D. V. piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), mastas 2000 Eur, neišiekoma suma - 446 Eur, palikti galioti iki visiško žalos civiliniam ieškovui atlyginimo. Žalą visiškai atlyginus, laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.