Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl 2014-10-20 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 294 str. 2 d., ir nubaustas 30 parų areštu.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė M. L. paskirta 20 (dvidešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Tuo pačiu nuosprendžiu J. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 294 str. 2 d., jam susitaikius su nukentėjusiuoju, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant. Nuosprendis J. L. atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. nuteistas už tai, kad jis, veikdmamas kartu su J. L., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai, turėdamas tikslą išreikalauti iš nukentėjusiojo M. V. neva jo nesumokėtą atlyginimą už J. ir M. L. atliktus darbus, tuo vykdydamas tariamą savo teisę, kuri yra ginčijama, 2013-09-24, apie 15 val., kartu su J. L. įėję į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kuriose dirbo nukentėjusysis M. V., vartodami necenzūrinius žodžius abu pradėjo iš M. V. reikalauti sumokėti jiems 1000 Lt už jų atliktus remonto darbus. M. V. atsisakius vykdyti šį reikalavimą, J. L. pagrasino M. V. fiziniu susidorojimu, sakydamas: „jeigu nesumokėsi pinigų, atvažiuosim su „chebra“ ir tave „pakasim“, toliau reikalaudamas sumokėti pinigus, laikydamas rankose metalinį strypą, juo užsimojo į M. V. pusę, tačiau smūgio nesudavė. Po to rankoje laikomu metaliniu strypu J. L. pradėjo daužyti į kambaryje stovėjusį stalą bei į šalia gulinčius daiktus. Tuo metu M. L. surinko kambaryje buvusius M. V. priklausančius darbo įrankius: akumuliatorinį suktuką „Hitachi“ 500 Lt vertės ir elektrinį diskinį pjūklą „Eurotec“ 150 Lt vertės. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, J. L. nuėjo į gyvenamąsias patalpas, esančias Trakų g. 7, Onuškyje, Trakų raj., iš kur paėmė M. V. priklausančius įrankius: dažų purkštuvą su siurbliuku „Paint“ 300 Lt vertės, perforatorių „Titan“ 200 Lt vertės ir siaurapjūklį „Hitachi“ 500 Lt vertės. Po ko abu pasakydami, jog paimtus daiktus grąžins, kai jiems bus sumokėti 1000 Lt, kaltinamieji L. išvažiavo. Tokiu būdu J. L. ir M. L., veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami psichinę prievartą: grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei užvaldę M. V. priklausantį 1650 Lt vertės turtą ir tuo padarydami didelę žalą M. V. teisėms ir teisėtiems interesams, savavaldžiavo M. V. atžvilgiu.

Nuteistojo manymu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 2 d., padarymą jam tikslinga skirti baudą. Pasak M. L., jam paskyrus areštą, jis bus izoliuotas nuo visuomenės. Tuo tarpu jis nėra neigiama asmenybė. Jo įvykdytas nusikaltimas jokių skaudžių pasekmių nesukėlė. Nuteistasis pažymi, kad jis yra dar jauno amžiaus, už anksčiau įvykdytus nusikaltimus jam paskirtas bausmes yra visiškai atlikęs. M. L. teigimu, paskyrus jam arešto bausmę, jis negalės dirbti, praras pajamų šaltinį. Tuo tarpu, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., paskyrus jam baudą, nuteistasis iš karto ją sumokės ir galės vykti dirbti į užsienį.

Teismo posėdžio metu gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš apeliacinio skundo matyti, kad M. L. prašo patikrinti bylą tik jam paskirtos bausmės aspektu.

Apeliaciniu skundu M. L. prašo teismo atsižvelgti į visas byloje nustatytas jo atsakomybę lengvinančias bei kitas bausmės skyrimo klausimui reikšmingas aplinkybes bei, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirti jam švelnesnę, negu BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą, bausmę – 20 MGL baudą.

Vadovaujantis BK 54 str. 3 d. nuostatomis kitokia bausmė nei numatyta atitinkamo straipsnio sankcijoje paprastai gali būti skiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011, 2K-390/2011 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad M. L. atžvilgiu BK 62 straipsnio nuostatos netaikytinos, nesant pastarajame straipsnyje numatytų pagrindų. Tuo tarpu bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, kaip jau buvo minėta, gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014 ir kt.). Išimtinių aplinkybių, kuriomis būtų įmanoma pagrįsti išvadą, kad M. L. arešto bausmės skyrimas šioje byloje aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teisėjų kolegija nenustatė, pagrindo abejoti nuteistajam paskirtos bausmės teisėtumu ir teisingumu nėra.

Išnagrinėjus bylos medžiagą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. L., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos padarymo stadiją, nuteistojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, jo asmenybę apibūdinančius duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo taikyti M. L. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, davė nuoseklius ir išsamius parodymus apie jos padarymo aplinkybes, susitaikė su nukentėjusiuoju, paimtus įrankius grąžino, jam anksčiau paskirtas bausmes yra visiškai atlikęs ir t. t., taip pat neleidžia teigti, jog už nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje (apysunkis nusikaltimas), padarymą arešto bausmės paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad į visas apeliantą teigiamai apibūdinančias bei jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes pirmos instancijos teismo jau buvo atsižvelgta paskyrus jam galutinę 20 parų arešto bausmę, kuri savo dydžiu nežymiai viršija minimalią BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą šios rūšies bausmę. Be to, skirdamas bausmę, apylinkės teismo buvo pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad M. L. yra baustas administracine tvarka (b. t. 1, b. l. 107-112), praeityje buvo ne kartą teistas, ir nors šiai dienai jis yra atlikęs jam paskirtas bausmes, tačiau jo tolimesni neteisėti veiksmai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog anksčiau jam paskirtų švelnesnių bausmių tikslai M. L. atžvilgiu pasiekti nebuvo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl M. L. paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas išaiškina M. L., jog vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, jam paskirtą 20 parų arešto bausmę, jo prašymu, teismas gali nustatyti atlikti poilsio dienomis. Esant tokioms bausmės atlikimo sąlygoms, būtų išvengta ilgalaikio nuteistojo izoliavimo nuo visuomenės bei suteikta jam galimybė tęsti darbinę veiklą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.

2014-10-20 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.