- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-01
- Bylos Nr.
- e2S-585-425/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-08038-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. G., VĮ „Turto bankas“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-357-488/2020 pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. G. ir VĮ „Turto bankas“ dėl termino atnaujinimo palikimui priimti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu pareikšimu A. K. prašė atnaujinti terminą po I. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
2. Nurodė, jog I. G. 2007-02-22 A. K. naudai sudarė testamentą, kuriuo pareiškėjui suteikė teisę paveldėti ir įteisinti nuosavybės teises į bet kokio dydžio ir bet kokios paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos teritorijoje, perkeltus į Vilniaus apskritį pagal 2007-02-14 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Apie I. G. mirtį pareiškėjas sužinojo 2019-07-22, dėl ko jo įgaliotinis V. K. 2019-09-05 kreipėsi į notarę Ž. B. ir 2019-09-13 iš jos gavo informaciją, kad I. G. palikimą pagal įstatymą priėmė sūnus V. G., nes pagal testamentą palikta teisė nėra paveldėta. A. K. su mirusiąja I. G. giminystės ryšiai nesiejo, todėl jis neturėjo jokios galimybės sužinoti apie jos mirtį ir realizuoti paveldėjimo teisę po jos mirties. Pripažįsta, kad 3 mėnesių terminas palikimui priimti yra praleistas, todėl prašė pripažinti, kad jis yra praleistas dėl svarbių ir jį atnaujinti. Nurodė, kad atnaujinus terminą palikimui priimti kitų asmenų interesai nebus pažeisti, nes į norimą paveldėti turtą niekas nėra pareiškęs reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Skundžiama 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė bei priteisė iš jo į valstybės pajamas su procesinių dokumentų įteikimu susijusias išlaidas.
4. Teismas sprendė, kad testamentiniam įpėdiniui A. K. palikimas pagal testamentą atsirado (duomenys neskelbtini), t.y. mirus I. G.. Tačiau vienintelė pareiškėjo nurodoma priežastis, dėl ko pareiškėjas nesikreipė dėl palikimo priėmimo per nustatytą terminą yra tai, kad jis nežinojo apie testatorės mirtį, nėra laikytina svarbia priežastimi, kuri galėtų būti pagrindas termino atnaujinimui. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad apie testamento buvimo faktą pareiškėjui buvo žinoma. Be to, testamentai ir palikimo priėmimo faktai yra registruojami testamentų registre nuo 2001-07-01, kuris asmens, turinčio teisę paveldėti pagal testamentą, žiniai yra prieinamas. Todėl rūpestingas ir apdairus įpėdinis turėjo galimybę testamentų registre pasitikrinti ir sužinoti testatorės mirties faktą.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad kartu su testamentu testatorė pareiškėjui buvo suteikusi 2007-02-22 įgaliojimą dešimčiai metų – iki 2017-02-22, kurio pagrindu įgaliotinis V. K. suteikė 2011-09-21 perįgaliojimą. Šių testatorės suteiktų įgaliojimų pagrindu pareiškėjas ir įgaliotinis I. G. vardu vykdė jos nuosavybės teisės į žemė sklypą atkūrimo procedūras. Įgaliojimo terminas baigėsi 2017-02-22. Tačiau jam pasibaigus pareiškėjas nevykdė pareigos atsiskaityti įgaliotojai apie įgaliojimo įvykdymą, nes nurodė, kad apie I. G. mirtį (duomenys neskelbtini) jis sužinojo 2019-07-22. Tai teismas vertino, kaip pareiškėjo, kaip įgaliotinio teisinį nerūpestingumą ir nepareigingumą įgaliotojos/ testatorės atžvilgiu.
6. Be to, notarei, išdavusiai paveldėjimo teisės liudijimą ir įstatyminiam įpėdiniui – testatorės sūnui V. G. buvo žinoma apie testamento buvimą, jis yra išreikalautas paveldėjimo byloje. Tačiau pareigos pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį įpėdinis neturi, juo labiau kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pageidavimą priimti palikimą pagal testamentą, prašydamas atnaujinti terminą palikimui priimti, pareiškė tik po keturių metų ir šešių mėnesių nuo jo atsiradimo ((duomenys neskelbtini)) ir beveik po trijų mėnesių (2019-07-22) nuo, kaip pareiškėjas teigia, sužinojimo apie jį. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas žymiai.
7. Taigi teismas konstatavo, jog įvertinus byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikėjos mirties pagal testatorės testamentinį patvarkymą nesikreipė dėl svarbių priežasčių. Nežinojimas apie palikimo atsiradimą šiuo atveju laikytinas subjektyviu, o ne objektyviu nesikreipimo pagrindu.
Atsiliepimas
8. Papildomai teismas nurodė, jog suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepime nurodė, kad jis priėmęs palikimą kartu priėmė ir žemės sklypą, į kurį jo motinai atkurta nuosavybės teisė ir faktiškai jį valdo. Todėl termino atstatymas neigiamai paveiktų jau per šį laiką susiklosčiusių teisininkių santykių stabilumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują – pareiškėjo A. K. prašymą patenkinti.
9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados nėra pagrįstos, kadangi žinojimo apie galimą testamento sudarymą faktas ir asmens mirties faktai nėra tapačios aplinkybės, o be to pagal šiuo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką buvo pagrindas vertinti, ar susiklosčiusi situacija nepažeidžia pareiškėjo teisių bei interesų. Testamentas yra vienašalis juridinis aktas, kurio parengime ir priėmime paveldėtojas nedalyvauja, o taip pat tai niekaip nepatvirtina aplinkybės, jog paveldėtojas galėjo žinoti apie testatorės mirtį ar turėjo pareigą tuo domėtis. Tai kad testamentas registruojamas testamentų registre, yra tik juridinio akto oficialus išviešinimas, kuris, nesant juridinio fakto (asmens mirties), nesukuria jokių teisinių padarinių. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui buvo pateikta visa paveldėjimo byla, iš kurios turinio matyti, kad pareiškėjui notaras jokia forma apie I. G. mirtį nepranešė.
9.2. Reikšminga ir tai, jog pareiškėjo ir testatorės gyvenamoji vieta skiriasi, šalys nesiejamos giminystės ryšių ir artimų tarpusavio santykių nepalaikė, dėl ko ir ši aplinkybė įtakojo, kad apeliantas negalėjo savalaikiai sužinoti apie testatorės mirtį. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir į tai, kad notaras tinkamai neįvykdė pareigos ir nepranešė pareiškėjui apie testatorės mirtį iškart po jos mirties, dėl ko pareiškėjas praleido terminą priimti palikimą, sudaro pagrindą atnaujinti terminą priimti palikimą.
9.3. Papildomai nurodoma ir tai, jog teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad I. G. mirties dienai, oficialiai nuosavybė dar registruose nebuvo įregistruota, o tai atlikta 2017 m., tokiu būdu juridiškai reikšmingus veiksmus net valstybinės valdžios įstaigos pačios atliko praėjus faktiškai 2 metams, todėl teigti, kad vien tik dėl apelianto veiksmų terminas praleistas daugiau nei keturis metus nėra teisinga.
10. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo V. G. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą
pirmosios instancijos teismo nutartį paikti nepakeistą, o taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat teisingai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Šiuo atveju pareiškėjas jokių įrodymų nepateikė, o aplinkybė, kad notaras neįvykdė savo pareigos pranešti paveldėtojui apie testamentą yra apeliacinės instancijos teisme reiškiamas naujas reikalavimas, kurio nagrinėjimas nėra galimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 312 straipsnis).
10.2. Be to, byloje nėra nei vienos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, leidžiančios konstatuoti, kad įpėdinis praleido nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių.
11. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ prašo pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.
13. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
14. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą palikimui priimti.
15. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog jis nežinojo apie testatorės mirtį, nėra svarbi termino praleidimo priežastis. Atskiruoju skundu pareiškėjas tvirtina, kad jis nėra testatorės giminaitis, apie jos mirtį nežinojo, o be to notarė apie testatorės mirties faktą jo taip pat neinformavo.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad notaras, paskelbęs testamentą, privalo imtis priemonių nustatyti įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių paskelbiant testamentą, gyvenamąją vietą ir kiek įmanoma greičiau pranešti jiems apie testamento turinį.
17. Pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką CK 5.33 straipsnyje įtvirtinto testamento paskelbimo instituto esmė yra ta, jog palikimo atsiradimo vietos notaras, sužinojęs apie testatoriaus mirtį, privalo paskirti testamento paskelbimo dieną ir apie ją pranešti visiems žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta notaro, paskelbusio testamentą, pareiga imtis priemonių nustatyti įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių paskelbiant testamentą, gyvenamąją vietą ir kiek įmanoma greičiau pranešti jiems apie testamento turinį. Toks teisinis reglamentavimas leidžia manyti, kad įstatymų leidėjas numatė, jog galimos situacijos, kai asmuo gali nežinoti nei apie jam atsiradusią subjektinę teisę paveldėti, nei apie galimą palikimo sudėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas testamento paskelbimo procedūrą ir notaro pareigą nustatyti visus įpėdinius bei pranešti jiems apie testamento turinį, tokiu reglamentavimu siekė užtikrinti, kad būtų įgyvendinta tikroji testatoriaus valia ir po jo mirties turtas atitektų ne įpėdiniams pagal įstatymą, o testamente nurodytiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
18. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo, buvo svarbu nustatyti ir įvertini, kaip ir kokiu būdu pareiškėjas buvo informuotas notarės ar dėl kokių priežasčių to padaryta nebuvo. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, tokie duomenys priimant procesinį sprendimą nebuvo nustatinėjami bei vertinami. Tai leidžia spręsti, kad viena iš esminių individualių aplinkybių, t.y. ar įpėdinis turėjo realią galimybę sužinoti apie atsiradusį palikimą, nebuvo nagrinėjama. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
19. Papildomai pažymėtina, kad atsiliepime suformuluotas argumentas, jog atskirajame skunde dėstomos aplinkybės dėl notarės pareigos informuoti įpėdinį apie palikimo atsiradimą peržengia atskirojo skundo ribas, nėra pagrįstas, kadangi šiuo atveju termino atnaujinimo palikimui priimti klausimas yra tiesiogiai susijęs su pirmiau aptartomis materialinės teisės normomis dėl įpėdinio informavimo ir tai gali daryti tiesioginę įtaką tinkamam bei teisingam bylos išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.