Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Veritas ana“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „Transekspedicija“ 2 823,00 Eur žalos nuostolių, susijusių su krovinio sugadinimu, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad pagal 2015-03-02 Vienkartinę krovinio vežimo sutartį - užsakymą, ieškovas UAB „Transekspedicija“ įsipareigojo nuvežti krovinį - 4 granito plokštes (2 pasikrovimo vietos) iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, o atsakovas UAB „Veritas ana“ – sumokėti krovinio vežimo mokestį. Krovinio transportavimo metu 2015-03-04 krovinys (3 plokštės iš 4) buvo sugadintas, krovinio sugadinimo fakto nei vežėjas, nei jo civilinės atsakomybės draudikas neginčija (jį patvirtina: tiek trečiojo asmens sprendimai dėl atsisakymo išmokėti draudimo išmoką, tiek sugadinto krovinio fotografijos, tiek elektroninis susirašinėjimas). Sugadintos plokštės nebetinkamos tolesnei eksploatacijai. 2015-03-12 atsakovui buvo pareikšta pretenzija dėl sugadinto krovinio, kurią atsakovas peradresavo savo civilinės atsakomybės draudikui trečiajam asmeniui. Pastarasis 2015-03-23 sprendimu atsisakė išmokėti nuostolių atlyginimą, remdamasis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau - CMR konvencija) 17 str. 4 d. b ir c pp. bei nurodė, kad krovinys buvo vežamas tinkamai neįpakavus, plokštės buvo pakrautos ant stovo, kurio dalys tarpusavyje nebuvo sutvirtintos, plokštės prie stovo nebuvo pritvirtintos. Ieškovui pateikus motyvuotą prašymą peržiūrėti sprendimą, 2015-04-28 raštu tretysis asmuo iš esmės identiškais argumentais atsisakė tai padaryti. 2015‑11-24 ieškovo atstovas pateikė galutinę pretenziją atsakovui ir trečiajam asmeniui, tačiau ir po jos pateikimo ieškovo patirti nuostoliai nebuvo atlyginti. Kadangi atsakovas, kuris yra atsakingas už atsiradusią žalą neteismine tvarka nepagrįstai atsisako žalą atlyginti, ji priteistina teismine tvarka. CMR konvencijos 17 str. 1 d. numato, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Krovinys vežėjui buvo perduotas tinkamos būklės, dėl perimamo krovinio būklės atsakovas jokių pretenzijų nepareiškė, tuo tarpu pristatytas gavėjui buvo sugadintas, todėl taikoma vežėjo atsakomybės prezumpcija, įtvirtinta CMR konvencijos 17 str. 1 d. Priešingai ieškovo tvirtinimams, tokio pobūdžio krovinys (akmens plokštės) nėra atskirai pakuojamas į jokią tarą, o vežamas ant stovo, kurio atskiros dalys tarpusavyje netvirtinamos. Būtent taip pakrautus krovinius atsakovas vežė ieškovo naudai ir anksčiau, būtent taip yra įprasta juos vežti ir kitiems vežėjams. Tokio pobūdžio krovinių vežimo praktikoje naudojami tarpusavyje nesutvirtinti stovai, kadangi vežamos įvairių išmatavimų plokštės, tad stovai įprastai mažinami/didinami priklausomai nuo plokštės dydžio. Be to, atsižvelgiant į tai, jog krovinys yra didelio svorio, tai stovo atskirų dalių tvirtinimas tarpusavyje nuo krovinio sugadinimo esant netinkamam transportavimui (pvz. staigiam stabdymui, staigiam posūkiui ir pan.) neapsaugotų. Teiginiai, kad plokštės nebuvo pritvirtintos prie stovo neatitinka tikrovės, nes plokščių tvirtinimas diržais akivaizdžiai matomas iš fotonuotraukų, faktą, kad krovinys buvo tvirtinamas diržais patvirtino ir UAB „Transekspedicija“ vairuotojas, tai seka ir iš elektroninio susirašinėjimo su siuntėju, kuriame jis patvirtino, jog UAB „Transekspedicija“ vairuotojas turėjo stovus ir diržus ir pats vairuotojas sutvirtino sukrautas į automobilį plokštes savo diržais. Pažymėjo, jog pagal CMR konvencijos 8 str. 1 d., vežėjas privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, o pagal 9 str. 2 d., jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinys ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas, numeracija atitiko važtaraščio įrašus. Vežėjo vairuotojas priimdamas krovinį CMR važtaraštyje jokių įrašų apie tai, kad krovinys netinkamai įpakuotas vežimui neįrašė (nei vienoje iš pasikrovimo vietų), kas rodo, kad pats vežėjas, kaip krovinių vežimo specialistas, priimdamas krovinį, jo įpakavimo būklę įvertino kaip tinkamą tokiam vežimui atlikti. Ieškovo vertinimu, atsisakant kompensuoti nuostolius nepagrįstai teigiama, jog egzistuoja ir CMR konvencijos 17 str. 4 d. c pp. nurodyta sąlyga - kuomet vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės kai krovinys sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su tuo, kad krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Šiuo atveju CMR konvencijos 17 str. 4 d. c pp. sąlyga netaikytina, kadangi iš pridedamo elektroninio susirašinėjimo su siuntėju matyti, kad vežėjo vairuotojas aktyviai dalyvavo krovinio pakrovimo darbuose, pats diržais tvirtino krovinį prie stovo, davė nurodymus kaip krovinį pakrauti (kadangi buvo suinteresuotas pasikrauti dalinį krovinį), t.y. krovinio pakrovimas bei tvirtinimas tokiu būdu buvo atliktas ir paties vežėjo, tad jis negali išvengti atsakomybės tuo atveju, net jei būtų nustatyta, kad krovinys sugadintas dėl netinkamo pakrovimo. Be to, ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje atsakovas nepateikė jokios survejerių išvados dėl krovinio sugadinimo priežasčių, kurios paneigtų ieškovo nurodomas krovinio sugadinimo priežastis. Nepasitvirtinus atsakovo bei trečiojo asmens nurodytoms krovinio sugadinimo priežastims, laikytina, kad krovinys sugadintas dėl netinkamo transportavimo (įskaitant važiavimo ypatumus), t.y. dėl priežasčių, priklausančių išimtinai nuo vežėjo, dėl ko atsiranda vežėjo atsakomybė už krovinio sugadinimą. Ieškovo patirtų nuostolių suma sudaro bendrą 2 823,00 Eur sumą, iš kurios 2 101,56 Eur už sugadintas plokštes pirmoje pasikrovimo vietoje, 571,44 Eur už sugadintą vieną plokštę antroje pasikrovimo vietoje ir 150,00 Eur už analogiško krovinio pakartotinį pristatymą iš Italijos į Lenkiją. Pagrindas šias išlaidas priteisti yra CMR konvencijos 23 str. 4 d., numatanti, kad kompensuojamos ir kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos.