Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui K. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas K. D. teismo posėdyje nedalyvavo, teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovė savo patikslintu ieškiniu prašė priimti sprendimą už akių tuo atveju, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį arba parengiamųjų procesinių dokumentų. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismui susipažinus su rašytine bylos medžiaga, egzistuojant abejonėms dėl įrodymų pakankamumo, bei manant, kad tokiu būdu bus geriau ir išsamiau bus išnagrinėta byla, nusprendė nagrinėti ją žodinio proceso tvarka nepriimant sprendimo už akių.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. kovo 12 d. ieškovė E. V. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. C803033531 su UAB „SB lizingas“, pagal kurią iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ įgijo 379 Eur vertės telefoną ir įsipareigojo įvykdyti prievolę pagal sudarytą mokėjimų grafiką, t. y. iki 2019 m. kovo 15 d. sumokėti bendrą 447,82 Eur sumą (e. b. l. 19). 2018 m. balandžio 6 d. ieškovė E. V. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. C804041697, dėl 1 550 Eur kredito sumos ir įsipareigojo kreditoriui UAB „SB lizingas“ iki 2020 m. balandžio 15 d. sumokėti 1 810,40 Eur sumą (e. b. l. 20). Byloje esantys ieškovės pateikti bankų „Luminor“ ir Swedbank“ išrašai patvirtina, kad ieškovė E. V. per laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. liepos 12 d. pervedė atsakovui K. D. 1520 Eur, o atsakovas per laikotarpį nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2019 m. vasario 4 d. pervedė ieškovei 1 408,54 Eur (e. b. l. 8–18). Socialinio tinklo „Facebook“ susirašinėjimo tarp šalių išrašas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2019 m. vasario 8 d. patvirtina skolos faktą (e. b. l. 21–36).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).

Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą. Taigi paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, ar jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas.

Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 12, 178 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus, kad tarp ieškovės ir atsakovo susidarė paskoliniai santykiai, t. y., kad ieškovė perdavė atsakovui paskolos dalykus: (1) 1 550 Eur paskolos sumą, kurią atsakovas priėmė ir įsipareigojo ieškovei grąžinti gautą 1 550 Eur sumą kartu su 260,40 Eur dydžio administravimo mokesčiu pagal 2018 m. balandžio 6 d. vartojimo kredito sutartį iki 2018 m. gruodžio 31 d.; (2) 379 Eur vertės mobilųjį telefoną, kurį atsakovas priėmė ir įsipareigojo ieškovės prisiimtą prievolę kreditoriui UAB „SB lizingas“ už išsimokėtinai įgytą telefoną įvykdyti pagal 2018 m. kovo 12 d. vartojimo kredito sutartyje numatytą mokėjimo grafiką, pervedant visą 447,82 Eur sumą ir (3) 520 Eur sumą, kurią atsakovas priėmė ir įsipareigojo ieškovei grąžinti iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., atsiskaitymo už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes, bendro verslo ar partnerystės ir t. t., dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009). Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).

Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Esminės paskolos teisinių santykių buvimą patvirtinančios sąlygos – paskolos dalyko paskolos gavėjo nuosavybėn perdavimas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką sudarančią pinigų sumą ar kiekį daiktų paskolos davėjui. Pažymėtina, kad įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais, kad šį faktą įrodytų (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

Nors nagrinėjamu atveju, šalys rašytinės formos paskolos sutarties nebuvo sudarę, tačiau byloje esantys duomenys ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2018 m. balandžio 10 d. pervedė atsakovui 1 000 Eur, 2018 m. liepos 9 d. – 20 Eur, 2018 m. liepos 12 d. – 500 Eur. Atsakovas K. D. 2018 m. liepos 11 d. pervedė ieškovei 500 Eur, 2018 m. rugsėjo 2 d. – 20 Eur, 2018 m. rugsėjo 14 d. – 248 Eur, 2018 m. lapkričio 4 d. – 300 Eur ir 2019 m. vasario 4 d. – 110,54 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad pagal 2018 m. balandžio 6 d. vartojimo kredito sutartį atsakovui bankiniu pavedimu pervedė 1 000 Eur, o likusius 550 Eur ji perdavė atsakovui grynaisiais pinigais. Taip pat ieškovė paaiškino, kad atsakovo prašymu ji išsimokėtinai įgijo mobilųjį telefoną „Apple“ 379 Eur vertės, tačiau atsakovas įsipareigojo visą 447,82 Eur sumą mokėti pagal sutartyje numatytą mokėjimų grafiką, t. y. įsipareigojo atlyginti įgyto daikto vertę. Socialinio tinklo „Facebook“ susirašinėjimas tarp šalių patvirtina, kad atsakovas neginčijo jo įsiskolinimo ieškovei ir dalį įsiskolinimo grąžino ieškovei, pinigus pervesdamas bankiniu pavedimu į ieškovės sąskaitą, tačiau visos įsiskolinimo sumos negrąžino.

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste akcentuotinas faktas, kad atsakovas 2018 m. spalio 19 d. socialinio tinklo „Facebook“ susirašinėjimo su ieškove metu klausė E. V., koks jo likęs įsiskolinimas ir neprieštaravo dėl ieškovės nurodytų sumų (e. b. l. 30). Iš ieškovės E. V. atsakovui siųstos fotonuotraukos socialiniame tinkle matyti, kad atsakovas žinojo įsiskolinimus pagal tris įsipareigojimus ieškovei, t. y. įsiskolinimą dėl išsimokėtinai įgyto telefono (2018 m. kovo 12 d. sutartis), įsiskolinimą dėl automobilio (2018 m. balandžio 6 d. sutartis) ir paskolą grynais pinigais (e. b. l. 30). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2018 m. lapkričio 4 d. atsakovas socialinio tinklo žinute ieškovei pripažino 1 800 Eur įsiskolinimo sumą (e. b. l. 33). Nuo šios datos jis bankiniais pavedimais grąžino ieškovei 410,54 Eur (2018 m. lapkričio 4 d. ir 2019 m. vasario 4 d. pavedimai) (e. b. l. 16, 17).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl, nesant kitų duomenų, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai ir teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai vertintini kaip tinkamai įrodantys ir visiškai pagrindžiantys ieškovės reikalavimus. Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, todėl iš atsakovo priteistina 1 369,68 Eur skola.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 369,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš priešingos šalies. Įvertinus tai, kad ieškinys tenkintas visiškai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei. Ieškovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 530,82 Eur. Šios išlaidos pagrįstos mokėjimo nurodymais ir priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės E. V. ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo K. D. ieškovei E. V. 1 369,68 Eur skolą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 1 369,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 530,82 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.