- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- 2-8709-1138/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00234-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas (pirm.)
- Ieškovas
- R. D.
- Trečiasis asmuo
- A. D.
- Atsakovas
- R. B.
- Išvadą teikia
- LR Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajonas
- Advokatai
- Stanislovas Jankauskas
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei R. D., trečiajam asmeniui A. D., jų atstovui advokatui Stanislovui Jankauskui,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovei Linai Jašauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui R. B., trečiasis asmuo A. D., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje, dėl tėvystės nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti, kad R. B. nėra A. B. gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas ir panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus A. B. įrašo Nr. 30 nuorodą, kad kūdikio tėvas yra R. B., įsiteisėjus teismo sprendimui dėl R. B. tėvystės nuginčijimo, nutraukti išlaikymo išieškojimą iš R. B. pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-541-674/2020.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu R. B. ji santuoką įregistravo 2008 m. birželio 28 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Abiem ši santuoka buvo pirma. Visi jų keturi vaikai gimė iki santuokos sudarymo: dukterys R. B. gimė (duomenys neskelbtini), R. B. gimė (duomenys neskelbtini), G. B. gimė (duomenys neskelbtini), o sūnus R. B. gimė (duomenys neskelbtini). Atsakovas vaikams tėvystę pripažino pareiškimais dėl tėvystės pripažinimo. Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu, esant abiejų sutuoktinių kaltei. Sprendimas įsiteisėjęs. Daugiau nei tris metus iki santuokos nutraukimo ji su atsakovu R. B. kartu negyveno, turėjo atskirus gyvenimus ir kitus partnerius. Šiuo metu atsakovas taip pat gyvena ir dirba užsienyje. Ji daugiau nei prieš tris metus susipažino su A. D. ir netrukus išvažiavo gyventi ir dirbti į Vokietiją. Nuo to laiko ji kartu su A. D. tvarko bendrą ūkį, gyvena faktinį santuokinį gyvenimą, (duomenys neskelbtini)ji pagimdė dukra A. B. Dukters biologinis tėvas yra A. D. Šios faktinės aplinkybės žinomos ir atsakovui R. B. Kadangi jos su R. B. santuoka buvo nutraukta tik (duomenys neskelbtini), tai dukters tėvu gimimo įraše buvo nurodytas tuometinis ieškovės sutuoktinis R. B. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Tesės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) A. B. gimimo įrašo Nr. 30 grafoje ,,duomenys apie tėvą“ įrašyti duomenys neatitinka tikrovės, nes R. B. nėra A. B. biologinis tėvas. Ji su atsakovu iki vaiko gimimo daugiau kaip tris metus kartu negyveno ir neturėjo lytinių santykių. Kad R. B. nėra biologinis A. B. tėvas gali patvirtinti ir atsakovas R. B. ir A. D., kuris nuginčijus R. B. tėvystę, kreipsis su pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo į civilinės metrikacijos įstaigą. Teismui taip pat pateikė DNR tyrimą iš kurio matyti, kad A. B. biologinis tėvas yra A. D.. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu A. B. gyvenamoji vieta nustatyta su ja, iš R. B. priteistas A. B. išlaikymas po 70,00 Eur periodinių išmokų mokamų kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės.
3. Atsakovui R. B. pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti tiek siunčiant procesinius dokumentus jo gyvenamosios vietos adresu į Jungtinę Karalystę, tiek įstatymo nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 130 straipsnis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo A. D. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad jau daugiau kaip trys metai jis su R. B. gyvena faktinį santuokinį gyvenimą, nors ji santuoką su R. B. nutraukė tik (duomenys neskelbtini). R. B. (duomenys neskelbtini) pagimdė dukterį A. B.. Jis yra biologinis A. B. tėvas. Dukters gimimo įrašo duomenys apie tėvą nėra teisingi, todėl turėtų būti ištaisyti. Jis savo tėvyste neabejoja. Būdamas biologiniu A. B. tėvu, nuginčijus R. B. tėvystę, jis kreipsis su pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo į civilinės metrikacijos įstaigą. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Šalies argumentai
5. Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė su pateiktu ieškiniu sutiko. Nurodė, kad neegzistuojant atsakovo ir vaiko socialiniam ryšiui, trečiajam asmeniui byloje siekiant įteisinti tėvystę, tarnyba mano, kad tėvystės nuginčijimas A. B., siekiant nustatyti kito asmens tėvystę, nepažeis jos geriausių interesų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Patvirtino, kad A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), nėra atsakovo dukra. Dukros tėvas yra A. D.. Jau daugiau kaip trys metai ji su atsakovu kartu negyvena, atsakovas A. B. nesidomi ir jai išlaikymo neteikia.
7. Trečiasis asmuo pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, patvirtino, kad yra A. B. tėvas, kadangi ieškovė nuolat būna su juo, yra atlikęs ir DNR testą. Dukra gyvena kartu su jais, nori dukros gimimo įraše būti įrašytas dukros tėvu. Ketina kreiptis dėl tėvystės pripažinimo.
Šalies argumentai
8. Ieškovės ir trečiojo asmens atstovas pareiškimą pilnai palaikė ir prašė jį tenkinti.
9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė su pareiškimo tenkinimu sutiko ir palaikė teismui pateiktą išvadą.
10. Atsakovas R. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo ar prieštaravimų pareiškimo tenkinimui nepateikė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
11. Iš ieškinio ir šalių paaiškinimų, bei į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė R. D. turi dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini), vaiko gimimo įraše nurodyta, kad A. B. motina R. B. (po santuokos nutraukimo R. D.), tėvas R. B. (b. l. 7, 9). Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu, civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu A. B. išlaikymui iš R. B. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 70,00 Eur mokamomis kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės (b. l. 11-15) Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyveno daugiau nei tris metus iki santuokos nutraukimo. Šalims žinoma, kad (duomenys neskelbtini) gimusi A. B. nėra R. B. dukra. Į bylą pateikti testo rezultato duomenys po genetinės tėvystės tyrimo EAS40291LT. Matyti, kad tyrimui buvo pateikti A. D. ir A. B. DNR mėginiai. Remiantis tyrimo rezultatais, gautais išanalizavus DNR lokusus, tėvystės tikimybė yra 99,99999996 procento (b. l. 17-18) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje išvadoje nurodoma, kad 2020 m. liepos 27 d. pokalbio su Tarnybos specialiste metu R. B. paaiškino, kad atsakovas nei karto nėra matęs dukters, tarp dukters ir atsakovo nėra susiformavusio socialinio ryšio. Ji gyvena su A. D., kuris yra biologinis tėvas, su juo dukra yra užmezgusi socialinį ryšį, jis padeda jai auginti, išlaikyti dukterį ir nori įteisinti tėvystę. Neegzistuojant atsakovo ir vaiko socialiniam ryšiui, trečiam asmeniui byloje siekiant įteisinti tėvystę, mano, kad tėvystės nuginčijimas A. B., siekiant nustatyti kito asmens tėvystę, nepažeis jos geriausių interesų (b. l. 31).
Dėl tėvystės nuginčijimo
12. Kreipimuisi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše (LR CK 3.152 straipsnio 1 dalis) Nuo pat A. B. gimimo šalims buvo žinoma, kad jos biologinis tėvas nėra R. B.. Mergaitė gimė R. D. ir R. B. būnant santuokoje. Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreiptasi nepraėjus metams po mergaitės gimimo.
13. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus.
14. Lietuvos Respublikos CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, todėl pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo/nuginčijimo bylose.
15. Iš byloje pateikto genetinės tėvystės testo rezultato matyti, kad pagal A. D. ir A. B. DNR mėginius, tėvystės tikimybė 99,9999996 procentai (b. l. 17-18). Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo pripažįsta, kad vaiko tėvas yra A. D.. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas laiko įrodyta, kad atsakovas R. B. nėra A. B. gimusios (duomenys neskelbtini)biologinis tėvas.
16. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas ne tik siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo.
17. Kaip nurodo ieškovė, ji su atsakovu kartu nebegyvena daugiau nei trejus metus, o nuo tada pradėjo gyventi ir vesti bendrą ūkį su trečiuoju asmeniu A. D.. A. D. žino, kad A. B. gimusi (duomenys neskelbtini) yra jo biologinė dukra, jie kartu gyvena. Kaip nurodė ieškovė, atsakovas mergaitės nė karto nėra matęs, tarp jų nėra užsimezgęs joks ryšys. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje išvados matyti, kad dukters A. B. ir tėvo (atsakovo) nesieja socialinis ryšys (b. l. 31). Nėra duomenų, kad atsakovas dukterim tėviškai rūpintųsi, domėtųsi ja. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuoti esant tarp atsakovo ir vaiko giminiškus santykius (socialinę tėvystę) taip pat nėra pagrindo. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad nuginčijus tėvystę vaiko interesai nebus pažeisti.
18. Įvertinus nurodytas aplinkybes, panaikintinas Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygos 2020 m. vasario 4 d. gimimo įrašas Nr. 30, kur įrašyti duomenys, jog A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra R. B..
19. Pažymėtina, kad nuginčijus R. B. tėvystę, atsiranda galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu arba teismine tvarka nustatyti tėvystę ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę. Kaip nurodė ieškovė ir atsiliepimu nurodė trečiasis asmuo A. D., nuginčijus R. B. tėvystę A. B., A. D. žinodamas, kad yra biologinis A. B. tėvas, pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo kreipsis į civilinės metrikacijos įstaigą. Todėl šiuo sprendimu tėvystės pripažinimo vaikui klausimas ginčo teisenos tvarka nėra sprendžiamas.
20. Nustačius, kad atsakovas R. B. nėra A. B. biologinis tėvas, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos A. B. nutrauktinas materialinis išlaikymas iš R. B., kuris nustatytas pagal (duomenys neskelbtini) d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-541-674/2020.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
22. Ieškovė, pateikdama ieškinį, turėjo sumokėti 100,00 Eur žyminį mokestį, tačiau ji šio žyminio mokesčio sumos mokėjimą prašė atidėti iki sprendimo priėmimo. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. liepos 16 d. nutartimi teismas ieškovei žyminio mokesčio mokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo (b. l. 21-22). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas pilnai, atsakovas bylos eiga nesidomėjo, iš atsakovo priteisina 100,00 Eur žyminio mokesčio valstybei, o taip pat 16,17 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
23. Atstovavimo išlaidų ieškovė ir trečiasis asmuo priteisti neprašė, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos.
24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 279 straipsniu, 399 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Nustatyti, kad atsakovas R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, ir nuginčyti jo tėvystę A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Panaikinti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini)gimimo įrašo Nr. 30 duomenis apie tėvą „R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)“.
Nustačius, kad R. B. nėra A. B. biologinis tėvas, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo išieškojimą iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą (duomenys neskelbtini)Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 0 ct) žyminio mokesčio ir 16,17 Eur (šešiolika eurų 17 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitas pateiktas teismui.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą vaiko gimimą įregistravusiam Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui, kad jis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.