- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-11
- Bylos Nr.
- eI2-9454-484/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01736-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- G. S.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams J. Š. (J. Š.), advokatui K. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. S. (G. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja G. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 24S90173 ,,Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodo, kad, atstovaujama būsimo darbdavio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), 2024 m. sausio 26 d. Migracijos departamentui per Migracijos departamento informacinę sistemą MIGRIS pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Migracijos departamentui pateikė ir Bendrovės 2024 m. sausio 26 d. tarpininkavimo raštą Nr. 20240126-021136 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas).
Pareiškėja paaiškina, kad Bendrovės vadovas 2024 m. sausio 29 d. susipažino su Migracijos departamento 2024 m. sausio 29 d. pranešimu, kad nagrinėjant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, būtinas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) sprendimas dėl pareiškėjos atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Taip pat šiuo pranešimu buvo informuota, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 33 straipsnio 4 dalimi, prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo terminas sustabdytas nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos ir bus atnaujintas, gavus reikalingus duomenis ir dokumentus sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo priimti. Pareiškėja skunde pripažįsta, kad Bendrovės vadovas 2024 m. kovo 25 d. susipažino ir su Migracijos departamento 2024 m. vasario 26 d. pranešimu, kuriuo buvo informuota, kad Užimtumo tarnybos sprendimas dėl pareiškėjos atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams turi būti pateiktas iki 2024 m. kovo 15 d.
Pareiškėja skunde paaiškina, kad Bendrovė pašymą priimti sprendimą dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnybai pateikė 2024 m. kovo 18 d. Nurodo, kad Užimtumo tarnyboje net du kartus buvo sustabdytas prašymo nagrinėjimas iš esmės vien tik dėl netinkamo mokėjimo nurodymo, kuriuo buvo sumokėta už sprendimo priėmimą nustatyta 28 Eur dydžio valstybės rinkliava. Mano, kad Užimtumo tarnyba Bendrovės prašymo nagrinėjimą sustabdė formaliais pagrindais. Tvirtina, kad Bendrovės 2024 m. kovo 18 d. pateikto prašymo priimti sprendimą dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams nagrinėjimas, turėjęs pasibaigti 2024 m. kovo 27 d., užtruko net iki 2024 m. balandžio 10 d., t. y. beveik 2,5 karto ilgiau (vietoj nustatyto 7 darbo dienų termino iki 17 darbo dienų). Dėl to informacija dėl pareiškėjos atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams laiku, t. y. iki Sprendimo priėmimo, Migracijos departamentui pateikta nebuvo.
Pareiškėja, nesutikdama su Migracijos departamento Sprendimu, skunde pažymi, kad pagal Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą, užsieniečio prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo turi būti išnagrinėtas ir leidimas gyventi turi būti išduotas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos, išskyrus Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose nurodytus atvejus. Teigia, kad Migracijos departamentas Sprendimą priėmė per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo, nors tam nebuvo jokios skubos ar būtinybės. Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad Bendrovės vadovas Migracijos departamento pranešimą, jog pareiškėja iki 2024 m. kovo 15 d. Migracijos departamentui turi pateikti Užimtumo tarnybos sprendimą dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, perskaitė tik 2024 m. kovo 25 d.
Pareiškėjos tvirtinimu, Migracijos departamentas turi pareigą bendradarbiauti ir keistis informacija su Užimtumo tarnyba, todėl, prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą, privalėjo įsitikinti, kad Užimtumo tarnyboje nagrinėjamas Bendrovės prašymas dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams ir sprendimas dėl šio prašymo nėra priimtas.
Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad Sprendime nurodytos ir tikrovės neatitinkančios faktinės aplinkybės: 1) pareiškėjos darbdaviu nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2) Bendrovė nesikreipė į Užimtumo tarnybą dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams įvertinimo. Pareiškėjos vertinimu, nurodytos neteisingos aplinkybės galėjo turėti esminę įtaką priimant pareiškėjai nepalankų Sprendimą. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas nagrinėjo ne pareiškėjos būsimo darbdavio, o kitos įmonės veiksmus.
Pareiškėjos teigimu, nagrinėjant pareiškėjos prašymą buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir skundžiamo Sprendimo pagrįstumą. Migracijos departamentas pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėjo neišsamiai ir vienpusiškai. Migracijos departamentas nesurinko pakankamai duomenų dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, todėl nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu.
Pareiškėja tvirtina, kad Migracijos departamento Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimų.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėja prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina dirbti pagal profesiją, kuri nėra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (pardavimo vadybininkas), ir pareiškėjai reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
Atsakovas pažymi, kad jo duomenimis, iki Sprendimo priėmimo Užimtumo tarnyba nebuvo priėmusi sprendimo dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, todėl Sprendimo išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti darbo pagrindu, yra pagrįsta.
Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjos skundo argumentais, atsiliepime pažymi, kad Bendrovė, teikdama prašymą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir prašydama prašymą nagrinėti skubos tvarka, nepateikė Užimtumo tarnybos sprendimo dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams.
Atsakovas atsiliepime taip pat nurodo, kad su Migracijos departamento 2024 m. sausio 29 d. per MIGRIS išsiųsta informacija, kad nepateiktas Užimtumo tarnybos sprendimas ir kad toks sprendimas turi būti pateiktas iki 2024 m. vasario 26 d., o prašymo nagrinėjimas sustabdomas iki reikalaujamų dokumentų gavimo, pareiškėja susipažino, tačiau į jį nesureagavo ir nepateikė jokios informacijos. Migracijos departamentas savo reikalavimą pakartojo ir 2024 m. vasario 26 d. pranešimu nustatė naują trūkstamų dokumentų pateikimo terminą, t. y. 2024 m. kovo 15 d. Su šiuo pranešimu pareiškėja susipažino 2024 m. kovo 25 d., tačiau Migracijos departamentui nepateikė jokių duomenų ir dokumentų dėl pranešime nurodyto reikalavimo vykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime pažymi, kad Migracijos departamentas, patikrinęs duomenis per MIGRIS integracijas Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje 2024 m. sausio 29 d., 2024 m. vasario 13 d., 2024 m. vasario 26 d., 2024 m. kovo 25 d., 2024 m. kovo 26 d., nustatė, kad Užimtumo tarnybai nebuvo pateiktas prašymas dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams įvertinimo. Todėl Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi tais duomenimis, kurie buvo tuo metu Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje. Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad nei pareiškėja, nei Bendrovė neinformavo Migracijos departamento ir nepateikė duomenų apie susiklosčiusią situaciją, susijusią su prašymo nagrinėjimu Užimtumo tarnyboje.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad Sprendimą priėmė skubotai. Pažymi, kad pareiškėjai jau sausio mėnesio pabaigoje buvo žinoma apie reikalaujamą dokumentą, be to, pareiškėjai buvo suteiktas protingas terminas, t. y. 2024 m. sausio 26 d. pateikti Užimtumo tarnybos sprendimą, tačiau nurodytu laikotarpiu jokių aktyvių veiksmų pareiškėja nesiėmė. Bendrovė į Užimtumą tarnybą kreipėsi tik 2024 m. kovo 18 d., t. y. po antrojo Migracijos departamento 2024 m. vasario 26 d. pranešimo pateikti Užimtumo tarnybos sprendimą iki 2024 m. kovo 15 d., tačiau Migracijos departamentui nepateikė jokios informacijos apie pateiktą prašymą. Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėja su Migracijos departamentu nebendradarbiavo.
Atsakovo teigimu, Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skubos tvarka ir priimdamas ginčijamą Sprendimą, Įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies ir 33 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė.
Atsakovas pripažįsta, kad Sprendime nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nėra susijusi, tačiau laiko, kad ši klaida turi būti laikoma rašymo apsirikimu, kadangi Sprendime išdėstytos faktinės aplinkybės nustatytos vadovaujantis MIGRIS esančiais duomenimis, susijusiais su pareiškėja ir pateiktu prašymu, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovo tvirtinimu, ginčijamame Sprendime padaryta rašymo apsirikimo klaida nekeičia Sprendime išdėstytų argumentų ir išvadų.
Atsakovas atsiliepime taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos darbo biržos duomenimis apie užsieniečio prašymą įdarbinti, duomenys apie pareiškėjos įdarbinimą atnaujinti tik 2024 m. kovo 28 d.
Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjos skundo argumentu, kad buvo pažeistos jos teisės teikti paaiškinimus ir būti išklausytai, juos vertina kaip deklaratyvius. Tvirtina, kad Migracijos departamentas dėjo visas pastangas bendradarbiauti su pareiškėja, t. y. jai 2024 m. sausio 29 ir 2024 m. vasario 26 d. buvo siunčiami pranešimai per MIGRIS, su kuriais ji susipažino, tačiau nei į vieną iš jų nesureagavo ir nepateikė jokių paaiškinimų ar dokumentų. Visos šios aplinkybės, anot atsakovo, patvirtina, kad pareiškėjos teisės nebuvo suvaržytos, bet ji pati jomis nesinaudojo.
Mano, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjos skundą prašo patenkinti, vadovaudamasis iš esmės pareiškėjos skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Bendrovė atsiliepime, be kita ko, nurodo, kad Bendrovės vadovas serga sunkia ir nepagydoma liga. Tvirtina, kad dėl šios aplinkybės trečiasis suinteresuotas asmuo tik 2024 m. kovo 18 d. Užimtumo tarnybai pateikė prašymą priimti sprendimą dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
Teigia, kad pareiškėjos skunde nurodytos faktinės (ir teisinės) aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą konstatuoti, jog nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir skundžiamo Sprendimo pagrįstumą. Migracijos departamento atliktas pareiškėjos prašymo vertinimas nebuvo išsamus ir visapusiškai pagrįstas, t. y. Migracijos departamentas nesurinko pakankamai duomenų dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, todėl nepagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ taip pat prašo priteisti jos naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovai pareiškėjos skundą prašė tenkinti pareiškėjos skunde ir Bendrovės atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 24S90173 ,,Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“, teisėtumo ir pagrįstumo ir iš to kylančio reikalavimo įpareigoti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.
Nustatyta, kad darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio 26 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pilietei G. S., gim. (duomenys neskelbtini) d., (toliau – Prašymas) tuo pagrindu, kad pareiškėja ketina pagal darbo sutartį dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo vadybininke. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Prašymą prašė nagrinėti skubos tvarka ir Prašyme patvirtino, kad Užimtumo tarnybos administraciniam padaliniui bus pateikti dokumentai dėl sprendimo, kad pareiškėjos darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ Migracijos departamentui taip pat pateikė Tarpininkavimo raštą Nr. 20240126-021136, kuriame nurodė, kad pareiškėja Bendrovėje ketina dirbti pagal darbo sutartį ir jai reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas, kad jos darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Bendrovė Tarpininkavimo rašte nurodė, kad pareiškėja Bendrovėje dirbs pardavimo vadybininke (243105), pareiškėjos įdarbinimo data – 2024 m. balandžio 1 d.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 2024 m. balandžio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 24S90173 ,,Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėja neatitinka sąlygų, nustatytų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) nuostatos.
Įstatymo 26 straipsnyje (2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-924 redakcija) nurodyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija); 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija) ; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).
Pagal Įstatymo (redakcija, galiojusi Prašymo pateikimo metu) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.
Taigi, užsienietis, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turi atitikti Įstatymo 44 straipsnyje numatytas sąlygas. Pabrėžtina, kad vien formalus Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. – savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Byloje ginčo, jog pareiškėja Lietuvos Respublikoje nėra pabaigusi studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą ir kad jos profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis), nėra.
Taigi byloje pripažįstama aplinkybė, kad tam, jog pareiškėja atitiktų Įstatymo 44 straipsnio reikalavimus, būtinas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams (Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) sąlyga).
Byloje nėra ginčo ir dėl to, jog Užimtumo tarnybos sprendimas dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priimtas 2024 m. balandžio 10 d., t. y. po ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo priėmimo dienos.
Pareiškėja, kvestionuodama Migracijos departamento Sprendimą, nurodo, kad Migracijos departamentas Sprendimą priėmė skubotai, nebendradarbiavo su pareiškėja, netinkamai įvertino Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje esančius duomenis apie Bendrovės pateikto prašymo nagrinėjimą, t. y. iš esmės tuo, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pažeidė procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimą.
Užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prašymo naujai įforminti leidimą laikinai gyventi ir prašymo leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį pateikimą bei šių prašymų priėmimą, įvertinimo, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ar keitimo sąlygas ir ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė ar įvaikinimas yra fiktyvūs, ar įmonė yra fiktyvi, tvarką, sprendimo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi priėmimą, sprendimo leisti pakeisti darbdavį priėmimą, užsakymo dėl leidimo laikinai gyventi išrašymo formavimą ir perdavimą Asmens dokumentų išrašymo centrui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir iš Asmens dokumentų išrašymo centro gautų išrašytų leidimų laikinai gyventi siuntų patikrinimą, leidimo laikinai gyventi atsiėmimą, įvertinimo, ar nėra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo tvarką, leidimo laikinai gyventi negaliojimą, reglamentuoja Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329; Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1V-615 redakcija, (toliau – Aprašas).
Aprašo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. birželio 11 d. ) 8 punkte nustatyta, kad užsienietis ar Aprašo 18–22 punktuose nurodytas asmuo prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užpildo per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS), pateikdamas Aprašo 1 ar 2 priede nurodytus duomenis.
Užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą turi pridėti dokumentus, nurodytus Aprašo 8 punkto 8.1 - 8.8 papunkčiuose.
Taigi pareiga pateikti Migracijos departamentui duomenis ir dokumentus tenka užsieniečiui, siekiančiam gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Aprašo 83 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio, kuris Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytam leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo pagrindui patvirtinti pateikė Aprašo 29.23.1 papunktyje nurodytus dokumentus arba 29.23.3 ar 29.23.4 papunktyje nurodytus dokumentus, kai išnaudota ekonominės veiklos rūšiai nustatyta kvota, prašymą išduoti arba pakeisti leidimą arba užsieniečio, kuris pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, prašymą leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją ir prie jo pridėtus dokumentus, kai užsieniečio profesija nėra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis privalo patikrinti Užimtumo tarnybos valdomojoje informacinėje sistemoje, ar priimtas sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
Pagal to paties Aprašo 83 punktą, nustačius, kad Užimtumo tarnybos valdomojoje informacinėje sistemoje nėra duomenų apie prašymo priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams pateikimą arba įrašyti duomenys apie prašymo priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams netenkinimą ar apie sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams panaikinimą, Migracijos departamentas priima Aprašo 102 punkte nurodytą sprendimą atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi arba Aprašo 104 punkte nurodytą sprendimą neleisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją.
Aprašo 102 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir nustatęs, kad surinktų dokumentų ir duomenų pakanka sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti, priima sprendimą išduoti ar pakeisti arba atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, kuris užregistruojamas MIGRIS.
Užimtumo tarnybos informacinės sistemos Tikrinimo istorija patvirtina, kad Migracijos departamentas Užimtumo tarnybos informacinę sistemą tikrino 7 kartus, t. y. 2024 m. sausio 29 d., 2024 m. vasario 13 d., 2024 m. vasario 26 d., 2024 m. kovo 25 d., 2024 m. kovo 26 d., 2024 m. balandžio 25 d. ir 2024 m. gegužės 10 d.
Prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą, Migracijos departamentas Užimtumo tarnybos valdomos informacinės sistemos duomenis patikrinimo 2024 m. kovo 26 d. Remiantis Užimtumo tarnybos informacinės sistemos 2024 m. kovo 26 d. duomenimis, prašymas priimti sprendimą dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnybai nebuvo pateiktas. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paslaugų organizavimo direktorius įsakymą Nr. V3-997 „Dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams“, kuriuo nusprendė, kad pareiškėjos darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, priėmė 2024 m. balandžio 10 d.
Remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis apie užsieniečio prašymą įdarbinti nustatyta, kad Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo direktoriaus 2024 m. balandžio 10 d. įsakymas Nr. V3-997 priimtas išnagrinėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. balandžio 8 d. prašymą, t. y. prašymą pateiktą jau po ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos.
Remiantis Užimtumo tarnybos informacinės sistemos 2024 m. gegužės 10 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą priimti sprendimą dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams buvo pateikusi ir 2024 m. kovo 27 d., tačiau duomenų apie priimtą sprendimą dėl šio prašymo Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje nėra. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, šis prašymas Užimtumo tarnyboje nebuvo nagrinėjamas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamą prašymą dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnybai pateikė 2024 m. balandžio 5 d. (penktadienį), kuris Užimtumo tarnyboje buvo užregistruotas 2024 m. balandžio 8 d.
Remiantis Užimtumo tarnybos informacinės sistemos 2024 m. gegužės 10 d. duomenimis taip pat nustatyta, kad Užimtumo tarnybos direktoriaus 2024 m. balandžio 10 d. įsakymas Nr. V3-997 priimtas išnagrinėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. balandžio 8 d. prašymą.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Bendrovė, 2024 m. sausio 26 d. pateikdama prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pilietei G. S., prašyme patvirtino, kad Užimtumo tarnybos administraciniam padaliniui bus pateikti dokumentai dėl sprendimo, kad pareiškėjos darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Be to, Bendrovė Tarpininkavimo rašte taip pat nurodė, kad reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas, jog pareiškėjos darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius.
Taigi, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad tam, jog pareiškėja atitiktų Įstatymo 44 straipsnio reikalavimus, yra būtinas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams (Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) sąlyga), Bendrovės vadovui buvo žinoma Prašymo ir Tarpininkavimo rašto pateikimo metu.
Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, taip pat jeigu kyla abejonių dėl darbdavio pateiktos informacijos apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba darbo patirtį, Migracijos departamentas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gavimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo gavimo dienos – šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto rašto išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo toje institucijoje dienos.
Pažymėtina, kad Migracijos departamentas net du kartus pareiškėją per Migracijos departamento informacinę sistemą MIGRIS informavo apie trūkstamus dokumentus. Migracijos departamentas 2024 m. sausio 29 d. per MIGRIS pareiškėjai išsiuntė informaciją, kad nepateiktas Užimtumo tarnybos sprendimas ir kad toks sprendimas turi būti pateiktas iki 2024 m. vasario 26 d. Migracijos departamentas savo reikalavimą pakartojo ir 2024 m. vasario 26 d. pranešimu nustatė naują trūkstamų dokumentų pateikimo terminą, t. y. 2024 m. kovo 15 d. Su šiuo pranešimu pareiškėja susipažino 2024 m. kovo 25 d., tačiau Migracijos departamentui nepateikė jokių duomenų ir dokumentų dėl pranešime nurodyto reikalavimo vykdymo.
Migracijos departamentas, suteikdamas pareiškėjai galimybę pateikti Užimtumo tarnybos sprendimą dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, pareiškėjos prašymo nagrinėjimą sustabdė ir net du kartus nustatė terminą Užimtumo tarnybos sprendimui dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams pateikti. Migracijos departamento nustatyti terminai yra protingi ir proporcingi.
Byloje nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad nei pareiškėja, nei jos vardu prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pateikęs darbdavys – Bendrovė nereagavo į Migracijos departamento informaciją, ją ignoravo, Migracijos departamentui iki nustatyto termino, t. y. 2024 m. kovo 15 d., jokių duomenų nepateikė.
Teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi Užimtumo tarnybos informacinės sistemos duomenimis ir Aprašo nuostatų nepažeidė. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, naujai įforminti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo ir leidimo gyventi išdavimo, pakeitimo arba atsisakymo išduoti ar pakeisti šį leidimą terminų, nustatytų Įstatymo 33 straipsnyje Migracijos departamentas taip pat nepažeidė.
Pareiškėjos skundo argumentas, jog Migracijos departamento Sprendimas priimtas skubotai, taip pat yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo ir panaikinimo teisiniai santykiai susiklosto viešosios teisės srityje, todėl viešojo administravimo institucija (šiuo atveju – Migracijos departamentas) neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustačiusi, kad užsienietis neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime nurodyta aplinkybė dėl Bendrovės vadovo ligos nagrinėjamu atveju teismo vertinimo nekeičia, nes tai nebuvo kliūtis pareiškėjos vardu Migracijos departamentui pateikti Prašymą ir Tarpininkavimo raštą. Bendrovės vadovo delsimas pateikti prašymą Užimtumo tarnybai sprendimui dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priimti jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais nėra pateisintas.
Kaip matyti iš Migracijos departamento Sprendimo, atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vertino, kad pareiškėjai buvo išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza, galiojusi nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2021 m. balandžio 16 d., o 2021 m. balandžio 2 d. – leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ji ketino dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kuris Migracijos departamento 2024 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 24S39524 buvo panaikintas (užsienietė neatitiko dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, nes nuo 2022 m. lapkričio mėn. jai buvo mokamas nuo 796 Eur iki 95 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis) ir negalioja nuo 2024 m. vasario 28 d. Be to, Migracijos departamentas įvertino ir tai, kad Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis V. R., gim. (duomenys neskelbtini) d., kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir turi iki 2024 m. balandžio 2 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą kaip jos šeimos nariui. Sprendime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis V. R. yra pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Lietuvos Respublikoje gyvena užsienietės sūnus M. R., gim. (duomenys neskelbtini) d., kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir turi iki 2026 m. vasario 13 d., galiojantį leidimą laikinai gyventi, išduotą studijų pagrindu.
Taigi, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjos darbinius ir šeiminius ryšius, atliko individualų pareiškėjos vertinimą, pagrįstą faktinėmis individualiomis aplinkybėmis.
Ta aplinkybė, kad Migracijos departamento Sprendimo išnašose nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, vertinama kaip rašymo apsirikimo klaida, kuri Sprendimo esmės ir išvadų pagrįstumo nekeičia. Todėl šis procedūrinis pažeidimas yra neesminis ir nesudaro objektyvaus pagrindo Sprendimą panaikinti.
LVAT savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., LVAT 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022; 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023).
Pareiškėja neįrodė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė VAĮ įtvirtintus administravimo principus.
Teismas, įvertinęs Migracijos departamento Sprendimo turinį VAĮ ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, daro išvadą, kad atsakovo Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra tinkamai motyvuotas, juose nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės.
Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.
Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, veikė pagal savo kompetenciją, vadovaudamasis Įstatymo ir Aprašo nuostatomis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis). Kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų taip pat nėra.
Pareiškėjos skunde nurodytos kitos aplinkybės bylos procesinei baigčiai jokios reikšmės neturi. Todėl teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktika (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain; LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.), dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismui atsisakius tenkinti skundą, pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą. Todėl pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinami (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos G. S. (G. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos G. S. (G. S.) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.