Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „On Media“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. B. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Remdamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 2 dalimi teigė, kad sprendžiant, ar buvo pažeista M. B. asmens teisė į atvaizdą, turi būti įvertinta ne tik tai, ar trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdas buvo publikuotas gavus jo tėvų sutikimą, bet ir tai, ar šie veiksmai neatitinka teisės į atvaizdą ribojimo sąlygų. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą, siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama filmuoti ir fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo, tačiau remiantis Įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, šie draudimai nėra taikomi tais atvejais, kai ji padeda atskleisi įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas. Vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, buvo paskleista informacija apie viešojo asmens – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko R. B. – padarytą teisės pažeidimą. Po Straipsnio paskelbimo buvo pradėtas tyrimas dėl R. B. veiksmų ir pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnį jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba dėl darbo metu naudojamo tarnybinio automobilio. Atsakovas nevertino aplinkybių, kad trečiasis suinteresuotas asmuo buvo užfiksuotas viešoje vietoje, taip pat kad trečiasis asmuo buvo užfiksuotas taip, kad jo nėra galima identifikuoti.

Viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) keliami klausimai dėl vaiko atpažįstamumo Sprendime yra įvertinti ir aptarti, jie leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kartu su Straipsniu paskelbtame vaizdo įraše parodytas vaiko atvaizdas yra būtent trečiojo suinteresuoto asmens. Pareiškėjo argumentas, kad Straipsnyje paskelbta nuoroda nėra laikytina informacijos paskelbimo būdu yra nepagrįstas. Be to, juo pernelyg susiaurinami šiuolaikiniai informacijos sklaidos būdai ir galimybės. Remiantis Dabartiniu lietuvių kalbos žodynu (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius: 2000), skelbti, skelbia, skelbė reiškia: 1) viešai garsinti, skleisti žinias; 2) duoti žinoti pranešti; žodžio paskelbti, paskelbia, paskelbė reikšmė – viešai pareikšti, pranešti, duoti visiems žinoti.

Iš tyrimo medžiagos akivaizdu, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), rengdamas Straipsnį, rinko informaciją, ją (tekstą ir vaizdą) susiejo į tam tikrą visumą ir paskelbė. Dalis surinktos informacijos buvo vaizdo įrašas. Tačiau jį viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) paviešino kartu su publikacija pasirinkdamas tam tikrą informacijos paskelbimo būdą, t. y. įkeldamas ne patį įrašą, bet pateikdamas aktyvią nuorodą į įrašą, kuris įkeltas į interneto svetainę www.youtube.com. Taip interneto svetainės www.sekunde.lt lankytojams buvo sudaryta galimybė pamatyti vaizdo įrašo turinį ir jį susieti su konkrečia istorija. Straipsnį iliustruojančio vaizdo įrašo pasiekimo būdas konkrečiu atveju nepaneigia viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) tikslo – vaizdo įraše paskelbtą informaciją susieti su aptariama tema ir padaryti šį vaizdo įrašą dar žinomesnį. Tokį viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) tikslą atspindi ir Straipsnio pavadinimas. Atkreipė dėmesį, kad UAB „On Media“, prieš kreipdamasi į teismą, įvykdė Sprendimą – pašalino aktyvią nuorodą iš Straipsnio.

Teisę į atvaizdą, kaip privataus gyvenimo dalies apsaugą ir gynimą reglamentuoja Civilinio kodekso 2.22 straipsnis. Bendra taisyklė – norint nufotografuoti asmenį, reikia jo sutikimo. Fotografavimas šiuo atveju reiškia apskritai bet kokį asmens fiksavimo būdą pavyzdžiui, filmavimą, fotomontažą ir pan. Sutikimas fotografuotis dar nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti ar kitaip viešinti. Kalbant apie mažamečius vaikus, ypač aktualus yra atvaizdo fiksavimo viešoje vietoje aspektas. Civilinio kodekso 2.23 straipsnis nustato kiekvieno asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą. Privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas asmens stebėjimas bei kitokie neteisėti veiksmai. Buvo vykdomas mažamečio asmens stebėjimas, filmavimas, jo atvaizdo gaminimas ir patalpinimas bei platinimas interneto tinklalapyje. Prie šio platinimo akivaizdžiai prisidėjo ir pareiškėjo įkelta nuoroda. Bet kokie suaugusiųjų nesutarimai, jų tarnybinių santykių, galimų ar tariamų pažeidimų fiksavimas neturi pažeisti kitų fizinių asmenų, o ypač vaikų, interesų. Bendrovės aiškinimas, kad vaizdo įrašas interneto tinklapyje www.sekunde.lt nebuvo paskelbtas, prieštarauja Straipsnio antraštei ir turiniui. Straipsnis yra rašytinio turinio, tačiau turi paskelbtos vaizdo medžiagos. Literatūroje hipertekstas aiškinamas kaip dokumentas, sudarytas iš tekstų ir piešinių, turi nuorodas arba hipersaitus į kitus dokumentus ar kitas sritis tame pačiame dokumente. UAB „On Media“ privalėjo patikrinti informaciją, kurią hiperteksto pagalba įkelia į savo tinklalapį. Pareiškėjas, neįsitikinęs įkeliamu turtiniu, veikė valingai, siekdamas naudos, kad kuo daugiau skaitytojų perskaitytų Straipsnį, peržiūrėtų įkeltą video, nekreipdamas dėmesio į Įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus ir neatsižvelgdamas, kad dėl to gali būti padaryta žala mažamečio vaiko interesams. Bendrovė nieko nedarė, jog įrašo turinys atitiktų Įstatymo reikalavimus – nesiėmė priemonių retušuoti, ar kitaip maskuoti, nors techninės priemonės tokias galimybes suteikia.

Pažymėjo, kad ne interneto tinklalapis www.sekunde.lt paviešinta informacija padėjo atskleisti galimai padarytus pažeidimus, o dar 2013-03-18 Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos gautas G. K. pareiškimas su pridėtu kompaktiniu disku ir jame esančiomis nuotraukomis. Informacijos paviešinimo metu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, tačiau jis dar nebuvo baigtas. Informacijos paviešinimas buvo perteklinis ir nebūtinas veiksmas tokia apimtimi, kurią naudojo pareiškėjas.

Straipsnyje M. B. aiškiai apibūdinamas šalutiniais faktais, kurie lengvai leidžia nustatyti asmenybę, priklausomumą konkrečiai šeimai, mokyklai, gyvenamąją vietą. Būtent dėl neteisėtų veiksmų, trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė didelę moralinę skriaudą, teko kreiptis į psichologus ir teikti visokeriopą pagalbą. Įstatymo 13 straipsnio 2 dalis negali taikoma, nes M. B. nėra Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies subjektas.

Pažymėjo, kad pagal M. B. tėvų pareiškimą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 167 straipsnį dėl galimai nusikalstamos G. K. veikos, neteisėtai renkant informaciją apie privatų asmens gyvenimą ir ją paviešinant.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. B. bei jo įstatyminiai atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta trečiajam suinteresuotam asmeniui ir jo atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013-10-02 sprendimo Nr. SPR-98, kuriame nuspręsta įspėti viešosios informacijos skleidėją UAB „On Media“ dėl Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 14 straipsnio pažeidimų, padarytų kartu su Straipsniu paskelbiant vaizdo įrašą, kuriame nufilmuotas ir R. B. bei R. B. nepilnametis sūnus, bei reikalauti pašalinti šį įrašą (jo dalį arba aktyvią nuorodą) iš interneto svetainės www.sekunde.lt, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „On Media“ 2013-04-19 interneto svetainėje www.sekunde.lt, straipsnyje „Visuomenės dėmesiui – policijos viršininko pietūs + (video)“ pateikė aktyvią nuorodą „Panevėžio policijos transporto naudojimo ypatumai“ į ginčo objektu esantį vaizdo įrašą su jame pavaizduotu nepilnamečiu (b. l. 41–43). Trečiojo suinteresuoto asmens įstatyminiai atstovai R. B. ir R. B. 2013-06-20 skundu kreipėsi į žurnalistų etikos inspektorę dėl vaizdo įrašo, kuriuo prašė ištirti, ar G. K. slapta, be leidimo filmuodamas jų bei jų sūnaus privatų gyvenimą, o vėliau be leidimo įrašus įkeldamas ir išplatindamas interneto portaluose www. youtube.com bei www.sekunde.lt ir R. P. bei G. P. internetiniuose puslapiuose www.facebook.com, teisėtai paviešino ir panaudojo atvaizdus (b. l. 31–34). Tarnyba su 2013-07-24 raštu Nr. SK-123/S-688 kreipėsi į interneto tinklalapio www.sekunde.lt vyriausiąją redaktorę R. O. ir prašė iki 2013-08-05 pateikti paaiškinimus dėl Straipsnio vaizdo įraše paskelbtos galimai neigiamą poveikį nepilnamečiui darančios informacijos bei pateikti poziciją dėl susidariusios situacijos (b. l. 44). UAB „On Media“ 2013-08-05 rašte nurodė, kad vaizdo įraše nėra nė vieno iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje bei 6 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose išvardytų požymių, kuriais remiantis informacija priskiriama prie darančios ar galinčios daryti neigiamą poveikį. Akcentavo, kad laikraštis „Sekundė“ nėra atsakingas už nurodytos filmuotos medžiagos paskelbimą internete. Į interneto tinklalapį www.youtube.com vaizdo medžiagą įkėlė vartotojas „MrValytojas“, taigi teiginys, kad dienraštis paskelbė vaizdo medžiagą internete, neatitinka tikrovės (b. l. 45–46). Žurnalistų etikos inspektorė, remdamasi Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nusprendė pripažinti R. B. ir R. B. skundą iš dalies pagrįstu ir įspėti viešosios informacijos skleidėją UAB „On Media“ dėl Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei 14 straipsnio pažeidimų, padarytų kartu su Straipsniu paskelbiant vaizdo įrašą, kuriame nufilmuotas R. B. ir R. B. nepilnametis sūnus bei reikalauti pašalinti šį įrašą (jo dalį arba aktyvią nuorodą) iš interneto svetainės www.sekunde.lt (b. l. 8–14). Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2013-11-04 raštu Nr. SK-123/S-951 pareikalavo vaizdo įrašą, kuriame nufilmuotas ir pareiškėjų R. B. ir R. B. nepilnametis sūnus, nedelsiant pašalinti iš interneto svetainės www.sekunde.lt, kadangi šis reikalavimas nėra įvykdytas (b. l. 49). Bendrovė 2013-11-07 raštu Nr. ONM-92 žurnalistų etikos inspektorę informavo, kad dėl 2013-10-02 sprendimo Nr. SPR-98 pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau būdama geranoriška ir atsižvelgdama į žurnalistų etikos inspektorės reikalavimą, pašalino aktyvią nuorodą į minėtą vaizdo įrašą iš interneto svetainės www.sekunde.lt (b. l. 51).

Prašomas panaikinti Žurnalistų etikos inspektorius sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 14 straipsniu. Iš prašomo panaikinti sprendimo turinio matyti, kad Įstatymo pažeidimai pasireiškė tuo, kad aktyvią nuorodą į vaizdo įrašą, kuriame nufilmuotas ir nepilnametis M. B., kartu su Straipsniu, UAB „On Media“ paskelbė negavusi trečiojo suinteresuoto asmens tėvų sutikimo bei nesilaikydama Įstatyme nustatytų sąlygų, atleidžiančių pareiškėją nuo pareigos gauti tokį asmens sutikimą.

Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta viešosios informacijos rengėjų ir platintojų pareiga užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 2 dalį informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtis iš to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinto imperatyvo. Analizuojant šią teisės normą lingvistiškai, išskirtinos trys sąlygos, kurioms esant informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo: 1) informacija turi padėti atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas; 2) informacija turi būti pateikiama viešai nagrinėjant bylą; 3) informacija turi būti skelbiama apie viešojo asmens privatų gyvenimą ir turi atskleisti visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

UAB „On Media“ neneigia, kad negavo M. B. tėvų sutikimo, tačiau tvirtina, kad nagrinėjamu atveju trečiojo suinteresuoto asmens tėvų sutikimas nėra laikytinas M. B. atvaizdo fiksavimo teisėtumo sąlyga. Nurodė, kad vaizdo įrašo, kuriame nufilmuotas trečiasis suinteresuotas asmuo, nepaskelbė ir neatliko Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų veiksmų, o Straipsnyje įkeltas hipertekstas neperduoda hiperteksto adresu pasiekiamos informacijos turinio. Be to, Straipsnio 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis, suteikianti teisę informaciją apie asmens privatų gyvenimą skelbti be sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus. Teismas su tokia Bendrovės pozicija nesutinka.

Kaip jau minėta, nuorodą viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) paviešino kartu su Straipsniu, įkeldamas ne patį vaizdo įrašą, bet pateikdamas aktyvią nuorodą (hipertekstą), kuri paskelbta interneto svetainėje www.youtube.com. Nepaisant to, kad vaizdo įrašas saugomas interneto svetainėje www.youtube.com, aktyvavę tekste esančią nuorodą, skaitytojai patenka į vaizdo įrašą. Taigi, darytina išvada, kad Straipsnyje paskelbta nuoroda yra informacijos paskelbimo būdas. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), rengdamas Straipsnį, rinko informaciją, susiejo ją į tam tikrą visumą ir paskelbė, todėl privalo atsakyti už paskelbtos informacijos teisėtumą. Priešingai nei teigia Bendrovė, Straipsnyje esanti nuoroda perduoda hiperteksto adresu pasiekiamos informacijos turinį. Kartu su Straipsniu paskelbdamas aktyvią nuorodą, pareiškėjas atliko Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytus veiksmus.

UAB „On Media“ prašomo panaikinti sprendimo neteisėtumą motyvuoja ir Įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, t. y. tvirtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens įstatyminių atstovų sutikimas nebuvo būtinas, kadangi padėjo atskleisti įstatymų pažeidimą.

Kas patenka į privataus gyvenimo sampratą įtvirtinta Įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje – privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. Taigi, vaizdo įrašas su yra artimai susiję su pačiu asmeniu ir pagal Įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą laikytinas jo privataus gyvenimo dalimi. Ginčo kad pareiškėjas vaizdo įrašą su trečiuoju suinteresuotu asmeniu M. B. paskelbė neturėdamas jo įstatyminių atstovų sutikimo tokiam veiksmui atlikti, šioje administracinėje byloje nekyla. Taigi, sprendžiant dėl Įstatymo 14 straipsnio pažeidimo, būtina nustatyti, ar tokį sutikimą UAB „On Media“ privalėjo gauti, ar konkrečiu atveju susiklosčiusi situacija nepriskirtina Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytoms išimtims, kai asmens sutikimas nereikalingas.

Pačiame Straipsnyje nurodyta, kad Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus viršininkas R. M. atsisakė komentuoti, ar R. B. nepažeidė tarnybinio automobilių naudojimo taisyklių, motyvuodamas atliekamu tyrimu. Tai rodo, jog tyrimas dėl R. B. veiksmų buvo atliekamas iki Straipsnio pasirodymo, tačiau kiekvienas atskiras epizodas, kuris susijęs su viešųjų ir privačių interesų pažeidimu, turi tapti žinomu ir būti įvertintu. Taigi darytina išvada, kad Straipsnyje paskelbiant nuorodą, buvo siekiama padėti atskleisti įstatymų pažeidimus, tačiau dėl duomenų paskelbimo nukentėjęs asmuo M. B. neatliko veiksmų, kurie būtų sietini su įstatymų pažeidimais ar nusikalstamomis veikomis, dėl kurių išaiškinimo būtų reikalinga paviešinti privačią informaciją apie jį. Pažymėtina, kad viešo asmens privataus gyvenimo paviešinimas siekiant atskleisti galimai jo vykdomus įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, negali pažeisti kitų asmenų (ypač nepilnamečių) teisės į privatų gyvenimą.

Bendrovės skunde keliami klausimai dėl vaiko atpažįstamumo Sprendime yra įvertinti ir aptarti. Įvertinęs vaizdo įrašo turinį (administracinės bylos Nr. I-8636-580/2014 priedas su kompiuterine laikmena), teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad kartu su Straipsniu paskelbtame vaizdo įraše parodytas nepilnametis nėra atpažįstamas vien tik iš vaizdinės informacijos, tačiau apie tai, kad vaizdo įraše užfiksuotas trečiasis suinteresuotas asmuo, leidžia spręsti kartu su vaizdo įrašu pateikti kiti netiesioginiai nepilnamečio duomenys bei informacija.

Atsižvelgiant į tai, kad paskleista informacija nepatenka į Įstatyme nustatytų išimčių sritį, darytina išvada, kad prieš Straipsnyje panaudodamas kito asmens nufilmuotą medžiagą, viešosios informacijos skleidėjas turėjo įsitikinti, jog rengiama skleisti informacija nepažeis Įstatymo reikalavimų ir gauti nepilnamečio asmens įstatyminių atstovų sutikimą skelbti tokią informaciją. Aptarto vaizdo įrašo publikavimas nepateisinamas nei žiniasklaidos priemonės teisės laisvai skleisti informaciją įgyvendinimu, nei visuomenės interesu būti informuotai apie padarytą nusikaltimą. Informacijos apie vaiko privatų gyvenimą paskelbimas, vaikantis sensacijos, negali būti kvalifikuojamas kaip teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso patenkinimas. Nagrinėjant šią administracinę bylą, nebuvo nustatyta aplinkybių, galinčių pateisinti Bendrovės veiksmus M. B. asmens teisės į atvaizdą pažeidimo aspektu, todėl konstatuotina, kad UAB „On Media“ pažeidė trečiojo suinteresuoto asmens teisę į atvaizdą.

Įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio Įstatymo nuostatos. Pagal to paties įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse. Įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, žurnalistų etikos inspektorius gali priimti sprendimą įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti. Atsižvelgiant į šias teisės akto nuostatas, darytina išvada, kad žurnalistų etikos inspektorius atliko jam teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Inspektorius padarė pagrįstą išvadą, jog Straipsnyje paskelbdamas nuorodą, kuri paskelbta interneto svetainėje www.youtube.com, pažeidė įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 14 straipsnį ir už tai buvo pagrįstai įspėtas. Žurnalistų etikos inspektorius tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, o jo 2013-10-02 priimtas sprendimas Nr. SPR-98 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra juridinio pagrindo jį panaikinti. UAB „On Media“ skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.