Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-256-651/2018

Teisėja Lina Šakarnienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11887-2018-9

2018 m. rugsėjo 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės, Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2018 m. kovo pradžioje įvykdytos vagystės iš D. G. garažo) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2018 m. kovo 8 d. įvykdytos vagystės iš D. G. namo) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2018 m. kovo 13 d. įvykdytos vagystės iš G. B. namo) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2018 m. kovo 13 d. įvykdytos vagystės iš D. G. namo) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2018 m. kovo 29 d. įvykdytos vagystės iš D. G. namo) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl 2018 m. kovo mėn. įvykdytos vagystės iš Z. G. ūkinio pastato) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2018 m. balandžio 4 d. įvykdytos vagystės iš D. G. namo) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2018 m. balandžio 7 d. įvykdytos vagystės iš D. G. namo) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2018 m. balandžio 8 d. įvykdytos vagystės iš D. G. namo) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2018 m. kovo 15 d. (1 diena) bei nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. birželio 14 d. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2018 m. birželio 14 d.

Kardomoji priemonė – suėmimas palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, nurodyta įskaityti į bausmės laiką.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. J. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą:2018 m. kovo mėnesio pradžioje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, 23.00-24.00 val., (duomenys neskelbtini), atrakindamas pakabinamą spyną įsibrovė į patalpą – D. G. priklausantį garažą, iš jo pagrobė dviratį „Torpedo“, kurio vertė 120 eurų, priklausantį D. G., tuo nukentėjusiajai D. G. padarydamas 120 eurų turtinę žalą.Be to, 2018-03-08 apie 23 val. (duomenys neskelbtini), pro išdaužtą priestato langą įkišęs ranką ir atsirakinęs duris įsibrovė į patalpą – D. G. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kambario, iš šaldytuvo pagrobė maisto produktus: rūkytos dešros 1 vnt., kurios vertė 3 eurai, „Mėgėjų“ dešros 1 vnt., kurios vertė 1 euras, sūrio 1 vnt., kurio vertė 1 euras, 1 stiklainį pomidorų padažo „Aštrus“, kurio vertė 1,5 eurų, stiklainį žirnelių, kurių vertė 1,20 eurų, vieną aliejaus butelį, kurio vertė 1,50 eurų, vieną rūkytą skumbrę, kurios vertė 2 eurai, silkės 1 indelį, kurio vertė 2,20 eurų, nuo spintelės duonos 1 vnt., kurios vertė 1 euras, batono, 1 vnt., kurio vertė 0,6 eurų, sausainių, kurių vertė 2 eurai, saldainių, kurių vertė 2 eurai, priklausančių D. G., tuo nukentėjusiajai D. G. padarydamas bendrą 10 eurų turtinę žalą.Be to, 2018 m. kovo 13 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), sugadindamas pakabinamą spyną ir išlaužus negyvenamojo namo duris įsibrovė į patalpą – G. B. priklausantį negyvenamąjį namą, ir iš jo pagrobė 25 eurų vertės elektros prailgintoją, priklausantį G. B., tuo nukentėjusiajai G. B. padarydamas 30 eurų turtinę žalą.Be to, 2018 m. kovo 13 d., apie 23.00-24.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atidarydamas pirmo aukšto langą įsibrovė į patalpą – D. G. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš koridoriaus pagrobė du paketus pjuveninių briketų, kurio kiekvieno vertė po 5 eurus, priklausančių D. G., tuo nukentėjusiajai D. G. padarydamas bendrą 10 eurų turtinę žalą.Be to, 2018 m. kovo 29 d., apie 23.00-24.00 val., (duomenys neskelbtini), atidarydamas pirmame aukšte esančio vonios langą įsibrovė į patalpą – D. G. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš vonios kambario, nuo stalo pagrobė maisto produktus: duonos 1 vnt., kurios vertė 1 euras, batono 1 vnt., kurios vertė 1 euras, iš kambario, iš šaldytuvo, pagrobė maisto produktus: „Naminės“ dešros 1 vnt., kurio vertė 5 eurai, majonezo 1 vnt., kurio vertė 2 eurai, margarino 1 vnt., kurio vertė 1 euras, priklausančių D. G., tuo nukentėjusiajai D. G. padarydamas bendrą 10 eurų turtinę žalą.Be to, 2018 m. kovo mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 23.00-24.00 val., (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas duris įsibrovė į patalpą – Z. G. priklausantį ūkinį pastatą, iš jo pagrobė dviejų fazių suvirinimo aparatą su laidu, kurio vertė 300 eurų ir 10 metrų varinių laidų, kurių vertė 30 eurų, po tęsdamas nusikalstamą veiką, lauke nuo elektrinio pjūklo pagrobė 40 metrų varinių laidų, kurių vertė 120 eurų, priklausančių Z. G., tuo nukentėjusiajam Z. G. padarydamas bendrą 450 eurų turtinę žalą.Be to, 2018 m. balandžio 4 d., apie 23.00-24.00 val., (duomenys neskelbtini), atplėšdamas ant priestato lango užkaltą linoleumą įsibrovė į patalpą – D. G. priklausantį gyvenamąjį namą, kambaryje, iš šaldytuvo, pagrobė maisto produktus: „Naminės“ dešros 1 vnt., kurios vertė 5 eurai, naminės mišrainės 1,5-2 kg., kurios vertė 4 eurai, duonos pusės kepalo, kurios vertė 0,80 eurų, batono 1,5 vnt., kurio vertė 1,2 eurų, bei 0,5 kg sausainių, kurių vertė 4 eurai, priklausančių D. G., tuo nukentėjusiajai D. G. padarydamas bendrą 15 eurų turtinę žalą.Be to, 2018 m. balandžio 7 d., apie 23.00-24.00 val., (duomenys neskelbtini), atplėšdamas ant priestato lango užkaltą linoleumą įsibrovė į patalpą – D. G. priklausantį gyvenamąjį namą, iš koridoriaus pagrobė raikytą batoną 1 vnt., kurio vertė, 0,60 euro, kambaryje, iš šaldytuvo, pagrobė: 1,5 kg keptų kotletų, kurių vertė 5 eurai, 1,5 kg šaltienos, kurios vertė 4,4 euro, majonezo nepilną 1 litro indelį, kurio vertė 2 eurų, priklausančių D. G., tuo nukentėjusiajai D. G. padarydamas bendrą 12 eurų turtinę žalą.Be to, 2018 m. balandžio 8 d., apie 23.00-24.00 val., (duomenys neskelbtini), atidarydamas namo antro aukšto langą įsibrovė į patalpą – D. G. priklausantį gyvenamąjį namą, ir iš virtuvės pavogė du cukraus pakelius, kurių kiekvieno vertė po 1 eurą, iš sandėliuko du stiklainius po 0,5 litro talpos mišrainės, kurios kiekvienos vertė po 2 eurus, vieną stiklainį 0,5 litro talpos konservuotų grybų, kurių vertė 4 eurai, priklausančių D. G., tuo nukentėjusiajai D. G. padarydamas bendrą 10 eurų turtinę žalą.Tauragės apylinkės teismas 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pripažino J. J. kaltę dėl jam visų inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais pagrindais, paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau bausmes paskyrė mažesnes nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Apylinkės teismas dėl visų nusikalstamų veikų nustatė vieną nuteistojo atsakomybę švelninančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.), vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 13 p.). Dėl veikos, įvykdytos 2018 m. kovo 13 d. iš D. G. nustatė dar vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apeliaciniu skundu nuteistasis J. J. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę. Mano, kad paskirta bausmė jam yra per griežta. Nurodo, kad jis nusikalstamas veikas padarė dėl itin prastos finansinės padėties, dėl neturėjimo iš ko maitintis. Darbo jam nepavyksta susirasti, nes grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Nurodo, kad nukentėjusieji jokių pretenzijų dėl žalos nereiškia, jis atsiprašė, labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų ir po bausmės atlikimo ketina nukentėjusiesiems atlyginti padarytą žalą. Prašo atsižvelgti, kad dėl pavogto maisto, padaryta žala nėra didelė. Dėl nurodytų priežasčių prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.Nukentėjusioji G. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę.Teismo posėdžio metu nuteistasis J. J. prašė tenkinti jo apeliacinį skundą. Nurodė, kad susirado ūkininką, kuris sutiktų jį priimti į darbą ir apgyvendinti. Nuteistojo J. J. gynėja advokatė G Korabliova prašė tenkinti apeliacinį skundą ir sušvelninti bausmę. Atsižvelgti į naujai atsiradusią aplinkybę, kad jis įsidarbinęs turės galimybę atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, nors civiliniai ieškiniai nebuvo pareikšti. Prokurorė K. Prialgauskienė prašė apeliacinį skundą atmesti, nes paskirta bausmė nėra per švelni ir yra adekvati padarytoms veikoms, jų pavojingumui bei padarytai žalai. Apeliacinis skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo J. J. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.). Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl bausmės, kuri apelianto manymu, yra per griežta ir prašo ją sušvelninti. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).Kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausme. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertino nuteistojo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamo veikos ir tai pripažino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, be to, teisingai nustatė ir nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.), ir vieną veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Šių nustatytų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nuteistasis neginčija, tačiau mano, kad bausmę būtina švelninti atsižvelgus į tai, kad jas darė dėl labai blogos materialinės padėties. Nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, gali būti pripažinta kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 4 p.). Apylinkės teismas šios aplinkybės nenustatė ir kolegija taip pat nemato pagrindo ją nuteistajam nustatyti. Nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties nustatoma tada, kai susiklosčiusios objektyvios sąlygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, jo ar šeimos nario sunki liga ir pan.) nulėmė kaltininko elgesį. Šioje byloje tokios objektyvios sąlygos, nulėmusios nuteistojo elgesį, nenustatytos. Tai, kad nuteistasis, būdamas darbingo amžiaus, nedirba ir dėl to neturi pajamų, negali būti laikoma sunkia turtine ar beviltiška padėtimi. Vadinasi, dėl šios priežasties švelninti bausmę, nėra pagrindo.Įvertinus apylinkės teismo nuteistajam paskirtą bausmę, nėra jokio pagrindo teigti, kad ji yra per griežta. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi bausmė, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį bei pobūdį, tarpusavio santykį, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, nors ir nustatė nuteistojo ne tik atsakomybę švelninančią aplinkybę, bet ir sunkinančias aplinkybes, paskyrė bausmę mažesnę nei sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino visus BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, taip pat ir padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus bei padarytą žalą. Dar labiau švelninti ir taip paskirtą švelnią bausmę, nėra jokio pagrindo. Tokio pagrindo nesudaro ir faktas, kad galbūt nuteistasis, išėjęs į laisvę, galės įsidarbinti pas ūkininką ir galbūt atlyginti padarytą žalą. Jokių kitų argumentų, sudarančių pagrindą švelninti paskirtą bausmę nuteistasis nenurodė ir kolegija jų neįžvelgia. Esant nurodytiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirta bausmės rūšimi ir jos dydžiu, kuris parinktas nepažeidžiant BK 61, 54 straipsnių nuostatų, atitinka padaryto nusikaltimo pavojingumą, nuteistojo asmenybę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėtina, kad nuteistajam teismas vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę, kolegija neturi jokio pagrindo. Kolegijos įsitikinimu, tik paskirta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė yra 1 metai ir 4 mėnesiai, užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimą. Taigi nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad, jo manymu, paskirta bausmė per griežta, tačiau, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta.Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. J. apeliacinį skundą.