Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2018-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2292-1072/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-12-19
Bylos Nr.
1-2292-1072/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2292-1072/2018Teisminio proceso numeris 1-01-1-52149-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 19 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, kurioje

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2018 m. spalio 30 d., apie 16 val. 00 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,33 promilių girtumas), konflikto metu, tyčia rankomis pastūmė į priekį priešais jį stovėjusią savo žmoną R. K., dėl ko ji nugara pargriuvo ant stalo, po to palinkęs virš ant stalo, ant nugaros pargriuvusios R. K., ne mažiau kaip tris kartus delnu sudavė jai į galvą, t. y. tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui nukentėjusiajai žmonai R. K..

Kaltinamasis D. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. spalio 30 d., dienos metu, būdamas namuose bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su žmona R. K. vartojo alkoholį. Namuose buvo trys mažamečiai vaikai. Po to jis su žmona nuėjo miegoti. Apie 16 val. atsikėlus, virtuvėje įvyko jo ir žmonos R. K. konfliktas, kurio metu R. K. jam tris kartus delnu sudavė į veidą. Jos smūgiai nebuvo stiprūs, jam neskaudėjo. Jis, t. y. D. K., savo žmoną R. K. rankomis pastūmė į priekį, dėl ko ji paėjo kelis žingsnius atgal ir nugara nugriuvo ant stalo, ant kurio buvo sudėti vaiko žaislai, barškučiai. Priėjęs prie gulinčios ant stalo nugara R. K., jis jai delnu tris kartus sudavė į galvą plaukuotoje dalyje. Supranta ir gailisi nusikaltęs. Po įvykio žmonos atsiprašė (b. l. 88-89, 99-100).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji R. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. spalio 30 d., namuose kartu su vyru D. K. turėjo svečių, gėrė degtinę. Išėjus draugams, ji su D. K. nuėjo miegoti, atsibudo apie 15 val. Apie 16 val. pavalgydino mažametį sūnų, po ko virtuvėje įvyko jos ir vyro D. K. žodinis konfliktas. R. K. pripažino, kad ji sėdinčiam prie baro stalo savo vyrui D. K. du kartus delnu sudavė į veidą ir vieną kartą delnu sudavė į pakaušį. Ji mano, kad jos smūgiai nebuvo stiprūs ir vyrui neturėjo skaudėti. Po jos suduotų D. K. smūgių, jis atsistojo nuo kėdės, rankomis ją pastūmė, dėl to ji paėjusi kelis žingsnius atbula, pagriuvo ant stalo nukrauto vaikiškais barškučiais ir kitais žaislais, ant nugaros. D. K. priėjo prie ant stalo nugara pargriuvusios R. K., palinkęs virš jos tris kartus delnu jai sudavė į galvą plaukuotoje dalyje, dėl ko jai skaudėjo. Po įvykio ji su D. K. susitaikė, jokio civilinio ieškinio byloje nereiškia, jam atleidžia (b. l. 39-42).

Liudytojas T. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, 2018 m. spalio 30 d. dirbo kartu su kolega V. R., apie 16 val. 23 min. iš budėtojo gavo pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, bute buvo rasti sutuoktiniai R. K. ir D. K., kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs, jų kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Butas dviejų kambarių, virtuvė galimai sujungta su svetaine, joje ant stalo buvo matyti maisto likučiai, nugertas degtinės butelis. R. K. pasakojo, kad įvyko jos ir vyro konfliktas, kurio metu ji savo vyrui D. K. delnu sudavė per žandą, o D. K. jai tris kartus kumščiu sudavė į galvą, jai skaudėjo. Po šio smūgio ji parkrito kambaryje ant lovos. Matomų sužalojimų R. K. veide ar galvoje nesimatė, kaip ir nepastebėjo paraudusio ar kitaip sužaloto D. K. veido ar kitos kūno vietos. R. K. kalbėjo neaiškiai, atrodė susijaudinusi, graudinosi, nerišliai dėliojo sakinius. Namuose buvo trys nepilnamečiai vaikai. Bendraujant su D. K. jis elgėsi ramiai, į policijos komisariatą pristatomas nesipriešino, teigė, jog vėl prisidirbo, o detaliai apie įvykį nieko nepasakojo. Alkotesteriu D. K. nustatytas 2,33 promilių girtumas, o R. K. – 1,84 promilės girtumas (b. l. 27-28, 66-67).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant stalo matyti maisto likučiai, nepilnas degtinės „Bajorų“ butelis. Valgomojo zonoje yra stalas, ant kurio guli vaikiški žaislai. Bute jokių nusikalstamos veikos įrankių ar pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (b. l. 13-15, 16-22).

Iš alkotesterio parodymų nustatyta, kad alkotesteriu D. K. nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, o R. K. nustatytas 1,84 promilės neblaivumas (b. l. 29, 30).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad nukentėjusiosios R. K. medicininių dokumentų apžiūroje dalyvavęs teismo medicinos specialistas pateikė išvadą, kad nukentėjusiajai R. K. objektyvių sužalojimo požymių nenustatyta (b. l. 48, 51-52).

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis D. K. 2018 m. spalio 30 d., 16 val. 00 min., mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo žmonai R. K. ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis D. K. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jo trukme (b. l. 115-117).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamojo D. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau teistas, turi išnykusį teistumą (b. l. 112). Nebaustas administracine tvarka (b. l114). D. K. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Kaltinamasis yra bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 113). Įvertinus aptartas aplinkybes, D. K. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 48 straipsnis).

Kaltinamasis D. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, pagal kurį viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, todėl į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas D. K. suėmimo laikas nuo 2018 m. spalio 30 d., 17 val. 15 min., iki 2018 m. spalio 31 d., 10 val. 03 min., tai yra viena diena (b. l. 104-105).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1, 3 punktais, D. K. kartu su bausme skirtini įpareigojimai be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67, 72² straipsniais gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Atsižvelgiant į kaltinamojo D. K. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip prieš savo šeimos narį smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

2018 m. spalio 31 d. D. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą (b. l. 107-08).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 70,23 eurų sumai (b. l. 56-57), kurį kaltinamasis D. K. atlygino (b. l. 103), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys atmestinas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendė:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, D. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaityti D. K. suėmimo laiką nuo 2018 m. spalio 30 d. 17 val. 15 min., iki 2018 m. spalio 31 d., 10 val. 03 min., tai yra vieną dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 3 punktu, per visą bausmės vykdymo laiką:

įpareigoti: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti.

Paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).

Kaltinamajam D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atmesti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Venckienė