- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- 1-748-929/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24565-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- P. P.
- Civilinis ieškovas
- A. T., A. D., J. B., S. L., S. K., J. K.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)182 str. 1 d. (2 veikos), 182 str. 2 d. (6 veikos) ir 300 str. 1 d. (6 veikos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. P. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, sužinojęs, kad J. K. parduoda nuosavybės teise jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, pasiūlė J. K. investuoti gautas pinigines lėšas į jo (P. P.) vardu perkamą nekilnojamąjį turtą, turėdamas didelį įsiskolinimą AB „SEB bankas“, kylantį iš sutartinės hipotekos lakšto, patvirtinto 2004-08-10 Alytaus m. 1-ojo notaro biuro dėl 142 809.63 eurų, jis, kaip fizinis asmuo, 2007 metų lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, iš J. K., išrašydamas paprastąjį vekselį, patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), gavo 285 000 Lt (82 541.70 eurų), įsipareigodamas iki 2011-11-18 atsiskaityti su J. K., vėliau vis įtikinėjo J. K. dėl įgyto nekilnojamojo turto realizavimo ir žadėdamas pateikti įgyto nekilnojamojo turto dokumentus, atidėliojo pinigų grąžinimo terminą ir neįgijęs pažadėto nekilnojamojo turto bei neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, turėdamas labai didelių įsiskolinimų juridiniams asmenims, t.y. 1) įsiskolinimą AB „SEB bankas“, kylantį iš sutartinės hipotekos lakšto, patvirtinto 2004-08-10 Alytaus m. 1-ojo notaro biuro dėl 142 809.63 eurų, 2) įsiskolinimą AB „Ūkio bankas“, kylantį iš 2011-07-11 paprastojo vekselio dėl 300 000 Lt (86 886 eurų), priešingai melagingai tvirtindamas, jog jokių didesnių finansinių sunkumų jis neturi ir garantuodamas pinigų grąžinimą bei tuo įtikindamas ir suklaidindamas pažįstamą J. K., 2011-11-18 perrašė paprastąjį vekselį 285 000 Lt (82 541.70 eurų) sumai, patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kuris tariamai turėjo garantuoti paskolintų pinigų grąžinimą, įsipareigodamas iki 2012-01-31 be sąlygų grynais 285 000 Lt (82 541.70 eurų) atsiskaityti su J. K., piktnaudžiaudamas J. K. pasitikėjimu, atidėliodavo pinigų grąžinimo terminą, melagingai žadėdavo, kad įgytą turtą grąžins vėliau, turėdamas išankstinį sumanymą prisiimtų įsipareigojimų pagal išduotą vekselį nevykdyti ir įgytų pinigų negrąžinti, taip pat, kad dėl jo finansinės ir turtinės padėties nėra ir nebus galimybės šios sumos išieškoti priverstinai, tokiu būdu, jis, suvokdamas, kad apgaule suklaidindamas J. K., savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – J. K. priklausančius 82 541.70 eurus ir, išduodamas vekselį, prisiėmė turtinius įsipareigojimus, kurių neketino vykdyti.
Taip pat P. P. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, S. K. nurodydamas, kad jis (P. P.) artimiausiu laiku pirks pigiau pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), todėl jam reikalingi pinigai bei neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, turėdamas labai didelių įsiskolinimų kredito įstaigoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, t.y. 1) įsiskolinimą AB „SEB bankas“, kylantį iš sutartinės hipotekos lakšto, patvirtinto 2004-08-10 Alytaus m. 1-ojo notaro biuro dėl 142 809.63 eurų, 2) įsiskolinimą AB „Ūkio bankas“, kylantį iš 2011-07-11 paprastojo vekselio dėl 300 000 Lt (86 886 eurų), 3) įsiskolinimą J. K., kylantį iš 2011-11-18 paprastojo vekselio dėl 40 000 Lt (11 584.80 eurų), 4) įsiskolinimą J. K., kylantį iš 2011-11-18 paprastojo vekselio dėl 285 000 Lt (82 541.71 eurų), 5) įsiskolinimą D. Š., kylantį iš 2011-11-24 paprastojo vekselio dėl 30 000 Lt (8 688.60 eurų), 6) įsiskolinimą R. K., kylantį iš 2012-06-01 paprastojo vekselio dėl 300 000 Lt (86 886 eurų), priešingai melagingai tvirtindamas jog jokių didesnių finansinių sunkumų jis neturi ir garantuodamas pinigų grąžinimą bei tuo įtikindamas ir suklaidindamas pažįstamą S. K., jis, kaip fizinis asmuo, iš S. K. 2013-02-25, išrašydamas paprastąjį vekselį, patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), gavo 18 000 Lt (5 213.16 eurų), 2013-02-26, išrašydamas paprastąjį vekselį, patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), gavo 20 000 Lt (5 792.40 eurų), kurie tariamai turėjo garantuoti paskolintų pinigų grąžinimą, įsipareigodamas iki 2013-07-09 be sąlygų grynais 38 000 Lt (11 005.56 eurų) atsiskaityti su S. K., piktnaudžiaudamas S. K. pasitikėjimu, atidėliodavo pinigų grąžinimo terminą, melagingai žadėdavo, kad įgytą turtą grąžins vėliau, turėdamas išankstinį sumanymą prisiimtų įsipareigojimų pagal išduotą vekselį nevykdyti ir įgytų pinigų negrąžinti, taip pat, kad dėl jo finansinės ir turtinės padėties nėra ir nebus galimybės šios sumos išieškoti priverstinai, tokiu būdu, jis, suvokdamas, kad apgaule suklaidindamas S. K., savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – S. K. priklausančius 11 005.56 eurus ir, išduodamas vekselius, prisiėmė turtinius įsipareigojimus, kurių neketino vykdyti.
Taip pat P. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, A. Ž. nurodydamas, kad jam (P. P.) reikalingi pinigai įgyti bankrutuojančios įmonės nekilnojamąjį turtą bei neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, turėdamas labai didelių įsiskolinimų kredito įstaigoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, t.y. 1) įsiskolinimą AB „SEB bankas“, kylantį iš sutartinės hipotekos lakšto, patvirtinto 2004-08-10 Alytaus m. 1-ojo notaro biuro dėl 142 809.63 eurų, 2) įsiskolinimą AB „Ūkio bankas“, kylantį iš 2011-07-11 paprastojo vekselio dėl 300 000 Lt (86 886 eurų), 3) įsiskolinimą J. K., kylantį iš 2011-11-18 paprastojo vekselio dėl 40 000 Lt (11 584.80 eurų), 4) įsiskolinimą J. K., kylantį iš 2011-11-18 paprastojo vekselio dėl 285 000 Lt (82 541.71 eurų), 5) įsiskolinimą D. Š., kylantį iš 2011-11-24 paprastojo vekselio dėl 30 000 Lt (8 688.60 eurų), 6) įsiskolinimą R. K., kylantį iš 2012-06-01 paprastojo vekselio dėl 300 000 Lt (86 886 eurų), 7) įsiskolinimą S. K., kylantį iš 2013-02-25 paprastojo vekselio dėl 18 000 Lt (5 213.16 eurų), priešingai melagingai tvirtindamas jog jokių didesnių finansinių sunkumų jis neturi ir garantuodamas pinigų grąžinimą bei tuo įtikindamas ir suklaidindamas pažįstamą A. Ž., jis, kaip fizinis asmuo, iš A. Ž. 2013-02-25, išrašydamas paprastąjį vekselį, patalpose, adresu Žalgirio g., Vilniuje, gavo 10 000 Lt (2896.20 eurų), vėliau, piktnaudžiaudamas A. Ž. pasitikėjimu, atidėliodavo pinigų grąžinimo terminą, melagingai žadėdavo, kad įgytą turtą grąžins vėliau, tačiau jo negrąžinus ir A. Ž. pareikalavus, jis (P. P.) 2013 metų vasaros pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, perrašė vekselį, kuris tariamai turėjo garantuoti paskolintų pinigų grąžinimą, įsipareigodamas iki 2013-10-07 be sąlygų grynais 18 000 Lt (5 213.16 eurų) atsiskaityti su A. Ž., turėdamas išankstinį sumanymą prisiimtų įsipareigojimų pagal išduotą vekselį nevykdyti ir įgytų pinigų negrąžinti, taip pat, kad dėl jo finansinės ir turtinės padėties nėra ir nebus galimybės šios sumos išieškoti priverstinai, tokiu būdu, jis suvokdamas, kad apgaule suklaidindamas A. Ž., savo naudai įgijo svetimą turtą – A. Ž. priklausančius 2 896.20 eurų ir, išduodamas vekselį, prisiėmė turtinius įsipareigojimus, kurių neketino vykdyti.
Taip pat P. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, S. L. nurodydamas, kad jam (P. P.) verslo planui reikalingi pinigai bei neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, turėdamas labai didelių įsiskolinimų kredito įstaigoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, t.y. 1) įsiskolinimą AB „SEB bankas“, kylantį iš sutartinės hipotekos lakšto, patvirtinto 2004-08-10 Alytaus m. 1-ojo notaro biuro dėl 142 809.63 eurų, 2) įsiskolinimą AB „Ūkio bankas“, kylantį iš 2011-07-11 paprastojo vekselio dėl 300 000 Lt (86 886 eurų), 3) įsiskolinimą J. K., kylantį iš 2011-11-18 paprastojo vekselio dėl 40 000 Lt (11 584.80 eurų), 4) įsiskolinimą J. K., kylantį iš 2011-11-18 paprastojo vekselio dėl 285 000 Lt (82 541.71 eurų), 5) įsiskolinimą D. Š., kylantį iš 2011-11-24 paprastojo vekselio dėl 30 000 Lt (8 688.60 eurų), 6) įsiskolinimą R. K., kylantį iš 2012-06-01 paprastojo vekselio dėl 300 000 Lt (86 886 eurų), 7) įsiskolinimą S. K., kylantį iš 2013-02-25 paprastojo vekselio dėl 18 000 Lt (5 213.16 eurų), 8) įsiskolinimą A. Ž., kylantį iš 2013-02-25 paprastojo vekselio dėl 18 000 Lt (5 213.16 eurų), 9) įsiskolinimą S. K., kylantį iš 2013-02-26 paprastojo vekselio dėl 20 000 Lt (5 792.40 eurų), 10) įsiskolinimą E. S., kylantį iš 2013-04-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2050-728/2013 dėl 1 903.36 eurų, priešingai melagingai tvirtindamas jog jokių didesnių finansinių sunkumų jis neturi ir garantuodamas pinigų grąžinimą bei tuo įtikindamas ir suklaidindamas pažįstamą S. L., jis, kaip fizinis asmuo, iš S. L. sistemingai ir nuosekliai po nedidelę sumą per 2013 metus, bet ne vėliau kaip iki 2013-09-09 gavo 20 000 Lt (5 792.40 eurus), vėliau, piktnaudžiaudamas S. L. pasitikėjimu, atidėliodavo pinigų grąžinimo terminą, melagingai žadėdavo, kad įgytą turtą grąžins vėliau, tačiau jo negrąžinus ir S. L. pareikalavus, jis (P. P.) 2013-09-09 išrašė paprastąjį vekselį, kuris tariamai turėjo garantuoti paskolintų pinigų grąžinimą, įsipareigodamas iki 2013-09-18 be sąlygų grynais 20 000 Lt (5 792.40 eurų) atsiskaityti su S. L., turėdamas išankstinį sumanymą prisiimtų įsipareigojimų pagal išduotą vekselį nevykdyti ir įgytų pinigų negrąžinti, taip pat, kad dėl jo finansinės ir turtinės padėties nėra ir nebus galimybės šiossumos išieškoti priverstinai, tokiu būdu, jis suvokdamas, kad apgaule suklaidindamas S. L., savo naudai įgijo svetimą turtą – S. L. priklausančius 5 792.40 eurus ir, išduodamas vekselį, prisiėmė turtinius įsipareigojimus, kurių neketino vykdyti.
Taip pat P. P. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, M. S. nurodydamas, kad jis (P. P.) padės greičiau atgauti M. S. investuotas pinigines lėšas iš bankrutuojančios statybos įmonės, todėl jam reikalingi pinigai, kuriuos jis (P. P.), atstovaudamas M. S. interesus, įneš į banką bei neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, turėdamas labai didelių įsiskolinimų kredito įstaigoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, t.y. 1) įsiskolinimą AB „SEB bankas“, kylantį iš sutartinės hipotekos lakšto, patvirtinto 2004-08-10 Alytaus m. 1-ojo notaro biuro dėl 142 809.63 eurų, 2) įsiskolinimą AB „Ūkio bankas“, kylantį iš 2011-07-11 paprastojo vekselio dėl 300 000 Lt (86 886 eurų), 3) įsiskolinimą J. K., kylantį iš 2011-11-18 paprastojo vekselio dėl 40 000 Lt (11 584.80 eurų), 4) įsiskolinimą J. K., kylantį iš 2011-11-18 paprastojo vekselio dėl 285 000 Lt (82 541.71 eurų), 5) įsiskolinimą D. Š., kylantį iš 2011-11-24 paprastojo vekselio dėl 30 000 Lt (8 688.60 eurų), 6) įsiskolinimą R. K., kylantį iš 2012-06-01 paprastojo vekselio dėl 300 000 Lt (86 886 eurų), 7) įsiskolinimą S. K., kylantį iš 2013-02-25 paprastojo vekselio dėl 18 000 Lt (5 213.16 eurų), 8) įsiskolinimą A. Ž., kylantį iš 2013-02-25 paprastojo vekselio dėl 18 000 Lt ( 5 213.16 eurų), 9) įsiskolinimą S. K., kylantį iš 2013-02-26 paprastojo vekselio dėl 20 000 Lt (5 792.40 eurų), 10) įsiskolinimą E. S., kylantį iš 2013-04-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2050-728/2013 dėl 1 903.36 eurų, 11) įsiskolinimą S. L., kylantį iš 2013-09-09 paprastojo vekselio dėl 20 000 Lt (5 792.40 eurų), 12) įsiskolinimą S. K., kylantį iš 2014-02-17 Vilniaus m. 43-iojo notaro biuro vykdomojo įrašo Nr. SN43-569, MK-7445 5 592.97 eurų, 13) įsiskolinimą P. B., kylantį iš 2014-02-28 Vilniaus m. apylinkės teismo įsakymo 9000 Lt (2 606.58 eurų), 14) UAB „Z“ ir jo (P. P.), kaip bendrovės laiduotojo, įsiskolinimą UAB „E“, kylantį iš 2014-04-07 vykdomojo įrašo dėl 50 000 Lt (14 481 eurų), 15) įsiskolinimą E. P., kylantį iš 2015-07-30 paprastojo vekselio dėl 2 990 eurų, priešingai melagingai tvirtindamas jog jokių didesnių finansinių sunkumų jis neturi ir garantuodamas pinigų grąžinimą bei tuo įtikindamas ir suklaidindamas pažįstamą M. S., jis, kaip fizinis asmuo, iš M. S. 2014-08-19 išrašydamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį jo (P. P.) automobilyje, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje tikslesnėje vietoje, kuris tariamai turėjo garantuoti paskolintų pinigų grąžinimą, gavo 70 000 Lt (20 273.40 eurų), įsipareigodamas per metus laiko be sąlygų grynais 70 000 Lt (20 273.40 eurų) atsiskaityti su M. S., vėliau piktnaudžiaudamas M. S. pasitikėjimu, atidėliodavo pinigų grąžinimo terminą, vis melagingai žadėdavo, kad įgytą turtą grąžins vėliau, turėdamas išankstinį sumanymą prisiimtų įsipareigojimų pagal išduotą vekselį nevykdyti ir įgytų pinigų negrąžinti, taip pat, kad dėl jo finansinės ir turtinės padėties nėra ir nebus galimybės šios sumos išieškoti priverstinai, tokiu būdu, jis suvokdamas, kad apgaule suklaidindamas M. S., savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – M. S. priklausančius 20 273.40 eurų ir, išduodamas vekselį, prisiėmė turtinius įsipareigojimus, kurio neketino vykdyti.
Taip pat P. P. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, A. T. melagingai nurodydamas, kad jis (P. P.) kaip įgaliotas bankroto administratoriaus UAB „Z“, kuri išparduoda administruojamą nekilnojamąjį turtą-butus, atstovas, pasiūlė A. T. pigiau įsigyti minėtus butus, melagingai tvirtindamas jog turi įgaliojimus sudaryti sandorius dėl nekilnojamojo turto realizavimo ir garantuodamas sandorių teisėtumą bei tuo įtikindamas ir suklaidindamas pažįstamą A. T., jis, pateikęs 2014-06-03 UAB „Z“ generalinės direktorės D. J., kuri 2014-07-31 UAB „Z“ vienintelio akcininko sprendimu buvo atleista iš užimamų pareigų, išduotą galimai suklastotą įgaliojimą, kuriuo jam (P. P.) iki 2015-06-03 neva buvo suteikti įgaliojimai atstovauti įmonę, 2015-04-13, neturėdamas teisėtų įgaliojimų bei žinodamas, kad pagal 2014-09-10 Vilniaus apygardos teismo nutartį BUAB „F“ bankroto administratoriui UAB „A“ uždrausta vykdyti bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo procedūras bei kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, su A. T. pasirašė Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį dėl BUAB „F“ priklausančio buto, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 42.59 kv.m.), A. T. pagal sąlygą, nurodytą sutarties Nr. 6 punkte, iš jam priklausančios AB „SEB bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 6 268 eurų avanso į jo (P. P.) dėl neva nepalankių jam (P. P.) mokestinių sumetimų nurodytą N. J.-P priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjime įvardindamas „už UAB „Z“. Pagal 2015-04-13 preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį“, vėliau N. J.-P, nežinanti apie jo (P. P.) nusikalstamą sumanymą, 2015-04-13 11.45 val. bankomate H713/HB, adresu Vokiečių g. 26, Vilniuje, išgrynino 2 000 eurų bei banko skyriuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, išgryninusi 4 200 eurų, atidavė jam (P. P.).
Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, jis 2015-05-04 su A. T. pasirašė Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį dėl BUAB „F“ priklausančio buto, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 42.93 kv.m.), A. T. pagal sąlygą, nurodytą sutarties Nr. 6 punkte, iš jam priklausančios AB „SEB bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 4 500 eurų avanso į jo (P. P.) dėl neva nepalankių jam (P. P.) mokestinių sumetimų nurodytą N. J.-P priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjime įvardindamas „už UAB „Z“. Pagal 2015-05-04 preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį“, vėliau N. J.-P, nežinanti apie jo (P. P.) nusikalstamą sumanymą, 2015-05-05 10.28 val. bankomate H701/HB, adresu Konstitucijos pr. 20A, Vilniuje, išgrynino 2 000 eurų bei banko skyriuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, išgryninusi 2 000 eurų, atidavė jam (P. P.).
Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, jam prašant 2015-05-12, A. T. pervedė jo (P. P.) prašomus papildomus 2 000 eurus butams pagal sutartis įsigyti į jo (P. P.) nurodytą N. J.-P priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjime įvardindamas „už UAB „Z“. Pagal 2015-05-04 preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį“, vėliau N. J.-P, nežinanti apie jo (P. P.) nusikalstamą sumanymą, 2015-05-12 laikotarpiu nuo 18.42 iki 20.09 val. bankomate H623/HB, adresu Konstitucijos pr. 20A, Vilniuje, per tris kartus išgrynino 2 000 eurų bei atidavė jam (P. P.), tačiau jam (P. P.) neįvykdžius sutartinių sąlygų, jo (P. P.) iniciatyva ir įtikinamų įkalbinėjimų 2015-05-12 ir 2015-06-09 pasirašius preliminariųjų nekilnojamojo turto sutarčių pakeitimus bei jo (P. P.) prašymu A. T. į N. J.-P priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad sąskaita priklauso BUAB „F“, pervedė 6 000 eurų, mokėjime įvardindamas „už UAB „Z“. Pagal 2015-05-05 Be varžytinių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį“, vėliau N. J.-P, nežinanti apie jo (P. P.) nusikalstamą sumanymą, 2015-06-09 banko skyriuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, išgryninusi 2 000 eurų bei 2015-06-09 13.21 val. bankomate H623/HB, adresu Konstitucijos pr. 20A, Vilniuje, išgrynino 2 000 eurų, 2015-06-10 bankomate H605/HB, adresu Saltoniškių g. 9, Vilniuje, išgrynino 1 000 eurų bei atidavė jam (P. P.).
Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, jis, sudarydamas padoraus teisininko, verslininko įvaizdį, 2015-10-21 jis (P. P.) iš A. T. gavo kaip paskolą - 2 500 eurų, kuriuos A. T. pervedė į jo (P. P.) nurodytą UAB „Z“ AB „SEB bankas“ priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau piktnaudžiaudamas A. T. pasitikėjimu, atidėliodavo susitarimo dėl nekilnojamojo turto – butų, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), pardavimo bei pinigų grąžinimo terminą, vis melagingai žadėdavo, kad įgytą turtą grąžins vėliau, įsipareigodamas atsiskaityti su A. T., turėdamas išankstinį sumanymą prisiimtų įsipareigojimų pagal sudarytas preliminariąsias nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo bei paskolos sutartis nevykdyti ir įgytų pinigų negrąžinti, tokiu būdu, jis, suvokdamas, kad apgaule suklaidindamas A. T., savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – A. T. priklausančius 21 268 eurus ir prisiėmė turtinius įsipareigojimus, kurių neketino vykdyti.
Taip pat P. P. pagamino netikrą dokumentą, o būtent: jis, turėdamas tikslą neteisėtai įgyti A. T. priklausančias pinigines lėšas, melagingai nurodydamas, kad jis (P. P.) kaip įgaliotas bankroto administratoriaus UAB „Z“, kuri išparduoda administruojamą turtą-butus, atstovas, pasiūlė A. T. pigiau įsigyti neva administruojamus bendrovės butus, melagingai tvirtindamas jog turi įgaliojimus sudaryti sandorius dėl nekilnojamojo turto ir garantuodamas sandorių teisėtumą bei tuo įtikindamas ir suklaidindamas pažįstamą A. T., jis, pateikęs 2014-06-03 UAB „Z“ generalinės direktorės D. J., kuri 2014-07-31 UAB „Z“ vienintelio akcininko sprendimu buvo atleista iš užimamų pareigų, išduotą galimai suklastotą įgaliojimą, kuriuo jam (P. P.) iki 2015-06-03 neva buvo suteikti įgaliojimai atstovauti įmonę, žinodamas, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 42.59 kv. m.), nuo 2007-04-04 teisėtai priklauso BUAB „F“ ir neturėdamas jokių įgaliojimų sudarinėti pirkimo-pardavimo sandorių, tyčia, suprasdamas savo veiksmų pavojingumą ir siekdamas tokio rezultato, 2015-04-13, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, kompiuteriu pagamino netikrą dokumentą, t.y. atspausdino preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje įtvirtino objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nurodė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 42.59 kv. m.) priklauso UAB „Z“ ir bendrovės vardu kaip teisėtas savininkas gali sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį bei nurodęs, kad 6 268.60 eurų avansą A. T. pagal sutarties 6 punktą turi pervesti į bendrovėje nedirbančios N. J.-P priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjime įvardindamas „už UAB „Z“. Pagal 2015-04-13 preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį“, po ko patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu ir UAB „Z“ antspaudu, tokiu būdu jis (P. P.) suklastojo tikrą dokumentą, įtvirtindamas dokumento turinyje tikrovės neatitinkančius duomenis.
Taip pat P. P. pagamino netikrą dokumentą, o būtent: jis, turėdamas tikslą neteisėtai įgyti A. T. priklausančias pinigines lėšas, melagingai nurodydamas, kad jis (P. P.) kaip įgaliotas bankroto administratoriaus UAB „Z“, kuri išparduoda administruojamą turtą-butus, atstovas, pasiūlė A. T. pigiau įsigyti neva administruojamus bendrovės butus, melagingai tvirtindamas jog turi įgaliojimus sudaryti sandorius dėl nekilnojamojo turto ir garantuodamas sandorių teisėtumą bei tuo įtikindamas ir suklaidindamas pažįstamą A. T., jis pateikęs 2014-06-03 UAB „Z“ generalinės direktorės D. J., kuri 2014-07-31 UAB „Z“ vienintelio akcininko sprendimu buvo atleista iš užimamų pareigų, išduotą galimai suklastotą įgaliojimą, kuriuo jam (P. P.) iki 2015-06-03 neva buvo suteikti įgaliojimai atstovauti įmonę, žinodamas, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 42.93 kv. m.), nuo 2007-04-03 teisėtai priklauso BUAB „F“ ir neturėdamas jokių įgaliojimų sudarinėti pirkimo-pardavimo sandorius, tyčia, suprasdamas savo veiksmų pavojingumą ir siekdamas tokio rezultato, 2015-05-04, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, kompiuteriu pagamino netikrą dokumentą, t.y. atspausdino preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje įtvirtino objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nurodė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 42.93 kv. m.) priklauso UAB „Z“ ir bendrovės vardu kaip teisėtas savininkas gali sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį bei nurodęs, kad 4 500 eurų avansą A. T. pagal sutarties 6 punktą turi pervesti į bendrovėje nedirbančios N. J.-P. priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjime įvardindamas „už UAB „Z“. Pagal 2015-05-04 preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį“, po ko patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu ir UAB „Z“ antspaudu, tokiu būdu jis (P. P.) suklastojo tikrą dokumentą, įtvirtindamas dokumento turinyje tikrovės neatitinkančius duomenis.
Taip pat P. P. pagamino netikrą dokumentą, o būtent: jis, turėdamas tikslą neteisėtai įgyti A. T. priklausančias pinigines lėšas, melagingai nurodydamas, kad jis (P. P.) kaip įgaliotas bankroto administratoriaus UAB „Z“, kuri išparduoda administruojamą turtą-butus, atstovas, pasiūlė A. T. pigiau įsigyti neva administruojamus bendrovės butus, melagingai tvirtindamas jog turi įgaliojimus sudaryti sandorius dėl nekilnojamojo turto ir garantuodamas sandorių teisėtumą bei tuo įtikindamas ir suklaidindamas pažįstamą A. T., jis pateikęs 2014-06-03 UAB „Z“ generalinės direktorės D. J., kuri 2014-07-31 UAB „Z“ vienintelio akcininko sprendimu buvo atleista iš užimamų pareigų, išduotą galimai suklastotą įgaliojimą, kuriuo jam (P. P.) iki 2015-06-03 neva buvo suteikti įgaliojimai atstovauti įmonę, žinodamas, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 42.93 kv. m.), nuo 2007-04-03 teisėtai priklauso BUAB „F“ ir neturėdamas jokių įgaliojimų sudarinėti pirkimo-pardavimo sandorius, tyčia, suprasdamas savo veiksmų pavojingumą ir siekdamas tokio rezultato, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis kompiuteriu pagamino netikrą dokumentą, t.y. atspausdino 2015-05-12 Susitarimą dėl 2015-05-04 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo, kuriame įtvirtinoobjektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nurodė, kad bendrovės vardu kaip teisėtas savininkas keičia Preliminariosios sutarties 6 punktą, kuriame nurodė kad 6 000 eurų avansą A. T. turi pervesti į bendrovėje nedirbančios N. J.-P. priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjime įvardindamas „už UAB „Z“. Pagal 2015-05-04 preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį“, po ko patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu ir UAB „Z“ antspaudu, tokiu būdu jis (P. P.) suklastojo tikrą dokumentą, įtvirtindamas dokumento turinyje tikrovės neatitinkančius duomenis.
Taip pat P. P. pagamino netikrą dokumentą, o būtent: jis, turėdamas tikslą neteisėtai įgyti A. T. priklausančias pinigines lėšas, melagingai nurodydamas, kad jis (P. P.) kaip įgaliotas bankroto administratoriaus UAB „Z“, kuri išparduoda administruojamą turtą-butus, atstovas, pasiūlė A. T. pigiau įsigyti neva administruojamus bendrovės butus, melagingai tvirtindamas jog turi įgaliojimus sudaryti sandorius dėl nekilnojamojo turto ir garantuodamas sandorių teisėtumą bei tuo įtikindamas ir suklaidindamas pažįstamą A. T., jis pateikęs 2014-06-03 UAB „Z“ generalinės direktorės D. J., kuri 2014-07-31 UAB „Z“ vienintelio akcininko sprendimu buvo atleista iš užimamų pareigų, išduotą galimai suklastotą įgaliojimą, kuriuo jam (P. P.) iki 2015-06-03 neva buvo suteikti įgaliojimai atstovauti įmonę, žinodamas, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 42.93 kv. m.), nuo 2007-04-03 teisėtai priklauso BUAB „F“ ir neturėdamas jokių įgaliojimų sudarinėti pirkimo-pardavimo sandorius, tyčia, suprasdamas savo veiksmų pavojingumą ir siekdamas tokio rezultato, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis kompiuteriu pagamino netikrą dokumentą, t.y. atspausdino 2015-06-09 Susitarimą dėl 2015-05-04 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo, kuriame įtvirtino objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nurodė, kad bendrovės vardu kaip teisėtas savininkas keičia Preliminariosios sutarties 6 punktą, kuriame nurodė kad 6 500 eurų avansą A. T. turi pervesti į bendrovėje nedirbančios N. J.-P. priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjime įvardindamas „už UAB „Z“. Pagal 2015-05-04 preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį“, 6 000 eurų į BUAB „F“ priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išduota N. J.-P. vardu, mokėjime įvardindamas „už UAB „Z“. Pagal 2015-05-05 Be varžytinių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį“, po ko patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu ir UAB „Z“ antspaudu, tokiu būdu jis (P. P.) suklastojo tikrą dokumentą, įtvirtindamas dokumento turinyje tikrovės neatitinkančius duomenis.
Taip pat P. P. pagamino netikrą dokumentą, o būtent: jis, turėdamas tikslą neteisėtai įgyti A. T. priklausančias pinigines lėšas, melagingai nurodydamas, kad jis (P. P.) kaip įgaliotas bankroto administratoriaus UAB „Z“, kuri išparduoda administruojamą turtą-butus, atstovas, pasiūlė A. T. pigiau įsigyti neva administruojamus bendrovės butus, melagingai tvirtindamas jog turi įgaliojimus sudaryti sandorius dėl nekilnojamojo turto ir garantuodamas sandorių teisėtumą bei tuo įtikindamas ir suklaidindamas pažįstamą A. T., jis pateikęs 2014-06-03 UAB „Z“generalinės direktorės D. J., kuri 2014-07-31 UAB „Z“ vienintelio akcininko sprendimu buvo atleista iš užimamų pareigų, išduotą galimai suklastotą įgaliojimą, kuriuo jam (P. P.) iki 2015-06-03 neva buvo suteikti įgaliojimai atstovauti įmonę, žinodamas, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 42.59 kv. m.), nuo 2007-04-04 teisėtai priklauso BUAB „F“ ir neturėdamas jokių įgaliojimų sudarinėti pirkimo-pardavimo sandorius, tyčia, suprasdamas savo veiksmų pavojingumą ir siekdamas tokio rezultato, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis kompiuteriu pagamino netikrą dokumentą, t.y. atspausdino 2015-06-09 Susitarimą dėl 2015-04-13 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo, kuriame įtvirtino objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nurodė, kad bendrovės vardu kaip teisėtas savininkas keičia Preliminariosios sutarties 4 punktą, kuriame nurodyta, kad Pagrindinė sutartis bus sudaryta iki 2015-06-15, po ko patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu ir UAB „Z“ antspaudu, tokiu būdu jis (P. P.) suklastojo tikrą dokumentą, įtvirtindamas dokumento turinyje tikrovės neatitinkančius duomenis.
Taip pat P. P. pagamino netikrą dokumentą, o būtent: jis, turėdamas tikslą neteisėtai įgyti A. T. priklausančias pinigines lėšas, melagingai nurodydamas, kad jis (P. P.) kaip įgaliotas bankroto administratoriaus UAB „Z“, kuri išparduoda administruojamą turtą-butus, atstovas, pasiūlė A. T. pigiau įsigyti neva administruojamus bendrovės butus, melagingai tvirtindamas jog turi įgaliojimus sudaryti sandorius dėl nekilnojamojo turto ir garantuodamas sandorių teisėtumą bei tuo įtikindamas ir suklaidindamas pažįstamą A. T., jis pateikęs 2014-06-03 UAB „Z“ generalinės direktorės D. J., kuri 2014-07-31 UAB „Z“ vienintelio akcininko sprendimu buvo atleista iš užimamų pareigų, išduotą galimai suklastotą įgaliojimą, kuriuo jam (P. P.) iki 2015-06-03 neva buvo suteikti įgaliojimai atstovauti įmonę, žinodamas, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 42.59 kv. m.), nuo 2007-04-04 teisėtai priklauso BUAB „F“, butas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 42.93 kv.m.), nuo 2007-04-03 teisėtai priklauso BUAB „F“ ir neturėdamas jokių įgaliojimų sudarinėti pirkimo-pardavimo sandorius, tyčia, suprasdamas savo veiksmų pavojingumą ir siekdamas tokio rezultato, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis kompiuteriu pagamino netikrą dokumentą, t.y. atspausdino 2015-06-29 Susitarimą dėl 2015-04-13 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties ir 2015-05-04 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo, kuriame įtvirtino objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. nurodė, kad bendrovės vardu kaip teisėtas savininkas įsipareigoja grąžinti A. T. jo sumokėtus avansus, po ko patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu ir UAB „Z“ antspaudu, tokiu būdu jis (P. P.) suklastojo tikrą dokumentą, įtvirtindamas dokumento turinyje tikrovės neatitinkančius duomenis.
Taip pat P. P. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, A. D. nurodydamas, kad jis (P. P.) artimiausiu laiku pirks sandėlius Klaipėdos mieste, todėl jam reikalingi pinigai beineatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, turėdamas labai didelių įsiskolinimų kredito įstaigoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, t.y. 1) įsiskolinimą AB „SEB bankas“, kylantį iš sutartinės hipotekos lakšto, patvirtinto 2004-08-10 Alytaus m. 1-ojo notaro biuro dėl 142 809.63 eurų, 2) įsiskolinimą AB „Ūkio bankas“, kylantį iš 2011-07-11 paprastojo vekselio dėl 300 000 Lt (86 886 eurų), 3) įsiskolinimą J. K., kylantį iš 2011-11-18 paprastojo vekselio dėl 40 000 Lt (11 584.80 eurų), 4) įsiskolinimą J. K., kylantį iš 2011-11-18 paprastojo vekselio dėl 285 000 Lt (82 541.71 eurų), 5) įsiskolinimą D. Š., kylantį iš 2011-11-24 paprastojo vekselio dėl 30 000 Lt (8 688.60 eurų), 6) įsiskolinimą R. K., kylantį iš 2012-06-01 paprastojo vekselio dėl 300 000 Lt (86 886 eurų), 7) įsiskolinimą S. K., kylantį iš 2013-02-25 paprastojo vekselio dėl 18 000 Lt (5 213.16 eurų), 8) įsiskolinimą A. Ž., kylantį iš 2013-02-25 paprastojo vekselio dėl 18 000 Lt (5 213.16 eurų), 9) įsiskolinimą S. K., kylantį iš 2013-02-26 paprastojo vekselio dėl 20 000 Lt (5 792.40 eurų), 10) įsiskolinimą E. S., kylantį iš 2013-04-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo išduoto vykdomojo dokumento Nr. 2-2050-728/2013 dėl 1 903.36 eurų, 11) įsiskolinimą S. L., kylantį iš 2013-09-09 paprastojo vekselio dėl 20 000 Lt (5 792.40 eurų), 12) įsiskolinimą S. K., kylantį iš 2014-02-17 Vilniaus m. 43-iojo notaro biuro vykdomojo įrašo Nr. SN43-569, MK-7445 dėl 5 592.97 eurų, 13) įsiskolinimą P. B., kylantį iš 2014-02-28 Vilniaus m. apylinkės teismo įsakymo dėl 9000 Lt (2 606.58 eurų), 14) UAB „Z“ ir jo (P. P.) kaip bendrovės laiduotojo įsiskolinimą UAB „E“, kylantį iš 2014-04-07 vykdomojo įrašo dėl 50 000 Lt (14 481 eurų), 15) įsiskolinimą E. P., kylantį iš 2015-07-30 paprastojo vekselio dėl 2 990 eurų, 16) įsiskolinimą M. S., kylantį iš 2014-08-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto dėl 70 000 Lt ( 20 084.47 eurų), 17) įsiskolinimą G. A., kylantį iš 2014-09-18 paprastojo vekselio dėl 28 000 Lt (8 109 eurų), 18) įsiskolinimą G. A., kylantį iš 2014-09-19 paprastojo vekselio dėl 15 000 Lt ( 4 344 eurų), 19) įsiskolinimą G. K., kylantį iš 2014-11-07 paprastojo vekselio dėl 12 500 Lt (3 620.25 eurų), 20) įsiskolinimą J. P., kylantį iš 2014-11-13 paprastojo vekselio dėl 58 000 Lt ( 16 797.96 eurų), 21) įsiskolinimą UAB „F“, kylantį iš 2014-12-10 paprastojo vekselio dėl 154 209 eurų, 22) įsiskolinimą UAB „F“, kylantį iš 2014-12-11 paprastojo vekselio dėl 55 000 eurų, priešingai melagingai tvirtindamas jog jokių didesnių finansinių sunkumų jis neturi ir garantuodamas pinigų grąžinimą bei tuo įtikindamas ir suklaidindamas pažįstamą A. D. jis, kaip fizinis asmuo, iš A. D. 2015-05-11 išrašydamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį prekybos ir pramogų centre „Kauno Akropolis“ patalpose, adresu Karaliaus Mindaugo g. 49, Kaune, kuris tariamai turėjo garantuoti paskolintų pinigų grąžinimą, įsipareigodamas iki 2015-05-18 be sąlygų grynais atsiskaityti su A. D., gavo 24 500 eurų, vėliau melagingai pranešęs, kad jam pritrūko pinigų sandėlių pirkimui, paprašius A. D. dar paskolinti 1 200 eurų ir dėl jo (P. P.) mokestinių sumetimų nurodė pervesti juos į N. J.-P. priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), A. D. 2015-06-03 iš jam priklausančios AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į jo (P. P.) nurodytą sąskaitą pervedė 1 200 eurų, kuriuos N. J.-P., nežinančią apie jo nusikalstamą sumanymą, 2015-06-03 laikotarpiu nuo 10.32 val. iki 10.33 val. bankomate H233/HB, adresu Konstitucijos pr. 7, Vilniuje, per du kartus išgrynino 1 200 eurų, kuriuos atidavė jam (P. P.), vėliau piktnaudžiaudamas A. D. pasitikėjimu, atidėliodavo pinigų grąžinimo terminą, vis melagingai žadėdavo, kad įgytą turtą grąžins vėliau, turėdamas išankstinį sumanymą prisiimtų įsipareigojimų pagal išduotą vekselį nevykdyti ir įgytų pinigų negrąžinti, taip pat, kad dėl jo finansinės ir turtinės padėties nėra ir nebus galimybės šios sumos išieškoti priverstinai, tokiu būdu, jis suvokdamas, kad apgaule suklaidindamas A. D., savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – A. D. priklausančius 25 700 eurų ir, išduodamas vekselį, prisiėmė turtinius įsipareigojimus, kurių neketino vykdyti.
Taip pat P. P. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, J. B. nurodydamas, kad jis (P. P.) bendradarbiauja su BUAB „F“ bankroto administratoriumi, kuris pardavinėja įmonės turtą, t.y. butus, adresu (duomenys neskelbtini), ir jam (P. P.) atsirado galimybė įsigyti butą bent 25 procentais pigiau, todėl jam reikalingi pinigai bei neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, turėdamas labai didelių įsiskolinimų kredito įstaigoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, t.y. 1) įsiskolinimą AB „SEB bankas“, kylantį iš sutartinės hipotekos lakšto, patvirtinto 2004-08-10 Alytaus m. 1-ojo notaro biuro dėl 142 809.63 eurų, 2) įsiskolinimą AB „Ūkio bankas“, kylantį iš 2011-07-11 paprastojo vekselio dėl 300 000 Lt (86 886 eurų), 3) įsiskolinimą J. K., kylantį iš 2011-11-18 paprastojo vekselio dėl 40 000 Lt (11 584.80 eurų), 4) įsiskolinimą J. K., kylantį iš 2011-11-18 paprastojo vekselio dėl 285 000 Lt (82 541.71 eurų), 5) įsiskolinimą D. Š., kylantį iš 2011-11-24 paprastojo vekselio dėl 30 000 Lt (8 688.60 eurų), 6) įsiskolinimą R. K., kylantį iš 2012-06-01 paprastojo vekselio dėl 300 000 Lt (86 886 eurų), 7) įsiskolinimą S. K., kylantį iš 2013-02-25 paprastojo vekselio dėl 18 000 Lt (5 213.16 eurų), 8) įsiskolinimą A. Ž., kylantį iš 2013-02-25 paprastojo vekselio dėl 18 000 Lt ( 5 213.16 eurų), 9) įsiskolinimą S. K., kylantį iš 2013-02-26 paprastojo vekselio dėl 20 000 Lt (5 792.40 eurų), 10) įsiskolinimą E. S., kylantį iš 2013-04-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo išduoto vykdomojo dokumento Nr. 2-2050-728/2013 dėl 1 903.36 eurų, 11) įsiskolinimą S. L., kylantį iš 2013-09-09 paprastojo vekselio dėl 20 000 Lt (5 792.40 eurų), 12) įsiskolinimą S. K., kylantį iš 2014-02-17 Vilniaus m. 43-iojo notaro biuro vykdomojo įrašo Nr. SN43-569, MK-7445 dėl 5 592.97 eurų, 13) įsiskolinimą P. B., kylantį iš 2014-02-28 Vilniaus m. apylinkės teismo įsakymo dėl 9000 Lt (2 606.58 eurų), 14) UAB „Z“ ir jo (P. P.) kaip bendrovės laiduotojo įsiskolinimą UAB „E“, kylantį iš 2014-04-07 vykdomojo įrašo dėl 50 000 Lt (14 481 eurų), 15) įsiskolinimą E. P., kylantį iš 2015-07-30 paprastojo vekselio dėl 2 990 eurų, 16) įsiskolinimą M. S., kylantį iš 2014-08-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto dėl 70 000 Lt (20 084.47 eurų), 17) įsiskolinimą G. A., kylantį iš 2014-09-18 paprastojo vekselio dėl 28 000 Lt (8 109 eurų), 18) įsiskolinimą G. A., kylantį iš 2014-09-19 paprastojo vekselio dėl 15 000 Lt (4 344 eurų), 19) įsiskolinimą G. K., kylantį iš 2014-11-07 paprastojo vekselio dėl 12 500 Lt (3 620.25 eurų), 20) įsiskolinimą J. P., kylantį iš 2014-11-13 paprastojo vekselio dėl 58 000 Lt (16 797.96 eurų), 21) įsiskolinimą UAB „F“, kylantį iš 2014-12-10 paprastojo vekselio dėl 154 209 eurų, 22) įsiskolinimą UAB „F“, kylantį iš 2014-12-11 paprastojo vekselio dėl 55 000 eurų, 23) įsiskolinimą A. T., kylantį iš 2015-04-13 ir 2015-05-04 preliminariųjų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių bei paskolos sutarties dėl 21 268 eurų, 24) įsiskolinimą A. D., kylantį iš 2015-05-11 paprastojo vekselio dėl 24 500 eurų bei 1 200 eurų grynųjų pinigų, 25) įsiskolinimą K. P., kylantį iš 2015-09-14 Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro vykdomojo įrašo Nr. B-2437 dėl 516.74 eurų, priešingai melagingai tvirtindamas jog jokių didesnių finansinių sunkumų jis neturi ir garantuodamas pinigų grąžinimą bei tuo įtikindamas ir suklaidindamas pažįstamą J. B., jis, kaip fizinis asmuo, iš J. B. 2015-10-06 išrašydamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), gavo 2 500 eurų, 2015-10-07 išrašydamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį patalpose, adresu Šeimyniškių g. 21-94, Vilniuje, gavo 2 500 eurų, 2015-10-08 išrašydamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuris patvirtintas Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarės J. K., patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), gavo 10 000 eurų, kurie tariamai turėjo garantuoti paskolintų pinigų grąžinimą, piktnaudžiaudamas J. B. pasitikėjimu, atidėliodavo pinigų grąžinimo terminą, melagingai žadėdavo, kad įgytą turtą grąžins vėliau, įsipareigodamas dalimis iki 2015-12-25 ir 2015-12-31 be sąlygų grynais 15 000 eurų atsiskaityti su J. B., turėdamas išankstinį sumanymą prisiimtų įsipareigojimų pagal išduotą vekselį nevykdyti ir įgytų pinigų negrąžinti, taip pat, kad dėl jo finansinės ir turtinės padėties nėra ir nebus galimybės šios sumos išieškoti priverstinai, tokiu būdu, jis suvokdamas, kad apgaule suklaidindamas J. B., savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – J. B. priklausančius 15 000 eurų ir, išduodamas vekselius, prisiėmė turtinius įsipareigojimus, kurių neketino vykdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis P. P. savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, apgaule įgytos sumos ir laikotarpiai atitinka tikrovę. Dėl nukentėjusiojo J. K. kaltinamasis parodė, kad vekseliai buvo išrašyti. 2007 m. buvo gauti pinigai. Jis (P. P.) jam pasiūlė įsigyti vieną nekilnojamo turto objektą iš bankrutuojančios UAB „J“, objekto pardavimo kaina buvo apie 17 000 eurų. Pasiūlė už objekto radimą jam (P. P.) sumokėti atitinkamą sumą pinigų, apie 230-240 tūkstančių litų. Dėl to objekto apie 2011 m. kilo ginčas, J. K. įmonė pareiškė ieškinį dėl mokyklos stadiono nukėlimo iš jo (P. P.) pasiūlyto sklypo. Teismas atmetė ieškinį. J. K. pasakė, kad negali tuo sklypu disponuoti, paprašė pinigus grąžinti. Kadangi jis (P. P.) pinigus jau buvo gavęs, buvo pasirašyti vekseliai 260 000 litų ir 40 000 litų. 25 000 litų iš vekselio, kuris yra 40 000 litų sumai yra padengta. Kai jis (P. P.) pasirašė vekselius, suvokė, kad tokią pinigų sumą bus sudėtinga grąžinti, nes iš jo jau buvo pradėti išieškojimai. Pinigus jis iš J. K. gavo kaip tarpininkas už turto radimą. Ketinimas atsiskaityti buvo, jis (P. P.) dirbo su bankrutuojančiomis įmonėmis, kai kuriuos objektus tikėjosi greitai parduoti. Iš J. K. yra gavęs pinigus, tuos 285 tūkstančius, grąžinti turėjo tą pačią sumą. Buvo susitarimas, kad jam bus mokamas atlygis už tarpininkavimą, kad jo surastas sklypas bus pelningai parduotas. Vekselis buvo išrašytas, kai prasidėjo byla dėl sklypo, matėsi, kad sklypo negalima bus pelningai realizuoti.2012-01-31 su J. K. pasirašė vekselį, pinigus tikėjosi grąžinti, bet toks tikėjimas nebuvo paremtas jokiais faktiniais duomenimis, jis (P. P.) suvokė, kad tokią sumą grąžinti buvo nerealu, tačiau tikėjosi gauti pajamų iš bankrutuojančių įmonių, su kuriomis dirbo. Pinigai buvo išleisti iki 2011 m., todėl buvo pasirašytas vekselis.
Dėl nukentėjusiojo S. K. kaltinamasis parodė, kad 2013 m. buvo pasirašyti du vekseliai, vėliau jie buvo apjungti į vieną. Pinigai buvo pasiskolinti tuo metu, kai ir išrašyti vekseliai. Dalis pinigų buvo skirta pragyvenimui ir ankstesnių skolų grąžinimui. S. K. sakė, kad pinigai reikalingi investiciniam projektui, priežastį nurodė melagingą. Pagal savo buvusią situaciją suvokė, kad pinigų negrąžins.
Dėl nukentėjusiojo A. Ž. kaltinamasi parodė, kad buvo analogiška situacija kaip ir su S. K.. Nurodyta ta pati priežastis, kuri buvo melaginga. Pinigai buvo pasiskolinti.
Dėl nukentėjusiojo S. L. kaltinamasis parodė, kad S. L. buvo bankrutuojančios įmonės „F“ administratorius. Šiai įmonei buvo skolinga 20 000 litų UAB „M“, su šita įmone dirbo jis (P. P.). „F“ administratoriui siekiant pradėti teisminį išieškojimą iš „M“, jis (P. P.) pasiūlė S. L., kad reikalavimo teises į „M“ būtų perleistos už 5 000 litų UAB „Z“. Likusiai sumai buvo išrašytas P. P. asmeninis vekselis S. L.. Išrašytas vekselis buvo susietas būtent su „M“ skola jo (S. L.) administruojamai įmonei „F“. Jis (P. P.) buvo „M“ vadovas nuo 2013-09-11. S. L. jam pinigų neskolino. Jis išrašė vekselį S. L. ir asmeniškai įsipareigojo sumokėti UAB „M“ skolą, sumokėjo tik 5 000 litų, likusiai sumai padengti išrašė vekselį savo vardu. Jis (P. P.) suvokė, kad tokios sumos sumokėti 2014 m. jau negalės. Vekselį pasirašė, kad padengtų savo įmonės skolą. Tokį variantą pasiūlė P. P..
Dėl nukentėjusiojo M. S. kaltinamasis parodė, kad dalį pinigų M. S. paskolino jam (P. P.), apie 30 ar 40 tūkstančių litų. Likusi suma buvo jo (P. P.) išankstinis prisiimtas įsipareigojimas sumokėti jam (M. S.). M. S. su UAB „A“ pasirašė preliminarią sutartį ir pagal ją sumokėjo apie 220 000 litų. Tada šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „A“, su kuria dirbo P. P.. Jį (M. S.) jis pažinojo iš anksčiau, jam pasiūlė, kad jis inicijuos tą bankroto bylą, o jis (P. P.) jam sumokės apie 30 ar 40 tūkstančių litų. P. P. pinigų grąžinti negalėjo, todėl išrašė vekselį ir dar pasiskolino apie 30 ar 40 tūkstančių litų. Iš viso 70 000 litų gavo iš M. S., įsipareigodamas grąžinti per metus laiko. Grynais pinigais gavo 40 000 litų, o kitus 30 000 litų jis buvo įsipareigojęs sumokėti iš anksčiau, todėl šias dvi sumas jie apjungė ir pasirašė vieną vekselį 2014 m. vasarą. Išrašyti vekselį pasiūlė P. P., išrašydamas vekselį žinojo, kad pinigų grąžinti negalės, piktnaudžiavo M. S. pasitikėjimu.
Dėl nukentėjusiojo A. T. kaltinamasis parodė, kad buvo pasirašytos preliminarios sutartys tarp A. T. ir UAB „Z“ įsigyti iš bankrutuojančios įmonės BUAB „F“ butus. Butai UAB „Z“ nepriklausė, o priklausė BUAB „F“. Jis (P. P.) dirbo su BUAB „F“ administratoriais. Jis tikėjosi įtikinti administratorių A. S. parduotu butus A. T.. Tačiau vyko ginčai tarp kreditorių ir tų butų nei UAB „Z“, nei A. T. parduoti negalėjo. A. T. avansu pervedė pinigus už planuojamus įsigyti butus į P. P. žmonos ir UAB „Z“ sąskaitą. Sumos kaltinamajame akte nurodytos teisingai. Visas sumas jis tikėjosi grąžinti. Sutartys visos buvo jo (P. P.) parengtos, atspausdintos ir pasirašytos. Dokumentuose nebuvo nurodyta, kad butai priklauso UAB „Z“. J vardu pateiktas įgaliojimas buvo negaliojantis, nes 2014 m. jis (P. P.) jau buvo UAB „Z“ vadovas. A. T. duoti pinigai buvo avansas už butus. Jo (P. P.) tikėjimas, kad jis galės tarpininkauti, kad butai bus parduoti A. T., buvo paremtas tuo, kad jis (P. P.) dirbo su BUAB „F“ administratoriumi A. S.. Jei kreditorius tenkina kaina, tai galima tartis, kad butai būtų parduoti konkrečiam asmeniui. Su A. T. buvo aptarta buto kaina. Sutarta kaina buvo mažesnė nei rinkos kaina. Pasirašant sutartis butų įsigyti nebuvo jokios galimybės, nes vyko teismo procesas, tokią informaciją nuslėpė nuo A. T..
Dėl jam inkriminuotų dokumentų suklastojimo epizodų kaltinamasis P. P. parodė, kad preliminarioje sutartyje, kurią pasirašė su A. T., nenurodyta, kad butas priklauso UAB „Z“, nurodyta, kad butas priklausys UAB „Z“ kai bus pasirašoma pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis. Jis (P. P.) bankroto administratoriaus buvo įgaliotas atstovauti BUAB „F“ teismuose, bet įgaliojimo parduoti butus neturėjo. Jis A. T. sakė, kad jis dirba su administratoriumi ir gali ieškoti pirkėjų turto pardavimui ir suderins su administratoriumi ir kreditoriais, kad turtas būtų parduotas būtent A. T.. UAB „Z“ preliminarių sutarčių sudarymo metu butų savininke nebuvo. Tie butai priklausė BUAB „F“. Sutartyse yra parašyta, kad butai priklauso ar priklausys sudarant pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, galbūt tai yra klastojimas. Jis (P. P.) buvo įmonės vadovas, gali būti, kad turėjo kažkokį įgaliojimą. Preliminariose sutartyse nurodyta, kad jis veikė pagal išduotą įgaliojimą. UAB „Z“ gali sudaryti preliminarias sutartis, bet jis neturėjo įgaliojimų sudaryti iš BUAB „F“ sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis. Jis buvo kaip tarpininkas. Sudarant pagrindinę sutartį, turtas turėtų priklausyti UAB „Z“. Turtui įsigyti finansinių galimybių nebuvo. Su A. T. buvo kalbėta, kad P. P. pasirašys sutartį su UAB „F“ ir A. T. perveda pinigus tiesiogiai UAB „F“.
Dėl nukentėjusiojo A. D. kaltinamasis parodė, kad iš A. D. buvo pasiskolinti pinigai. Dalis buvo pasiskolinti grynais pinigais, dalis pervesti, faktai atitinka tai, kaip jie surašyti kaltinamajame akte. Jis (P. P.) suvokė, kad realiai nesugebės įvykdyti savo įsipareigojimų, turėjo vertinti savo finansinę situaciją ir nesiskolinti tų pinigų. Pagal vekselį A. D. jam paskolino 26 000 eurų. Jis A. D. aiškino, kad pinigai reikalingi investiciniam projektui. Dalis pinigų buvo panaudota pragyvenimui, dalis skolų grąžinimui. Teismo posėdyje A. D. patvirtino, kad P. P. teisingai nurodė aplinkybes dėl šio epizodo.
Dėl nukentėjusiojo J. B. kaltinamasis parodė, kad buvo pasiskolinta 15 000 eurų, išrašyti du vekseliai. Pinigai perduoti išrašant vekselius. Sakė, kad jie bus panaudoti investiciniam projektui, nes trūksta lėšų. Žadėjo atsilyginti, kad pavykus atitinkamam projektui sumokės atitinkamas pinigų sumas. Apie savo realią finansinę padėtį duomenų nenurodydavo. Mano, kad jei asmenys būtų žinoję jo finansinę padėtį, nebūtų jam skolinę. Iki 2005 m. lošė azartinius žaidimus, pralošė 70 000 litų, po 2005 m. nebelošia. Pripažįsta, kad jau 2012 m. (J. K. epizodas) jo finansinė padėtis buvo sunki.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. B. parodė, kad 2015-10-07 jam paskambino P. P., kurį pažįsta kaip savo klasiokės N. J.-P. vyrą, bendrai pažįsta apie 18 metų. P. P. telefonu paprašė susitikimo, todėl pakvietė jį į savo darbo vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atvykęs pas jį į darbovietę, P. P. pasakė, kad bendradarbiauja su BUAB „F“ bankroto administratoriumi, kuris pardavinėja bankrutuojančios įmonės turtą. Jis sakė, kad BUAB „F“ turi tris butus, (duomenys neskelbtini), esančiame pastate, kuriuos turi greitai parduoti, nes kitaip bus skelbiamas viešas aukcionas. P. P. jam papasakojo, kad jis kartu su žmona N. ruošiasi įsigyti butą, o dabar atsirado galimybė jį nupirkti bent 25 proc. pigiau nei rinkos kaina. Dėl šios priežasties jam skubiai reikia pinigų, kad galėtų sumokėti bankroto administratoriui ir jo paprašė paskolinti jam 15 000 eurų, o kaip garantą dėl šios sumos grąžinimo, jis jam išrašytų vekselį. Jis paklausė, kaip jis paskolintus pinigus atiduos, P. P. atsakė, kad likusius 2 parduodamus butus už sumažintą kainą perka jis su savo draugais bei tiems butams jau turi radę pirkėjus, kurie mokės rinkos kainą. Todėl tuos du butus tik įsigiję perparduos ir uždirbs pinigų, iš kurių grąžins jam skolą. P. P. pasakė, kad grąžintų per 2 mėnesius, nes maždaug tiek laiko reikia pirkėjams suderinti kreditavimą su banku, pasirašyti hipotekos sutartis ir gauti pinigus. Žinodamas, kad P. P. yra baigęs teisės studijas ir net dirbęs advokato padėjėju, vedęs joklasiokę, juo pasitikėjo, todėl patikėjo labai aiškiai ir įtaigiai dėstoma versija bei sutiko paskolinti pinigų. Kadangi vekseliui, kurio suma yra daugiau kaip 3 000 eurų, reikalinga notarinė forma, paskambino Vilniaus m. 45 notarų biurui ir rezervavo laiką kitos dienos ryte, t.y. 2015-10-08. Tačiau P. P. paprašė 2015-10-07 paskolinti nors tokią sumą, kuri nereikalauja notarinės formos vekselio. Jis turėjo darbo vietoje 2 500 eurų, kuriuos jam davė, jis pasirašė 2015-10-07 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Vakare P. P. jam paskambino ir pasakė, kad dar kažkas jam pažadėjo paskolinti, todėl paprašė paskolinti papildomai ne 12 500 eurų, o 10 000 eurų. 2015-01-08 ryte apie 09.00-10.00 val. jis susitiko su P. P. Vilniaus m. 45 notarų biure, Ulonų g. 1, Vilniuje, kur jis P. P. paskolino dar 10 000 eurų, notarė patvirtino 2015-10-08 vekselį tai sumai. Tos dienos popietę jam vėl paskambino P. P. ir pasakė, kad tas žmogus, kur jam žadėjo paskolinti, jau negali, todėl paprašė paskolinti jam dar 2 500 eurų. Jis jam pasakė, kad tiek su savimi neturi, todėl gali paskolinti kitą dieną. 2015-10-09 P. P. vėl atvyko pas jį į darbo vietą, kur jis jam paskolino dar 2 500 eurų pagal 2015-10-06 vekselį. Nori paaiškinti, kad realiai vekselis buvo surašytas 2015-10-09, tačiau pačiame vekselyje dėl techninės klaidos nurodyta 2015-10-06 data. Per tris kartus jis iš viso perdavė P. P. 15 000 eurų. Juos grąžinti P. P. įsipareigojo po dviejų mėnesių, atitinkamai iki 2015 m. gruodžio 7, 8 ir 9 d. Maždaug po savaitės nuo pinigų perdavimo, jis pasitikrino VĮ „Registrų centro Nekilnojamojo turto registre“ BUAB „F“ nekilnojamojo turto būklę ir pamatė, kad jokie butai kol kas neparduoti. Tai jam sukėlė įtarimų, kad P. P. meluoja. Dėl šios priežasties susitikimų su P. P. metu pradėjo naudoti mobiliajame telefone esančią garso įrašymo funkciją. 2015-10-21 pas jį atvykęs P. P. be kita ko, sakė, kad puikiai sekasi dėl butų, kitą savaitę pasirašo sutartį, gauna pinigus ir atsiskaitys su juo anksčiau termino. 2015-11-05 vykusio susitikimo metu P. P. jam vėl aiškino, kad kitą savaitę butą parduoda ir sumokės pinigus. 2015-12-07 atvykęs P. P. pasakė, kad rytoj turės pinigus. 2015-12-08, kaip buvo žadėjęs, P. P. pas jį neatvyko, skolos negrąžino, telefono nebekėlė. Po pietų jam pavyko jį surasti prie Žalgirio gatvėje esančio biurų pastato. Jis jam pasakė, kad valandos laikotarpiu gaus pinigus ir jam grąžins skolą. Jis paklausė, iš kur gaus, jis atsakė, kad jam sumokės UAB „D", kuri nupirko butus. Taip pat pasakė, kad butų pardavimui buvo gautas BAB banko „Snoras“ ir kitų BUAB „F“ kreditorių sutikimas. Nors žadėjo, tačiau pinigų negražino. Po kelių dienų nuvyko pats pas P. P. sutuoktinę, savo klasiokę N. J.-P. į jos darbo vietą (duomenys neskelbtini). Jis jos paklausė, ar nusipirko butą, ji nustebusi atsakė, kad pirmą kartą apie tai girdi. Jis tada jai papasakojo apie tai, kad jos sutuoktinis pasiskolino iš jo pinigus buto pirkimui. Tuomet ji papasakojo, kad ruošiasi skirtis su P. P., kad jis turi labai daug skolų, apgaudinėja žmones ir išvilioja iš jų pinigus. Pasakė, kad P. P. apgavo labai daug pažįstamų žmonių, dėl to nukentėjo ir ji pati, nes antstoliai yra nukreipę keletą išieškojimų į jos atlyginimą. Dėl šios priežasties ji 2015 m. pavasarį sudarė vedybinę sutartį, kad jos sutuoktinio P. P. kreditoriai negalėtų nukreipti išieškojimo į jos turtą. 2015-12-15 pas jį vėl atvyko P. P. ir paprašė leisti grąžinti skolą dalimis iki Naujųjų metų. Jis pripažino, kad jam „santykinai" melavo. Žadėjo, kad dalimis grąžins skolą, dalį iki Kalėdų, dalį iki Naujųjų metų, pasakė, kad pinigus ėmė visai ne tam tikslui, kur buvo jam iš pradžių nurodęs, paaiškino, kad pinigai užstrigo viename „avantiūriniame“ projekte. P. P. pripažino, kad jokių butų niekas nepirko, patvirtino, kad melavo apie BUAB „F“ kreditoriaus BAB banko „Snoras“ sutikimą. 2015-12-17 jis kreipėsi į antstolio V. M. kontorą, kurio pateikta informacija jį šokiravo. P. P. šiuo metu yra užvestos 77 vykdomosios bylos, bendra šiuo metu išieškoma suma yra apie 682 000 eurų be vykdymo išlaidų. 2016-02-04 apie 13.15 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme, Laisvės pr. 79A, Vilniuje, 5 aukšte jis susitiko P. P., kuris jam pasakė, kad jam skambino iš policijos ir išreiškė jam pretenziją dėl to, kad jis parašė pareiškimą į policiją ir dabar jis pats eis į policijos komisariatą, kur surašys pareiškimą dėl to, kad jis neva jį sumušė, reikalaudamas skolos. Jis jo pasakymą ignoravo ir nieko neatsakęs nuėjo. Nori patikslinti, kad P. P. jis pažįsta kaip klasiokės N. vyrą, tačiau artimų ryšių, verslo santykių su P. P. neturėjo, su juo telefonu nesusiskambindavo. Prieš vekselio pasirašymus jis P. P. matė gal kokiais 2008 metais. Jam buvo padaryta 15 000 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 118-120).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. B. pateikė 2015-10-06 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 500 eurų sumai, išduotą P. P.; 2015-10-07 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 500 eurų sumai, išduotą P. P.; 2015-10-08 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 10 000 eurų sumai, išduotą P. P. ir patvirtintą Vilniaus m. 45-ojo notaro biuro notarės J. K.; CD kompaktą su 2015-10-21,2015-11-05, 2015-12-07, 2015-12-15 garso įrašais, garso įrašų rašytines išklotines (t. 1, b.l. 28-35, 110-115, 129-134).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. K. parodė, kad 2012 metų vasarą, tikslios dienos neprisimena, jo pažįstamo advokato V. P. sūnus P. P. iš jo per du kartus pasiskolino 38 000 litų (11 005.56 eurų). Dėl to jie pasirašė 2013-02-25 ir 2013-02-26 paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Pinigų perdavimai asmeniškai P. P. įvyko (duomenys neskelbtini), tuo metu P. P. nuomotose biuro patalpose. P. P. buvo įgijęs jo pasitikėjimą tik dėl to, kad jis pažinojo jo tėvą. Tėvą V. P. pažįsta pakankamai seniai, maždaug nuo 2005 metų, kaip teisininką, jis tvarkė jo įmonės steigimo dokumentus, rengė įstatus ir turėjo spręstinų kitų teisinių klausimų. Sprendžiant tolimesnius įmonės klausimus dėl to, kad V. P. gyvena (duomenys neskelbtini), įvertinant susisiekimo nepatogumą, V. P. rekomendavo ateityje bendrauti su jo sūnumi taip pat teisininku P. P., gyvenančiu (duomenys neskelbtini). P. P. trumpai buvo jo įmonės reikalų tvarkytojas, t.y. tvarkė kai kuriuos įmonės dokumentus, tačiau jokių verslo reikalų jis su juo neturėjo. Tokiu būdu 2012 metų vasarą, P. P. kreipėsi į jį dėl paskolos suteikimo. Jis nieko blogo neįtardamas ir visiškai pasitikėdamas V. P., kaip garantu, sutiko paskolinti aukščiau paminėtus pinigus. Pradžioje P. P. taip pat atrodė kaip padorus žmogus, kaip teisininkas, vėliau kaip verslininkas. Visuomet jis akcentuodavo savo bei tėvo priklausymą teisininkų luomui. Jo žiniomis P. P. kažkurį laikotarpį dirbo advokato kontoroje advokato padėjėjo pozicijoje ir tik vėliau paaiškėjo, kad dėl neskaidrių atstovavimo sandorių P. P. buvo išbrauktas iš advokato padėjėjo sąrašų. P. P. nustatytu laiku pagal pasirašytus vekselius 2013-07-09 savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų jam nesugrąžino. Pasitikėjimo pagrindu įkalbėjo jį dar palaukti keletą mėnesių, minėjo, kad artimiausiu laiku jis pigiai nupirks pastatus (duomenys neskelbtini), ir brangiai perparduos užsienio investitoriams, tačiau to neįvyko. P. P. pradėjo vengti jo, pradėjo slapstytis. Nuo įsipareigojimo sugrąžinti pinigus termino momento P. P. į jo telefono skambučius atsakydavo vis rečiau, kaskart vis pažadėdamas, kad pinigus tikrai sugrąžins dar už mėnesio, kad jau investavo į pastato pirkimą dalį lėšų, tačiau susidarė nepalanki padėtis, kadangi nepavyksta iki galo įgyvendinti kai kurių procedūrinių pirkimo-pardavimo klausimų. Nei už mėnesio, nei iki šiol P. P. skolos nesugrąžino ir iki šiol vengia kontakto su juo. Atidžiau pradėjus domėtis P. P. veikla paaiškėjo, kad jis tokiu būdu skolindamasis ir neketindamas sugrąžinti skolų yra apgavęs ne vien jį. Atidžiau išanalizavus P. P. pasikartojančius, nuoseklius bei kryptingus veiksmus, akivaizdu, jog P. P. įgijęs jo pasitikėjimą, apgaule, kuri pasireiškė melagingų duomenų pateikimu dėl paskolos gavimo ir nuslėpimu apie savo didelius finansinius įsipareigojimus kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims, įgijo jam priklausančius 11 005.56 eurus. Šiuo metu jis su P. P. nebendrauja, jis slapstosi ne tik nuo jo, bet ir kitų žmonių, kuriems jis skolingas. Jis dėl skolos pagal vekselius kreipėsi į antstolę, buvo pradėta vykdomoji byla, tačiau surinkusi visus turtinius duomenis apie P. P., buvo nustatyta, kad jis jokio turto neturi, be to jam dar pradėtos apie 70 vykdomųjų bylų dėl kitų kreditorių (t. 2, b. l. 61-62).
Nukentėjusysis S. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2013-02-25 paprastąjį vekselį 18 000 Lt, išrašytą P. P.; 2013-02-26 paprastąjį vekselį 20 000 Lt, išrašytą P. P. (t. 2, b. l. 4-5).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. L. parodė, kad maždaug 2011 metais jis susipažino su P. P.. Susipažino per bendrus pažįstamus. P. P. tuo metu buvo teisininkas. Jokių verslo reikalų su P. P. neturėjo, šiaip bendravo. Tuo laikotarpiu P. P. iš jo po nedidelę sumą skolinosi pinigų. P. P. jam vis aiškindavo, kad jam susidarė finansinės problemos, žada skirtis su žmona. Kai jam paskolindavo pinigų, iš pradžių jis jam grąžindavo skolas. P. P. jam nesukeldavo įtarimų, mokėjo labai įtaigiai kalbėti, sudarė solidaus žmogaus įspūdį, niekada jam neminėjo, kad jis finansiškai degradavęs ir turi labai didelių finansinių įsipareigojimų. Jis galvojo, kad P. P. tikrai atsitiko nelaimės, nes jis labai argumentuotai sugalvodavo įvairias versijas, kad jis jam paskolintų pinigų. Maždaug nuo 2013 metų P. P. iš jo skolinosi pakankamai dažnai po 1000 Lt, 2000 Lt, 3000 Lt, vis sakydamas, kad turi kažkokius verslo planus ir jam pritrūko kelių tūkstančių litų. Pinigus perduodavo P. P. įvairiose vietose, susiskambindavo ir susitardavo kur susitiks. Taip iki 2014 metų P. P. iš jo pasiskolino 20 000 Lt (5 792.40 eurus), tačiau pinigų jam negrąžino, todėl jis P. P. pasiūlė pasirašyti neprotestuotiną vekselį kaip garantą dėl skolos grąžinimo. P. P. tuoj sutiko ir jiepasirašė vekselį 20 000 Lt sumai. P. P. jam pinigų negrąžino, kiek jam paskambindavo, jis jam vis žadėdavo grąžinti pinigus tuoj pat, tačiau taip ir negrąžino nei lito. Pasibaigus vekselyje nurodytam terminui ir kai jau suprato, kad P. P. negrąžins jam priklausančių pinigų, kreipėsi į antstolį, kuris išdavė vykdomąjį įrašą. Antstolis patikrinęs P. P. finansinę padėtį, jį informavo, kad P. P. turi labai daug vykdomųjų bylų ir jis nebeturi šansų atgauti jam priklausančių pinigų, kadangi P. P. neturi jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jokių lėšų, jo visos sąskaitos areštuotos, tačiau pinigų jose nėra. Po tokių antstolio paaiškinimo jis suprato, kad P. P. po truputį, nuolatos ir kryptingai įgijęs jo pasitikėjimą, turėjo tikslą apgaule pasisavinti iš jo didesnę pinigų sumą. Šiuo metu su P. P. nebendrauja, su juo nesusitinka ir nieko apie jį nežino. Žino, tik, kad jis skiriasi su savo žmona, nes yra gavęs iš teismo procesinius dokumentus. Jam padaryta 20 000 Lt (5 792.40 eurų) turtinė žala (t. 2, b. l. 77-78).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. S. parodė, kad 2012-2013 metais, tikslaus laiko neprisimena, jis kaip fizinis asmuo investavo į statybos objektą, t.y. norėjo nusipirkti statomą namą. Sumokėjo statybos įmonei, pavadinimo neprisimena, kuri atliko statybos darbus tame objekte. Po kažkiek laiko sužinojo, kad tai statybos įmonei buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „A“. Ten sutiko P. P.. Jis P. P. pažinojo iš matymo apie pusę metų. P. P. sudarė intelektualaus žmogaus įvaizdį, prisistatė kaip advokato padėjėjas ir pasiūlė jį atstovauti bankroto byloje. Kadangi jam P. P. nekėlė įtarimų, jis juo pasitikėjo kaip profesionaliu bankroto administratoriaus darbuotoju, sutiko su jo pasiūlymu. Kadangi buvo investavęs nemažą pinigų sumą, pasiūlius P. P. jį atstovauti tam, kad arba atgautų savo investuotas pinigines lėšas, arba atgaus nekilnojamąjį turtą, į kurį investavo. Jis nelabai gilinosi į atstovavimo sąlygas. P. P. jam visą laiką labai įtikinamai ir dalykiškai paaiškindavo susidariusią situaciją, jam net nekilo abejonių dėl to, kad jis jį atstovauja sąžiningai. Smulkmenų neprisimena, tačiau 2014 metais P. P. pasakė jam, kad jam reikalingi pinigai atstovauti jo interesus banke, tačiau dabar kaip supranta, pinigai jam buvo reikalingi savo reikmėms. P. P. iš jo paėmė neva atstovauti jo interesams du kartus po 10 000 Lt. Sutartu laiku P. P. jam grąžino pinigus. Abu kartus buvo pasirašyti vekseliai, tačiau jau neatsimena kieno iniciatyva. 2014 metų vasaros pabaigoje, vekselio surašymo dieną, tikslios dienos neprisimena, P. P. jam pasakė, kad bankui dėl jo interesų reikalinga pervesti 70 000 Lt. Jis nieko neįtardamas, tuo labiau, kad P. P. jau buvo įgijęs jo pasitikėjimą kai skolinosi du kartus ir abu kartus jam grąžino jo paskolintus pinigus, jis sutiko jam duoti minėtą sumą. Jis P. P. padavė 70 000 Lt, kai jis privažiavo prie jo Vilniaus mieste, tačiau kur konkrečiau, neatsimena. P. P. buvo atsivežęs vekselio formą ir jie supildė jį pas P. automobilyje. Vekselis buvo išduotas metams, kiek atsimena. Nuo tada prasidėjo visokios istorijos dėl pinigų negrąžinimo. Kada jis pastebėjo, kad su jo investuotais finansais nieko nevyksta, bankas jam jokios informacijos neteikia, bankroto administratorius irgi jo neinformavo apie tai, kad realiai gali atgauti savo investuotas lėšas, pradėjo skambinti P. ir klausti kaip su jo interesų atstovavimu. P. P. jam vis sakydavo, kad viskas gerai, kad bankas jau ruošia pervesti jam priklausančius pinigus. Kai tai kartojosi kiekvieną kartą jam paskambinus, suprato, kad P. P. jam meluoja ir stengiasi išvengti prisiimtų įsipareigojimų ir grąžinti jam paskolintus 70 000 Lt. Tada jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl vekselio patvirtinimo. Kai gavo vykdomąjį įrašą, jį nunešė antstoliui. Jam P. P. iki šiandien nėra grąžinęs nė vieno eurocento. Kada pradėjo aiškintis dėl P. P., sužinojo, kad P. P. yra apgavęs ne vien jį, jis turi labai daug skolų. P. P., įgijęs jo pasitikėjimą, sudaręs įtaigaus ir profesionalaus žmogaus įvaizdį, apgaule įtikinęs jį, kad atstovaus kaip advokato padėjėjas jį banke dėl jo investuotų piniginių lėšų atgavimo, iš jo įgijo 70 000 Lt (20 084.47 eurus) (t. 2, b. l. 82-83).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad 2005 metais, tikslaus laiko neprisimena, jis susipažino su P. P.. Tuo metu jis turėjo savo vardu įsteigęs įmonę ir jam reikėjo teisininko. Per bendrų pažįstamų rekomendacijas jis pasamdė P. P. atstovauti jo įmonę teisiniais klausimais. Įmonė gyvavo apie tris metus, tuos tris metus įmonę ir atstovavo P. P.. P. P. pateikė save kaip intelektualų, rimtą žmogų. Jis prisistatė kaip advokato padėjėjas. Tuo metu P. P. gerai atliko savo teisines pareigas, susijusias su jo įmone, gavo už tai atlygį. Maždaug 2010 metais jo įmonė buvo likviduota, todėl su P. P. neteko bendrauti. Iki 2012 metų pabaigos jis su P. P. bendravo tik telefonu keletą kartų ir tik dėl teisinės konsultacijos. 2012 metų pabaigoje jam paskambino P. P. irpasakė jam, kad jis dirba su bankrutuojančiomis įmonėmis, kurios išparduoda savo turtą. Kadangi tuo metu kaip tik buvo krizės metai, jam jokių abejonių nekilo dėl P. P. pasakojimo. Tuo labiau, kad jis jį pažinojo ir kartu teko dirbti kaip su rimtu advokato padėjėju. P. P. jo paprašė paskolinti 10 000 Lt bankrutuojančios įmonės turtui įgyti. P. P. jam pasiūlė susitikti pas jį ofise, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena. 2013 metų vasario mėnesio pabaigoje apie 15.00 val. jis nuvažiavo pas P. P. į sutartą vietą. Su savimi turėjo 10 000 Lt. Jam P. P. pradėjo pasakoti, kad jis atstovauja bankrutuojančią įmonę ir kad šiuo metu vyksta derybos dėl nekilnojamojo turto išpardavimo ir jam pasitaikė galimybė nusipirkti pigiau ir pardavus brangiau uždirbti pinigų. P. P. jam pažadėjo kažkokį procentą iš gauto pelno. P. P. kalbėjo labai įtikinamai. Jam jo reputacija atrodė labai profesionali, turėjo savo advokato ofisą, todėl nekilo jokių abejonių dėl jo sudaromo sandorio. Jokių dokumentų dėl nekilnojamojo turto jis nerodė. P. P. neminėjo, kad turi kažkokių finansinių problemų. P. P. jam kaip garantą pasiūlė pasirašyti vekselį jo skolinamai sumai. Jis tikrai juo pasitikėjo, todėl atidavė jam 10 000 Lt, jis išrašė savo atspausdintą vekselį. P. P. jam pažadėjo grąžinti maždaug nuo 4 iki 6 mėnesių. Suėjus skolos grąžinimo laikui, P. P. jam pinigų negrąžino. Jis vis rečiau pradėjo su juo bendrauti, kadangi jo jis pradėjo vengti. P. P. jam pats kartais paskambindavo ir vis sakydavo, kad viskas gerai, tačiau sandoris dėl nekilnojamojo turto išpardavimo šiek tiek užsitęsė, tačiau viskas greitu laiku išsispręs. Kada jam P. P. skolos taip ir negrąžino, o vekselio padavimo į teismą terminas jau ėjo į pabaigą, jis jam paskambino ir pasakė apie tai. 2013 metų vasaros pabaigoje jie susitiko (duomenys neskelbtini), jo kitame ofise, kur P. P. jam vėl pradėjo pasakoti, kad sandoris dar tęsiasi, kad su nekilnojamuoju turtu taip greit niekas nevyksta, patikino jį, kad per du mėnesius viskas išsispręs ir jis grąžins skolą. Tada P. P. jam išrašė naują vekselį 18 000 Lt, 8 000 Lt jam uždėjo kaip kompensaciją ir garantą, kad tikrai jo neapgaudinėja. Jis realiai taip du mėnesius palaukė, tačiau P. P. jo vengė, telefono ragelio nebekėlė, vėliau pakeitė numerį ir jis negalėjo su juo susisiekti, todėl nusiuntė vekselyje nurodytu adresu P. P. raginimą grąžinti skolą, tačiau iki šios dienos jis jam negrąžino nei cento. Tada jis kreipėsi į notarą ir vėliau į antstolį. Jis pradėjo domėtis dėl P. P. sudaromo sandorio dėl jo minėto nekilnojamojo turto išpardavimo. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), esantį pastatą, kur ten buvusios įmonės darbuotojų paklausė dėl P. P., tačiau jie jam tik pasakė, kad P. P. pas juos niekada nedirbo ir jokiuose sandoriuose dėl nekilnojamojo turto pardavimo su jais P. P. nedalyvavo. Jam susidarė įspūdis, kad P. P. ten net nepažįsta. Suprato, kad P. P. įgijęs jo pasitikėjimą, įtikindamas jį, kad sudarinėja sandorį dėl nekilnojamojo turto pardavimo, kurio realiai net negali sudarinėti, iš jo apgaule įgijo jam priklausančius 10 000 Lt (2 896.20 eurus). Taipogi jam antstoliai pateikė informaciją, kad beveik visi antstoliai jį pažįsta, kad jis skolingas daugeliui žmonių ir įmonių. Šiuo metu jis nežino, kur yra P. P., antstoliai jam nuo 2014-10-20, kai pridavė vekselį, jam nebuvo pervestas nei vienas centas (t. 2, b. l. 87-88).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. K. parodė, kad jis su P. P. susipažino maždaug 2005 metais, kai jis dirbo teisininkų advokatų kontoroje (duomenys neskelbtini), kurios klientu tuo metu buvo. Tuo metu P. P. sudarydavo klestinčio teisininko įvaizdį sėkmingai investuojančio į nekilnojamą turtą. Jis girdavosi, kad prieš tai dirbo garsioje advokatų kontoroje, turi daug klientų ir gauna dideles pajamas dirbdamas kaip teisininkas, taip pat sėkmingai investuoja į nekilnojamąjį turtą, kurį vėliau su pelnu sėkmingai perparduoda. Bendraujant su advokatų kontoros darbuotojais teko bendrauti ir su P. P.. Jis sakydavo kad turi butą ir kito nekilnojamo turto. Girdavosi sėkmingais sandoriais, periodiškai kreipdavosi į jį su prašymais paskolinti nedideles pinigų sumas. Paklausus kodėl klestinčiam teisininkui reikalingos trumpalaikės paskolos, jis atsakydavo, kad jam pasitaiko puikių skubių pasiūlymų įsigyti vieną ar kitą nekilnojamo turto objektą, kurį vėliau jis sėkmingai su pelnu realizuoja. P. P. sakydavo, kad trumpam skolinasi ir iš kolegų ir laiku visas paskolas atiduoda. Jis pasitikslino pas kitus jo tuo metu buvusius kolegas, kurie jam pasakė, kad P. P. tikrai retkarčiais skolinasi ir iš kolegų, ir visą laiką visas skolas atiduoda laiku. Nuo 2005 m. iki 2007 metų jis iš jo keletą kartų yra pasiskolinęs pinigų, t.y. nuo kelių tūkstančių iki 10 000 Lt, kaip paskolų užtikrinimo priemone jis išrašydavo vekselius, pagal kuriuos laiku grąžindavo suteiktas paskolas. Grąžinus paskolas, jis jam grąžindavo gautus iš jo pasirašytus vekselius, kuriuos P. P. sunaikindavo. Iš viso mažesnių paskolų buvo apie 5-6 per 2 metus. Taip palaipsniui P. P. įgijo jo pasitikėjimą. 2007 metų spalio mėnesį jis buvo pasirašęs asmeninio nekilnojamo turto preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią buvo gavęs avansą grynais pinigais, taip pat turėjo santaupų. Kaip tik tuo metu P. P. sužinojęs iš jo pokalbio metu, kad jis parduoda asmeninį nekilnojamąjį turtą, pasiūlė pelningai per jį kartu investuoti pinigus į kitus jo nekilnojamo turto objektus, nes jis turi daug patirties prekiaujant nekilnojamuoju turtu ir gali žemesnėmis negu rinkos kainomis įsigyti nekilnojamo turto objektus, o vėliau sėkmingai juos parduoti. Tuo metu jam pasirodė patrauklus jo pasiūlymas, nes P. P. buvo įgijęs jo pasitikėjimą, nebuvo niekada iki tol pavedęs, visus savo įsipareigojimus jo atžvilgiu vykdydavo laiku, taip pat nekilnojamo turto kainos tuo metu stabiliai kilo. Jie sutarė, kad jis jam paskolins 285 000 litų investicijoms į nekilnojamąjį turtą, o pelną nuo parduotų objektų jie pasidalins per pusę. Kaip tik jis pasiūlė 2007 metų lapkričio mėnesį investuoti pinigus perkant jo vardu žemės ūkio paskirties sklypą, kurį jis pakeis į namų valdos paskirtį ir pelningai parduos. Jis tuo metu buvo pardavęs jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, turėjo šiek tiek santaupų. 2007 metų lapkričio mėnesį jis adresu (duomenys neskelbtini), jam suteikė 285 000 litų paskolą, jis kaip užtikrinimo priemonę išrašė 285 000 litų sumai vekselį, pagal kurį įsipareigojo grąžinti pinigus iki 2011-11-18. Laikui bėgant teiravosi pas P. P., kad jis parodytų įsigyto turto registracijos dokumentus, bet jis sugalvodavo daug visokių priežasčių kodėl negali pateikti įsigyto sklypo dokumentų ir vis žadėdavo pateikti juos vėliau. Tuo metu P. P. buvo įgijęs jo visišką pasitikėjimą, todėl jam nesukeldavo jokių įtarimų kodėl jis negali pateikti registracijos dokumentų. Vėliau, 2008 metais, atėjus finansų krizei, jis sakydavo, kad dabar labai smarkiai kritusios nekilnojamo turto kainos ir negali parduoti turto net už tą kainą, už kurią jis buvo jį įsigijęs. Laikas bėgo, bet P. P. taip vis sugalvodavo priežasčių kodėl jis negali jam parodyti ką jis už tuos pinigus įsigijo. Jis pradėjo nuo jo slapstytis. Jis buvo įsitikinęs, kad P. P. savo vardu turi butą, (duomenys neskelbtini), tai tikėjo, kad suėjus mokėjimo terminui jis jam grąžins paskolintą pinigų sumą arba jis turės galimybę per antstolius išsiieškoti pinigus iš P. P.. Jam abejonių nekilo dėl jo turimo buto, kadangi jis jam prieš paskolos suteikimą parodė registracijos dokumentus. Suėjus vekselio mokėjimo terminui, t.y. 2011-11-18, jam pavyko jį surasti, bet jis pareiškė, kad pinigų dabar neturi ir negali grąžinti, nes turi keletą nekilnojamojo turto objektų, kurių negali realizuoti. Rodė, kiek pamena, kažkokių objektų dokumentus, bet jie buvo ne jo vardu registruoti. P. P. jam pažadėjo, kad artimiausiu laiku pavyks realizuoti tą nekilnojamąjį turtą ir jis grąžins jam pinigus, kuriuos pasiskolino iš jo. Tuo metu kitos išeities neturėjo, tik kaip eilinį sykį patikėti jo žodžiais. P. P. pasiūlė jam perrašyti 2011-11-18 vekselį į naują vekselį, pagal kurį įsipareigojo jam grąžinti iki 2012-01-31 iš jo paskolintą 285 000 litų sumą ir dar pasiūlė sumokėti palūkanas už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2012-01-31 40 000 litų palūkanų, kuriuos jis galėtų gauti laikant pinigus banke ir gaunant palūkanas už indelį ten. Vekseliai buvo pasirašyti adresu (duomenys neskelbtini). Kiek suprato iš pokalbio su P. P., jokio turto už iš jo paskolintus pinigus jis nebuvo pirkęs, nes nesugebėjo pateikti jam jokių tai įrodančių dokumentų. Jis kaip užtikrinimo priemonę pasirašė naujus vekselius 285 000 litų paskolintai sumai ir ant 40 000 litų palūkanų, kuriuos įsipareigojo sumokėti kartu su skola iki 2012-01-31. Pasirašius naują vekselį, jis P. P. grąžino seną vekselį 285 000 litų sumai. Suėjus mokėjimo terminui, P. P. vengdavo su juo bendrauti, t. y. iki skolos grąžinimo termino P. P. jos negrąžino. Pagal išrašytą vekselį jis 2012-02-22 ir 2012-03-07 kreipėsi pas notarą su prašymu išduoti vykdomuosius raštus skolos išieškojimui. Vėliau vykdomus raštus pateikė antstoliui skolos išieškojimui iš P. P.. Perdavus antstolės D. M. kontorai vykdomuosius raštus vykdymui, antstolė pradėjo skolos išieškojimo veiksmus, bet paaiškėjo, kad P. P. neturi jokio turto, iš kurio galima skolą išieškoti, o jo turimas butas yra įkeistas bankui. Jam P. P. niekada neminėjo, kad jo butas yra areštuotas. 2015 metais sužinojo, kad P. P. skiriasi su žmona, skyrybų proceso metu paaiškėjo, kad P. P. turi labai daug kreditorių, iš kurių yra pasiskolinęs pinigų ir nėra grąžinęs. P. P. įgydamas jo pasitikėjimą, skolindamasis iš jo mažesnes pinigų sumas, laiku jas grąžindavo ir siekė iš jo pasiskolinti žymiai didesnę sumą tikslu jos negrąžinti, t.y. iš jo apgaulės būdu išviliojo 285 000 litų, prisidengiant tikslu tuos pinigus pelningai investuoti ir sudarant vaizdą, kad iš suteiktos paskolos, ją investavus į nekilnojamą turtą bus, galima bendrai užsidirbti. Per visą laikotarpį nuo paskolos gavimo dienos jis jam taip ir nepateikė jokių įrodančių dokumentų, kad savo vardu būtų įsigijęs kokį nors nekilnojamąjį turtą ar kur kitur panaudojo iš jo gautus pinigus. Kiek vėliau pavyko sužinoti, kad P. P. skolindavosi įvairias pinigų sumas iš įvairų juridinių ir fizinių asmenų, taip dalinai arba visiškai padengdavo senas skolas, galimai tikslu gauti didesnes paskolas ir jau jų vėliau negrąžinti, kai įmonės arba fiziniai asmenys nustodavo jam skolinti daugiau pinigų. P. P. iš jo apgaulės būdu yra išviliojęs 285 000 litų (82 541 eurų) ir bendrai padarė jam turtinę žalą 94 126 eurų sumai (325 000 litų), kuri susidaro iš paskolintų ir negražintų 82 541 eurų ir 11 585 nesumokėtų palūkanų iki 2012-01-31 dienos (t. 2, b.l. 102-104, 106-107).
Nukentėjusysis J. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2012-02-22 vykdomąjį įrašą dėl 40 356.53 Lt skolos išieškojimo iš P. P.; 2011-11-18 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išrašytą P. P. 40 000 Lt sumai; 2012-03-07 vykdomąjį įrašą dėl 288 133.04 Lt išieškojimo iš P. P.; 2011-11-18 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išrašytą P. P. 285 000 Lt sumai (t. 2, b. l. 93-100).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. T. parodė, kad jis užsiima nekilnojamojo turto prekyba, remontu bei kitais darbais, susijusiais su nekilnojamuoju turtu. Jo pažįstamas A. D. supažindino jį su P. P., kuris buvo įmonės UAB „Z“ įgaliotas atstovas. Minėta įmonė teikė bankroto administravimo paslaugas. P. P. administravo bankrutuojančią įmonę „F“, kuri bankrutuodama turėjo nemažai nekilnojamojo turto. Kadangi jis užsiima nekilnojamojo turto prekyba, jį sudomino galimybė įsigyti bankrutuojančios įmonės „F“ turimą nekilnojamąjį turtą Vilniuje. Kadangi šios įmonės turtas nebuvo parduotas iš varžytinių, jam P. P. pasiūlė įsigyti šį nekilnojamąjį turtą pigesne kaina. Buvo susitarta, jog pareiškėjas įsigis 2 butus, kurie yra (duomenys neskelbtini). Iš pradžių buvo pasirašytos 2 preliminarios butų pirkimo-pardavimo sutartys. Viena iš jų – 2015-05-04, kita 2015-04-13. Šiose sutartyse buvo nurodytas daugiau nei 10 000 eurų avansas, kurį jis sumokėjo į P. P. žmonos - N. J.- P. sąskaitą „Swedbank“ per tris kartus. 2015-04-13 jis į minėtą sąskaitą pervedė 6 268.60 eurų; 2015-05-05 – 4 500 eurų; 2015-05-12- 2 000 eurų. Visi šie avansai buvo nurodyti preliminariosiose buto pirkimo-pardavimo sutartyse. Jis šiuos pinigus pervedė į P. P. žmonos sąskaitą, kadangi žinojo, jog ji dirba UAB „Z“. Taip pat prie minėtų dviejų pagrindinių, preliminarių butų pirkimo-pardavimo sutarčių buvo pasirašyti 4 preliminariųjų sutarčių priedai. Jų paskirtis buvo teisiškai įforminti preliminariųjų sutarčių keitimo sąlygas, nurodant didesnius avansų įmokėjimus už butus bei netesybų sąlygas. Remiantis šiais sutarties priedais, jis papildomai sumokėjo avansinius mokėjimus, o būtent: 2015-06-09 pervedė 6 000 eurų į BUAB „F“ sąskaitą bei 2015-10-20 į UAB „Z“ sąskaitą 2 500 eurų. Jis pinigus į skirtingas sąskaitas pervedė todėl, jog jam prioritetas buvo įsigyti butus, o dėl to, kam tiksliai į sąskaitą pervesti pinigus - jam nebuvo svarbu. 2015 metų birželio viduryje jam paskambino P. P. ir pasakė, jog šiuo metu jam neišeina įregistruoti butų registrų centre UAB „Z“ vardu. Jis jam sakė, jog viskas susitvarkys kelių savaičių bėgyje. P. P. neįvykdžius savo įsipareigojimų, 2015-06-29 dieną tarp jo ir UAB „Z“ atstovo P. P. buvo pasirašyta netesybų sutartis, kurioje UAB „Z“ įgaliotas atstovas P. P. įsipareigojo per 2 dienas sumokėti pareiškėjo sumokėtus avansus: 18 768 eurus bei netesybas: 9.384.00 eurus. Jam nesumokėjus lėšų nurodytais terminais bei bendraujant su juo, P. P. jam žadėjo, jog greitai sumokės visus pinigus. Tai tęsiasi iki šiol. Šiuo metu jam UAB „Z“ atstovas P. P. nėra grąžinęs nei sumokėto avanso, nei netesybų. Jis į teismą dėl sutarties nevykdymo nesikreipė todėl, jog mano, kad P. P. pinigus atiduos, kadangi jis sudarė solidaus žmogaus įspūdį. Jam kreipusis į advokatą buvo nuspręsta nesikreipti į teismą civilinio proceso tvarka, kadangi, jo žiniomis, teisme prieš šį asmenį yra pradėtos 77 netesybų bylos, taip pat jo, žiniomis, visos šio asmens sąskaitos yra areštuotos. Jis mano, jog pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, jis galėtų greičiau atgauti lėšas nei civilinio proceso tvarka, be to, tai būtų prevencinė priemonė prieš šį asmenį. Jokių civilinio proceso veiksmų šiuo metu jis ėmęsis nėra (t. 2, b. l. 137-139).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. T. pateikė 2014-06-03 UAB „Z“ įgaliojimą, išduotą generalinės direktorės D. J. P. P.; 2015-04-13 preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. T. ir UAB „Z“ įgalioto atstovo P. P. dėl buto, (duomenys neskelbtini); 2015-04-13 AB „SEB bankas“ mokėjimo nurodymą dėl 6 268.60 eurų pervedimo į N. J.-P. banko sąskaitą; 2015-05-04 preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. T. ir UAB „Z.“ įgalioto atstovo P. P. dėl buto, (duomenys neskelbtini); 2015-05-05 AB „SEB bankas“ mokėjimo nurodymą dėl 4 500 eurų pervedimo į N. J.-P. banko sąskaitą; 2015-05-12 susitarimą dėl 2015-05-04 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo, sudarytą tarp A. T. ir UAB „Z“ įgalioto atstovo P. P.; 2015-05-12 AB „SEB bankas“ mokėjimo nurodymą dėl 2 000 eurų pervedimo į N. J.-P. banko sąskaitą; 2015-06-09 susitarimą dėl 2015-05-04 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo, sudarytą tarp A. T. ir UAB „Z“ įgalioto atstovo P. P.; 2015-06-09 AB „SEB bankas“ mokėjimo nurodymą dėl 6 000 eurų pervedimo į BUAB „F“ banko sąskaitą; 2015-06-09 susitarimą dėl 2015-04-13 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo, sudarytą tarp A. T. ir UAB „Z“ įgalioto atstovo P. P.; 2015-06-29 susitarimą dėl 2015-04-13 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties ir 2015-05-04 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo, sudarytą tarp A. T. ir UAB „Z“ įgalioto atstovo P. P.; 2015-10-20 AB „SEB bankas“ mokėjimo nurodymą dėl 2 500 eurų pervedimo į UAB „Z“ banko sąskaitą (t. 2, b.l. 120-135).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. D. parodė, kad su P. P. yra pažįstamas ilgą laiko tarpą, apie 5 metus. Jie bendrauja šeimomis. 2015-05-11 į jį kreipėsi P. P. ir paprašė jam paskolinti 24 500 eurų. Jis sakė, jog šių pinigų jam reikės perkant sandėlius Klaipėdoje, tačiau jis detaliau nesidomėjo kur ir kokius sandėlius jis ketina įsigyti. Tą pačią dieną, tai yra 2015-05-11, jis su P. P. pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį jam 2015-05-18 P. P. privalėjo grąžinti 24 500 eurų. 2015-05-18 jam pinigų P. P. negrąžino. Pinigus P. P. jis paskolindavo grynaisiais pinigais. Jo žiniomis, jis su šiuo vekseliu galėjo kreiptis į antstolį per mėnesį laiko dėl skolos išieškojimo. Jam P. P. vis žadėdavo atiduoti pinigus, todėl į antstolį ar teismą jis nesikreipė. Taip pat nori pasakyti, jog 2015-06-03 P. P. jo paprašė paskolinti papildomai 1200 eurų. Jis šį prašymą motyvavo todėl, jog, anot jo, jam trūko pinigų įsigyjant minėtus sandėlius Klaipėdoje. Tą pačią dieną, tai yra 2015-06-03, jis pinigus pervedė į P. P. žmonos N. J.-P. sąskaitą banke „Swedbank“. Pinigus į jo žmonos sąskaitą pervedė todėl, kadangi P. P. pasitikėjo ir jis nesidomėjo kodėl pinigus perveda ne į jo, o į jo žmonos sąskaitą. Iki šios dienos jis nėra atgavęs pinigų iš P. P.. Dėl skolos priteisimo nėra kreipęsis nei į teismą civilinio proceso tvarka, nei į antstolį. Iki šiol jis komunikuoja su P. P., kuris jam žada, jog greitai pinigus grąžins (t. 2, b. l. 149-150).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. D. pateikė 2015-05-11 paprastąjį vekselį 24 500 eurų sumai, išrašytą P. P.; 2015-06-03 AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymą dėl 1 200 eurų pervedimo į N. J.-P. banko sąskaitą (t. 2, b. l. 113-114).
2016 m. gruodžio 23 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. D. pateikė SMS žinučių tekstus bei CD kompaktą su SMS žinučių tekstais (t. 2, b. l. 157-178). 2017 sausio 2 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta skaitmeninė laikmena CD, kurioje esančiuose failuose matomas susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis atvaizdavimas su kontaktu P., (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 1-48).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad 2011 m. kovo 31 d. Vilniaus apygardos teismas UAB „F“ iškėlė bankroto bylą. Jos administratoriumi paskyrė UAB „A“. UAB „A“ bankroto administratoriumi ir direktoriumi tuo metu dirbo R. P.. Jis BUAB „F“ ir administravo. 2015 m. kovo 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo pakeistas BUAB „F“ administratorius. Juo buvo paskirtas jis. Administruoti BUAB „F“ jo 2014 m. lapkričio mėn. paprašė P. P., motyvuodamas tuo, kad administratoriui UAB „A“, administruojant BUAB „F“ ir BUAB „E“, ateityje galimas interesų konfliktas. Taip pat P. P. paaiškino, kad iš BUAB „F“ yra pasiskolinęs 154 208,18 Eur (532 450 Lt). Keičiantis administratorių skyrimo tvarkai, tam, kad nebūtų paskirtas atsitiktinis administratorius, ir tam, kad naujasis administratorius anksčiau laiko nereikalautų grąžinti paskolos, tapti BUAB „F“ administratoriumi P. P. paprašė jo. Paskolą P. P. planavo grąžinti pardavęs neįrengtus butus, esančius (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos - spalio mėnesiais. Taip pat buvo kalbama, kad reikės pasirašyti paskolos sutartį. To reikalauja R. P.. Pinigai pagal tą sutartį išmokami nebus, nes jie jau išmokėti 2012- 2013 metais. Šiuos pinigus P. P. žadėjo BUAB „F“ grąžinti pardavęs butus. Visus pinigus už parduodamus butus planavo gauti tik visiškai atsiskaičius pirkėjams 2015 m. spalio mėnesį. Jis nežino kieno nuosavybė buvo butai, (duomenys neskelbtini). Jis pažįsta P. P. tėvą V. P.. Jie su V. P. bendravo dalykiškai, dalyvavo kartu šventėse pas bendrus draugus. Per jį susipažino ir su P. P.. Kai jo P. P. paprašė administruoti BUAB „F“, jam jokių įtarimų nesukėlė. Jis pasižiūrėjo internete apie jo asmenybę, rado, kad jis dirbo advokato padėjėju pas Š., jokių duomenų, kad jis vykdo finansinius sukčiavimus nebuvo. Todėl jis ir sutiko, kadangi buvo pažįstamas su jo tėvu, jam P. P. pasirodė dalykiškas, verslus žmogus, konkrečiai dėstė mintis, sklandžiai dėstė argumentus. Jis tik vėliau sužinojo, kad jis skolinasi pinigus iš žmonių ir jų negrąžina, taip pat keli pažįstami sakė, kad nesusidėtų su P. P., nes jis apgavikas, tačiau jis jau buvo teismo sprendimu paskirtas BUAB „F“ bankroto administratorius. Dėl BUAB „F“ finansinių dokumentų ir paskolų P. P. Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje pradėtas tyrimas. Peržiūrėjęs BUAB „F“ dokumentus, jokių sutarčių dėl butų, (duomenys neskelbtini), priklausančių jo administruojamai įmonei, nebuvo, tuo labiau, viso bendrovės priklausančio nekilnojamojo turto realizavimas buvo sustabdytas. P. P. apie tai žinojo, nes jis atstovavo kaip juristas bendrovę tuo laiku. Jam, kaip įmonės „N“ direktoriui, buvo iš BUAB „F“ pervesta 50 000 litų plius PVM avansu už juridines paslaugas. Jokių įgaliojimų pardavinėti BUAB „F“ nekilnojamąjį turtą jam nebuvo suteikta. Jokios juridinės ar kitos teisės jis nei kaip fizinis asmuo, nei kaip UAB „Z“ atstovas neturėjo ir negalėjo pardavinėti bendrovės turto, neturėjo įgaliojimų ieškoti pirkėjų ar siūlyti parduoti butus. 2015 metų birželio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, BUAB „F“ sudarė sutartį su UAB „Z“ atstovaujamu P. P. dėl bendrovės „F“ turto priežiūros, sutartyje įvardintas punktas - atlikti kompleksines administravimo paslaugas. Už paslaugas P. P. buvo sumokėta. Iki jo paskyrimo bankroto administratoriumi, BUAB „F“ turtui prižiūrėti buvo pasamdyti du žmonės ir P. P. iš vis negalėjo pardavinėti jam nepriklausančio turto, tuo labiau, kaip minėjo, kreditoriai buvo apskundę turto realizavimą. Jo, kaip bankroto administratoriaus, kompetencijoje yra BUAB „F“ turto pardavimas, tik jis gali sudarinėti pirkimo-pardavimo sutartis, gali pavesti pagal įgaliojimą ieškoti klientų, tačiau galutinę pirkimo-pardavimo sutartį pasirašo jis, kaip bankroto administratorius. Jis jokių įgaliojimų P. P. nebuvo suteikęs nei parduoti minėtus butus, priklausančius BUAB „F“, kas teisiškai neįmanoma, nes tai bankroto administratoriaus kompetencijoje, nei suteikęs įgaliojimus ieškoti klientų. Nebuvo suteikęs įgaliojimų nei P. P., nei UAB „Z“ ar dar kam nors, tuo labiau, tuo metu net nebuvo galima realizuoti bendrovės turto, todėl nebuvo jokios būtinybės. Jokių sutarčių dėl butų, (duomenys neskelbtini), pardavimo BUAB „F“ dokumentuose nerasta. A. T. jam nieko nesako, nepažįsta, nėra girdėjęs apie jį. Šiuo metu vyksta civilinė byla, kur P. P. dalyvauja kaip trečiasis asmuo dėl turtinės žalos atlyginimo BUAB „F“ (t. 3, b. l. 50-52).
Liudytojas A. S. prie apklausos protokolo pateikė BUAB „F“ AB „SEB bankas“ sąskaitos 2015-06-15 išrašą, kuriame matyti, kad BUAB „F“ už paslaugas gegužės mėnesio UAB „Z“ perveda 2 170 eurus, nurodyta UAB „Z“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso N. J.-P.; 2015-06-22 išrašą, kuriame matyti, kad BUAB „F“ už paslaugas gegužės mėnesio UAB „Z“ perveda 5 034 eurus, nurodyta UAB „Z“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso N. J.-P.; 2015-04-30 sutartį Nr. 2015/01-1, sudarytą tarp BUAB „F“ ir UAB „Z“ dėl BUAB „F“ priklausančių nekilnojamojo turto objektų priežiūros ir kompleksinio paslaugų administravimo (t. 3, b. l. 54-62).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. J.-P. parodė, kad 2008-09-06 ji ištekėjo už P. P.. Prieš tai buvo 10 metų pažįstami. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus. Tiek ji, tiek P. P. visą laiką dirbo, tačiau tokio bendro biudžeto pas juos nebuvo. Ji visą laiką užsidirbo pragyvenimui, padėjo jai ir jos tėvai. P. P. kartais pirkdavo maistą, prisidėjo prie mokesčių mokėjimo, tačiau jai asmeniškai jau apie tris metus piniginių lėšų neduoda. Ji mylėjo P. P., visapusiškai juo pasitikėjo. Kiek jai sakydavo P. P., jis dirbo teisininku įmonėse, kurios užsiimdavo bankroto administravimu. Porą kartų matė kaip jis rašė civilinius ieškinius. Daugiau informacijos P. P. apie savo darbą jai neteikdavo. 2010 metų pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, jai areštavo jos vardu atidarytas banko sąskaitas. P. P. jai pasakė, kad pas jį problemos su verslu, tačiau viskas greit išsispręs. Kiek prisimena, jai netrukus buvo atblokuotos banko sąskaitos ir ji tam neteikė didelės reikšmės. 2014 metais, tikslios dienos neprisimena, P. P. jos paprašė pasinaudoti jos banko sąskaita, motyvavo tuo, kad pas jį dabar iškilo problemų su verslu, todėl šiuo metu areštuotos jo visos banko sąskaitos. Ji nieko blogo nepagalvojo, tuo labiau tai buvo jos vyras, todėl ji pasidarė dar vieną banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir atidavė P. P. Ji turėjo dvi AB „Swedbank“ sąskaitas. P. P. turėjo mokėjimo kortelę tik nuo vienos sąskaitos, numerio neatsimena. Ji kartais pasidomėdavo elektronine bankininkyste pinigų judėjimu. Matydavo, kad 2015 metais buvopervedinėjamos piniginės lėšos, sumų neatsimena, skirtos P. P. Matė, kad jis išsigrynina tam tikras sumas. Buvo atvejis, kai P. P. paprašė jos iš kitos jos banko sąskaitos pervesti į tą sąskaitą, kurią jis turėjo banko, mokėjimo kortelę. Ji nesigilindavo į susidariusią situaciją, kadangi matydavo, kad pinigai buvo pervesti UAB „Z“ vardu. Tai tikėdavo, kai P. jai sakydavo, kad pinigai yra mokami susijus su bendrovės veikla. P. P. buvo 2013 metais įsigijęs UAB „Z“, paprašė jos sesers D. J. (šiuo metu P.) būti direktore. Kiek žino, sesuo toje bendrovėje realiai nedirbo. Ji nežino kodėl P. P. paprašė jos būti direktore, tačiau, kiek žino, sesuo pradėjo įtarti, kad bendrovė užsiima kažkuo nelegaliu, todėl paprašė ją atleisti iš pareigų. Maždaug 2014 metais iš bendrų pažįstamų ji sužinojo, kad P. P. iš kelių jos draugų pasiskolino pinigų ir jų negrąžino. Kai pakalbėjo su viena iš savo draugių, ji jai patvirtino, kad P. P. buvo atėjęs pas ją ir pasakė, kad ruošia jai staigmeną ir nori jai padovanoti automobilį, paprašė jos jai apie tai nieko nesakyti. Jau 2015 metais sužinojo, kad P. P. apgaule pasiskolinęs pinigų iš labai daug žmonių. Nuo tada ir prasidėjo visos problemos. Ji vis daugiau sužinojo informacijos apie tai, kad P. P. labai daug kam skolingas. Skolingas ir jos draugams bei giminėms. Ji klausė P. P. kas vyksta, jis jai tiesiog pasakė, kad jam nepasisekė. Kiek suprato, jis skolingas labai didelę pinigų sumą, tačiau ji nesupranta kur visi pinigai, jokio bendro turto ar atskirai nuo jos P. P. neturi. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas, jai P. P. finansiškai nepadeda, kartu jau negyvena nuo 2015 metų pavasario. Skyrybų procesas tęsiasi gan ilgai, kadangi yra labai daug kreditorių. Ji nieko nežinodama apie P. P. skolas, pati pateko į pinkles, kadangi jie buvo susituokę, o skolos valstybei dalinamos pusiau. Ji pasitikėjo P. P., kadangi buvo susituokę ir net negalėjo pagalvoti, kad jos vyras gali taip su ja ir savo sūnumi pasielgti. Jis visą laiką sukurdavo labai įtikinamas istorijas tiek jai, tiek jos pažįstamiems ir giminėms, kad jie visi juo tikėjo, kad jam pinigai reikalingi verslui ar, kaip jis įvardino, padaryti jai staigmenas. Nesupranta kaip galėjo taip aklai tikėti juo. Ji neprisimena kada 2015 metais pasiėmė iš P. P. jos banko sąskaitos mokėjimo kortelę. Kiek atsimena, eiliniu P. P. melu patikėjusi dėl neva UAB „Z“ vardu pervedamo atlygio, ne vieną kartą ėjo į banką išgryninti jo įvardintas sumas, kurias iškart atiduodavo P. P. Nuo 2015 metų rudens ji asmeniškai su P. P. jokių reikalų neturi, jie bendrauja tik dėl sūnaus. P. P. porą kartų per savaitę pasiima sūnų ir su juo bendrauja. Finansavimo sūnui jis neduoda. Jai padeda jos ir P. P. tėvai, ji pati dirba (duomenys neskelbtini). Bendrovę jai padėjo įsteigti jos tėvai, jie padėjo finansiškai, P. P. neprisidėjo nei vieno euro cento. Kiek prisimena, kol dar nebuvo susituokę, P. P. lošdavo kazino. Tačiau kiek jai sakė P. P., jis nuo tada, kai sužinojo, nebelošė. Ji nežino ar jis jai nežinant lošdavo azartinius žaidimus. Kiek dabar jau aiškėja, P. P. jai nieko nežinant gyveno dvigubą gyvenimą. Ištekėjusi pasitikėjo juo, atidavė jam gražiausius savo metus, o dabar gėda išeiti į visuomenę, kadangi labai daug pažįstamų ją informuoja, kad jis yra jiems skolingas. Ji tikrai nieko nežinojo apie tai, kad P. P. prisidarė labai dideles skolas (t. 3, b. l. 64-66).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. P. parodė, kad ji yra N. J. sesuo. Kai sesuo N. J. ištekėjo, šeimos šventėse dalyvaudavo kartu šeimomis. Su N. J. ir jos vyru P. P. nebendravo dažnai, kadangi tarp jos ir sesers yra keturi metai skirtumas, ji už seserį jaunesnė. N. J. apie 10 metų su P. P. draugavo, vėliau ištekėjo. Šiaip pirmą įspūdį P. P. sudarė neblogą, buvo linksmas, gerų tėvų vaikas. 2013 metų vasarą, tikslios dienos neprisimena, P. P. privažiavo prie jos ankstesnės darbovietės ir paprašė jos paatstovauti jo įmonę, t.y. būti generaline direktore oficialiai. Ji paklausė kodėl jis jai siūlo, P. P. jai paaiškino, kad jis pats negali, įvardino priežastį, tačiau jau dabar neatsimena, greičiausiai panaudojo savo kaip teisininko kompetenciją, kad jai pasirodė priežastis įtikinama. Ji sutiko. Nelabai gilinosi į tokią situaciją, kadangi tai buvo jos sesers vyras ir net negalėjo pagalvoti, kad jos šeimos narys gali jos rankomis daryti kažką neteisėto. Kitą dieną jai P. P. atvežė dokumentus, kuriuos jai sakė pasirašyti. Ji pati niekada nebuvo Registrų centre ir neveikė UAB „Z“ vardu. Ji paskaitydavo jai P. P. atvežtus įmonės dokumentus, tačiau perskaičius tik kontekstą nelabai suvokdavo esmės. Tuo metu jai neatrodė, kad tai gali būti kažkas neteisėto. Atlygio oficialiai ji iš UAB „Z“ negaudavo. P. P, jai vieną kartą per visą jos pareigų atlikimo laikotarpį davė apie 2 000 litų. Daugiau jokių pinigų jai nemokėjo. Ji pasirašinėdavo ne tik įmonės dokumentus, bet ir P. P. prašymu grynindavo pinigus AB „Swedbank“ skyriuose, tvirtindama savo kaip generalinės direktorės parašu. Visus išgrynintus pinigus iškart pasiimdavo P. P. P. P. visą laiką eidavo į banką kartu, kartu būdavo ir pas banko darbuotoją, sakydavo kokią pinigų sumą reikia išgryninti. Pinigines lėšas ji pakankamai dažnai grynindavo ir pakankamai nemažomis sumomis, būdavo po keliasdešimt tūkstančių litų. P. P. jai apie tai nieko neaiškindavo. Ji pati kaip generalinė direktorė UAB „Z“ veiklos jokios nevykdė, ji tik pasirašinėdavo P. P. pateiktus dokumentus ir jo prašymu grynino pinigus. Ji porą kartų pasitikrino elektroninių duomenų mainų sistemoje su ja susijusius duomenis. Ten prie jos pavardės tik buvo įrašyta UAB „Z“, tačiau jokių pranešimų nebuvo gavusi, todėl pagalvojo, kad tai legalu ir teisinga. 2014 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje ji pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) 1.5 etato, todėl daugiau dirbti kitur ji negalėjo. Ji pasakė apie tai P. P. Kiek atsimena, gavo duomenis iš Sodros, kad ji atleista iš UAB „Z“ generalinės direktorės pareigų. 2015 metų pradžioje elektroniniu paštu iš antstolio gavo laišką, kad kažkas negerai su UAB „Z“. Ji parašė, kad jau nėra direktore, tačiau jai parašė, kad ji yra Registrų centre įregistruota kaip direktorė. Tada paskambino P. P. ir paklausė kas vyksta. P. P. ją patikino, kad viskas gerai, tik pamiršo ją išregistruoti. Visi UAB „Z“ dokumentai, spaudas buvo pas P. P. Ant jos parodyto 2014-06-03 įgaliojimo yra greičiausiai ne jos parašas. Šiuo metu jos sesuo N. J. skiriasi su P. P. Kiek N. J. jai pasakojo, tai P. P. labai daug turi skolų įvairiems žmonėms, kad juo jau nebegalima pasitikėti, todėl ir skiriasi. Ji ir pati Facebooke perskaitė žinutę, kad P. P. yra prasiskolinęs. Kita žinutė parašyta 2014-10-14, buvo parašyta žinutė, kad nėra gavę kreditorinio apmokėjimo iš UAB „Z“, suprato, kad ir įmonė prasiskolinusi. Ji su P. P. nebendrauja ir nesidomi ką jis veikia (t. 3, b. l. 68-69).
Pagal Sodros duomenis D. P. UAB „Z“ dirbo laikotarpiu nuo 2013-06-19 iki 2014-07-31 (t. 3, b. l. 70-71).
VĮ „Registrų centras“ pateikė UAB „Z“ registravimo dokumentus, iš kurių matyti, kad UAB „Z“ 2013-06-18 vienintelio akcininko sprendimu bendrovės generaline direktore paskirta D. J.; 2014-07-31 vienintelio akcininko sprendimu bendrovės generalinė direktorė D. J. atšaukta iš užimamų generalinės direktorės pareigų, nuo 2014-08-01 UAB „Z“ generaliniu direktoriumi paskirtas P. P. (t. 3, b. l. 126-160).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. P. parodė, kad jis yra UAB „A“ direktorius. Įmonė užsiima bankroto administravimo ir restruktūrizavimo paslaugomis. 2011-03-11 buvo iškelta UAB „F“ bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „A“ buvo paskirta bankroto administratoriumi. UAB „A“ UAB „F“ valdymo organai perdavė visą turimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą bei bendrovės dokumentus. Bankrutuojančios įmonės viso turto pardavimą vykdo bankroto administratorius pagal kreditorių patvirtintą tvarką ir kainas. Kreditorių sprendimas yra forminamas priimant sprendimą susirinkimuose. 2012-11-28 kreditorių susirinkimas patvirtino turto pardavimą ir kainas, buvo nustatyta pardavinėti nekilnojamąjį turtą iš pirmųjų ir antrųjų varžytinių ir iškart buvo taip pat nutarta turto nepardavus jį pardavinėti tiesioginių derybų būdu. Kreditoriai pateikė skundą dėl šito sprendimo Vilniaus apygardos teismui, kad jų netenkino nustatytos kainos. Jų skundą teismas išnagrinėjo tik 2014-01-27, nutarimu panaikino susirinkimo sprendimą. 2014-05-27 įvyko dar vienas kreditorių susirinkimas, kuriame buvo patvirtintos nekilnojamojo turto kainos ir tvarka. 2014-06-09 buvo teismui apskųstas kreditorių sprendimas. 2014-09-10 teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė bankroto administratoriui vykdyti turto pardavimą. Laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos 2015-12-29. Tuo laikotarpiu nebuvo galima pardavinėti BUAB „F“ priklausančio turto. BUAB „F“ priklausė butai, (duomenys neskelbtini). P. P. teikė teisines paslaugas UAB „A“, jis dalyvavo teismuose, teikė tam tikras buhalterines paslaugas. Jis jam UAB „A“ patalpose, (duomenys neskelbtini), buvo paruošęs darbo stalą ir sudaręs darbines sąlygas jam dirbti. P. P. kartais ateidavo į minėtas patalpas, turėjo raktus nuo patalpų, galėjo užeiti vienas. Už teisines paslaugas P. P. UAB „A“ mokėjo atlygį už suteiktas paslaugas. Buvo sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo. Su P. P. juos siejo tik darbiniai santykiai. Jo, kaip bankroto administratoriaus, veikla BUAB „F“ pasibaigė 2015 metų kovo mėnesį. Visus dokumentus perdavė naujai paskirtam administratoriui A. S.. P. P. niekada nebuvo suteikti įgaliojimai pardavinėti BUAB „F“ turto. Kadangi P. P. teikdavo UAB „A“ teisines paslaugas dėl BUAB „F“, todėl visus bendrovės dokumentus galėjo matyti ir žinoti. Jis mano, kad P. P. galėjo žinoti ir apie laikinąsias apsaugos priemones, paskirtas BUAB „F“ turtui, kadangipats atstovavo bendrovę teismuose. P. P. neturėjo jokių įgaliojimų sudarinėti preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis ir parduoti BUAB „F“ turtą - butus. Dėl 2015 metų gegužės-birželio mėnesį sudarytų jo pardavimo sutarčių, jis nieko nežino, kadangi jau tuo laikotarpiu neadministravo BUAB „F“. Kiek žino, P. P. yra labai daug kam skolingas, jis veikia pagal schemą, kur pasiskolina pinigus ir išrašo vekselius. P. P. ėmė paskolas iš BUAB „F“, kiek žino, vyksta civilinės bylos dėl BUAB „F“ turtinės žalos padarymo. Šiuo metu jis nebendrauja su P. P. (t. 3, b. l. 73-74).
UAB „O“ 2016 m. birželio 6 d. rašte nurodyta, jog ji administruoja bankrutuojančią UAB „F“, dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, priklausančio bendrovei, realizavimo ir pirkėjų paieškos P. P. nebuvo suteikti jokie įgaliojimai (t. 3, b. l. 109-119).
UAB „E“ 2016 m. birželio 3 d. pateikė P. P. sąskaitos Nr. EVP4810001762617 išklotinę apie visas įvykusias transakcijas (įplaukas ir išlaidas) laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2016-05-31, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-08-31 iki 2015-09-17 iš UAB „Z“ priklausančios AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervedamos įvairios pinigų sumos, kurios dažniausiai buvo išgryninamos Pay post klientų aptarnavimo skyriuose (t. 5, b. l. 18-20).
AB „Citadelė bankas“ 2016 m. birželio 7 d. pateikė P. P. sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines apie visas įvykusias transakcijas (įplaukas ir išlaidas) laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2016-05-31, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad finansinės operacijos laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2016-05-31 nebuvo atliekamos, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikinėjamos tik paties banko AB „Citadelė bankas“ finansinės operacijos dėl sandorio Nr. AGL/07504/1 iš sąskaitoje esančio pinigų likučio – 4 373.44 Lt (t. 5, b. l. 21-29).
AB „DNB bankas“ 2016 m. birželio 7 d. pateikė P. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę apie visas įvykusias transakcijas (įplaukas ir išlaidas) laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2016-05-31, iš kurios matyti, kad finansinės operacijos laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2016-05-31 atliekamos nebuvo (t. 5, b.l. 30-33).
AB „Danske bankas“ 2016 m. birželio 6 d. pateikė P. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę apie visas įvykusias transakcijas (įplaukas ir išlaidas) laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2016-05-31, iš kurios matyti, kad finansinės operacijos po 2012-10-26 pervedimo į antstolės D. M. kontorai priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 34.73 Lt, daugiau finansinės operacijos atliekamos nebuvo (t. 5, b. l. 34-39).
AB „Swedbank“ 2016 m. birželio 8 d. pateikė P. P. sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. LT05 7400 0275 2842 381, (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines apie visas įvykusias transakcijas (įplaukas ir išlaidas) laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2016-05-31, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) finansinės operacijos po 2014-05-22 pervedimo į antstolio D. T. kontorai priklausančią AB „DNB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 8.60 Lt, daugiau finansinės operacijos atliekamos nebuvo; sąskaitoje Nr. LT05 7400 0275 2842 381 po 2012-05-29 pervedimo į antstolės D. M. kontorai priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 24 998.50 Lt, daugiau finansinės operacijos atliekamos nebuvo; sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) po 2012-04-30 pervedimo į antstolio R. V. kontorai priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 5.35 Lt, daugiau finansinės operacijos atliekamos nebuvo; sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2012-01-02 iki 2013-02-22 buvo atliekamos finansinės operacijos, vėliau finansinės operacijos atliekamos nebuvo (t. 5, b. l. 40-52).
AB „SEB bankas“ 2016 birželio 22 d. pateikė P. P. sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines apie visas įvykusias transakcijas (įplaukas ir išlaidas) laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2016-05-31, iš kuriųmatyti, kad finansinės operacijos laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2016-05-31 nebuvo atliekamos (t. 5, b. l. 53-60).
2017 m. sausio 9 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtos P. P. priklausančios UAB „EVP International“ , AB „Citedelė bankas“, AB „DNB bankas“, AB „Danske bankas“, AB „Swedbank“, AB „SEB bankas“ sąskaitų išklotinės (t. 5, b. l. 61-63).
AB „Swedbank“ 2016 m. lapkričio 16 d. pateikė UAB „Z“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę apie visas įvykusias transakcijas (įplaukas ir išlaidas) laikotarpiu nuo 2015-08-26 iki 2016-01-01, iš kurios matyti, kad nuo 2014-05-05 banko sąskaita areštuota antstolio D. K.; N. J.-P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę apie visas įvykusias transakcijas (įplaukas ir išlaidas) laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-07-01, iš kurios matyti kad 2015-06-09 į N. J.-P. priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. T. priklausančios AB „SEB bankas“ sąskaitos pervesta 6 000 eurų, pavedime įvardinant „už UAB „Z“ (kodas (duomenys neskelbtini)). Pagal 2015-05-05 Be varžytinių parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį“; N. J.-P. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę apie visas įvykusias transakcijas (įplaukas ir išlaidas) laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-07-01, iš kurios matyti kad 2015-04-13 į N. J.-P. priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. T. priklausančios AB „SEB bankas“ sąskaitos pervesta 6 268.60 eurai, pavedime įvardinant „už UAB „Z“ (kodas (duomenys neskelbtini)). Pagal 2015-04-13 preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį“, 2015-05-05 į N. J.-P. priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. T. priklausančios AB „SEB bankas“ sąskaitos pervesta 4 500 eurai, pavedime įvardinant „Pagal 2015-05-04 preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį“, 2015-05-12 į N. J.-P. priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. T. priklausančios AB „SEB bankas“ sąskaitos pervesta 2 000 eurų, pavedime įvardinant „už UAB „Z“ (kodas (duomenys neskelbtini)). Pagal 2015-05-04 preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį“, 2015-06-03 į N. J.-P. priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. D. priklausančios AB „Swedbank“ sąskaitos pervesta 1 200 eurų, pavedime įvardinant „P. P.“ (t. 5, b. l. 90-112).
AB „DNB bankas“ 2016 m. lapkričio 17 d. pateikė UAB „Z“ Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę apie visas įvykusias transakcijas (įplaukas ir išlaidas) laikotarpiu nuo 2015-08-26 iki 2016-01-01, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-08-26 iki 2016-01-01 finansinės operacijos nebuvo atliekamos (t. 5, b. l. 113-115).
AB „SEB bankas“ 2016 m. gruodžio 13 d. pateikė UAB „Z“ Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę apie visas įvykusias transakcijas (įplaukas ir išlaidas) laikotarpiu nuo 2015-08-26 iki 2016-01-01, iš kurios matyti, kad 2015-10-20 į UAB „Z“ priklausančią AB „SEB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. T. priklausančios AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. pervesta 2 500 eurų, pavedime įvardinant „Paskolos suteikimas. Grąžinimo terminas 2015-10-21“ (t. 5, b. l. 116-121).
2017 m. sausio 2 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtos UAB „Z“ priklausančių AB „SEB bankas“, AB „DNB bankas“, AB „Swedbank“, sąskaitų išklotinės ir N. J.-P. priklausančių sąskaitų išklotinės (t. 5, b. l. 122-126).
VĮ „Centrinė hipotekos įstaiga“ 2016 m. birželio 3 d. pateikė informaciją, jog 2015-05-26 tarp N. J.-P. ir P. P. buvo sudaryta vedybų sutartis dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kuria buvo patvirtinta asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė, 2008-08-28 P. P. nuosavybės teise priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo areštuotas, 2004-08-16 buvo sudaryta sutartinė hipoteka su AB „Vilniaus bankas“, įkeičiant P. P. nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), užtikrinant 277 800 Lt (80 456.44 eurų) prievolės įvykdymą, 2006-03-31 buvo sudarytas sutartinės hipotekos pakeitimas su AB „SEB Vilniaus bankas“, įkeičiant P. P. nuosavybėsteise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), užtikrinant 510 200 Lt (147 764.13 eurų) prievolės įvykdymą, 2007-05-09 buvo sudarytas sutartinės hipotekos pakeitimas su prievolės dydžio pakeitimo, užtikrinant 677 000 Lt (157 249.87 eurų) prievolės įvykdymą (t. 5, b.l. 130-150).
Lietuvos antstolių rūmai 2016 m. sausio 20 d. ir 2016 m. birželio 1 d. pateikė informaciją apie P. P. vykdomąsias bylas dėl išieškojimo (t. 2, b. l. 42-57; t. 5, b. l. 156-166).
Antstolio G. B. padėjėjas K. P. 2016 m. rugsėjo 15 d. pažymoje nurodė, kad P. P. atžvilgiu pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0040/14/03088, Nr. 0040/14/03089 dėl skolos G. A. išieškojimo bei pateikė P. P. 2014-09-18 išrašytą vekselį, kuriuo iki 2014-10-02 šis įsipareigoja G. A. grąžinti 8 109 eurus ir 2014-09-19 išrašytą vekselį, kuriuo iki 2014-09-23 įsipareigoja G. A. grąžinti 4 344 eurus (t. 6, b. l. 2-6).
Antstolio D. K. padėjėjos A. Ž. 2016 m. rugsėjo 23 d. rašte nurodė, kad P. P. atžvilgiu pradėta vykdomoji byla Nr. 0174/14/00671 dėl skolos UAB „E“ išieškojimo bei pateikė 2014-04-07 vykdomąjį įrašą, kuriuo priteista UAB „E“ 50 000 Lt skolos (t. 6, b. l. 8-11).
Antstolės B. P. padėjėjo M. K. 2016 m. rugsėjo 19 d. rašte nurodyta, kad P. P. atžvilgiu pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0171/13/04682, Nr. 0171/12/07056 dėl skolos AB „Ūkio bankas“ ir S. K. išieškojimo bei pateikė P. P. 2011-07-11 išrašytą vekselį, kuriuo per 42 mėnesius nuo vekselio išrašymo dienos įsipareigoja AB „Ūkio bankas“ grąžinti 300 000 Lt, 2013-02-26 išrašytą vekselį, kuriuo iki 2013-07-23 įsipareigoja S. K. grąžinti 20 000 Lt ir 2013-02-25 išrašytą vekselį, kuriuo iki 2013-07-23 įsipareigoja S. K. grąžinti 18 000 Lt (t. 6, b. l. 13-19).
Antstolės V. M. padėjėja J. P. 2016 m. birželio 7 d. rašte nurodė, kad P. P. atžvilgiu pradėta vykdomoji byla Nr. 0015/15/20925 dėl skolos K. P. išieškojimo bei pateikė P. P. 2015-08-11 išrašytą vekselį, kuriuo šis iki 2015-08-18 įsipareigoja K. P. grąžinti 500 eurų (t. 6, b. l. 21-117).
Antstolis R. K. 2016 m. spalio 12 d. rašte nurodė, kad P. P. atžvilgiu pradėta vykdomoji byla Nr. 0055/14/01164 dėl skolos P. B. išieškojimo bei pateikė P. P. 2014-02-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą, kuriuo priteista P. B. 9 000 Lt skolos, 199.73 Lt palūkanų (t. 6, b.l. 120-122).
Antstolė D. M. 2016 m. birželio 2 d. pažymoje nurodė, kad P. P. atžvilgiu pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0012/13/00736, Nr. 0012/12/02135 dėl skolos J. K. ir E. S. išieškojimo bei pateikė P. P. 2012-01-31 išrašytą vekselį, kuriuo iki 2012-01-31 įsipareigoja J. K. grąžinti 285 000 Lt, 2011-11-18 išrašytą vekselį, kuriuo iki 2012-01-31 įsipareigoja J. K. grąžinti 40 000 Lt, vykdomąjį įrašą, kuriuo priteista E. S. 6 470 skolos (t. 6, b. l. 124-132).
Antstolio I. G. padėjėjos I. K. 2016 m. birželio 13 d. rašte nurodyta, kad P. P. atžvilgiu pradėta vykdomoji byla Nr. 0008/13/01937 dėl skolos AB „SEB bankas“ išieškojimo bei pateikė vykdomosios bylos kopiją ir 2013-05-20 vykdomąjį įrašą, kuriuo priteista AB „SEB bankas“ 142 809.63 eurų skolos, 1 042.84 eurų palūkanų, 315.63 eurų netesybų (t. 7, b. l. 3-212).
Antstolio D. T. padėjėja A. M. 2016 m. rugsėjo 15 d. rašte nurodė, kad P. P. atžvilgiu pradėta vykdomoji byla Nr. 0241/13/00116 dėl skolos D. Š. išieškojimo bei pateikė vykdomosios bylos kopiją ir P. P. 2011-11-24 išrašytą vekselį, kuriuo šis iki 2011-12-15 įsipareigoja D. Š. grąžinti 30 000 Lt (t. 8, b. l. 2-166).
Antstolio D. B. padėjėja M. Ž. 2016 m. birželio 2 d. rašte nurodė, kad P. P. pradėta vykdomoji byla Nr. 0035/14/00936 dėl skolos M. S. išieškojimo bei pateikė vykdomosios bylos kopiją ir 2014-08-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį įrašą, kuriuo priteista M. S. 70 000 Lt skolos, 5681 Lt palūkanų (t. 9, b. l. 4-51).
Antstolio A. N. padėjėjas A. K. 2016 m. birželio 2d. nurodė, kad P. P. atžvilgiu pradėta vykdomoji byla Nr. 0157/15/00242 dėl skolos G. K. išieškojimo bei pateikė P. P. 2014-11-07 išrašytą vekselį, kuriuo iki 2014-11-12 įsipareigoja G. K. grąžinti 12 500 Lt (t. 9, b. l. 56-59).
Antstolio R. V. padėjėjas V. K. 2016 m. birželio 15 d. pažymoje nurodė, kad P. P. atžvilgiu pradėta vykdomoji byla Nr. 0128/14/00075 dėl skolos S. L. išieškojimo bei pateikė P. P. 2013-09-09 išrašytą vekselį, kuriuo šis iki 2013-09-18 įsipareigoja S. L. grąžinti 20 000 Lt (t. 9, b. l. 61-65).
Antstolio V. M. padėjėja A. P. 2016 m. rugsėjo 15 d. rašte nurodė, kad P. P. atžvilgiu pradėta vykdomoji byla Nr. 0240/13/01409 dėl skolos R. K. išieškojimo bei pateikė P. P. 2012-06-01 išrašytą vekselį, kuriuo šis iki 2012–07-05 įsipareigoja R. K. grąžinti 300 000 Lt (t. 9, b. l. 69-71).
Antstolė A. S. 2016 m. rugsėjo 15 d. rašte nurodė, kad P. P. atžvilgiu pradėta vykdomoji byla Nr. 0177/14/01831 dėl skolos A. Ž. išieškojimo bei pateikė P. P. 2013-02-25 išrašytą vekselį, kuriuo šis iki 2013-10-07 įsipareigoja A. Ž. grąžinti 18 000 Lt (t. 9, b. l. 73-76).
Antstolio D. K. padėjėja A. Ž. 2016 m. birželio 15 d. rašte nurodė, kad P. P. atžvilgiu pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0174/14/22477, Nr, 0174/15/02272, Nr. 0174/15/02273 dėl skolos J. P., E. P. išieškojimo bei pateikė P. P. 2015-07-30 išrašytą vekselį, kuriuo šis iki 2015–08-27 įsipareigoja E. P. grąžinti 2 990 Lt, 2015-07-29 išrašytą vekselį, kuriuo iki 2015–08-27 įsipareigoja E. P. grąžinti 2 000 Lt, 2014-05-13 išrašytą vekselį, kuriuo iki 2014–11-13 įsipareigoja J. P. grąžinti 58 000 Lt (t. 9, b. l. 78-166).
Teisiamajame posėdyje ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad jų visuma patvirtina kaltinamojo P. P. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. apgaule savo naudai įgijus didelės vertės - 82 541,70 eurų J. K. turtą, didelės vertės - 11 005,56 eurų S. K. turtą, didelės vertės - 20 273,40 eurų M. S. turtą, didelės vertės - 21 268 eurų A. T. turtą, didelės vertės - 25 7000 eurų A. D. turtą, didelės vertės -15 000 eurų J. B. turtą, 2 896,20 eurų vertės A. Ž. turtą bei 5 792,40 eurų vertės S. L. turtą. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir teismo posėdyje duotų parodymų, jo kaltė padarius išvardintas nusikalstamas veikas įrodyta ir nukentėjusiųjų J. K., S. K., A. Ž., S. L., M. S., A. T., A. D. ir J. B. parodymais, taip pat liudytojų A. S., N. J.-P., D. P. ir R. P. parodymais, garso įrašais, antstolių kontorų raštais, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-589-696/2015, 2K-613-696/2015, 2K-62-696/2016). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-48-696/2017). Viena iš apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kuris nustatomas tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-507/2012). Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2?-851/2001 ir kt.).
Teismo posėdžio metu apklausiamas P. P. parodė, jog skolindamasis iš nukentėjusiojo J. K. žinojo, kad pasiskolintą pinigų sumą bus sudėtinga grąžinti, jo tikėjimas, kad galės tokią sumą grąžinti buvo nerealus, neparemtas jokiais faktais. Skolindamasis pinigus iš nukentėjusiojo S. K. nurodė melagingą paskolos paskirtį bei pagal savo buvusią situaciją suvokė, kad pinigų jam negrąžins. Skolindamasis pinigus iš A. Ž. nurodė tą patį melagingą paskolos tikslą, kaip ir S. K.. Išrašydamas vekselį nukentėjusiajam S. L. suvokė, kad pasiskolintos sumos jam sumokėti negalės. Skolindamasis pinigus iš M. S. bei išrašydamas vekselį žinojo, kad pinigų grąžinti negalės, piktnaudžiavo M. S. pasitikėjimu. Pasirašydamas sutartis dėl butų įsigijimo žinojo, kad butų, už kuriuos gavo avansą iš nukentėjusiojo A. T., įsigyti nebuvo jokios galimybės, šią informaciją nuo A. T. nuslėpė. Skolindamasis pinigus iš nukentėjusiojo A. D. suvokė, kad realiai nesugebės vykdyti savo įsipareigojimų, turėjo įvertinti savo finansinę situaciją ir pinigų nesiskolinti. Skolindamasis pinigus iš nukentėjusiojo J. B. apie savo realią finansinę padėtį jam nepranešė, melagingai nurodė, kad pinigai bus panaudoti investiciniam projektui. Šie kaltinamojo P. P. parodymai patvirtina, kad svetimą turtą apgaule jis įgydavo piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų pasitikėjimu, iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, t. y. veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo apgaulė reikšdavosi tuo, kad skolindamasis pinigus iš nukentėjusiųjų jis sudarydavo patikimo teisininko, verslininko įvaizdį, nurodydavo melagingus duomenis apie paskolų paskirtį, nuslėpdavo informaciją apie savo tikrąją finansinę padėtį, t. y. kad turi anksčiau prisiimtų turtinių įsipareigojimų ir jo atžvilgiu vykdomi išieškojimai. Duodamas parodymus teisme P. P. pripažino, kad jau darant pirmąją jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo finansinė padėtis buvo sunki ir jei asmenys, iš kurių skolindavosi pinigus, būtų žinoję apie jo tikrąją finansinę padėtį, jie nebūtų jam skolinę pinigų. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad P. P. naudojama apgaulė buvo esminė, t. y. lėmė nukentėjusiųjų apsisprendimą perduoti jam savo turtą (skolinti pinigus). Be to, kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui reikšminga yra tai, jog nukentėjusiųjų galimybės apginti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis tapo esmingai apsunkintos, nes P. P., tiek darydamas nusikalstamas veikas, tiek šiuo metu, iš esmės yra nemokus. Šios aplinkybės rodo, kad P. P. veiksmuose skolinantis pinigus iš visų nukentėjusiųjų yra visi būtini sukčiavimo sudėties požymiai.
Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo P. P. veikos dėl apgaule įgyto J. K., S. K., M. S., A. T., A. D. ir J. B. turto teisingai kvalifikuotos kaip sukčiavimas apgaule savo naudai įgyjant didelės vertės svetimą turtą pagal BK 182 str. 2 d., kadangi šiomis veikomis įgytas turtas viršija 250 MGL (9415 eurų) dydį, o veikos dėl apgaule įgyto A. Ž. ir S. L. turto teisingai kvalifikuotos kaip sukčiavimas pagal BK 182 str. 1 d., kadangi šiomis veikomis įgytas turtas neviršija 250 MGL (9415 eurų) dydžio.
Teismas, remdamasis byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais taip pat pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis P. P. padarė jam inkriminuojamas BK 300 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, t. y. pagamino netikrus dokumentus - 2015-04-13 ir 2015-05-04 preliminariąsias nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, 2015-05-12 susitarimą dėl 2015-05-04 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo, 2015-06-09 susitarimą dėl 2015-05-04 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo, 2015-06-09 susitarimą dėl 2015-04-13 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo, 2015-06-29 susitarimą dėl 2015-04-13 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties ir 2015-05-04 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo. Visuose minėtuose dokumentuose P. P. įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, tada šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu bei UAB „Z“ antspaudu, tokiu būdu juos suklastojo. Be paties kaltinamojo P. P. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius išvardintas nusikalstamas veikas įrodyta ir nukentėjusiojo A. T., liudytojų A. S., D. P. ir R. P. parodymais, taip pat ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad išvardintos veikos teisingai kvalifikuotos kaip dokumentų suklastojimas pagal BK 300 str. 1 d.
Nukentėjusysis J. B. byloje pareiškė 15000 eurų civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys pareikštas dėl negrąžintos skolos pagal 2015 m. spalio 6 d. paprastą neprotestuotiną vekselį 2500 eurų sumai, 2015 m. spalio 7 d. paprastą neprotestuotiną vekselį 2500 eurų sumai bei 2015 m. spalio 8 d. paprastą neprotestuotiną vekselį 10000 eurų sumai (b. l. 32-34). Teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais duomenimis, jį teismo posėdžio metu pripažino ir kaltinamasis P. P., todėl J. B. civilinis ieškinys yra tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo P. P..
Nukentėjusysis A. T. byloje pareiškė 31 802,60 eurų civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys pareikštas dėl 21268.60 eurų turtinės žalos, kuriuos A. T. pervedė P. P. (b. l. 123, 126, 129, 132, 135), taip pat 9 384 eurų nesumokėtos baudos, kurią P. P. yra įpareigotas sumokėti A. T. pagal preliminarias sutartis, esant pardavėjo kaltei dėl nesudarytos sutarties (b. l. 134), bei 150 eurų dydžio turtinių išlaidų dėl A. T. advokato paslaugų už civilinio ieškinio parengimą, kas patvirtinta Lietuvos advokatūros pinigų priėmimo kvitu (b. l. 145), viso dėl 30802,60 eurų turtinės žalos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas vertina, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos yra pagrįstas iš dalies, t. y. dėl 21418.6 eurų turtinės žalos, kuriuos A. T. pervedė P. P.. Ši ieškinio dalis yra įrodyta byloje esančiais duomenimis, jį teismo posėdžio metu pripažino ir P. P., todėl civilinis ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo P. P..
Sprendžiant civiliniame ieškinyje nurodytos 9 384 eurų nesumokėtos baudos priteisimo pagrįstumo klausimą atsižvelgtina į tai, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Gali būti atlyginama tokia žala, kuri yra kaltininko nusikalstamos veikos padarinys. Teismų praktikoje konstatuota, kad baudžiamosiose bylose gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai, o ginčai, kylantys dėl sutartinės civilinės atsakomybės, nagrinėtini civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-240/2009, 2K-301/2012). Šiuo atveju civiliniame ieškinyje nurodyta bauda yra civilinio pobūdžio, ji kyla iš susitarimo dėl 2015-04-13 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties ir 2015-05-04 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo, todėl baudžiamojoje byloje jų atlyginimo klausimas negali būti nagrinėjamas. Remiantis išdėstytu, A. T. civiliniame ieškinyje nurodyta 9 384 eurų bauda iš kaltinamojo nepriteistina.
A. T. civiliniame ieškinyje taip pat pareikštas reikalavimas dėl 1000 eurų neturtinės žalos. Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį A. T. nurodo, kad jis dėl susiklosčiusių aplinkybių patyrė psichologinį stresą, tapo nervingas, dirglus, pradėjo kankinti nemiga, dėl neteisėtų P. P. veiksmų jis pradėjo jaustis kaip nepilnavertis ir patiklus asmuo, sumažėjo savivertė, pradėjo įtariai ir nepasitikėdamas bendrauti su kitais jam pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Teismas vertina, kad ieškinyje įvardinta neturtinė žala nėra aiškiai per didelė ar neteisinga, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos yra pagrįstas, todėl priteistinas iš kaltinamojo P. P..
Nukentėjusysis A. D. byloje pareiškė 26 850 eurų civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys pareikštas dėl turtinės žalos dėl negrąžintos skolos pagal 2015 m. gegužės 11 d. 24 500 eurų paprastąjį neprotestuotiną vekselį (b. l. 113), dėl P. P. paskolintų ir neatgautų 1 200 eurų (b. l. 114) bei 150 eurų dydžio turtinių išlaidų dėl A. D. advokato paslaugų už civilinio ieškinio parengimą, kas patvirtinta Lietuvos advokatūros pinigų priėmimo kvitu (b. l. 154), viso dėl 25850 eurų dydžio turtinės žalos. Teismas vertina, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais duomenimis, jį teismo posėdžio metu pripažino ir P. P., todėl civilinis ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo P. P.. Civiliniame ieškinyje taip pat pareikštas reikalavimas dėl 1000 eurų neturtinės žalos. Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį A. D. nurodo, kad jis dėl susiklosčiusių aplinkybių patyrė psichologinį stresą, tapo nervingas, dirglus, pradėjo kankinti nemiga, dėl neteisėtų P. P. veiksmų jis pradėjo jaustis kaip nepilnavertis ir patiklus asmuo, sumažėjo savivertė, pradėjo įtariai ir nepasitikėdamas bendrauti su kitais jam pažįstamais ir nepažįstamais asmenimis. Vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, teismas vertina, kad ieškinyje įvardinta neturtinė žala nėra aiškiai per didelė ar neteisinga, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos yra pagrįstas, todėl visiškai priteistinas iš kaltinamojo P. P..
Kaltinamojo P. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos žalos dydį kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė 14 nusikaltimų, iš kurių 8 yra priskiriami nesunkiems nusikaltimams, 6 priskiriami sunkiems nusikaltimams. Nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Taip pat teismas įvertina kaltinamojo asmenybę: P. P., dirbantis, aukštojo išsilavinimo, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, daugelis paskirtų baudų nėra sumokėtos, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė, į šių įstaigų įskaitas neįrašytas.
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybės, teismas sprendžia, kad kaltinamajam P. P. už nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, o už nusikaltimų, numatytų BK 300 str. 1 d. padarymą skirtinos baudos. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 str. 1 ir 4 d. numatyta tvarka, taikant dalinį bausmių sudėjimą. BK 65 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrinant paskirtas bausmes BK 63 str. numatytais atvejais, bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, todėl P. P. skirtina bauda kartu su laisvės atėmimo bausme.
Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir P. P. paskirta bausmė mažintina trečdaliu.
BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nagrinėjamoje byloje svarstydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kaltinamajam P. P. teismas įvertina jo padarytų nusikaltimų pobūdį – padaryti nusikaltimai yra turtinio pobūdžio, panaudojant apgaulę civiliniuose paskolų teisiniuose santykiuose, nukentėjusieji nebuvo socialiai pažeidžiami asmenys, byloje nėra duomenų, kad, be padarytos turtinės žalos, jiems nusikalstamos veikos sukėlė sunkius padarinius. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis P. P. yra dirbantis, teisiamas pirmą kartą, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas didintų kaltinamojo P. P. atskirtį nuo visuomenės, ribotų savarankiško ir nenusikalstamo jo gyvenimo galimybes, tokias kaip dirbti, teisėtais būdais įgyti pajamų ir tokiu būdu stengtis atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus P. P. nuo visuomenės, todėl jam taikytinas BK 75 str. numatytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, nustatant pareigas, kurių turinys padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą atsižvelgiama ir į nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų interesus – kad būtų sudaromos prielaidos atlyginti jiems nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.
Kaltinamajam P. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktas su SMS žinučių tekstu bei CD kompaktas su 2015-10-21, 2015-11-05, 2015-12-07, 2015-12-15 garso įrašais – paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,-
nusprendžia:
P. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. dėl apgaule įgyto didelės vertės J. K. turto ir skirti jam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. dėl apgaule įgyto didelės vertės S. K. turto ir skirti jam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. dėl apgaule įgyto A. Ž. turto ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. dėl apgaule įgyto S. L. turto ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. dėl apgaule įgyto didelės vertės M. S. turto ir skirti jam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. dėl apgaule įgyto didelės vertės A. T. turto ir skirti jam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. dėl 2015-04-13 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimo ir skirti jam 100 MGL (3766 eurų) dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. dėl 2015-05-04 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimo ir skirti jam100 MGL (3766 eurų) dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. dėl 2015-05-12 susitarimo dėl 2015-05-04 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo, suklastojimo ir skirti jam 100 MGL (3766 eurų) dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. dėl 2015-06-09 susitarimo dėl 2015-05-04 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo, suklastojimo ir skirti jam100 MGL (3766 eurų) dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. dėl 2015-06-09 susitarimo dėl 2015-04-13 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo, suklastojimo ir skirti jam 100 MGL (3766 eurų) dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. dėl 2015-06-29 susitarimo dėl 2015-04-13 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties ir 2015-05-04 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo, suklastojimo ir skirti jam100 MGL (3766 eurų) dydžio baudą;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. dėl apgaule įgyto didelės vertės A. D. turto ir skirti jam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. dėl apgaule įgyto didelės vertės J. B. turto ir skirti jam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. ir 65 str. 2 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, baudos nekeičiant į laisvės atėmimą ir skiriant ją kartu su laisvės atėmimu, ir skirti P. P. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams ir 150 MGL (5649 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. P. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 100 MGL (3766 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, P. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį:
1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės vykdymo atveju, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Priteisti iš kaltinamojo P. P.: nukentėjusiajam J. B. 15 000 eurų turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam A. T. 21418,60 eurų turtinei ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam A. D. 25 850 eurų turtinei ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Kaltinamajam P. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktą su SMS žinučių tekstu bei CD kompaktą su 2015-10-21, 2015-11-05, 2015-12-07, 2015-12-15 garso įrašais – palikti saugoti byloje.
Išaiškinti P. P., kad bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.
Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.
Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.