Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, susipažinęs su Jonavos rajono apylinkės teismo atsiųsta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame R. R. įtariama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, padarymu, medžiaga ir pareiškimu dėl ekspertizės skyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, kurios padarymu įtariama R. R.. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė V. Ž. pateikė Jonavos rajono apylinkės teismui pareiškimą skirti įtariamajai R. R. pirminę ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę.

Jonavos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Lidija Deksnienė 2016 m. kovo 14 d. nutartimi nusišalino nuo teismo pirminės ambulatorinės psichiatrijos-psichologijos ekspertizės įtariamajai R. R., gim. (duomenys neskelbtini), skyrimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimas nusišalinti grindžiamas tuo, kad R. R. įtarimas byloje įteiktas dėl to, jog ji savo prašyme nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti laikinai Jonavos rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas einantį teisėją R. Š. bei pakirsti pasitikėjimą juo. Teisėjos teigimu, nors ji ir neturi jokio išankstinio nusistatymo ar tendencingumo sprendžiant klausimą dėl teismo ambulatorinės kompleksinės psichiatrijos-psichologijos ekspertizės įtariamajai skyrimo, tačiau objektyviai egzistuojančios aplinkybės, jog ji yra pažįstama su nukentėjusiuoju R. Š., kad ją ir nukentėjusįjį sieja pavaldumo teisiniai santykiai darbe, gali kelti abejonių dėl teismo nešališkumo. Teisėja, siekiant išvengti bet kokių abejonių teismo nešališkumu ir objektyvumu, nusišalino nuo ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimo.

2016 m. kovo 15 d. nutartimi laikinai einantis teismo pirmininko pareigas teisėjas R. Š. nusišalino nuo procesinių veiksmų atlikimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ir ikiteisminio tyrimo medžiagą perdavė Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui. Sprendimas nusišalinti nuo procesinių veiksmų atlikimo grindžiamas tuo, kad 2016 m. sausio 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus nutarimu laikinai einantis teismo pirmininko pareigas teisėjas R. Š. pripažintas nukentėjusiuoju minėtame ikiteisminiame tyrime, todėl jis negali spręsti ikiteisminio tyrimo teisėjos L. Deksnienės nusišalinimo tvirtinimo klausimo, be to, nurodyta aplinkybė yra pagrindas nusišalinti nuo procesinių veiksmų atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro pareiškimas dėl ekspertizės skyrimo perduotinas nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nei vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Minėtas teismas taip pat yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Nagrinėjamu atveju paaiškėjusi aplinkybė, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame R. R. įtariama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, padarymu, nukentėjusiuoju yra pripažintas laikinai einantis Jonavos rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas teisėjas R. Š., gali sukelti baudžiamojo proceso dalyviams abejonių tiek ikiteisminio tyrimo teisėjos Lidijos Deksnienės, tiek ir kitų Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumu, objektyvumu. Nors ši aplinkybė per se ir nereiškia subjektyvaus ikiteisminio tyrimo teisėjos Lidijos Deksnienės šališkumo, suinteresuotumo pateikto pareiškimo dėl ekspertizės skyrimo išnagrinėjimo rezultatais, tačiau tiek proceso dalyviams, tiek ir objektyviam stebėtojui gali kelti abejonių teismo nepriklausomumu ir priimtų procesinių sprendimų teisėtumu. Pastaruoju aspektu objektyviam, pašaliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui, o kartu ir įtariamajai R. R. gali kilti abejonių, ar pareiškimą nagrinėjanti Jonavos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja L. Deksnienė, kuri yra pažįstama su teisėju R. Š. ir kurią su šiuo teisėju sieja dalykiniai (darbiniai) tarpusavio santykiai, taip pat ir kiti Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjai, nėra susiformavę išankstinės ir galimai įtariamajai nepalankios nuomonės dėl pareiškimo nagrinėjimo baigties (rezultatų).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 60 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nušalinimo nusprendžia apylinkės teismo pirmininkas. Nagrinėjamu atveju nuo procesinių veiksmų atlikimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nusišalinus Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjai L. Deksnienei, jos nusišalinimo klausimą turėtų spręsti Jonavos rajono apylinkės teismo pirmininkas, kurio pareigas šiuo metu laikinai eina Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas R. Š.. Tačiau paaiškėjus aplinkybei, kad laikinai einantis teismo pirmininko pareigas teisėjas R. Š. yra pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), egzistuojant privalomam nusišalinimo pagrindui, įtvirtintam Baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte, jis pagrįstai nusišalino nuo procesinių veiksmų šiame ikiteisminiame tyrime atlikimo.

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes ir pripažinus, kad aplinkybė, jog nukentėjusiuoju byloje yra pripažintas laikinai einantis teismo pirmininko pareigas teisėjas R. Š., gali kelti pagrįstų abejonių tiek ikiteisminio tyrimo teisėjos L. Deksnienės, kuriai paskirta nagrinėti pareiškimą dėl ekspertizės skyrimo, tiek ir kitų Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumu, egzistuoja pagrindas perduoti pareiškimą skirti įtariamajai R. R. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) pirminę ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos-psichologinę ekspertizę nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui (šio teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui).

Sprendžiant, kuriam konkrečiai apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, turėtų būti perduotas nagrinėti pareiškimas dėl ekspertizės skyrimo, atsižvelgtina į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas; antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų (pareiškimų) perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Alytaus rajono apylinkės teismas, kuris nėra pernelyg toli nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais teismais, yra mažesnis už vidutinį apygardoje, todėl tikėtina, kad šiame teisme pareiškimas dėl ekspertizės skyrimo bus išnagrinėtas ne tik nešališkai, bet ir operatyviai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės V. Ž. 2016 m. kovo 9 d. pareiškimą Nr. 10-1333 skirti ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) R. R., įtariamai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, padarymu, pirminę ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos-psichologinę ekspertizę perduoti nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.

Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą su pareiškimu ir nutartimi išsiųsti į Alytaus rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Jonavos rajono apylinkės teismo pirmininkui ir baudžiamojo proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.