Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Latvijos Respublikos piliečio Ė. D., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. kovo 22 d. nutarties, kuria E. D. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas perduotos vykdyti Latvijos Respublikai, panaikinimo ir šio klausimo perdavimo nagrinėti iš naujo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu E. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Šiuo nuosprendžiu minėtam asmeniui atitinkamai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams ir automobilio, kuris nuosavybės teise priklauso E. D. konfiskavimas. 2018 m. birželio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas išdavė šioje byloje vykdomąjį raštą dėl minėtų baudžiamojo poveikio priemonių įvykdymo nuosprendžiui įsiteisėjus. Visgi antstolė atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes E. D. automobilis, kurį nutarta konfiskuoti yra Latvijos Respublikoje.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. kovo 2 d. nutartimi, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs (E. D. nedalyvaujant) teikimą dėl E. D. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių perdavimo vykdyti Latvijos Respublikai, priėmė sprendimą minėtus klausimus perduoti vykdyti šiai valstybei. Teismas konstatavo, kad tiek automobilis yra, tiek E. D. šiuo metu gyvena Latvijos Respublikoje ir egzistuoja teisės aktuose numatyti pagrindai šių priemonių vykdymą pavesti šios valstybės kompetentingoms institucijoms. Be kita ko, šia nutartimi patikslinta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis, nurodant, kad uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones terminas E. D. skaičiuotinas nuo 2018 m. balandžio 1 d.

3. Skundu E. D. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. kovo 2 d. nutartį ir perduoti šia nutartimi išspręstus klausimus nagrinėti iš naujo. Pasak E. D., skundžiamos nutarties vertime buvo neteisingai nurodyta jo gyvenamoji vieta. Nutartyje nurodyta, kad jam buvo išsiųstas pranešimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, tačiau jis tokio pranešimo faktiškai negavo, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant ir pažeidžiant jo teisę į gynybą. E. D. nurodo, kad teismo nutartyje pažymėta, jog kaltinamajam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės gali būti perduotos vykdyti kitoms valstybėms. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo perdavimas laikytinas neteisėtu. Iš teismo sprendimo taip pat neaišku ar automobilis bus konfiskuotas ir perduotas Lietuvos Respublikai ar bus perduotos lėšos, gautos iš automobilio pardavimo. E. D. atkreipia dėmesį, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendyje nebuvo nurodyta laikas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti uždraudimo naudoti specialia teise terminas. Taigi Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. kovo 2 d. nutartimi nustatydamas tokį terminą pakeitė nuosprendžio esmę ir pažeidė jo procesines teises. Atsiliepimų į skundą negauta.

E. D. skundas atmestinas.

4. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties turinį bei skundo argumentus, daro išvadą, jog skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta ir priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 342 straipsnio reikalavimų.

5. Skirtingai nei teigia E. D., apylinkės teismas nurodė tinkamus ir pagrįstus motyvus, kodėl šiam asmeniui paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių vykdymas perduotinas kitai valstybei – tai nulėmė E. D. ir jo automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, dabartinė buvimo vieta Latvijos Respublikoje (BPK 342 straipsnio 5 dalis). Atitinkamai pažymėtina, jog dėl teisės aktuose nustatytų pagrindų buvimo priimti tokį sprendimą E. D. iš esmės nėra pasisakoma, todėl toliau pasisakytina tik dėl skunde nurodytų argumentų įtakos ir reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui.

6. Pirmiausia pabrėžtina, kad E. D. nepagrįstai susiaurina sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar poveikio priemonės vykdymo Europos Sąjungos valstybėje narėje apimtis. Pasak E. D., remiantis skundžiama nutartimi Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) gali būti taikomas tik nuteistųjų atžvilgiu, o jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

7. Šioje apimtyje apygardos teismas pabrėžia, jog Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad „šiame skyriuje nustatyta tvarka kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodami vykdyti šie Lietuvos Respublikos teismų priimti sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimai dėl probacijos: <...> nuosprendžiai (nutartys), kuriais (kuriomis) nuteistajam paskirta viena ar kelios baudžiamojo (auklėjamojo) poveikio priemonės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens pripažinti kaltu ir tuo pačiu nuteisti nutartimi negalima, todėl akivaizdu, kad šios normos taikymo sritis yra daug platesnė – ji taikoma ir asmenų, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, atžvilgiu. Kitoks minėtų teisės normų aiškinimas akivaizdžiai prieštarautų ir BK 67 straipsnio nuostatoms, kad baudžiamojo poveikio priemonės be kita ko gali būti skiriamos ir asmenims, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (tarp jų ir laidavimo pagrindu). Taigi teismo sprendimas perduoti vykdyti baudžiamojo poveikio priemones atleisto nuo baudžiamosios asmens atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas. Atitinkamai ir skundo argumentas dėl to, kad iš teismo sprendimo neaišku, ar automobilis bus konfiskuotas ir perduotas Lietuvai ar jai bus perduotos tik lėšos iš automobilio pardavimo, visiškai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui (šis ir kiti disponavimo konfiskuotu turtu klausimai Europos Sąjungos teisėje yra sureguliuoti ir priklauso nuo sumos, kuri gauta vykdant nutarimą konfiskuoti, tačiau tai nekeičia paties sprendimo dėl perdavimo vykdyti konfiskavimą kitoje šalyje).

8. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nagrinėdamas klausimą dėl sprendimo perdavimo vykdyti kitai valstybei jam nedalyvaujant pažeidė jo teisę į gynybą. Visgi iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad apie teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas šis klausimas E. D. buvo pranešta jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau dėl nenustatytų priežasčių į teikimo nagrinėjimą jis neatvyko. Todėl ir teisės į gynybą suvaržymų šiuo atveju apygardos teismas įžvelgti negali – apie minėtą posėdį jam buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka ir vykdomojoje byloje pateiktu pastarojo gyvenamosios vietos adresu. Visgi apygardos teismas sutinka su skundo argumentu, kad, priešingai nei pranešant apie klausimo nagrinėjimą, siųsdamas skundžiamą sprendimą apylinkės teismas padarė klaidą ir sprendimą išsiuntė klaidingu adresu. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, bei iš pateikto E. D. skundo dėl minėtos nutarties – visa tai nesutrukdė pastarajam apskųsti sprendimo bei aukštesniajam teismui pateikti detalių skundo argumentų, dėl kurių pasisakoma šioje nutartyje. Atsižvelgiant į tai, minėtas netikslumas nelaikytinas suvaržiusiu minėto asmens teises ir turėjusiu įtakos skundžiamo teismo sprendimo priėmimui.

9. Galiausiai E. D. įsitikinimu, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. kovo 2 d. nutartimi nurodydamas termino pradžią, nuo kurios turi būti skaičiuojamas teisės vairuoti transporto atėmimo laikas, keičia Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio esmę. Visgi apygardos teismas negali sutikti su tokia pozicija. Pirmiausia skunde nenurodoma kaip šis patikslinimas keičia minėto nuosprendžio esmę – kokią neigiamą įtaką toks sprendimas turi E. D. teisėms ir interesams ir pan. Apygardos teismo įsitikinimu, toks nuosprendžio patikslinimas iš esmės jokiu būdu neblogina E. D. teisinės padėties ir tik suteikia teisinio aiškumo, nuo kurio momento asmuo vėl atgaus teisę vairuoti transporto priemones.

10. Atsižvelgiant į visa tai, kas minėta, konstatuotina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. kovo 2 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai perdavė vykdyti E. D. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. D. skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. kovo 2 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.