Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-11-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-386-1035/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-06
Bylos Nr.
AN2-386-1035/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01212-2025-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Pažeidėjas
G. Š.
Advokatai
Mantas Baigys
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-386-1035/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01212-2025-6Procesinio sprendimo kategorija 15.1.1(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Š. atstovo advokato Manto Baigio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. liepos 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-11425-2025.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 14 d. nutarimu G. Š. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 349 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – 400 Eur bauda.

G. Š. nubausta už tai, kad ji nuo 2024 m. gruodžio 9 d. iki 2024 m. gruodžio 24 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, organizuodama daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinį balsavimą dėl Namo fasado remonto darbų, nesilaikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo 5.3 papunkčio reikalavimų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, iš dalies patenkinus G. Š. atstovo skundą, Institucijos 2025 m. liepos 14 d. nutarimas pakeistas ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, G. Š. panaikinta administracinė nuobauda – 400 Eur bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu G. Š. atstovas advokatas M. Baigys prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Institucijos 2025 m. liepos 14 d. nutarimą bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną G. Š.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas panaikino tik administracinę nuobaudą, tačiau administracinio nusižengimo teisena G. Š. liko nenutraukta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.84 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vertinant administratoriaus veiklą konkrečiame name, tris kartus per metus šiam administratoriui paskyrus administracinę nuobaudą, savivaldybės vykdomoji institucija organizuoja butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl paskirto administratoriaus atšaukimo priėmimą, o antrą kartą per vienus metus toje pačioje savivaldybėje už paskirtas administracines nuobaudas atšauktas administratorius netenka teisės vienus metus nuo atšaukimo dienos pretenduoti teikti administravimo paslaugą ir būti skiriamas administratoriumi šioje savivaldybėje. Skundžiamoje nutartyje padaryta visiškai pagrįsta išvada, kad G. Š. paskirta administracinė nuobauda – 400 Eur bauda – yra neproporcinga jos padarytam pažeidimui. Akivaizdu, kad minėtos CK 4.84 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės už administracines nuobaudas, t. y. administratoriaus atšaukimas, sukeltų dar didesnes neigiamas pasekmes, nei paskirta administracinė nuobauda.

1.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nežymiai ilgesnis terminas pasekmių nesukėlė, kadangi daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai išreiškė valią iki 2024 m. gruodžio 22 d. Tokios išvados patvirtina, kad paliktas galioti Institucijos nutarimas galėtų sukelti itin neigiamas pasekmes G. Š., būtų pažeistas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Kaip ir pats pirmosios instancijos teismas pažymėjo, gyventojo, kurio skundo pagrindu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, teisės gali būti ginamos ir civilinio proceso tvarka ginčijant priimtą sprendimą. Šiuo konkrečiu atveju gyventojas, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos – šias teises ir gina civilinio proceso tvarka. Tai patvirtina, kad Institucijos nutarimo palikimas galioti iš tiesų yra neproporcinga priemonė, galinti sukelti itin neigiamus padarinius G. Š..

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas. G. Š. argumentai, kad pats administracinės teisenos faktas liko galioti ir bus užregistruotas Administracinių nusižengimų registre, yra visiškai nepagrįsti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Institucija, atlikdama viešojo administravimo funkcijas, turi įgaliojimus reikšti teisėtus reikalavimus valdytojui, tarp jų ir pateikti dokumentus/informaciją, reikalingą Institucijai vykdyti administratorių veiklos priežiūrą. Daugiabučio gyvenamojo namo paskirtas bendro naudojimo objektų administratorius (šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“) turi laikytis imperatyvių Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo reikalavimų ir nustatyti tokį balsavimo terminą, kuris yra įtvirtintas Apraše, t. y. 14 dienų. Paliktas galioti Institucijos nutarimas yra proporcingas padarytam pažeidimui, nes tai, kad buvo paskirta bauda, lėmė aplinkybė, jog pažeidimas buvo padarytas antrą kartą. Jei pažeidimas būtų buvęs padarytas pirmą kartą, nuobauda nebūtų taikoma. Institucija administracinio nusižengimo bylose jokio asmeninio suinteresuotumo neturi – negauna pelno už protokolų surašymą, taip pat administracinio nusižengimo bylose paskirtos nuobaudos nėra pervedamos į Institucijos banko sąskaitą. Priešingai, Institucijai svarbu tik tai, kad daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams būtų teikiamos kokybiškos paslaugos ir kad namo administratoriai tinkamai vykdytų jiems priskirtas įstatymines pareigas. Šiuo atveju, atsižvelgiant į įstatymų bei teisės aktų nuostatas, kuriose yra įtvirtintos konkrečios prievolės ir funkcijos būtent administratoriui, darytina išvada, kad G. Š. visiškai pagrįstai buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 349 straipsnyje, t. y. už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą ir jį atliko pakartotinai per vienerių metų laikotarpį.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad G. Š. atstovas nesutinka su Institucijos sprendimu patraukti G. Š. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį, motyvuojant iš esmės tuo, kad nežymiai ilgesnis terminas jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. Apygardos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekso nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

Pažymėtina, kad ANK 349 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą. Ši teisės norma yra blanketinio pobūdžio, todėl, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina nustatyti kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administravimą, įtvirtintų nuostatų pažeidimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.

Institucijos nutarimu G. Š. pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji būdama daugiabučio gyvenamojo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove ir organizuodama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinį balsavimą dėl fasado remonto darbų nesilaikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5.3 papunkčio reikalavimų. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, panaikino G. Š. skirtą administracinę nuobaudą, tačiau administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį nenutraukė. Pasak teismo, nors padarytas administracinis nusižengimas yra mažareikšmis ir nėra tokio pavojingumo, tačiau tai savaime nepašalina administracinės atsakomybės už netinkamai atliktas administratoriaus pareigas. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu sutinka ir apygardos teismas.

Taigi, šioje administracinio nusižengimo byloje yra aktualus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašas. Aprašo 4 dalyje numatyta, kad balsavimą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas – patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba savivaldybė, arba 1/4 patalpų savininkų Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju. Aprašo 5.3 papunktyje nurodyta, kad organizatorius, nusprendęs organizuoti balsavimą, parengia patalpų savininkams pranešimą apie rengiamą balsavimą ir ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki balsavimo pradžios skelbia jį savo interneto svetainėje (jeigu tokia yra) ir namo laiptinėse ar kitose patalpų savininkams gerai prieinamose bendrojo naudojimo patalpose įrengtose skelbimų lentose ar kitose patalpų savininkams gerai prieinamose ir matomose vietose, jeigu visi patalpų savininkai apie rengiamą balsavimą neinformuojami pranešimą išsiunčiant patalpos savininko nurodytu pašto ar elektroninio pašto adresu, arba jį pateikiant kitu su patalpos savininku sutartu būdu (pavyzdžiui, SMS žinute), parengia patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenį (toliau – biuletenis). Pranešime apie rengiamą balsavimą, be kita ko, turi būti nurodyta – balsavimo pradžios ir pabaigos data, numatant 2 savaičių terminą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratorius yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris 2024 m. lapkričio 25 d. pranešimu Nr. VIL-24-003713 informavo daugiabučio gyvenamojo namo gyventojus apie pakartotinį balsavimą dėl fasado projekto atnaujinimo, t. y. apie tai, kad nuo 2024 m. gruodžio 9 d. iki 2024 m. gruodžio 23 d. vyks balsavimas, kurio metu bus svarstomas klausimas, ar pritariama, kad būtų rengiamas namo viso fasado (fasadas kiemo ir gatvės; karnizai; lietaus nuvedimo sistema; apskardinimai; restauracija) atnaujinimo projektas, kurio apmokėjimui būtų pradėtas avansinių lėšų rinkimas po 0,92 Eur/kv. m 4 mėn. (po gauto pritarimo projekto rengimui), projekto maksimali galima kaina 10 708,50 Eur. Administratorius 2024 m. gruodžio 6 d. elektroniniu laišku papildomai informavo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkus apie pakartotinį balsavimą dėl fasado projekto atnaujinimo, kuriuo pateikė pasiūlymą ir balsavimo biuletenį bei informavo, kad minėta informacija daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams yra pateikta ir jų pašto dėžutėse. Kaip matyti iš 2024 m. gruodžio 30 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. BAL-043061, balsavimas įvyko. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai priėmė sprendimą, kad būtų rengiamas minėtas daugiabučio namo viso fasado atnaujinimo projektas (b. l. 36). Su tokiu sprendimu nesutiko vienas iš daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų – J. J., kuris pareiškimu kreipėsi į Instituciją dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su organizuotu daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pakartotiniu balsavimu nuo 2024 m. gruodžio 9 d. iki 2024 m. gruodžio 24 d. Institucija, išnagrinėjusi J. J. pareiškimus, nustatė, kad balsavimui nustatytas terminas (15 dienų) neatitinka Aprašo 5.3 papunkčio reikalavimų. Apie nustatytus pažeidimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuotas nedelsiant. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. kovo 25 d. ir 2025 m. kovo 31 d. pateikė Institucijai rašytinius paaiškinimus ir pripažino, kad balsavimo pradžia iš tikrųjų buvo numatyta 2024 m. gruodžio 9 d. 02.00.00 val., o pabaiga – 2024 m. gruodžio 24 d. 01.59.59 val., tačiau, administratoriaus teigimu, balsavimo metu priimtas sprendimas neturi neigiamos įtakos gyventojų turtui ar namo būklei. Kaip tik skatina gerinti namo būklę ir išvengti avarinių situacijų ateityje, kadangi namo fasado konstrukcija didele apimtimi yra užtraukta apsauginiu tinklu bei yra blogėjančios būklės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė G. Š. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad šiuo atveju gyventojams buvo suteikta pakankamai laiko priimti sprendimą ir jį nurodyti biuletenyje. Ilgesnis terminas yra nežymus, juolab, kai visi gyventojai pareiškė savo nuomonę dar iki 22 dienos, todėl namo bendrasavininkai turėjo pakankamai laiko valiai išreikšti.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administratorius turi laikytis numatytų reikalavimų ir nustatyti tokį balsavimo terminą, kuris yra įtvirtintas būtent Apraše, t. y. 14 dienų. Institucijos atstovė apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo gyventojas (J. J.) ne tik buvo nepatenkintas balsavimo metu priimtu sprendimu, bet ir pastebėjo, jog balsavimas vyko nesivadovaujant teisės aktų reikalavimų, nes balsavimo data internete ir ant popierinio skelbimo buvo nurodyta skirtingai, todėl jis kreipėsi į Instituciją, kad išnagrinėtų šį klausimą. Šiuo atveju matyti, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų balsavimas vyko 15 dienų, t. y. viena diena ilgiau, nei yra nustatyta Aprašo reikalavimuose, to neginčija ir administracinėn patrauktas asmuo G. Š.. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nustatytas ilgesnis terminas yra nežymus ir nesukėlė neigiamų pasekmių daugiabučio gyvenamojo namo gyventojams, tačiau tai savaime nepaneigia administracinio nusižengimo padarymo fakto. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 349 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, o tai reiškia, kad šis nusižengimas yra baigtas nuo ANK 349 straipsnyje numatytų veiksmų, nagrinėjamu atveju pasireiškiančių teisės aktuose nustatytų netinkamu pareigų vykdymu, padarymo. Šiuo atveju daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų paskirtas bendro naudojimo objektų administratorius (UAB „(duomenys neskelbtini)“) savo nuožiūra nustatė kitokį balsavimo terminą, nei numato Aprašas, todėl laikytina, kad jis iš tikrųjų netinkamai įvykdė savo pareigas. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad nustatytas ilgesnis terminas buvo nežymus ir realių neigiamų pasekmių gyventojams nesukėlė, pirmosios instancijos teismo buvo teisingai įvertintos ANK 34 straipsnio 6 dalies kontekste, t. y. kaip pagrindas neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo nutraukti pačios administracinio nusižengimo teisenos.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo teisenos faktas liks užregistruotas Administracinių nusižengimų registre ir tai turės itin neigiamas pasekmes G. Š., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei, atsižvelgiant į CK 4.84 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau apygardos teismas pažymi, jog bet kuris administracinį nusižengimą padaręs asmuo patiria tam tikrų nepatogumų ir suvaržymų, kadangi tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to, G. Š. 2024 m. jau buvo bausta už tą patį administracinį nusižengimą ir jai buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, turėjo įvertinti kokios pasekmės kyla už netinkamą daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo pareigų atlikimą ar jų neatlikimą, ir nedaryti naujų administracinių nusižengimų, susijusių savo veikla, tačiau pakartotinai padarė administracinį nusižengimą per vienerių metų laikotarpį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad G. Š. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė pirmosios instancijos teismas, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Š. atstovo advokato Manto Baigio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Valerij Lauš