- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-27
- Bylos Nr.
- II-1325-1170/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01560-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Pažeidėjas
- E. Z.
- Kategorijos
- 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundus dėl (duomenys neskelbtini) nutarimų – 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas Nr. 1) E. Z. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2024 m. birželio 20 d., 05.03 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams. Tokiais savo veiksmais E. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.5 punkto reikalavimus. Minėtu nutarimu E. Z. buvo paskirta 60 Eur dydžio bauda.
Institucijos 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas Nr. 2) E. Z. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2024 m. liepos 3 d., 06.41 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams. Tokiais savo veiksmais E. Z. pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus. Minėtu nutarimu E. Z. buvo paskirta 60 Eur dydžio bauda.
Institucijos 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas Nr. 3) E. Z. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2024 m. liepos 5 d., 06.27 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams. Tokiais savo veiksmais E. Z. pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus. Minėtu nutarimu E. Z. buvo paskirta 60 Eur dydžio bauda.
Institucijos 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. Z. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2024 m. liepos 11 d., 07.16 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams. Tokiais savo veiksmais E. Z. pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus. Minėtu nutarimu E. Z. buvo paskirta 60 Eur dydžio bauda.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui E. Z. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti jam skundžiamais nutarimais paskirtas baudas, kadangi jis neturi už ką gyventi. Pasak E. Z., baudos jam buvo paskirtos dėl to, kad automobilis buvo paliktas ant šaligatvio. Jis automobilį paliko tokiu būdu, nes sudarė sąlygas į (duomenys neskelbtini) kiemą atvažiuoti šiukšliavežiui ir kitoms didelių gabaritų transporto priemonėms. Be kita ko, pagal ten esantį kelio ženklą jis daugiabučio namo kieme gali palikti automobilį ant šaligatvio.
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į E. Z. skundą, kuriame su skundo argumentais nesutiko ir prašė palikti skundžiamus nutarimus nepakeistus. Pasak Institucijos, remiantis (duomenys neskelbtini) duomenimis, prie (duomenys neskelbtini) namo yra įrengtas kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ su papildoma lentele Nr. 826 „Galiojimo laikas 7-22 h“, tačiau E. Z. nurodytos aplinkybės, jokios reikšmės neturi ir nešalina pastarojo atsakomybės, kadangi skundžiami nutarimai jo atžvilgiu yra priimti ne dėl KET 8 punkto 1 punkto 332 papunkčio pažeidimų, bet už transporto priemonės pastatymą ant šaligatvio (KET 150.5 punktas). Byloje esančios nuotraukos akivaizdžiai patvirtina, kad nutarimuose nurodyti automobiliai pastatyti užvažiavus vienu ar dviem ratais ant šaligatvio. Jeigu važiuojamojoje dalyje pastatyta transporto priemonė kliudytų kitų transporto priemonių eismui, tokioje vietoje ji visiškai neturėtų būti statoma, o ne pasirenkant kitą KET draudžiamą būdą – užvažiuojant ant šaligatvio. (duomenys neskelbtini) nėra leistinas toks automobilių stovėjimo būdas, nėra įrengto kelio ženklo, nurodančio transporto priemonių stovėjimo būdą (KET 831 punktas). Akivaizdu, kad E. Z. priklausančių automobilių stovėjimo ant šaligatvių būdas pažeidžia KET 150.5 punktą. Kartu atsiliepime atkreiptas dėmesys į tai, kad E. Z. paskirtos baudos yra teisingos ir proporcingos, todėl jų keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė administracinėn atsakomybėn patraukto E. Z. skundo netenkinti.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. Z. bylos nagrinėjime nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai informuotas jo naudojamais elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini). Teismas prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negavo.
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Žemesnės instancijos teismas
KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti taisykles ir jų laikytis.
Šioje administracinio nusižengimo byloje Nutarime Nr. 1 ir Nutarime Nr. 4 konstatuota, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje, o būtent – 2024 m. birželio 20 d., 05.03 val. ir 2024 m. liepos 11 d., 07.16 val., adresu (duomenys neskelbtini), E. Z., vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams. Be kita ko, Nutarime Nr. 2 ir Nutarime Nr. 3 konstatuota, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje – 2024 m. liepos 3 d., 06.41 val. bei 2024 m. liepos 5 d., 06.27 val. adresu (duomenys neskelbtini), E. Z., vairuodamas transporto priemones – automobilius „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams.
Pažymėtina, jog ginčo dėl pirmiau nurodytuose nutarimuose konstatuotų aplinkybių nekilo. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde E. Z. neginčijo, kad automobilius paliko stovėti ant šaligatvių ir pripažino, kad tą darė, siekdamas užtikrinti, kad didelių gabaritų transporto priemonės galėtų netrukdomai patekti į (duomenys neskelbtini) kiemus. Kita vertus, E. Z. nesutiko su tuo, kad jis pažeidė KET nuostatas. Antai, jis automobilius paliko pagal galiojančius kelio ženklus, kurie jam leido automobilį iki 07.00 val. ryto palikti būtent ant šaligatvio, todėl Institucija nepragrįstai pripažino, kad jis padarė nutarimuose nurodytus administracinius nusižengimus.
Nagrinėjamu atveju E. Z. skundžiamais nutarimais buvo pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 2 dalyje, kartu konstatuojant, kad pastarasis pažeidė KET 150.5 punktą.
Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, administracinę atsakomybę vairuotojams užtraukia 1) sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, 2) sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, 3) važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Ši norma yra blanketinė ir nukreipianti į KET nuostatas.
KET 150.5 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, išskyrus savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytas vietas (SEAKĮ 2 straipsnio 67 dalis).
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, o būtent – įvykio vietų fotonuotraukų, taip pat viešai prieinamų, internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) esančių įvykio vietų adresu (duomenys neskelbtini) fotonuotraukų, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens akcentuojamose kiemuose yra įrengti kelio ženklai Nr. 332 „Sustoti draudžiama“. Pagal KET 1 priedo 332 punktą, kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ reiškia, kad draudžiama transporto priemonėms sustoti arba stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos. Pažymėtina ir tai, jog namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas kelio ženklas yra kartu su papildoma lentele Nr. 826 „Galiojimo laikas – nuo 7 iki 22 val.“, o daugiabučio namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pirmiau nurodytas kelio ženklas yra su papildomomis lentelėmis – Nr. 808 „Galiojimo zonos pabaiga“ ir Nr. 826 „Galiojimo laikas – nuo 7 val. iki 22 val.“. Pagal KET 1 priedo 808 punkte numatytą teisinį reguliavimą, šioje normoje numatytas kelio ženklas nurodo kelio ženklų galiojimo pabaigą, o to paties KET priedo 826 punkte numatytas kelio ženklas nurodo kada kelio ženklas galioja kasdien, nurodytomis valandomis.
Taigi, iš pirmiau aptarto ir nagrinėjamai bylai aktualaus teisinio reguliavimo akivaizdu, kad namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kiemuose esantys kelio ženklai su papildomomis lentelėmis transporto priemones leidžia palikti jų galiojimo zonoje nuo 22.00 val. iki 07.00 val. Kita vertus, šie kelio ženklai jokiu būdu nesuteikia pagrindo automobilių palikti ant šaligatvių. Pažymėtina, jog bylai aktualioje vietoje nėra nei vieno KET 1 priedo 830-838 punktuose numatyto kelio ženklo. Tai reiškia, kad abiejuose kiemuose, be pirmiau teismo aptartų kelio ženklų, nėra nei vieno kelio ženklo, kuris leistų automobilių stovėjimą ant šaligatvio. Be kita ko, byloje nėra nustatyta nei viena KET 150.5 punkte numatyta išimtis, kuri E. Z. būtų leidusi jam priklausančias transporto priemones palikti ant šaligatvio. Vien tai, kad pastarasis automobilius palikdavo ant šaligatvio, siekdamas sudaryti sąlygas didelių gabaritų transporto priemonių pravažiavimui, jokiu būdu nesuteikė pastarajam pagrindo automobilį palikti neleistinoje vietoje.
Teismas, anksčiau aptartų aplinkybių ir skundo nagrinėjimo byloje surinktų įrodymų kontekste, atkreipia dėmesį į tai, kad transporto priemonės vairuotojas, palikdamas automobilį stovėti, privalo vykdyti visus KET reikalavimus ir įsitikinti, kad transporto priemonę palieka tinkamoje, leistinoje stovėti vietoje, nepažeisdamas KET ir jomis patvirtintų Kelio ženklų nuostatų. Todėl to nepadaręs E. Z. pagrįstai pripažintas kaltas pažeidęs KET 150.5 punkto reikalavimus, ir jo veika teisinga kvalifikuota kaip administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
Be visų pirmiau aptartų argumentų, E. Z. nesutiko su jam Institucijos paskirtomis 60 Eur baudomis, kadangi pastarasis šiuo metu neturi jokių pajamų.
Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs nagrinėjamų teisės pažeidimų padarymo aplinkybes, taip pat duomenimis, atskleidžiančiais ankstesnį E. Z. baustumą administracine tvarka, daro išvadą, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pastarajam neskirti ar skirti švelnesnes administracines nuobaudas.
ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Nagrinėjamu atveju E. Z. padarė keturis administracinius nusižengimus, kurių padarymo laikotarpiai iš esmės nėra ženkliai nutolę. Be kita ko, susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, dėl analogiškų administracinių nusižengimų padarymo Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama ne viena administracinio nusižengimo byla. Pastebėtina, kad E. Z. šioje byloje aptariamus administracinius nusižengimus padarė esant vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – tame pačiame ANK straipsnyje numatyti administraciniai nusižengimai padaryti pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Tai leidžia pagrįstai teigti apie asmens neteisėtų veiksmų sistemingumą bei nesugebėjimą daryti teigiamų išvadų iš savo neteisėtų veiksmų. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Svarbu pabrėžti ir tai, kad E. Z. paskirtos 60 Eur baudos yra lygios už jam inkriminuotus administracinius nusižengimus skirtinos baudos vidurkiui, kas teismo vertinimu atitinka tiek pastarojo padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, tiek ir jo asmenybę, todėl jų mažinti ar keisti nėra pagrindo, o vien tai, kad dėl paskirtų administracinių nuobaudų administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patiria tam tikrų nepatogumų jokiu būdu nepaneigia šių priemonių teisėtumo ir pagrįstumo.
Pabrėžtina ir tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skiriama administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Būtent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobūdžio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipti pažeidėjo ir visuomenės dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą ir padėti suvokti atsakomybės neišvengiamumą (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2014, Nr. 2AT-9-746/2015).
Teismas, apibendrinęs anksčiau nutartyje aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiami Institucijos nutarimai yra teisėti ir pagrįsti. Institucija tinkamai įvertino visas įvykių aplinkybes, nustatė, jog buvo padaryti administraciniai nusižengimai, o asmuo kaltas dėl jų padarymo, taip pat įvertino įvykdytų nusižengimų pavojingumą, atsakomybę lengvinančių nebuvimą, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, dėl ko E. Z. už padarytus nusižengimus buvo paskirtos įstatymo nuostatas atitinkančios administracinės nuobaudos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto E. Z. (E. Z.) skundą atmesti.
Palikti nepakeistus (duomenys neskelbtini) nutarimus – 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.