- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-06-18
- Bylos Nr.
- 1-205-1204/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32130-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Kaltinamasis
- L. K., F. A.
- Nukentėjusysis
- Ž. K.
- Advokatai
- Violeta Savickienė, Lionė Musteikienė, Sofija Kručienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.7.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.7.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
kaltinamajai L. K. („Zoom“ vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma) ir jos gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
F. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teista, paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 286 straipsnį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, bausmę atlikus, teistumas neišnykęs,
L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsituokusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruota, teista paskutinius kartus:
1) 2018 m. gegužės 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi paleista iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietos lygtinai;
2) 2021 m. balandžio 1 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta viešųjų darbų bausmė – 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, iš viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šias programas išklausant per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmę; Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 30 parų areštą;
3) 2022 m. rugsėjo 1 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 8 (aštuonių) parų arešto bausme, ši bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų 6 mėnesiams bausme, pakeista Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi į 30 parų arešto bausmę, ir skirta galutinė subendrinta 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmė;
4) 2022 m. spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirta 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su 2022 m. rugsėjo 1 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 4 punktu, 10 punktu, atidėtas 2 metams, 2023 m. liepos 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųsta realiai atlikti bausmę,
5) Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, bausmės neatlikus, teistumas neišnykęs,
kaltinamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamoji F. A. 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), Šiauliai, namo, ketvirtojo aukšto laiptinėje, veikdama kartu su L. K., bendrais tyčiniais veiksmais, nežymiai sužalojo nukentėjusiąją Ž. K., o būtent: išstūmė nukentėjusiąją Ž. K. į laiptinę, kur jai kumščiais sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, bet nemažiau kaip keturis, į galvos sritį, po ko L. K. spyrė dar vieną kartą į galvos sritį, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai Ž. K. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: kraujosruvas abiejuose skruostuose, kairiame momenyje ir kairiame dilbyje.
Kaltinamoji L. K. 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), Šiauliai, namo, ketvirtojo aukšto laiptinėje, veikdama kartu su F. A. bendrais tyčiniais veiksmais nežymiai sužalojo nukentėjusiąją Ž. K., o būtent: išstūmė nukentėjusiąją Ž. K. į laiptinę, kur jai kumščiais sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, bet nemažiau kaip keturis, į galvos sritį, po ko ji spyrė dar vieną kartą į galvos sritį, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai Ž. K. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: kraujosruvas abiejuose skruostuose, kairiame momenyje ir kairiame dilbyje.
Dėl byloje surinktų įrodymų
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji F. A. parodė, kad kaltę pripažįstą. Kaltinime nurodytų laiku ir vietoje, jos su dukra L. K. ėjo į tualetą ir garsiai juokėsi. Ž. išlindo, pasakė, kad pas ją yra giminių ir taip gavosi, kad susistumdė. Ji daug ko nebepamena. Nepamena, kiek smūgių sudavė, bet gali būti kaltinime nurodytas skaičius. Savo poelgius vertina blogai. Nepamena ir kiek kartų dukra sudavė. Su nukentėjusiąja susitaikė, jos atsiprašė. Pripažįsta, kad padarė nukentėjusiajai kaltinime nurodytus sveikatos sutrikdymus. Civilinį ieškinį pripažįsta. Naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra pradėta.
Teisiamojo posėdžio metu L. K. parodė, kad kaltę pripažįsta. Nepamena, kiek kartų smūgiavo nukentėjusiajai, neskaičiavo. Sutinka, kad galėjo sukenti nukentėjusiajai kaltinime nurodytus sveikatos sutrikdymus. Nukentėjusiosios atsiprašė teisiamajame posėdyje, nes po įvykio neturėjo galimybės, nesilankė pas mamą. Civilinį ieškinį pripažįsta. Šiuo metu ji yra Panevėžio pataisos namuose. Jos atžvilgiu nagrinėjamos dar trys baudžiamosios bylos.
Po kaltinamųjų L. K. ir F. A. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačioms kaltinamosioms, jų gynėjoms ir prokurorui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų L. K. ir F. A. kaltė, padarius joms inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jų parodymais, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:
2024 m. spalio 17 d. įtariamoji L. K. parodė, kad galvos traumų neturėjo, psichinėmis ligomis nesirgo, bet psichiatrinėje ligoninėje gulėjo dėl alkoholio besaikio vartojimo. Narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms priklausomybės neturi, turi priklausomybę alkoholiui. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, jį suprato ir gali paaiškinti, kad prisipažįsta pilnai padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Šiandien dienai parodymus duoti sutinka be advokato, savo parodymų esmę supranta, dėstyti mintis gali. Datos ir laiko nepamena, bet gali būti pranešime apie įtarimą nurodytą dieną ir laiku, ji buvo pas savo mamą F. A. svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Buvo kartu su tuo metu buvusiu draugu J. Š.. Pas mamą ji, J., jos mama ir patėvis N. A., visi vartojo alkoholiniu gėrimus. Taip pat buvo ir Ž. sugyventinis, jų anketinių duomenų nežino, tik tiek, kad gyvena tame pačiame aukšte, kaip ir mama. Ž. žino tik iš mamos pasakojimo. Kadangi įvykio metu jau buvo stipriai neblaivi, tai visų įvykio aplinkybių nepamena, tik, kad su mama iš kažkur ėjo koridoriumi, ar garsiai šnekėjo, ar dainavo, ir iš savo buto išlindo Ž. ir liepė nešūkauti, nes pas ją yra svečių. Ji pasakė, kad jai neįdomu, koks skirtumas. Ji jai pasakė, ko čia snargle aiškini. Kadangi buvo išgėrusi, jai to užteko. Jau, kaip minėjo, ji visų aplinkybių nepamena, tik pamena, kad jos kartu su mama užsipuolė Ž. laiptinėje, bet kaip jos atsidūrė laiptinėje nepamena. Gal ėjo paskui Ž. jai išeinant, ar tai buvo antras kartas, kai jos su ja susitiko, bet buvo, kad abi su mama sudavė jai smūgius. Ji galėjo suduoti 3-4 smūgius kumščiais, kur pataikė nežiūrėjo, tiesiog smūgiavo ir tiek. Kiek sudavė mama, ji nepasakys, bet ji taip pat smūgiavo, bet ar delnu, ar kumščiu ir, kur pataikė nepasakys, nes nematė. Ji nepamena, kad būtų spyrusi koja Ž. į galvą, ar kur kitur. Tada pamena, kad ją atėjęs į laiptinę J. paėmė ir nutempė į kambarį, o mamą N. Jai atrodo, kad po suduotų smūgių Ž. nebuvo nuvirtusi ant žemės. Neprisimena, ar Ž. kam būtų sudavusi kokį smūgį. Įvykio metu be jų daugiau pašalinių asmenų nebuvo. Pamena, kad po to išsikvietė taksi ir vyko prie kažkokio ežero. Vyko ji su J. ir mama su patėviu. Nepamena, kad tą dieną butų atvykusi policija, nes. kaip minėjo, ne viską pamena. Daugiau konfliktinių situacijų su Ž. nebuvo. Ji prisipažįsta pilnai padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Papildo, kad su J. Š. ji susipyko ir išsiskyrė, kiek žino jis išvykęs pas seserį į Angliją, kontaktinio telefono numerio nežino, nes jis nuolat keičia korteles (1 t., b. l. 149–152).
2024 m. rugsėjo 17 d. įtariamoji F. A. parodė, kad galvos traumų neturėjo, psichinėmis ligomis nėra sirgusi, priklausomybės alkoholiui, narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms neturi, į narkologinę centro įskaitą neįrašyta. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, jį suprato ir gali paaiškinti, kad neprisipažįsta padariusi nusikalstamos veikos. Gali paaiškinti, kad datos nepamena, bet gali būti pranešime apie įtarimą nurodyta data, pas ją po pietų atvažiavo į svečius jos dukra L. K. kartu su sugyventiniu J. Š.. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, dabar nepamena. Po pietų, laiko nepamena, ji kartu su dukra ėjo į bendrojo naudojimo tualetą, eidamos garsiai juokėsi. Tuo metu prie išėjimo iš laiptinės durų Ž., pavardės nežino, gyvenanti tame pačiame ketvirtame aukšte, buto numerio nežino. Ji joms pasakė: „ - Ko čia žvygaujat, pas mane yra svečių“. Kartu su ja buvo kokie 3-4 asmenys, kurių ji nepažįsta, jie ne jų namo gyventojai. Ž. tuo metu buvo jau gerokai neblaivi, vos pastovėjo ant kojų. Kažką jai L. atsakė, tai ji sugrįžo atgal į koridorių ir trenkė L. delnu vieną kartą per veidą. Tuo metu jos svečiai jau buvo išėję į laiptinę. L. puolė ant jos, tačiau ar sudavė, kokį smūgį, ji pasakyti negali, nes viskas įvyko labai greitai. Ji nesudavė Ž. nei vieno smūgio. Tada iš jų buto išėjo jos vyras N. A. ir Ž. sugyventinis A., pavardės nežino, jis buvo pas jas užėjęs į svečius. A. nusitempė Ž. į namus, o N. jas parsivedė į namus. Tuo viskas ir baigėsi. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba (toliau ir – GMP), nes Ž. moka suvaidinti, kad jai labai blogai, ji labai konfliktiška asmenybė. Sužalojimų jai niekas nepadarė, ji dažnai vartoja alkoholį su savo sugyventiniu A. ir tarpusavyje „pliekiasi“. Nežino ar Ž., išėjus jos svečiams, nebebuvo išėjusi į lauką. Kai policija buvo atvažiavusi, ji jau ėjo į lauką, nes buvo GMP išsikvietusi. Viskas vyko prie išėjimo durų, koridoriuje (1 t., b. l. 123–126).
2024 m. rugpjūčio 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusioji Ž. K. nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d., pas ją į namus buvo atvykę giminaičiai, su kuriais vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi namuose buvo karšta, jos pradarė buto duris ir buto langą, kad trauktų skersvėjis. Jos kaimynė F. iš (duomenys neskelbtini) buto taip pat buvo prasidarius buto duris ir su savo draugais ar giminaičiais vartojo alkoholį. Jų butai yra skirtingose koridoriaus pusėse. Todėl jos manymu vieni kitiems nemaišė. Kažkuriuo metu, kada tiksliai nurodyti negali, ji lydėjo savo svečius iš namų į laiptinę, kai prie jos priėjo minėtos kaimynės F. dukra ir pradėjo konfliktuoti. Moteris aiškino, kad ji ir jos svečiai kelia triukšmą, ji jai atsakė, kad svečius išlydi, o ir pati ji daugiabutyje yra tik svečias bei triukšmauja. Moteris buvo neblaivi staigiai čiupo ją už plaukų ir bandė juos rauti. Ji kaire ranka bandė ją nustumti atrėmusi delną į dešinį juos skruostą ir kaklą. Nustūmus moterį, ji išlydėjo svečius ir manė, kad konfliktas tuo baigėsi. Tačiau, jai grįžus į jų gyvenamą 4 aukštą, apie 17.00 val., priėjo jos anksčiau minėta kaimynė F. ir pradėjo šaukti, kad ji neva išmušė jos dukrai dantį, kad dabar atsiims ir turės mokėti pinigus. Jai nespėjus nieko atsakyti, F. su savo dukra čiupo ją ir ištempė į jų aukšto laiptinę už koridoriaus durų. F. jai delnais ir kumščiais pradėjo daužyti per veidą, jai susirietus, jos dukra pradėjo jai spardyti kojomis. Ji nešaukė, tik susigūžusi prie laiptinės radiatorių bandė apsisaugoti, kad kuo mažiau nukentėtų. Kažkuriuo metu moterims ją mušant, į laiptinę atbėgo kaimynės dukters draugas, kuris moteris nuo jos patraukė. Joms išėjus, ji nedelsiant nuėjo į savo butą ir išsikvietė pagalbą. Moterų tokie veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Atvykus medikams su jai išvyko į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kurioje nustatytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas. Į įvykio vietą taip pat buvo atvykę pareigūnai, kurie fotografavo įvykio vietą ir nustatė tikslius minėtų moterų duomenis. Apsidraudusi nėra. Pati įvykio metu buvo neblaivi. Jai sukeltą fizinį skausmą vertina 10 balų iš dešimties. Toks konfliktas su kaimyne įvyko pirmą kartą. Daugiau reikšmingos informacijos apie įvykį neturi. Prašo policijos tiksliai nustatyti ją mušusias ir jai fizinį skausmą sukėlusias moteris, bei jas nubausti įstatymo nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio teikimo tvarka jai išaiškinta, jį teiks tyrimo eigoje (1 t., b. l. 9–17).
2024 m. rugpjūčio 28 d. nukentėjusioji Ž. K. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d., nuo pat ryto, ji taisėsi valgyti, nes pas ją į svečius turėjo atvykti giminaičiai. Tuo metu jos sugyventinis A. Š. vartojo alkoholį pas kaimynę F., kurios pavardės nežino, ir jos sugyventinį N., kurio pavardės taip pat nežino, tik tiek, kad jie gyvena kitame koridoriaus gale. Tuo metu pas F. į svečius buvo atvykusi dukra su vyru, ar sugyventiniu. A. pas juos alkoholį vartoti pradėjo naktį. Apie 13 val., ji nuėjo pas juos, kad parsivestų A., nes svečiai turėjo atvažiuoti 14 val. Durys buvo praviros, tai ji įėjo į vidų ir kviesdama jį į namus truputį garsiau pasakė, todėl prižadino F. dukrą. Ji pašokusi iš lovos, puolė ant jos, ėmė žodžiu kibti ir varyti ją lauk. Ji tik pasakė, kad pasiims savo draugą ir išeis. 14 val. atvyko pas ją giminaičiai, įvykio jie nematė, todėl jų įvardinti nenori. Jiems atvykus, ji, jos sugyventinis ir dar vienas vyras, vartojo alkoholinius gėrimus bute. Kiti jos svečiai alkoholio nevartojo. Kadangi buvo pas ją daug žmonių, tai yra 8, tai buvo labai karšta, todėl ir ji pradarė duris ir langą, kad trauktų skersvėjis. Balius vyko pas ją praviromis durimis ir kitame koridoriaus gale, pas F., taip pat praviromis durimis. Kažkokiu momentu jos sugyventinis ėjo į bendrojo naudojimo tualetą ir vėl nuėjo pas F. Apie 16 val. svečiams imant skirstytis, ji nuėjo vėl pas F. parsivesti A. Tai nepatiko F. ir jos dukrai. Tada ji jį parsivedė, A. atsisveikino su svečiais ir maždaug po 15 minučių visi svečiai išėjo į koridorių. Kai jos buvo koridoriuje, pro atviras duris ėmė šaukti F.„ -Kas yra bled, ko čia triukšmaujat“. Ji jai atsakė ramiu tonu, kad tiesiog išlydi svečius. Tada prie jos atbėgo F. dukra ir ėmė rankomis „skerečiotis“ ir šaukti, ko jos čia triukšmauja ir panašiai. Tuo metu ji jai jokio smūgio nesudavė, tik šūkavo. Jos svečiai pasakė, kad išeina ir lauks jos prie automobilio. Tik svečiams išėjus, F. dukra viena ranka čiupo jai už plaukų ir timptelėjo, ji pajuto fizinį skausmą. Ji automatiškai besigindama kaire ranka stumtelėjo ja į pasmakrę, dešinėje pusėje. Tada ji įbėgo pas mamą į butą, o ji nuėjo užsirakinti savo buto duris, nes ketino eiti į lauką pas laukiančius svečius. Tada ji jau ketino eiti į lauką, prie išėjimo į laiptinę prie jos priėjo F. su dukra. F. dukra išsižiojo ir parodė jai kairėje pusėje išpuvusį šoninį dantį ir abi ėmė ją kaltinti, kad ji jai išmušė dantį, kad dabar ji juos turės sudėti. Kadangi jai rūpėjo išlydėti svečius, tai ji su jomis į kalbas nesileido ir nulipo laiptais į apačią. Tuo metu jokių smūgių jai nesudavė. Išlydėjusi svečius ji sau ramiai grįžo į savo ketvirtą aukštą. Tik pradarius laiptinės duris, ji pamatė, kad vienoje pusėje stovi už durų dešinėje F., o kitoje kairėje pusėje jos dukra, kaip suprato jos laukė jos sugrįžtant. Jos ją tiesiog išgrūdo į laiptinę, tačiau, kaip ji pasakyti negali, nes viskas įvyko staiga, ji net nespėjo sureaguoti. Laiptinėje abi ėmė ją daužyti kumščiais į galvos sritį, smūgių buvo daug, kiek, ji pasakyti negali, kažkokiu momentu ji ėmė alpti. Ji atsirėmė į radiatorių ir susigūžė iš skausmo. Pakėlė akis ir pamatė, kaip F. dukra pakėlė koją ir spyrė jai į galvos sritį. Tada ji bandė spirti dar kartą, bet jos vyras ją nutempė nuo jos. Tuo metu F. irgi kažkas tempė atgal, bet kas nematė. Daugiau jai smūgių suduota nebuvo. Išsilaisvinusi ji puolė bėgti į savo butą. Koridoriuje daugiau žmonių nebuvo, tik girdėjo, kad didelis triukšmas sklido iš F. buto. Parbėgusi į namus ji bendruoju pagalbos numeriu 112 išsikvietė policiją ir GMP. Tuo metu jos sugyventinio namuose nebuvo. Labai greitai atvyko policija ir GMP. Jiems atvykus, kai GMP ją apžiūrėjo, ji sutiko detalesnei apžiūrai vykti į ligoninę, tai reikėjo nueiti į butą, kad pasiimti asmens dokumentą ir švarkelį. Tada ji pamatė, kad koridoriuje pareigūnai kalbasi su F. ir jos sugyventiniu, jos dukra ir jos vyru ar sugyventiniu bei jos sugyventinis. Matė, kad jiems visiems buvo tikrinamas girtumas. Ar buvo daugiau žmonių, ji nežino, bet jai atrodo, kad ne. GMP automobiliu ji buvo išvežta į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur po apžiūros buvo išleista į namus. Dar nori papildyti, kad įvykio metu ji buvo neblaivi, ją užpuolusios moterys taip pat. Anksčiau su kaimynais nėra konfliktavusi, toks konfliktas įvyko pirmą kartą. Civilinio ieškinio teikimo tvarka jai išaiškinta, šiai dienai ji dar nėra apsisprendusi, jį pateiks vėliau. Daugiau nieko papildyti neturi (1 t., b. l. 42–46).
2024 m. rugpjūčio 18 d. surašytas tarnybinis pranešimas ROIK 0124000513451, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d., 22.08 val., gautas VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės Priėmimo skyriaus slaugytojos pranešimas, kad GMP 17.42 val. pristatė Ž. K., diagnozė galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, ambulatoriškai (1 t., b. l. 26).
2024 m. rugpjūčio 19 d. asmens apžiūros protokolu apžiūrėta nukentėjusioji Ž. K.. Protokole nurodyta, kad apžiūrima moteris vilki juodos spalvos kelnes, juodos spalvos palaidinę ir rudą raštuotą švarkelį. Apžiūrint moterį ant jos kairiojo skruosto matoma kraujosruva, kurios dydis užfiksuotas telefonu su masteline liniuote. Taip pat kraujosruva matėsi ir ant dešinio smilkinio, kuri taip pat su masteline liniuote užfiksuota. Tęsiant apžiūrą, matėsi paraudimai ir patinimai ant dešinės rankos riešo, dešinės rankos alkūnės. Nurodyti sužalojimai buvo fiksuojami tarnybiniu telefonu ir masteline liniuote. Daugiau sužalojimų asmens apžiūros metu nesimatė. Apžiūros metu buvo fotografuota, nieko nepaimta (1 t., b. l. 61–70).
2024 m. rugpjūčio 20 d. Specialisto išvada Nr. 911/2024(04). Iš specialisto išvados matyti, kad Ž. K. padarytos kraujosruvos abiejuose skruostuose, kairiame momenyje ir kairiame dilbyje. Ž. K. nustatyti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 76).
2024 m. rugpjūčio 25 d. apžiūrėta įvykio vieta. Protokole užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Fotografuota (1 t., b. l. 18–23).
2024 m. rugpjūčio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kurio ID 95449100520. Skambučio pradžia 2024 m. rugpjūčio 17 d., 17:04:25 val., 2 min. 17 s. trukmės. Ikiteisminio tyrimo duomenimis apie tarnybų reikalingumą Bendrajam pagalbos centrui pranešė Ž. K.. Garso įraše girdimas moterų – Bendrojo pagalbos centro operatorės ir pranešėjos Ž. K. balsai. Ž. K. pranešė, kad ją sumušė su rankomis ir kojomis moteris su dukra. Galva sudaužyta, sutinusi (1 t., b. l. 36–38).
2024 m. rugpjūčio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai. Peržiūrint įrašus naudota vaizdo peržiūrėjimo programa. Fiksuoti momentai turintys įtakos ikiteisminiame tyrime. Apžiūrint vaizdo ir garso įrašą „PSS-20240817-171811UTC+0300“, įvykio vietoje 2024 m. rugpjūčio 17 d., 17.18 val., daugiabučio namo – (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 13 min. 28 s. Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnai užlipa laiptais. Pareigūnus pasitinka Ž. K.. Girdėti, kai pareigūnas klausia ar yra svečių. Ž. K. nurodo, kad išvažiavo. Vaizdo įraše girdėti, kai Ž. K. pasakoja: „ -Du „bambaliukus“ išgėrėm su „švogeriu“. Daug šeimos čia buvo, keli žmonės iškeliavo į koridorių. Ten užsipuolė moteris, pradėjo daužyti su dukra, spardyti, už plaukų tąsyti“. Matoma, kai koridoriumi ateina moteris ir sako: „ - Ar tu pasakojai, kaip mano dukrai dantis išmušei?“ Pareigūnas klausia, kas pirma trenkė. Matoma, kai moteris ranka parodo į Ž. K.. Ž. K. nurodo, kad atėjo moters dukra ir pradėjo plaukus tąsyti, o Ž. K. delnu per veidą tik palietė. Matyti, kaip pareigūnė patikrina Ž. K. neblaivumą, nustatomas 2,17 prom. neblaivumas. Matyti, kad atvyko GMP medikai. Vaizdo įraše matyti, kaip medikai apžiūri Ž. K. , kuri nurodo 13:24: „- Dėjo į sieną, dėjo kaip norėjo, iš kojos į galvą daužė, bet galvoje žaizdos nėra, nes iš kumščių davė“. Girdėti, kai medikė teigia, kad žaizdų, guzų nėra. Pareigūnui pasiteiravus, su kuria moterimi mušėtės, Ž. K. nurodo, kad abi mušė. Ž. K. nurodo, kad nori vykti į gydymo įstaigą apžiūrai. Vaizdo įraše matyti, kai pareigūnai nueina koridoriumi į butą pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matyti, kai iš buto išeina 3 vyriškiai, moteris ir jos dukra. Matyti, kaip pareigūnas patikrina dukros neblaivumą, nustatomas 1,55 prom. neblaivumas. Vaizdo įraše girdėti, kai dukra nurodo, kad jai dantį išmušė, galėjo kviesti policiją, bet nekvietė. Matyti, kaip pareigūnas patikrina dukros mamai neblaivumą, nustatomas 2,08 prom. neblaivumas. Vaizdo įraše girdėti, kai dukra nurodo, kad jai „dėjo“ į dantis ir iškvietė policiją. Dukra rodo savo kairės pusės dantį. Pareigūnas nurodo, kad jei pretenzijų turi, kitą dieną atvykti į policijos komisariatą. Pareigūnai atsisveikina ir išeina. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240817-171814UTC+0300“. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo įrašo trukmė 13 min. 23 s. Stebima kito pareigūno kūno kamera, analogiška prieš tai esančiam vaizdo įrašui (1 t., b. l. 39–41).
2024 m. rugsėjo 5 d. liudytojas A. Š. parodė, kad Ž. K. yra jo sugyventinė. 2024 m. rugpjūčio 17 d. pas Ž. turėjo atvažiuoti giminaičiai, todėl ji ruošė maistą svečiams, o jis apie 11.00 val. nuėjo pas kaimynę F., kurios pavardės nežino, buto numerio nežino, bet kitame koridoriaus gale nei jie. Tuo metu buvo – F., jos vyras N. ir atvykusi dukra su sugyventiniu J., daugiau jų duomenų nežino. Jie jau buvo neblaivūs ir jie visi vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, degtinę. Apie 13-14 val., tiksliai laiko pasakyti negali, atėjo Ž. ir jį išsivedė į namus. Tuo metu jokių pykčių nebuvo. Atvykus svečiams jie su Ž. buvo namuose su svečiais. Jis, Ž., jos „švogeris“ ir jos sesuo vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė brendį. Kadangi buvo namuose daug žmonių, tai buvo labai karšta, tai buto durys ir langai buvo praviri. Kažkokiu momentu jis vėl nuėjo pas F. Apie 16 val., tiksliai laiko nepamena, Ž. vėl atėjo pas F. ir pasakė, kad svečiai jau ruošiasi į namus ir, kad eitų atsisveikinti su jais. Ž. išėjo išlydėti svečių į lauką, o jis liko bute. Po kokių 10 minučių išgirdo triukšmą, kuris sklido iš koridoriaus. Tai buvo riksmai, girdėjo šaukiant Ž., tai išbėgo pasižiūrėti kas vyksta. Kadangi koridoriuje nieko nebuvo, tai bėgo link laiptinės, nes riksmai sklido nuo ten. Laiptinėje jis pamatė, kaip F. ir jos dukra muša Ž., jos jai trankė kumščiais į galvą. Kiek sudavė smūgių jis nepasakys, bet jų buvo daug. Ar, kuri spyrė koja, ar ne, jis pasakyti negali, nes vyko viskas labai greitai, jis puolė gelbėti Ž. Nutempė nuo jos F.. Staiga atbėgo N. ir J., kurie padėjo atskirti nuo Ž. F. dukrą. Tuo metu nei laiptinėje, nei koridoriuje daugiau žmonių nebuvo. Kai Ž. išsilaisvino, ji nubėgo į savo butą, kiek žino ji išsikvietė policiją ir GMP. Jis tuo metu buvo bute. Atvykus policijai jis išėjo į koridorių, kur buvo ir F. su vyru, jos dukra su J., ką pareigūnams jos pasakojo, jis negirdėjo. Netrūkus atvyko GMP ir GMP automobiliu Ž. buvo išvežta į ligoninę, bet jos nepaguldė, ji į namus grįžo pačią dieną. Po įvykio F. Ž. neatsiprašė, ji elgiasi, kaip nieko nebūtų įvykę. Kodėl F. su dukra užsipuolė Ž., jis nežino, nes anksčiau jos sutarė gerai, konfliktų nėra buvę. Dar nori papildyti, kad N. jam buvo užsiminęs, kad F. dukra jam rašė SMS ir klausė, kiek Ž. paimtų pinigų, kad neiškeltų bylos. Pats tos žinutės nematė. Daugiau nieko papildyti neturi (1 t., b. l. 87–90).
2024 m. rugsėjo 17 d. liudytojas N. A. parodė, kad F. A. yra jo sutuoktinė ir jam yra išaiškinta teisė, kad gali atsisakyti duoti parodymus apie savo sutuoktinę, ar neatsakyti į kai kuriuos jam pateiktus klausimus. Jis sutinka duoti parodymus. Maždaug prieš tris savaites, datos nepamena, pas juos į svečius buvo atvykusi F. dukra L. K. su savo sugyventiniu J., pavardės jis nežino. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Apie pietus, ar po pietų, laiko tiksliai pasakyti negali, F. su L. ėjo į bendrojo naudojimo tualetą, esantį kitame koridoriaus gale. Tuo metu pas juos buvo užėjęs Ž. sugyventinis A., pavardžių nežino, jie gyvena tame pačiame 4-ame aukšte, kaip ir jie, buto numerio nežino. Jie su A. ir J. buvo prie durų, buto viduje. Būnant namuose išgirdo šaukiant Ž: „ - Ką čia šūkaujat, pas jį yra svečių“, ar kažką panašaus. Jie tada visi trys išėjo į koridorių ir tuo metu pamatė, kaip Ž. sudavė vieną kartą delnu L. į veido sritį, bet į kurią pusę, jis nepamena. Jos abi susistumdė, F.stojo į vidurį. Jis nematė, kad L., ar F. būtų sudavę, kokį smūgį Ž. Viskas vyko koridoriuje. Jie irgi priėjo prie jų, J. pasiėmė L., jis F. ir visi sugrįžo į savo butą, o A. nusivedė į namus Ž. Jis nematė, kad Ž. veidas būtų sužalotas. Daugiau pašalinių asmenų koridoriuje tuo metu nebuvo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie buvo pas juos atėję ir patikrino jų girtumus, ką Ž. sakė pareigūnams, jis nežino. Ji yra konfliktiška asmenybė ir mėgstanti vadovauti visiems koridoriaus gyventojams, alkoholinius gėrimus su savo sugyventinių vartoja kiekvieną dieną ir tarpusavyje pykstasi, triukšmauja, būdama neblaivi, kabinėjasi prie kaimynų ir provokuoja. Daugiau nieko papildyti neturi (1 t., b. l. 112–115).
2024 m. spalio 4 d. tarp nukentėjusiosios Ž. K. ir įtariamosios F. A. atlikta akistata. Nukentėjusioji Ž. K. parodė, kad 2024 m., maždaug prieš 2 mėnesius, dabar datos nepamena, apie 16-17 val., laiko taip pat nepamena, jai išlydėjus svečius ir grįžtant į namus, priėjus prie 4 aukšto laiptinės, pradarius duris, ji buvo F. ir jo dukros išstumta į koridorių. Jos abi ją koridoriuje pradėjo kumščiais daužyti į galvą. Kiek kartų sudavė – nepasakys, bet buvo daug. F. dukra jai vieną kartą įspyrė į galvą. Ji tada pastebėjo, kad jas abi kažkas nutempė nuo jos į koridorių. Ji tada nuėjo į savo kambarį ir išsikvietė GMP ir policiją. Įtariamosios F. A. paklausus ar ji sutinka su tokiais parodymais, ši atsakė, kad nesutinka. Ji ėjo su savo dukra L. K. ketvirto aukšto koridoriumi, kiek buvo valandų – nepameną. Kažkur apie pietus. Ž. jas apšaukė, kad jos per garsiai šūkauja, nes ji turi svečių. Tada Ž. trenkė vieną kartą jos dukrai į veido sritį. L. bandė pulti ant Ž., bet tuo metu į koridorių išbėgo jos vyras N. ir Ž. sugyventinis, jas atskyrė ir jos grįžo į namus. Ž. nei ji, nei jos dukra jokių smūgių nesudavė. Paklausus nukentėjusiosios Ž. K. ar ji sudavėte smūgį F. dukrai į veido sritį, ši atsakė, kad sudavė, nes einant koridoriumi jai kibo į plaukus, todėl ji jai sudavė vieną kartą į smakrą, į kairę pusę. O kai išlydėjo svečius, jos abi jau jos laukė. Nukentėjusioji Ž. K. nurodė, kad įvykio metu buvo vartojusi alkoholio, bet viską gerai pamena. Įtariamoji F. A. nurodė, kad taip pat buvo išgėrusi, bet įvykio aplinkybes pamena gerai (1 t., b. l. 51–54).
2024 m. spalio 4 d. tarp nukentėjusiosios Ž. K. ir liudytojo N. A. atlikta akistata. Nukentėjusioji Ž. K. parodė, kad ėjo pas F. A. pasakyti savo sugyventiniui A. Š., kad ruošiasi išvažiuoti svečiai ir eitų jų išlydėti. Tai pasakiusi ėjo į namus, ją koridoriuje pasivijo F. dukra ir puolė „į plaukus“. Vos juos timptelėjo, o ji gindamasi sudavė vieną kartą į smakrą. Tuo metu į koridorių buvo išėjusi ir F.. Po to, kai ji išlydėjo svečius ir grįžo iš lauko, ją priėjus prie 4 aukšto laiptinės ir pradarius duris, F.ir jo dukra išstūmė į koridorių. Jos abi ją koridoriuje pradėjo kumščiais daužyti į galvą, tačiau, kiek kartų sudavė nepasakys, bet buvo daug. F. dukra jai dar vieną kartą įspyrė į galvą. Ji tada pastebėjo, kad jas abi nutempė nuo jos į koridorių. Matė, kad dukrą nutempė jos sugyventinis, o kas nutempė F. – nebepamatė, nes buvau susirietusi. Grumtynių metu bandė skambinti policijai, bet jai atrodo, kad F. dukra atėmė telefoną. Tada ji nuėjo į savo kambarį ir N. atnešus jai telefoną, ji išsikvietė GMP ir policiją. Liudytojas N. A. nurodė, kad iš dalies sutinka su tokiais parodymais ir gali paaiškinti, kad maždaug prieš mėnesį ar daugiau, pas juos į svečius buvo atvykusi jo sutuoktinės F. dukra L. K. su savo sugyventiniu J.. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Apie pietus, laiko dabar tiksliai nepamena, F. su L. ėjo į bendrojo naudojimo tualetą, esantį kitame koridoriaus gale. Tuo metu jis buvo namuose, svečiuose tuo momentu dar buvo užėjęs Ž. sugyventinis A. Jam, A. ir J. būnant kambaryje, išgirdo šaukiant Ž.: „ - Ką čia šūkaujat, pas mane yra svečių“, ar kažką panašaus. Jie visi trys išėjo į koridorių ir tuo metu pamatė, kaip Ž. sudavė vieną kartą delnu L. į veido sritį, kaip minėjo, į kurią pusę nepamena. Jos abi susistumdė, F. stojo į vidurį. Jis asmeniškai nematė, daugiau, kad kuri nors būtų sudavusi smūgius, tik tą vieną L.. Viskas vyko koridoriuje, o ne laiptinėje. Jie priėjo prie jų, J. pasiėmė L., o jis F. ir visi sugrįžo į savo butą, o A. nusivedė į namus Ž.. Daugiau pašalinių asmenų koridoriuje tuo metu nebuvo. Nematė, kaip L. atėmė Ž. telefono ir mobilaus ryšio telefono jis Ž. nenešė. Po įvykio L. jam rašė SMS žinutes, bet ji tik klausė, kaip jaučiasi mama ir Ž., kad negražiai gavosi, kad apsistumdė. Šių susirašinėjimų jis neturi, nes pasikeitė telefoną. Kalbėjo apie tai su Ž., bet apie jokius pinigus kalbos nebuvo. Nukentėjusioji Ž. K. nurodė, kad, kai sudavėte smūgį F. dukrai, koridoriuje buvo F. Ji girdėjo iš F. buto triukšmą, bet ar kas buvo išėję daugiau į koridorių ji nepastebėjo. Tiek jos, tiek F. buto durys buvo praviros (1 t., b. l. 57–60).
2024 m. spalio 22 d. tarp liudytojo A. Š. ir įtariamosios F. A. atlikta akistata. Liudytojas A. Š. parodė, kad datos ir laiko dabar nepamena, bet gali būti rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį, pas jo sugyventinę Ž. K. buvo atvykę svečiai. Jis ryte nuėjo pas F. į kitą koridoriaus galą. Pas ją tuo metu buvo jos vyras N., svečiavosi dukra su sugyventiniu J.. Šie jau buvo neblaivūs ir jie visi vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, degtinę. Kažkuriuo metu atėjo Ž. ir jį išsivedė namo, nes atvyko svečiai. Jis, Ž., jos „švogeris“ ir jos sesuo vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė brendį. Vėliau Jis vėl nuėjo pas F.. Apie 16 val., tiksliai laiko nepamena, Ž. vėl atėjo pas F. ir pasakė, kad svečiai jau ruošiasi į namus ir, kad eitų atsisveikinti. Ž. išėjo išlydėti svečių į lauką, o jis liko savo kambaryje. Po kokių 10 minučių išgirdo triukšmą, kuris sklido iš koridoriaus. Girdėjo, kaip šaukė Ž., todėl išbėgo į koridorių. Koridoriuje nieko nebuvo, riksmai sklido iš laiptinės. Laiptinėje jis pamatė, kaip Fa. ir jos dukra muša Ž., jos jai trankė kumščiais į galvą, kiek sudavė smūgių jis nepasakys, bet jų buvo daug. Ar, kuri nors spyrė koja, jis pasakyti negali, nes vyko viskas labai greitai. Jis puolė gelbėti Ž.. Nutempė nuo jos F. Tada atbėgo N. ir J., kurie padėjo atskirti nuo Ž. F. dukrą. Tuo metu nei laiptinėje, nei koridoriuje daugiau žmonių nebuvo. Uždavus klausimą įtariamajai F. A. ar ši sutinka su tokiais parodymais., ši atsakė – ne. Ji su savo dukra L. K. ėjo koridoriumi, valandų nepamena. Ž. jas apšaukė, kad per garsiai šūkauja, nes ji turi svečių. Ji net nespėjo sureaguoti, kaip Ž. trenkė vieną kartą jos dukrai į veido sritį. L. tada puolė ant Ž., jos apsistumdė, bet tuo metu į koridorių išbėgo jos vyras N. ir Ž. sugyventinis (iš savo kambario) ir jas atskyrė. Jos grįžo į namus. Ž.i nei ji, nei jos dukra jokių smūgių nesudavė. Uždavus klausimą liudytojui A. Š. ar dėl išgerto alkoholio kiekio jis prisimena visas įvykio aplinkybes, šis nurodė, kad taip. Įtariamoji F. A. nurodė, kad įvykio aplinkybes pamena gerai. Po įvykio, tą dieną, daugiau Ž. susitikę nebuvo, nes ją išvežė GMP. Ji nežino kas iškvietė GMP, gal pati Ž. K.. Pas juos jau buvo policija. Liudytojas A. Š. paaiškino, kad Ž. K. skundėsi, jog jai svaigsta galva, matė, kad jai buvo patinęs skruostas, galva. Kuris skruostas – dabar nepamena. Liudytojas ir įtariamoji vienas kitam daugiau klausimų neturėjo (1 t., b. l. 95–98).
2024 m. spalio 23 d. tarp liudytojo A. Š. ir liudytojo N. A. atlikta akistata. Liudytojas A. Š. parodė, kad rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį, datos dabar nepamena, pas jo sugyventinę Ž. K. buvo atvykę svečiai. Jis tuo metu buvo pas kaimynus N. ir F., jų butas irgi ketvirtame aukšte, tik kitame koridoriaus gale. Pas N. su F. svečiavosi F. dukra, kurios anketinių duomenų nežino, su draugu J. Jie visi buvo neblaivūs, jis taip pat. Pas juos jie visi toliau vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, degtinę. Kiek buvo valandų, jis nepamena, atėjo Ž. ir pasakė, kad atvyko svečiai ir jie išėjo į namus. Namuose jis ir toliau vartojo alkoholį, su Ž.e, jos „švogeriu“ ir seserimi gėrė brendį. Kažkokiu momentu jis vėl buvo nuėjęs pas F. Jam atrodo, kad apie 16 val., tiksliai laiko dabar nepamena, Ž vėl atėjo pas F ir pasakė, kad svečiai jau ruošiasi į namus ir, kad eitų atsisveikinti. Išlydėjus svečius, jis liko namuose, o Ž. ėjo jų išlydėti į lauką. Po kokių 10 minučių išgirdo triukšmą, kuris sklido iš koridoriaus. Šaukė, klykė Ž., tai išbėgo į koridorių. Koridoriuje nieko nebuvo, riksmai sklido iš laiptinės. Išbėgęs į laiptinę pamatė, kad F. ir jos dukra tranko kumščiais Ž į galvą, kiek sudavė smūgių, jis nepasakys, jų neskaičiavo, bet buvo daug. Jis nematė, kad kuri butų Ž spyrusi, nes skubėjo išgelbėti Ž. Jis nutempė nuo jos F., o netrukus atbėgęs N. ir J., padėjo atskirti nuo Ž. F. dukrą. Įvykio metu nei laiptinėje, nei koridoriuje daugiau žmonių nebuvo. Svečiai jau buvo išvykę. Atskyrus jas, jis su Ž. nuėjo į savo kambarį, o N. su žmona ir jos dukra bei J. į savo kambarį. Liudytojas N. A. parodė, kad nesutinka su A. Š. parodymais. A. visą laiką buvo pas juos, jis buvo tik nuėjęs pasitikti svečių, po ko sugrįžo, o Ž. vis lakstė pasikviesti. Pas juos A. buvo iki tol, kol begeriant alkoholį išgirdo triukšmą koridoriuje. Tuo metu F.su dukra L. buvo išėjusios į tualetą. Tada jis, A. ir J. išbėgo į koridorių. Jis pamatė, kaip Ž. sudavė vieną smūgį L. į veidą ir jos abi apsistumdė. Nematė, ar kuri buvo suėmusi už plaukų. Ar Ž. sudavė delnu, ar kumščiu, pasakyti negali. Smūgių daugiau suduota nebuvo, F. stojo į vidurį ir skyrė jas, o jie visi padėjo. Išskyrus, A. nuėjo su Ž. į savo kambarį, o jie – į savo. Tą dieną su Ž. daugiau konfliktų nebuvo. Ir jam atrodo, kad A. daugiau atėjęs nebuvo. Liudytojo A. Š. parodė, kad po konflikto Ž. skundėsi, kad svaigsta galva ir jis pats matė, kad buvo ištinusi galva, skruostas, ji išsikvietė GMP ir buvo išvežta apžiūrai į ligoninę (1 t., b. l. 103–107).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
Kaltinamųjų F. A. ir L. K. veika jų prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jos, veikdamos kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, nežymiai sužalojo nukentėjusiąją Ž. K., o būtent: išstūmė nukentėjusiąją Ž. K. į laiptinę, kur jai kumščiais F. A. sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, bet nemažiau kaip keturis, į galvos sritį, po ko L. K. spyrė dar vieną kartą į galvos sritį, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai Ž. K. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: kraujosruvas abiejuose skruostuose, kairiame momenyje ir kairiame dilbyje.
Dėl F. A. bausmės
Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstant tai, kad nusikalstamą veiką jos padarė būdamos recidyvistėmis, teismas vadovaujasi 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 27 straipsnio redakcija, švelninančia asmens padėtį, kuri numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamoji F. A., prieš šios nusikalstamos veikos padarymą, buvo teista 6 kartus, už paskutinius nusikaltimus teistumas neišnykęs, dalis kaltinamosios padarytų nusikaltimų buvo smurtinio pobūdžio. Teismo vertinimu, tokie duomenys sudaro pagrindą kaltinamąją pripažinti recidyviste ir laikyti tai jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis; 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamosios F. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai).
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Kaltinamoji F. A. teista, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 67–74), padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra viena jos atsakomybę lengvinanti ir trys sunkinančios aplinkybės, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 75–88), nedirbanti (1 t., b. l. 89–90). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajai skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas 6 mėnesiams (BK 50 straipsnis). Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti kaltinamąją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
Byla teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji pripažino savo kaltę, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu, skiriant 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimi bei 6 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktais, kaltinamajai F. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, įpareigojant nuteistąją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą išklausant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 50, 75 straipsniai).
Kaltinamajai F. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 4–7) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Dėl L. K. bausmės
Kaltinamoji L. K., prieš šios nusikalstamos veikos padarymą, buvo teista 7 kartus, už paskutinį nusikaltimą bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs, dalis kaltinamosios padarytų nusikaltimų buvo smurtinio pobūdžio. Teismo vertinimu, tokie duomenys sudaro pagrindą kaltinamąją pripažinti recidyviste ir laikyti tai jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis; 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamosios L. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai).
Kaltinamoji L. K. teista, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 100–111), padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra viena jos atsakomybę lengvinanti ir trys sunkinančios aplinkybės, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 112–144), nedirbanti (2 t., b. l. 92–93). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajai skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas 6 mėnesiams (BK 50 straipsnis). Tokia bausmės rūšis ir trukmė, teismo nuomone, turi priversti kaltinamąją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
Byla teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji pripažino savo kaltę, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirtina galutinė bausmė – 7 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, L. K. į bausmę įkaityti pagal Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendį atliktos bausmės laiką.
Kaltinamajai L. K. paskira kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 163–166), panaikintina.
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Kaltinamosioms F. A. ir L. K. pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 114,32 Eur žalai, patirtai dėl nukentėjusiosios gydymo. Kadangi patirta žala yra patvirtinta rašytiniais rodymais (2 t., b. l. 120–126) iš kaltinamųjų F. A. ir L. K. solidariai civilinės ieškovės naudai priteistina 114,32 Eur žalos patirtos dėl Ž. K. gydymo.
Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktų pažymų: 2025 m. balandžio 4 d. Nr. APD-2025-04114, 2025 m. balandžio 10 d. APD-2025-0424, 2025 m. gegužės 12 d. Nr. APD-2025-05649, 2025 m. gegužės 27 d. Nr. APD-2025-06420 ir 2025 m. gegužės 29 d. Nr. APD-2025-06509, matyti, kad dėl kaltinamosioms ir nukentėjusiajai teiktos antrinės teisinės pagalbos buvo patirta 789,58 Eur išlaidų (3 t., b. l. 16–27, 52–58, 73–78, 80–86). Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamosioms gynėjai buvo paskirti teismo iniciatyva, abi kaltinamosios nedirba, pastovių pajamų negauna, be to L. K. nuteista realia laisvės atėmimo bausme, todėl teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodytos sumos iš kaltinamųjų neturi būti išieškotos (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Taip pat nepriteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos už nukentėjusiajai Ž. K. paskirtą advokatą, nukentėjusioji šioje byloje civilinio ieškinio nebuvo pareiškusi. Teismo nuomone, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamųjų šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir nebūtų teisingas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. kompaktiniai diskai, paliktini prie bylos, kaip bylos medžiagos dalis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,
nusprendžia:
F. A. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti F. A. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi ir 6 dalies 6, 7,8 ir 10 punktais, kaltinamajai F. A. paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,
- dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą išklausant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,
- būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) pripažinti F. A. recidyviste.
Kaltinamajai F. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nepriteisti iš F. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
L. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti L. K. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę bausmę – 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, L. K. į bausmę įkaityti pagal Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendį atliktos bausmės laiką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) pripažinti L. K. recidyviste.
Kaltinamajai L. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Nepriteisti iš L. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti solidariai iš F. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šiaulių teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188784026, 114,32 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų ir 32 ct) žalos, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą numeris (duomenys neskelbtini).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. kompaktinių diskų, palikti prie bylos, kaip bylos medžiagos dalį.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.