- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-27
- Bylos Nr.
- T-991-1095/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-2-00038-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Andriaus Bespalovo teikimą dėl M. G. paskirtos baudos bausmės pakeitimo kita bausme.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. G. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį galutine 4 MGL (150,64 Eur) baudos bausme.
Šalies argumentai
Antstolis Andrius Bespalovas kreipėsi į teismą, prašydamas M. G. paskirtą baudą pakeisti kita bausme. Antstolis nurodė, kad M. G. baudos nemoka, turto, iš kurio būtų galima išieškoti baudą, neturi, sąskaitos areštuotos, tačiau lėšų jose nėra, jo gyvenamoji vieta nustatyta užsienyje, kur jis galimai gauna pajamas. Antstolio teigimu, nuteistasis vengia mokėti baudą ir nėra galimybės iš nuteistojo baudą išieškoti priverstinai.
Prokurorė teismo posėdyje prašo teikimą tenkinti, nes nuteistasis pats sutiko, kad teismo baudžiamuoju įsakymu jam būtų skirta bauda, žino apie jos paskyrimą, tačiau nors baudos suma nėra didelė, jos nemoka. Dėl to galima teigti, kad nuteistasis vengia mokėti baudą, kuri turėtų būti pakeista į laisvės apribojimą.
Šalies argumentai
Antstolis Andrius Bespalovas teismo posėdyje nedalyvavo, pareiškime prašoma jį nagrinėti antstoliui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje taip pat nedalyvavo ir nuteistasis M. G., jam adresuoto teismo šaukimo į pirmą posėdį nurodytu adresu nepavyko įteikti, o į antrą posėdį policijai nepavyko atvesdinti M. G., nes nenustatė jo buvimo vietos.
Esant tokioms aplinkybėms, antstolio pareiškimas išnagrinėtas nedalyvaujant antstoliui ir nuteistajam, nes jų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 47 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Iki 2019 m. liepos 6 d. galiojusioje BK 47 straipsnio 8 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu, tačiau BK 47 straipsnio 8 dalies redakcijoje, galiojančioje nuo 2019 m. liepos 6 d., nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Toks BK 47 straipsnio 8 dalies pakeitimas, kaip nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, nes numatytas baudos pakeitimas į švelnesnę bausmę, nei buvo anksčiau, turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis).
Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).
Nagrinėjamu atveju antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas M. G. paskirtą baudą pakeisti kita bausme, tačiau nenurodydamas, kokia bausme prašo pakeisti M. G. paskirtą baudą.
Dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais pažymėtina, kad šiuo atveju to padaryti nėra galimybės dėl to, jog nuteistasis nedavė sutikimo atlikti viešuosius darbus, o pagal BK 47 straipsnio 7 dalį toks jo sutikimas yra būtinas, nes teismas baudą gali pakeisti viešaisiais darbais tik nuteistojo sutikimu. Taigi neegzistuoja BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant bauda galėtų būti pakeista viešaisiais darbais.
Baudos pakeitimo laisvės apribojimu aspektu akcentuotina, kad tam būtina sąlyga – nustatymas, kad nuteistasis vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis šiame vykdymo procese jau du kartus kreipėsi į teismą dėl M. G. paskirtos baudos pakeitimo bausme, tačiau abu kartus antstolio teikimai buvo atmesti, t. y. nebuvo nustatytos sąlygos pakeisti baudą kita bausme (žr. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį byloje Nr. T-1329-830/2018 ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 11 d. nutartį byloje Nr. T-521-1105/2019). Po nurodytų antstolio teikimų netenkinimo situacija iš esmės nepasikeitė, nes nebuvo surinkti papildomi duomenys, kurie sudarytų pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad M. G. iš tikrųjų sąmoningai vengia sumokėti jam skirtą baudą, o ne priešingai, t. y. kad neturi objektyvių galimybių ją sumokėti.
Antstolio pareiškimo argumentas, kad M. G. gyvenamoji vieta nustatyta užsienyje, kur jis galimai gauna pajamas, yra tik prielaida, pagrįsta policijos 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu „Dėl M. G. paieškos“. Viena vertus, ši informacija apie asmens buvimą užsienyje yra pakankamai sena (neatnaujinta), o informacijos, kad jis ten dirba ir gauna pajamas, iš viso nėra. Policijos 2019 m. rugsėjo 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policijos pareigūnai bendravo su Panevėžyje gyvenančia M. G. mama M. G., kuri paaiškino, jog sūnų matė panašiai prieš kokias dvi savaites laiko. Tai reiškia, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog šiuo metu nuteistasis nuolat gyvena užsienyje, o ne Lietuvoje. Kita vertus, net jeigu informacija apie M. G. išvykimą gyventi į užsienį pasitvirtintų, tai savaime nereiškia, kad nėra galimybių iš jo išieškoti baudą (ji gali būti išieškoma ne tik Lietuvoje) ir ją reikia keisti kita bausme. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta galimybė teismui savo iniciatyva arba bausmę vykdančios institucijos teikimu asmeniui nuosprendžiu paskirtos baudos mokėjimą perduoti vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Tačiau tam šiuo metu dar trūksta naujausios informacijos, kuri patvirtintų, kad nuteistasis iš tikrųjų yra išvykęs nuolat gyventi į konkrečią užsienio valstybę.
Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad net jeigu būtų nustatytos sąlygos pakeisti M. G. skirtą baudą laisvės apribojimu (vengimas savu noru sumokėti baudą ir galimybių ją išieškoti nebuvimas), pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktį jam skirta 4MGL bauda turėtų būti keičiama į 4 laisvės apribojimo dienas, t. y. į itin trumpą laisvės apribojimo bausmės laiką, kurį ji turėtų būti vykdoma. Teismo vertinimu, dėl laisvės apribojimo bausmės vykdymo ypatumų (nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos) nagrinėjamu atveju antstolio kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, kol nėra išnaudotos visos galimybės išieškoti iš asmens baudą priverstinai, nėra proporcinga priemonė ir šiuo aspektu. Todėl teikimas netenkintinas ir antstolis turėtų imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą Lietuvoje arba išsiaiškinant, ar nuteistasis neturi objektyvių galimybių sumokėti baudą, ar nuteistasis vengia ją sumokėti ir ar būtų tikslinga baudos mokėjimą perduoti vykdyti užsienio valstybės kompetentingai institucijai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362, 364 straipsniais, teismas
nutaria:
Antstolio teikimą dėl M. G. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės pakeitimo kita bausme atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.