Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. dėl 2017 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. (2017-268-SPR)-8888 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo“ panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas Mindaugas Martinaitis skundo argumentų pagrindu prašo skundą patenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. ir jos atstovas advokatas Henrikas Mackevičius siūlo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismo posėdžio metu prašo pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą, nes skundą padavė advokato padėjėja, skundo padavimo metu neturėjusi vienerių metų advokato padėjėjos darbo stažo ir dėl to negalėjusi atstovauti pareiškėją.

Teismo posėdžio metu atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. su atstovu taip pat pareiškė prašymą sustabdyti administracinę bylą iki bus išnagrinėta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2743-676/2018 dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir kitų reikalavimų, kurioje priimtas sprendimas turės tiesioginės įtakos nagrinėjamoje byloje skundžiamam sprendimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sendvario seniūnijos 2017 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 2017-268-SPR-88 (toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo panaikinti pareiškėjo A. R. gyvenamosios vietos deklaracijos duomenys, adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. ir jos atstovui pareiškus prašymą palikti skundą nenagrinėtu, nes pareiškėjo vardu jį padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo, nagrinėtinos aplinkybės, susijusios su atstovavimo teisėtumu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio, įtvirtinančio teisę kreiptis gynybos į teismą, 3 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pagal ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 2 punktą, įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Atitinkamai ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismui teikiamą skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2018 m. sausio 1 d., t. y. bylai aktualiu laikotarpiu) 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios.

Nustatyta, kad pareiškėjo A. R. skundą, paduotą elektroninių ryšių priemonėmis 2017 m. rugpjūčio 30 d., pasirašė advokato padėjėja R. M., kuri pagal 2017 m. rugpjūčio 7 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. RH-28/2017 atstovavo pareiškėją. Iš teismo posėdžio metu 2018 m. vasario 13 d. pateiktų duomenų matyti, kad advokato padėjėja R. M. į advokatų padėjėjų sąrašus įrašyta 2016 m. spalio 14 d. Tai įrodo, kad advokato padėjėja skundo padavimo metu neturėjo vienerių metų advokato padėjėjo praktikos, todėl negalėjo būti pareiškėjo įgaliotoji atstovė ir pasirašyti skundo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytus apribojimus, yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai advokato padėjėjas paduoda skundą neatitikdamas Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalies kriterijų, vertinama, kad skundą padavė asmuo, neturintis tokios teisės ir dėl to turėtų būti nustatyti skundo trūkumai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-114/2011, 2017 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-357-575/2017). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai bylos nagrinėjimą (ar apeliacinį procesą) inicijuoja atstovaujamojo vardu netinkamai įgaliotas asmuo, tačiau atstovaujamasis aiškiai išreiškė valią dėl jo vardu pateikto skundo, jam pritaria ar jį patvirtina, laikoma, kad trūkumai buvo pašalinti ir teisminis procesas turi būti tęsiamas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-357-575/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2011).

Nagrinėjamoje byloje informacija apie tai, kad advokato padėjėja R. M. į advokatų padėjėjų sąrašus įrašyta 2016 m. spalio 14 d. ir neturėjo vienerių metų advokato padėjėjo praktikos gauta administracinės bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu. Bylos nagrinėjime dalyvaujantis pareiškėjas prašo bylą nagrinėti ir skundą patenkinti, aiškiai išreikšdamas savo valią dėl jo vardu paduoto skundo. Pareiškėją atstovauja advokatas Mindaugas Martinaitis, kuris taip pat prašo patenkinti atstovaujamojo skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčius tokiai situacijai, kai pareiškėjas siekia savo teisių gynimo teismo posėdžio metu prašydamas patenkinti skundo reikalavimą, palikus skundą nenagrinėtu dėl to, kad jis buvo paduotas neįgaliotojo asmens, pareiškėjas iš naujo turėtų kreiptis į teismą su tokiu pačiu reikalavimu, dėl to būtų vilkinamas procesas. Įvertinus šias aplinkybes ir aptartą teismų praktiką, siekiant operatyvaus bylos nagrinėjimo, nevilkinti proceso, taip pat į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas, konstitucinius teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, įgytų teisių apsaugos reikalavimus, esant išreikštai pareiškėjo tikrajai valiai, nustatytas procesinis pažeidimas dėl administracinės bylos inicijavimo teisme nelaikytinas esminiu, dėl kurio skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

Atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės atstovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. ir jos atstovui prašant sustabdyti administracinę bylą iki bus išnagrinėta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2743-676/2018, analizuotinos aplinkybės dėl šio prašymo pagrįstumo.

ABTĮ 100 straipsnio, numatančio administracinės bylos sustabdymo pagrindų sąrašą, 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2743-676/2018 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-12442-2017-4) pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir kitų reikalavimų.

Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą Teisėjų kolegijos vertinimu, gyvenamosios vietos deklaravimas civilinės teisės naudotis gyvenamąja patalpa nei suteikia, nei pakeičia, nei panaikina. Gyvenamosios vietos deklaravimas yra tik administracinė procedūra, kurios metu patvirtinama vieta, kurioje asmuo gyvena (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2015). Dėl to, kad faktinės gyvenamosios vietos nustatymui (gyvenamosios vietos deklaravimui) nėra reikšmės kaip civilinėje byloje bus išspręstas santuokos nutraukimas ir kaip tarp sutuoktinių bus padalintas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, kurio adresu pareiškėjas buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, nėra pagrindo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą.

Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad Nekilnojamojo turto registre A. R. vardu nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas ir namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šiame gyvenamajame name savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę trys asmenys: pareiškėjas A. R., A. R. ir jų sūnus A. R. A. R. ir A. R. yra sutuoktiniai. A. R. 2017 m. liepos 12 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sendvario seniūniją, prašydama panaikinti pareiškėjo A. R. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, nurodydama, kad jis ten negyvena. A. R. pateiktame prašyme aplinkybę, kad pareiškėjas negyvena nurodytu adresu, patvirtino kaimynystėje gyvenantys asmenys, jame pasirašydami. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sendvario seniūnija A. R. prašymu 2017 m. liepos 14 d. 9.00 val. atlikusi vietoje patikrinimą nusprendė, kad pareiškėjas A. R., nurodytu adresu negyvena. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sendvario seniūnija 2017 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 2017-268-SPR-88 panaikino pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis nurodytu adresu. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sendvario seniūnijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašto Nr. V4-133 matyti, jog skundžiamas sprendimas priimtas pagal A. R. 2017 m. liepos 12 d. prašymą, 2017 m. liepos 11 d. gyvenamosios vietos patikrinimo aktą, nustačius, kad pareiškėjas negyvena ginčo adresu. Teisiniu skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodytas Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 11 straipsnio 3 punktas ir valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-294 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių 68.1 punktas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas (toliau – Įstatymas) ir VĮ Registrų centro direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-294 patvirtintos Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės (minėta, toliau – Taisyklės).

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas (akto redakcija, galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d.) nustato gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas ir tvarką, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pateikimą, apskaitą, tvarkymą ir naudojimą, nevaržant asmenų teisės laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, laisvai išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai šios teisės varžomos kitų įstatymų ir tik jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą. Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Gyvenamosios vietos deklaravimo tikslai yra rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamąją vietą, gerinti viešąjį administravimą (Įstatymo 3 straipsnis). Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog deklaravimo duomenys taisomi, keičiami ir naikinami, jeigu patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Taisyklių (akto redakcija, galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2018 m. sausio 20 d.) 68.1 punkte nurodyta, jog deklaravimo duomenys naikinami, jeigu gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Taisyklių 70 punkte numatyta, jog sprendimą dėl deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ar naikinimo priima deklaravimo įstaigos vadovas. Sprendimas užregistruojamas Sprendimų dėl deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ir naikinimo registre (6 priedas). Pakeisti ar ištaisyti deklaravimo duomenys įrašomi į Gyventojų registrą. Gavusi patalpos savininko (bendraturčio) prašymą panaikinti negyvenančių asmenų deklaravimo duomenis, prieš priimdama sprendimą deklaravimo įstaiga privalo patikrinti, ar nurodytas asmuo (asmenys) nurodytu adresu tikrai negyvena.

Pagal aptartą teisinį reglamentavimą deklaravimo duomenys gali būti taisomi, keičiami ir naikinami, jeigu asmuo nurodytu adresu tikrai negyvena. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas spręsdamas analogiškus ginčus yra ne kartą akcentavęs, jog faktas, kad asmuo, kurio deklaruotą gyvenamąją vietą prašoma panaikinti negyvena savininko, besikreipiančio administracine tvarka dėl tokių duomenų panaikinimo, gyvenamojoje patalpoje, turi būti akivaizdus ir neginčijamas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-708-822/2015, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2015).

Iš byloje esančio Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2017 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 01-1-32555-17 matyti, jog pareiškėjui pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, kuri galimai padaryta 2017 m. birželio 26 d., 2017 m. birželio 28 d. 22.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytu nutarimu pareiškėjas įpareigotas nesilankyti A. R. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. birželio mėnesį gyveno adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo jam laikinai apribota galimybė ten gyventi. Atsakovė gyvenamosios vietos patikrinimą atliko 2017 m. liepos 14 d., kai pareiškėjui dėl objektyvios priežasties buvo suvaržytos teisės naudotis šia gyvenamąja patalpa ir jis negalėjo patekti į deklaruotą gyvenamąją vietą. Nurodyta aplinkybė turėjo būti žinoma trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. ir ji apie tai turėjo informuoti Seniūnijos darbuotojus patikrinimo metu. Sendvario seniūnija neinformavo pareiškėją apie nagrinėjamą A. R. prašymą, nepasiūlė jam pateikti duomenis apie savo faktinę gyvenamąją vietą. Skundžiamas sprendimas priimtas praėjus dviem dienoms po prašymo gavimo. Iš pareiškėjo paaiškinimų, kurių nepaneigė trečiasis suinteresuotas asmuo A. R., matyti, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), išvyksta iš Lietuvos Respublikos keliems mėnesiams, o po to grįžta ir jam reikalinga gyvenamoji vieta. Nenustatyta, kad Sendvario seniūnija šias aplinkybes tyrė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas spręsdamas analogiškas bylas savo praktikoje yra konstatavęs, kad deklaravimo įstaiga, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nuostatos taip pat įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuoja, jog skundžiamo sprendimo priėmimo metu nebuvo įrodymų, kurių pagrindu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sendvario seniūnija galėjo panaikinti pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Atsakovė nenustatė akivaizdaus ir neginčijamo fakto, kad A. R. ginčo gyvenamojoje patalpoje negyvena ir nesiekė tai padaryti, neinformavo pareiškėją apie pradėtą administracinę procedūrą, nevertino aplinkybių, kurios nustatytos bylos nagrinėjimo metu, nors jos egzistavo skundžiamo sprendimo priėmimo metu ir turėjo būti vertinamos. Atsakovė A. R. prašymą išnagrinėjo pažeisdama gero administravimo principą, Taisyklių 70 punktą bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Skundžiamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sendvario seniūnijos 2017 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 2017-268-SPR-88 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Sprendimas neteisėtas dėl to, kad jį priimant pažeistos pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Skundas tenkintinas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Pareiškėjas prašo priteisti 150 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti atlyginimą. Pateikė 2017 m. rugpjūčio 25 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 18 bei 2017 m. rugpjūčio 28 d. lėšų pervedimo nurodymą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pareiškėjo pateikta 2017 m. rugpjūčio 25 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 18 įrodo, kad pareiškėjas advokato padėjėjai R. M. už konsultaciją, dokumentų rengimą, skundo parengimą ir pateikimą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui sumokėjo 150 Eur. Nustatyta, kad advokato padėjėja R. M. skundo parengimo ir jo padavimo teismui metu negalėjo būti pareiškėjo įgaliotoji atstovė, nes neturėjo vienerių metų advokato padėjėjos darbo stažo ir dėl to negalėjo jį atstovauti, todėl pareiškėjo prašymas dėl 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už advokato padėjėjos teisinę pagalbą atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais,

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sendvario seniūnijos 2017 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 2017-268-SPR-88 dėl A. R. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo,

atmesti pareiškėjo A. R. prašymą dėl 150 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už advokato padėjėjos teiktą teisinę pagalbą priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba apeliacinės instancijos teismui.