Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2010-10-18 · Civilinė byla Nr. 2-117-569/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-10-18
Bylos Nr.
2-117-569/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Ieškovas
E. M.
Atsakovas
V. M.
Trečiasis asmuo
Ž. M.
Advokatai
Laima Markevičienė, Adolfas Račkauskas
Civiline byla Nr. 2-117-569/2010m.
Bylos kategorija 3.2.12; 3.2.5(S)ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010m. spalio 18d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė,sekretoriaujant Ritai Levickytei, dalyvaujantieškovei E. M.,ieškovės atstovui advokatui Adolfui Račkauskui,atsakovui V. M.,atsakovo atstovei advokatei Laimai Markevičienei,trečiajam asmeniui Ž. M.,

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui V. M., dalyvaujant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. M. paaiškino, kad 2005-05-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu jų vaikų Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu. Vaikams gyvenant su atsakovu, prasidėjo problemos dėl bendravimo su vaikais, nes atsakovas draudė vaikams bendrauti ir matytis su ja. Jai nežinant, atsakovas pakeitė gydymo įstaigą, atsakovui pakeitus gyvenamą vietą ar išvažiavus kur nors, ji apie tai nebūdavo informuota. Jai paskambinus, vaikai negalėdavo su ja kalbėti. Tuo metu vaikams prižiūrėti buvo samdoma moteris. Jai pagrasinus, kad kreipsis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, tik tada atsakovas leido bendrauti su vaikais. Tų pačių metų rugsėjo pabaigoje sūnus skambindavo jai ir klausdavo, kaip reikia paruošti maistą, sakė, jog valgyti daugiausia gaminasi patys, o kai atsakovas turi laiko, nuvažiuoja į kavinę. Dukra užsidarė savyje, nebenorėjo bendrauti nei su bendraamžiais, nei su suaugusiais. Sūnus jai skambindavo naktimis, kad galėtų su ja pasikalbėti. Pokalbio metu prasitardavo, kad yra didelių problemų bendraujant su atsakovo drauge, kad ji yra konfliktiška, nesupranta vaikų. Pokalbių metu išaiškėjo, kad atsakovas tebeturi problemų su alkoholiu. Po turto dalybų atsakovas visiškai vaikais nebesirūpindavo, pasidarė konfliktiškas ir nesukalbamas. Vaikų pasakojimu namai pasidarė nesaugūs, nestabilūs. Kalbant telefonu su sūnumi, ji vis dažniau išgirsdavo iš jo pasakymą, kad jis daugiau nebesugrįš namo, kadangi nebegali pakęsti ten tvyrančios įtampos. Ji jam pasakė, kad jis bet kada gali persikelti gyventi pas ją, todėl 2007m. balandžio mėnesio pabaigoje sūnus persikraustė gyventi pas ją ir gyvena iki šiol. Sūnui apsigyvenus pas ją, atsakovas sūnumi nesidomėjo. Matydama, kad vaikai nelanko jokių papildomų užsiėmimų, ji išsiaiškino, kuo jie norėtų užsiimti po pamokų. Sūnus pasirinko treniruočių salę, o dukra – dailės užsiėmimus. Vaikams susirgus, iš atsakovo pagalbos ji nesulaukdavo. Kad atsakovas turi problemų su alkoholiu, matyti iš pirminėje byloje prijungtos pažymos iš policijos, kurioje nurodyta, kad atsakovas vairavo automobilį būdamas neblaivus ir dar pasipriešino policijai. Atsakovas yra agresyvus, nenuspėjamo būdu, kad jis smurtavo prieš ją, matyti iš byloje dėl ištuokos prijungtos teismo ekspertizės. Todėl ji pageidauja kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta pas ją, nes dukrai yra nesaugu gyventi su atsakovu, jis gali su dukra susidoroti, jai nepaklusus. Atkreiptinas dėmesys į dukters amžių, jai yra 13 metų, ji paauglė, todėl tokio amžiaus mergaitei geriau yra gyventi su mama. Dukra šiuo metu daug laiko praleidžia su ja. Dukters ir atsakovo santykiai yra įtempti, nes dukra pastoviai jaučia baimę ir įtampą grįždama į namus. Ji turi savo nekilnojamą turtą - dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu gyvena dviese su sūnumi. Šiuo metu ji jokių pajamų neturi, pragyvena iš kompensacijos, gautos po turto padalijimo, yra registruota darbo biržoje, pati taip pat ieško darbo. Jos specialybė - siuvėja – motoristė. Darbo ieško ir ne pagal specialybę, nes turi praktikos ir prekyboje. Kai ji kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas pradėjo rodyti iniciatyvą bendraujant su vaikais. 2009 metų rudenį, kai ji paskambino atsakovui ir pasakė, jog sūnui yra reikalingas išlaikymas, jis pradėjo sūnui mokėti po 500 Lt, sūnus ir atsakovas vėl pradėjo bendrauti tarpusavyje. Kadangi sūnus jau trys metai gyvena su ja, atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, pageidauja, kad jai būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Ji prašo priteisti sūnui po 2475 Lt nuo 2010-01-01 iki 2010-03-09, taip pat ji prašo priteisti 79200 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-05-01 iki 2010-01-01. Nuo 2007-05-01 ji iš atsakovo negavo jokių lėšų ir sūnų išlaiko viena. Sūnaus maitinimui per dieną ji išleidžia 25 Lt, o per mėnesį - 675 Lt. Sūnui reikalinga aktyviai sportuoti, todėl jis lanko sporto klubą „Impulsas“. Šitas klubas buvo pasirinktas todėl, nes ten yra baseinas, treniruoklių salė, masažas, soliariumai. Abonentas mėnesiui į šį sporto klubą kainuoja 222 Lt, jis yra perkamas kas mėnesį. Sūnus žaidžia regbį, todėl turi palaikyti savo fizinę formą. Be to, vieno vaiko ugdymui per mėnesį reikia apie 400 Lt. Į šią sumą įeina vadovėlių, spausdintuvo, dažų, popieriaus, mokymo priemonių pirkimas, interneto paslauga. Be to, mokykloje už kai kuriuos renginius taip pat reikia mokėti. Laisvalaikio išlaidos vienam vaikui sudaro 500 Lt. Vaikui reikia nueiti į kiną, koncertą, teatrą, kavinę. Mokykloje yra organizuojamos ekskursijos (kelionė į Lenkiją kainavo apie 300 Lt). Vasaros laikotarpiu sūnui norisi nuvažiuoti į pajūrį, ten jis išsinuomoja butą, pramogauja. Tolimos kelionės, į kurias ji vyko su vaikais, yra reikalingos savišvietai. Sūnui yra reikalingos išlaidos higienai palaikyti ir vaistams pirkti, kurios per mėnesį sudaro 150 Lt. Sūnui reikalingi maisto papildai, kurio viena dėžutė kainuoja 60 Lt. Sūnus dabar jau pilnametis, todėl jam reikia mokėti už kai kuriuos tyrimus. Sūnus didelių sveikatos problemų neturi. Vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis sudaro 400 Lt, viso būsto išlaikymo mokesčiai per mėnesį sudaro 900 Lt. Į šią sumą įeina ir buities apyvokos daiktai, skalbimo milteliai, šampūnai, balinimo priemonės. Sūnaus aprangai per mėnesį reikia 400 Lt. Vien avalynė kainuoja nuo 100 Lt iki ir 200 Lt. Dukrai yra 13 metų, jos maitinimui per mėnesį reiktų 675 Lt. Dukters ugdymui mėnesiui reiktų 400 Lt, vien dailės užsiėmimai pusmečiui kainuoja 120 Lt. Dukra moka siuvinėti, piešti, verti karolius, visos šios medžiagos kainuoja, taip pat reikia pirkti knygas, sąsiuvinius. Dukters laisvalaikio išlaidos sudaro 500 Lt. Į šią sumą įeina kelionės užsienyje ir Lietuvos ribose, išlaidos kinui koncertams. Išlaidos dukters sveikatai sudaro 200 Lt per mėnesį. Dukra turi žvynelinės požymių, todėl jai reikalingas specialus šampūnas (40-50 Lt), tepalai (25 – 30 Lt), kurie perkami kas mėnesį. Taip pat jai reikalingos higienos priemonės, kosmetika, kas vidutiniškai kainuoja apie 200 Lt. Dukrai, kaip ir sūnui, tenkanti būsto išlaikymo dalis sudaro 400 Lt. Drabužiams ir avalynei dukrai reiktų 400 Lt. Iš jos vaikų išlaikymui buvo priteista po 125 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, šį išlaikymą ji mokėjo iki 2007 m. balandžio mėnesio, kol sūnus persikraustė pas ją. Sūnui mokamos 500 Lt sumos ji nelaiko teikiamu išlaikymu, nes ji pervedama asmeniškai sūnui, šios sumos dydžio atsakovas nederino su ja. Prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo2005-05-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-0459-410/2005 ir nustatyti nepilnamečių vaikų Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove motina E. M., priteisti iš atsakovo V. M. sūnaus Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), naudai materialinį išlaikymą po 2475 Lt kas mėnesį nuo 2010-01-01 iki Ž. M. pilnametystės, indeksuojant šią periodinių išmokų sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo V. M. dukters E. M., gim. (duomenys neskelbtini), naudai materialinį išlaikymą po 2375 Lt kas mėnesį nuo 2010-01-01 iki E. M. pilnametystės, indeksuojant šią periodinių išmokų sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo V. M. sūnaus Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), naudai materialinio išlaikymo įsiskolinimą 79200 Lt už laikotarpį nuo 2007-05-01 iki 2010-01-01, paskirti ją, E. M., uzufrukto teise tvarkyti vaikų Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), naudai priteistas jų materialiniam išlaikymui skirtas lėšas. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas V. M. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Jo manymu nėra jokių priežasčių pakeisti dukters gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškove. Dukrai nieko netrūksta, jai yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Ieškovės teiginiai, kad jis nesirūpina vaiko sveikata, mokslais, neatitinka tikrovės, nes jis yra pateikęs pažymas tiek iš mokyklos, tiek iš gydytojo, kad sistemingai su dukra lankosi. Taip pat jis pateikė iš odos gydytojos pažymą, kad dukra niekada nesirgo ir neserga žvyneline liga. 2005 m. gegužės mėnesį vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su juo, o 2006 m. lapkričio mėnesį buvo priimtas teismo sprendimas dėl jo ir ieškovės santuokinio turto padalijimo, kuriuo jis buvo įpareigotas ieškovei sumokėti 279 000 Lt kompensaciją. Jam pradėjus mokėti ieškovei kompensaciją, ji ėmė pirkti vaikams labai brangius daiktus, o jis sau to leisti negalėjo. Ši aplinkybė paskatino sūnų išeiti gyventi pas motiną. Paskutinę įmoką ieškovei jis sumokėjo 2009 m., tada ji paskambino ir paklausė, kokia jo nuomonė dėl sūnaus išlaikymo, kuris gyvena pas ją. Ieškovė tuo metu turėjo išlaikymo įsiskolinimą, todėl jie kalbėjo, jog užskaitys jos įsiskolinimą už sūnaus išlaikymą. Kai sūnus išėjo gyventi pas ją, o dukra liko pas jį, jie tampa vienas kitam nebeskolingi. 2009m. rugsėjo mėnesį jam paskambino sūnus ir pasakė, kad namuose trūksta maisto. Tada jis pradėjo jam į sąskaitą pravedinėti po 500 Lt kas mėnesį. Jis dar sūnaus klausė, gal šiuos pinigus reiktų vesti mamai, tačiau kadangi jos sąskaita buvo areštuota, jie priėmė sprendimą vesti pinigus į sąskaitą sūnui. Ieškovei yra žinoma apie šią sumą, nes iš šių pinigų yra mokami mokesčiai už komunalinius patarnavimus. Ieškovė nuo 1990 m. per visą tą laiką yra dirbusi tik 2,5 metų. Sūnui perėjus gyventi pas ieškovę, dukra taip pat buvo pradėjusi apie tai galvoti, nes iš mamos ji grįždavo su didžiuliais pirkinių maišais. Jeigu jis nupirkdavo dukrai drabužį ar daiktą, motina nupirkdavo lygiai tokį pat, tik žymiai geresnį. Ieškovei pateikus ieškinį, jis kalbėjo su dukra dėl jos gyvenamosios vietos, tačiau dukra sakė norinti gyventi su juo. Tą patį dukra sakė ir savo auklėtojai. Vaikų išlaikymui iš ieškovės buvo priteista po 125 Lt. Kol ieškovė dirbo, išlaikymas buvo išieškotas priverstinai, per antstolius, paskutinė įmoka buvo išieškota 2007 m. sausio mėnesį. Jis pageidauja, kad dukra liktų gyventi su juo. Ieškovė neturi noro darbui, todėl vaikams ji negali išugdyti pareigos dirbti. Dukra dėl bendravimo su mama nesiskundžia, ji bendrauja su ja kada nori, jokių kliūčių jis nedaro. Ieškovė sako netiesą, kad jis trukdė jai bendrauti su vaikais nuo 2005 m. Jis gyvena su drauge ir dukra. Mergaitės santykiai su jo drauge visumoje yra geri. Kaip paauglė, ji turi problemų su tvarka, problemų dėl mokslų dukra neturi, todėl ir konfliktų dėl to nėra. Problemų dėl alkoholio jis neturi, ieškovės kaltinimai dėl piktnaudžiavimo alkoholiu nepagrįsti. Kažkada jis buvo sulaikytas neblaivus už vairo, tačiau tai buvo labai seniai ir daugiau tokių pažeidimų nėra buvę. Priešingai, jo iniciatyva 2004 m. ar 2005 m. ieškovei buvo iškelta baudžiamoji byla dėl sūnaus sumušimo, tuo metu sūnus gyveno su ieškove, byla buvo nutraukta susitaikius šalims. Jis nėra smurtavęs prieš ieškovę, kaip ji teigia. Ji buvo kreipusis į policiją, tačiau ieškovės nurodyti faktai nepasitvirtino. Jis gyvena 3 kambarių bute, kuris priklauso jo mamai, tačiau mama turi savo atskirą dviejų kambarių butą. Iš savo gaunamo atlyginimo 1800 Lt jis 500 Lt perveda sūnui, iš likusių pinigų pragyvena jo šeima. Jo draugės pajamos yra nedidelės, ji prisideda apie porą šimtų litų, bendros jų mėnesio pajamos sudaro 2000 litų. Mano, kad minimalių dukters poreikių patenkinimui per mėnesį reiktų 800 – 900 litų. Į šią sumą jis neįskaičiuoja mokesčių už butą, kadangi jo manymu juos mokėti yra tėvų pareiga. Ieškovė įrodinėja, kad ji išlaiko vaikus, niekur nedirbdama. Šiuo metu ji iškeitė butą į mažesnį, gavo kompensaciją, tačiau pajamų šaltinio ieškovė neturi. Pripažįsta, kad dukra turi problemų su oda, jis perka dukrai specialias priemones, kurios yra brangios, tačiau tai nėra žvynelinė. Dukra pas ieškovę dažnai užeina, nes jos mokykla šalia, tačiau jis nemano, kad turėtų ieškovei kompensuoti išlaidas už maistą, kurį dukra suvalgo būdama pas ją. Mano, kad vaikui išlaikyti užtenka 800 Lt per mėnesį. Dėl ieškovės nurodytų išlaidų vaikų maitinimui jis sutinka, mano kad šios sumos realios. Lėšos vaikų ugdymui taip pat yra reikalingos, tačiau ieškovės nurodyta 400 Lt suma yra per didelė. Ieškovės nurodyta išlaidų suma laisvalaikiui – 500 Lt – taip pat yra per didelė, užtenka 100-150 Lt. Jo manymu išlaidos abonentui „Impuls“ klube per didelės, sūnus gali eiti sportuoti kitur. Dėl sveikatos problemų patiriamos ir higienos prekėms nurodytos ieškovės išlaidos taip pat nerealios. Dukrai vaistams, vitaminams ir higienos prekėms jis išleidžia 150 Lt. Jo manymu dukters aprangai kas mėnesį reikia 200 Lt. Dėl sūnaus išlaikymo dydžio 2007-2008 metais jis negali pasisakyti, nes nežino, kokie buvo sūnaus poreikiai. Tačiau mano, kad ieškovė nurodo nepagrįstai didelę išlaikymo įsiskolinimo sumą. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Tretysis asmuo Ž. M. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad šiuo metu jis gyvena su motina. Tėvas jam moka po 500 litų išlaikymą. Jo motina prie jo išlaikymo prisideda suteikdama gyvenamąjį būstą ir apmokėdama mokesčius už komunalinius patarnavimus. Jis maitinasi iš pinigų, kuriuos jam moka tėvas. Drabužius sau perka iš savo asmeninių lėšų. Pas motiną jis išėjo gyventi todėl, kad su tėvu nerado bendros kalbos, skirdavosi jų nuomonės, dėl to tarp jų kildavo kivirčai. Nesutarimai tarp jų kildo dėl tvarkos, dėl pinigų. Savaitgaliais jis norėdavo kur nors išeiti, jo netenkindavo grįžimo į namus laikas, kurį nustatydavo tėvas. Netenkino ir savaitgaliui skiriami pinigai, jo duodamų 20 Lt buvo per mažai. Savaitgaliais jis eidavo laiką praleisti į biliardinę, klubą. Tėvo draugė tuo metu kartu negyveno, tik atvažiuodavo. Su tėvo drauge jų santykiai nebūdavo geri. Jam apsigyvenus pas mamą, tėvas jam išlaikymo nemokėjo. Kai mamai pritrūko pinigų, jis kreipėsi į tėvą, nes mama neturėjo pinigų maistui. Apsigyvenus pas mamą, kas mėnesį jis savo išlaidoms iš jos gaudavo po 400 Lt, kuriuos išliesdavo pramogoms. Sporto klubą „Impuls“ jis lankydavo beveik visą laiką, padarydamas 1 – 2 mėnesių pertrauką., abonementas kainuodavo 222 Lt, jį apmokėdavo mama. Klubo „Impulsas“ nebelanko jau metus laiko. Anglų kalba knygas skaitydavau tas, kurios buvo reikalingos pagal programą. Knygų iš viso nereikėdavo pirkti, buvo galima pasinaudoti biblioteka. Vadovėlius duodavo mokykla, pirkti reikėdavo tik pratybų sąsiuvinius kas pusmetį arba metus. Pratybų sąsiuvinio reikdavo arba vieno arba dviejų, o jų kaina būdavo svyruojanti nuo 15 – 50 Lt. Mokyklai dar reikdavo įsigyti kuprinę. Darbus kompiuteriu reikdavo daryti per savaitę kartą. Nurodė, kad mėgsta lankyti ir filmus, ir koncertus, bet per pastarąjį pusmetį nebuvau nė karto, nes nebuvo tam lėšų. Kelionę į Indiją jam pasiūlė mama, jos kaina vienam žmogui apie 9000 – 10 000 Lt. Gyvendamas su mama, dažnai vykdavo į išvykas Lietuvoje. Su klase važiuoja į ekskursijas porą kartų per metus. Jis dažniau išvažiuoja su draugais vasarą į Palangą, tokioms išvykoms porai dienų mama duodavo 300 – 400 Lt. Nurodė, kad tėvas neturi blogų polinkių. Būdavo, kad tėvas išgerdavo, tačiau tai būdavo retai. Jo atžvilgiu tėvas agresyviai nesielgė. Gyvenant pas tėvą, jis nedraudė jam bendrauti su mama. Jo nuomone pragyvenimui mėnesiui jam užtektų 800 Lt. Jis nenorėtų, kad sesuo gyventų pas mamą, nes mama neturėtų lėšų ją išlaikyti.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas A. B. nurodė, kad Ž. M. šiuo metu yra pilnametis, todėl galėjo pats pareikšti reikalavimus dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą Ž. M., gina savo interesą. Todėl prašo teismą atsižvelgti į E. M. norą gyventi kartu su tėvu. Jai kitą mėnesį bus 14 metų, ji jau turi savo tvirtą nuomonę, todėl gali išreikšti savo norą dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš 2005-05-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo matyti (b.l. 8-18), kad šiuo sprendimu ieškovės ir atsakovo vaikų Ž. M. ir E. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, iš ieškovės vaikų išlaikymui buvo priteista po 125 Lt kas mėnesį.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti sūnaus Ž. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš atsakovo sūnui išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. LR CK 3.169 str. 3 d. numatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tokiu atveju teismas įvertina visas reikšmingas bylai aplinkybes bei vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (LR CK 3.174 str. 2 d.). LR CK nepateikia vaiko sampratos. Vaiko sąvoka įtvirtinta LR Vaiko teisių pagrindų apsaugos įstatyme (ratifikuota Seimo 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983). Šio įstatymo 2 str. numatyta, kad vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Vaiko teisių konvencijos 1 str. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. M. šiuo metu jau yra sulaukęs pilnametystės, todėl spręsti jo gyvenamosios vietos klausimo nėra teisinio pagrindo. Analogiška nuomonė atsispindi ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-08-11 išvadoje. Ieškovė prašo priteisti sūnui Ž. M. išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Šiuo nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, kam priklauso materialinio reikalavimo teisė. Sistemiškai aiškinant LR Civilinio kodekso antro skirsnio nuostatas, matyti, kad išlaikymas priteisiamas vaikui, o priteistas lėšas, kai vaikas yra nepilnametis, tėvai tvarko uzufrukto teise. Todėl teismas daro išvadą, kad išlaikymas visais atvejais priteisiamas vaikui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-11-22 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-618/2004m.) konstatavo, kad vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, įtvirtintas teisės normose, įpareigoja teismą išlaikymą vaikui iš tėvų, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, priteisti asmeniškai vaikui, o ne uzufruktoriui, ar turto administratoriui. Iš bylos duomenų matyti, kad tretysis asmuo Ž. M. šiuo metu yra pilnametis, jis turi civilinį procesinį veiksnumą, todėl gali pats įgyvendinti savo teises teisme. Ieškovė E. M., kiek tai susiję su įsiskolinimu bei išlaikymo priteisimu savo vaikams, nėra materialinio teisinio santykio šalis, kurios materialiosios teisės ar interesai būtų pažeisti. Šiuo atveju ji yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą (LR CPK 38 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, 2010-08-20 nutartimi į procesą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas Ž. M. jam nustatytas terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau jis su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad nepageidauja reikšti ieškinio reikalavimų atsakovui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, jis atsisakė pasinaudoti šia teise. Tokiu atveju teismas negali jo įpareigoti pareikšti ieškinį, nes tik pats ieškovas gali nuspęsti, kaip ginti savo pažeistas teises. Kadangi materialinio reikalavimo teisė priklauso pilnamečiui ieškovės ir atsakovo sūnui Ž. M., o ne ieškovei E. M., ieškinys dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas. Pažymėtina, kad jei ieškovė viena pati pastaruosius tris metus išlaikė dabar jau pilnametį savo sūnų ir prie to atsakovas neprisidėjo, o ji kompensavo jo dalį savo lėšomis, tokiu atveju ieškovė turi galimybę reikšti reikalavimą ne pilnamečio sūnaus vardu, o prašyti pati sau priteisti šią sumą kaip nuostolius, kuriuos turėjo išlaikydama sūnų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas nevertina aplinkybių, susijusių su įsiskolinimo ir išlaikymo dydžio nustatymu Ž. M., nes šios aplinkybės, atmetus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, yra teisiškai nereikšmingos.

Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą dėl dukters E. M. gyvenamosios vietos nustatymo, prašydama jos gyvenamą vietą nustatyti su ja ir priteisti jai iš atsakovo išlaikymą. Sprendžiant klausimą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, teismas turi vadovautis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės dukters gyvenamoji vieta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-05-12 sprendimu nustatyta su atsakovu V. M.. Tai, jog nepilnametė E. M. gyvena su tėvu iki šiol, patvirtino ir byloje dalyvaujantys asmenys. Ieškovė savo reikalavimą nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja grindžia vaiko interesais. Ieškovė nurodo, kad ji gali geriau pasirūpinti vaiku, užtikrinti geresnes gyvenimo bei vystymosi sąlygas, nes gyvendama pas tėvą dukra jaučia nuolatinę įtampą, dukters santykiai su atsakovo drauge taip pat įtempti, atsakovas dukra rūpinasi netinkamai. Šiuos ieškovės teiginius paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, byloje dalyvaujančių asmenų bei pačio vaiko paaiškinimai. Teismo nuomone bendravimas su vaiku, atitinkamo dėmesio jam skyrimas yra svarbus dalykas, kuris padeda vaikui įgyti ne tik socialinių įgūdžių, bet ir jaustis komfortabiliai, tačiau tai yra tik viena iš sudedamųjų dalių, siekiant užtikrinti tinkamas vaiko vystymosi sąlygas. Ne mažiau svarbu yra užtikrinti vaiko poreikius, kurie reikalauja atitinkamų finansinių išteklių. Iš bylos duomenų matyti, kad mergaitė lanko dailės mokyklą. Šiam jos poreikiui užtikrinti reikalingos lėšos, kurios skiriamos ne tik apmokėti pamokoms, bet ir įvairių priemonių įsigijimui. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė apmokėjo už dailės pamokas tik tris kartus (2008m. rugsėjo mėn., 2009m. sausio ir rugsėjo mėn.), tačiau įrodymų, kad ieškovė nuolat moka už nepilnametės dukters dailės pamokas, byloje nėra. Kaip nurodė pati ieškovė, ji šiuo metu yra bedarbė (b.l. 136), jokių pajamų neturi, pragyvena tik iš kompensacijos, gautos po turto padalijimo. Iš antstolio T. U. pažymos matyti, kad jos įsiskolinimas už vaikų išlaikymą 2010-03-01 siekė 9561,00 Lt (b.l. 93). Tai rodo, jog ieškovė pati neprisideda prie nuolatinio vaikų išlaikymo. Iš byloje pateiktų čekių nėra įmanoma nustatyti įvairių pirkinių paskirties, t.y. ar jie buvo skirti tenkinti vaikų interesams ir kieno konkrečiai - sūnaus ar dukters - interesų tenkinimui jie buvo skirti. Pastebėtina, kad ieškovės atitinkamų daiktų nupirkimas vaikui nereiškia, kad ieškovė neturi pareigos prisidėti prie nuolatinio dukters išlaikymo. Be to, byloje esantys mokėjimo nurodymai įrodo, kad atsakovas nuo 2009m. rugsėjo mėnesio nuolat rėmė savo sūnų Ž. M. (b.l. 108-117). Kaip nurodė tretysis asmuo Ž. M., šios lėšos buvo skirtos ne tik jo pragyvenimui, bet ir komunalinių mokesčių mokėjimui. Iš įrodymų visumos darytina išvada, kad ieškovės materialinė padėtis yra sunki, todėl, teismui nusprendus nustatyti dukters E. M. nuolatinę gyvenamąją vietą su ja, ji nesugebėtų užtikrinti savo nepilnametei dukrai tinkamo materialinio išlaikymo. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų apie iš esmės pasikeitusias aplinkybes, kurios butų pagrindas keisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą. Ieškovė nepateikė įrodymų rodančių, jog jos nepilnametė dukra gyvendama pas tėvą jaustų nuolatinę įtampą, išgyventų nepatogumus, jaustų diskomfortą, kas trukdytų pilnavertiškam jos vystymuisi bei prieštarautų jos interesams. Priešingai, iš nepilnametės dukters E. M. paaiškinimų matyti, kad mergaitė nieko nenori keisti, norėtų likti gyventi su tėvu. Apie šeimoje tvyrantį psichologinį klimatą nepilnametė atsiliepė teigiamai, nurodydama, kad su tėčiu didelių konfliktų nebūna, su tėčio drauge sutaria normaliai, tarp jų kyla nesutarimų dėl tvarkos. Jokių įrodymų, kad atsakovas šiuo metu piktnaudžiauja alkoholiu, smurtauja prieš vaikus, byloje nėra, šią aplinkybę paneigė tiek Ž. M., tiek E. M.. Iš byloje esančių dokumentų matyti (b.l. 152,153), kad atsakovas lydi dukrą pas medikus, rūpinasi jos mokslais ir elgesiu mokykloje ir už jos ribų, aprūpina būtinomis priemonėmis, mama mokykloje per paskutinius 3 metus apsilankiusi nebuvo. Iš buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti (b.l. 4,5), kad pas tėvą E. M. yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsniu teismas bei kitos institucijos, sprendžiant ginčus dėl vaikų, yra įpareigotos išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kaip ir nacionalinis įstatymas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 23 straipsnis 4 dalis), nenustato vaiko amžiaus ribų dėl vaiko apklausos. Sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Taigi vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į tai, ar vaiko norai atitinka jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Šiuo nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad vaiko noras likti gyventi su tėvu prieštarautų byloje esantiems įrodymams. Pagrindo netikėti vaiko išsakyta pozicija nėra, nes ji buvo išsakyta eliminuojant bet kokios įtakos galimybę - apklausiant mergaitę šalys buvo pašalintos iš posėdžių salės. Taip pat Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas rekomendavo teismui atsižvelgti į nepilnametės dukters E. M. nuomonę, jog ji nori likti gyventi su tėvu. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, mergaitei nėra trukdoma bendrauti su ieškovė, ji pas ją užeina po pamokų, susirgusi praleidžia ir daugiau laiko. Tokia situacija vertintina teigiamai, nes tokiu būdu ne tik tėvas, bet ir motina gali prisidėti prie vaiko auklėjimo, jo tobulėjimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas prieštarautų jo interesams, todėl šioje dalyje ieškinys taip pat atmestinas. Atmetus reikalavimą dėl E. M. gyvenamosios vietos pakeitimo, atmestinas ir ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo jai priteisimo.

Ieškinį atmetus, teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai. LR CPK 93 str. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. LR CPK 98 str. 2 d. numato, kad išlaidos susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovo išlaidos advokato teisinei pagalbai šioje byloje sudaro 2541 Lt. Atsižvelgiant į rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius, ši suma nėra didesnė nei nustatyta rekomendacijose, todėl iš ieškovės atsakovui priteista 2541 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš ieškovės priteistina 12 Lt pašto išlaidų valstybei (LR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259str., 260str., 263str.-270str., teismas

nusprendė:

Ieškovės E. M. ieškinį atsakovui V. M., dalyvaujant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. M. atsakovui V. M. 2541 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės E. M. valstybės naudai 12 Lt pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Lina Muchtarovienė