- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-12
- Bylos Nr.
- 1A-643-579-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-70-1-00087-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Algirdas Remeika, Algimantas Smolskas
- Nuteistasis
- E. B.
- Advokatai
- Loreta Daukšienė
Teisėjas Antanas Šeštokas Baudžiamoji byla Nr. 1A-643-579-2013
2013 m. liepos 12 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Algimanto Smolsko, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Aleksui Jurčiui, nuteistajam E. B., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Tuo pačiu nuosprendžiu G. R. nuteistas pagal BK 259 str. 2 d., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas negautas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,148 gramų, supakuotų į plastikinį maišelį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai atgabeno į savo darbo vietą (duomenys neskelbtini), ir ten neteisėtai laikydamas, 2012 m. balandžio 12 d. apie 15 val., tose pačiose patalpose, neteisėtai pardavė ne mažiau kaip 0,148 gramų, supakuotų į plastikinį maišelį psichotropinės medžiagos – amfetamino, už 40 litų G. R., tokiu būdu E. B. platino psichotropinę medžiagą – amfetaminą.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. B. apeliaciniu skundu prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, jog su teismo nuosprendžiu nesutinka, nes jis priimtas išimtinai kito kaltinamojo G. R. duotų parodymų teisme pagrindu, visiškai atmetant jo parodymus bei kritiškai įvertinant svarbaus liudytojo E. R. duotus parodymai teisme. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir baudžiamosios bylos teisme nagrinėjimo metu jis tvirtino, kad praėjusiųjų metų balandžio 12 d. vartojo alkoholį, buvo lengvai apsvaigęs, ko gera neatsakingai atsipalaidavo, kad sąmonę užtemdė mintis įsigyti narkotikų. Būtent šios minties paveiktas jis ne kartą tą dieną telefonu ir betarpiškai bendravo su nuteistuoju G. R., iš jo siekė įsigyti narkotinės priemonės – amfetamino. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoju teisme apklaustas E. R.. Kaltinamasis G. R. teigdamas, kad jis iš jo įsigijo amfetamino, liudijo prieš jį, teismas jo parodymais rėmėsi, tačiau parodymai prieš parodymus, nėra įrodymas baudžiamojoje byloje. Nors jo pirminiai parodymai, duoti jį sulaikius, yra ne jo naudai, tačiau jis bylos teisme nagrinėjimo metu paaiškino, kad save apkalbėti jam pasiūlė policijos pareigūnai, žadėjo, kad iš karto paleis, ir jis paveiktas pavartoto alkoholio, taip ir pasielgė. Apelianto nuomone, parodymai, duoti abstinencijos metu, nėra tikri, jie turėtų būti atmesti, nes tuo metu žmogus, valdomas kitų minčių, gali kalbėti bet ką. Nors jis save ir apkalbėjo, tačiau taip ir nebuvo išleistas, jam net nebuvo suteikta galimybė patekti į Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centrą, kur jis ir kiti jo likimo žmonės lankosi tam, kad palengvinti savo būseną. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad policijos pareigūnai neužkardino narkotinės priemonės platinimo, o pasyviai stebėjo, ir kai sulaikė G. R., tai ne tik aptiko pas jį metadono tablečių, bet ir nustatė, kad jis jau yra vartojęs šių tablečių. Taigi, teismo išvada, kad jis platino, nelogiška, nes G. R. amfetaminą jau buvo vartojęs iki susitikimo su juo. Policijos darbuotojai, sekę G. R., nenustatė, kad jis išėjęs iš jo pakeliui būtų vartojęs kokias nors tabletes.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo E. B. apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde teigia, kad pagal BK 260 str. 1 d. jis nuteistas nepagrįstai, todėl jis turi būti išteisintas.
BK 260 str. 1 d. įtvirtintos alternatyvios savarankišką teisinę reikšmę turinčios neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikaltimų sudėtys: t. y. minėtų medžiagų gaminimas, perdavimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog BK 260 str. 1 d. dispoziciją sudaro nurodytų nusikaltimų sudėčių visuma, tačiau ir bet kurios iš nurodytų veikų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 str. 1 d. Dėl to teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 str. 1 d. nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (LAT nutartys Nr. 2K-15/2012, 2K-193/2013, 2K-159/2012).
E. B. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,148 g amfetamino, kurį neteisėtai atgabeno į savo darbo vietą, ir ten neteisėtai laikydamas, neteisėtai pardavė G. R., tačiau patikrinus bylos duomenis ir pirmos instancijos sprendimo turinį, konstatuotina, kad teismas pagrįstai pripažino E. B. padarius tik dvi iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų – psichotropinės medžiagos laikymą, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti ir neteisėtą psichotropinės medžiagos pardavimą.
Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, pripažindamas E. B. padarius minėtas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. ne tik kaltinamojo G. R. parodymais, bet ir kitais bylos įrodymais (2012-04-13 duotais kaltinamojo E. B. parodymais, liudytojų R. L., A. V., G. D. parodymais, specialistų išvadomis, kratos protokolais, daiktų apžiūros protokolais, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais bei kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais). Šie duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, todėl laikytini įrodymais (BPK 20 str. 1 d., 2 d.). Nepagrįsti skundo argumentai, kad priešingi kaltinamojo G. R. parodymai, negali būti laikomi įrodymais, nes vadovaujantis BPK 20 str. 3 d., įrodymais laikomi ir tokie duomenys, kurie paneigia kitas aplinkybes. Nors apeliantas teigia, kad teismas turėjo vadovautis liudytojo E. R. parodymais, tačiau apygardos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismas, pagrįstai šio liudytojo parodymus vertino kritiškai ir atmetė, nes nustatė, jog jis yra suinteresuotas duoti parodymus, atitinkančius E. B. paaiškinimus, nes kitu atveju jam gali kilti neigiamos pasekmės (jo atžvilgiu gali būti atnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d.).
Nors nuteistasis E. B. teigia, kad pirmoje apklausoje duoti jo parodymai yra netikri ir jais negalima vadovautis, nes jis save apkalbėjo, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. B., tiek ikiteisminio tyrimo metu pakeitęs savo pirminius parodymus (2012-04-17, 2012-07-17, 2012-11-22, 2012-11-27 apklausos protokolai), tiek teisme toliau neigdamas savo kaltę siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kitą dieną po sulaikymo, pirmos apklausos metu (2012-04-13) įtariamuoju apklaustas E. B., parodė, jog jis atėjusiam į raktų dirbtuves G. R. už 50 Lt pardavė narkotinių medžiagų, vadinamų „Spidas“, vėliau tą pačią dieną jam pardavė dar vieną pakelį tokių pačių narkotinių medžiagų už 40 Lt. Tokie jo parodymai atitinka telefoninių pokalbių ir SMS žinučių, gautų atliekant operatyvinius veiksmus, turinį. Pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi jo pirmos apklausos metu (2012-04-13) duotais parodymais, dar ir todėl, jog jie atitinka nuteistojo G. R. parodymus ir policijos pareigūnų R. L., A. V., G. D. parodymus. Apygardos teismas taip pat nenustatė, jog E. B. savo paaiškinimus davė įtakotas policijos pareigūnų ar kitų aplinkybių. Skundo argumentai, kad jo parodymai, duoti pirmos apklausos metu nėra tikri, nes jis juos davė paveiktas alkoholio, vertintini kritiškai, nes nenustatyta, jog apklausos metu (2012-04-13), jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. E. B. parodymai aiškūs, nekyla abejonių, jog jis suprato savo duodamų parodymų esmę, o tai pavirtina ir jo ranka daryti įrašai, kad supranta, kuo yra įtariamas, kad perskaitė apklausos protokolą ir kad jo žodžiai užrašyti teisingai.
Nepagrįsti taip pat ir skundo argumentai, kad pardavimo faktą paneigia tai, jog dar prieš sulaikant G. R., jis jau buvo pavartojęs amfetamino, nes kaip matyti iš G. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų bei paties E. B. 2012-04-13 duotų parodymų, G. R. du kartus tą pačią dieną pirko narkotines medžiagas, antrą kartą, po kurio ir buvo sulaikytas, jis pirko jau pavartojęs prieš tai įgyto amfetamino. Kadangi pirmą kartą, t. y. už 50 Lt pirktų narkotinių medžiagų tikslus kiekis nebuvo nustatytas, ši veika G. R. ir nebuvo inkriminuota.
Byloje surinktų įrodymų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, jog E. B., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas – amfetaminą, neteisėtai jas laikė ir jas neteisėtai pardavė. Apeliacinio skundo argumentai šių aplinkybių nepaneigia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią kaltinimo dalį pagrindžiančius įrodymus ir dėl šios dalies priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 str. 5 d., 301 str. 1 d. ir 305 str.1 d. reikalavimų nepažeidė. Tačiau iš nuosprendžio turinio visiškai neaišku, kokiomis aplinkybėmis E. B. įgijo bei gabeno šias psichotropines medžiagas. Šios E. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos nuosprendyje visiškai neaptartos, teismo išvados dėl šių medžiagų įgijimo ir gabenimo visiškai nemotyvuotos ir nepagrįstos įstatymo nustatyta tvarka gautais įrodymais. Byloje nenustatytos esminės psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo aplinkybės. Apygardos teismas pažymi, jog baudžiamojo proceso nustatyta tvarka konstatavus (nustačius) neteisėtą psichotropinių medžiagų laikymą turint tikslą jas platinti ir jų pardavimą, šių medžiagų įgijimas ir gabenimas nėra preziumuojamas. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad buvo pažeisti BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1, 2 p. reikalavimai. Tokie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai laikytini esminiais, todėl yra pagrindas pakeisti pirmos instancijos teismo procesinį sprendimą, šalinant iš jo nurodytas aplinkybes, kad E. B. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,148 gramų, supakuotų į plastikinį maišelį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai atgabeno į savo darbo vietą, (duomenys neskelbtini), paliekant tik įstatymų nustatyta tvarka įrodytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, įrodyta, kad E. B. turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė savo darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), ir už 40 Lt neteisėtai pardavė G. R. ne mažiau kaip 0,148 gramų, supakuotų į plastikinį maišelį, psichotropinės medžiagos – amfetamino.
E. B. už BK 260 str.1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta minimali sankcijoje numatyta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka bausmės paskirtį, paskirta įvertinant visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, todėl švelninti pirmosios instancijos teismo jam pagal BK 260 str.1 d. paskirtą bausmę nėra pagrindo, net ir pašalinus iš kaltinimo dalį jam inkriminuotų veiksmų.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,
nutarė:
pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendį.
Panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžio dalis dėl E. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtą, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, ne mažiau kaip 0,148 gramų, supakuotų į plastikinį maišelį, psichotropinės medžiagos – amfetamino įgijimą ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir neteisėtą gabenimą tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku.
Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.