Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9; 1.1.9.2. 1.1.9.7; 1.2.25.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 1.1.6.7;

2026 m. balandžio 20 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodymais pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. Z. K. 2026 m. kovo 24 d. apie 17.14 val., Kaune, Kėdainių g., netoli pastato Nr. 16, pažeisdamas Kelių eisių eismo taisyklių 14-o punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo savo kelių transport priemonę – automobilį „Volvo“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsavaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. alkotesteriu nustatytas 1,61 promilių vidutinis neblaivumo laipsnis. Šiais savo veiksmais Z. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

I. Įrodymais, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis Z. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad pirmadienio vakare buvo vartojęs alkoholį – išgėrė apie penkias skardines šviesaus alaus. Pasak jo, tai įvyko vėlai vakare, apie 21–22 valandą, prieš miegą, siekiant atsipalaiduoti po darbo, kadangi jautėsi pavargęs. Kitą dieną (antradienį) kaltinamasis teigė pasijutęs prastai – jį vargino stiprus širdies plakimas „širdis baladojosi“, todėl dienos metu vartojo širdies lašus. Jis paaiškino, kad vietoje rekomenduojamos dozės apie 20 lašų jis suvartojo žymiai didesnį kiekį – apie du buteliukus. Kaltinamasis pripažino, kad tai buvo jo klaida ir kad jis neįvertino nei bendro suvartoto alkoholio kiekio, nei galimo jo poveikio ir varotų širdies lašų poveikio. Kalbėdamas apie savo įpročius, kaltinamasis nurodė, kad paprastai alkoholį vartoja retai ir nedideliais kiekiais. Jis taip pat pripažino, kad užsiima savigyda – širdies lašus vartoja savarankiškai. Paaiškino, kad širdies plakimas jam pasitaiko dažnai, todėl jis linkęs vartoti širdies lašus. Nepaisant to, jis teigė, kad prieš sėsdamas už vairo jautėsi gerai: nesvirduliavo, nejautė apsvaigimo, jo reakcija, kaip pats nurodė, atrodė normali. Būtent dėl šios priežasties jis nusprendė po darbo važiuoti namo automobiliu. Važiuodamas jis sustojo parduotuvėje, o vėliau, jau netoli namų, buvo sustabdytas policijos pareigūnų vykdomo reido metu. Kaltinamasis paaiškino, kad pirmiausia pūtė į pirminį matavimo prietaisą, vėliau – į alkotesterį. Pamatęs parodymus, jis teigė labai nustebęs ir išsigandęs, nes nesitikėjo tokio rezultato. Antruoju matavimu buvo nustatytas apie 1,6 promilės neblaivumas. Kaltinamasis nurodė, kad iš karto prisipažino pareigūnams. Kaltinamasis pabrėžė, kad jei būtų jautęsis neblaivus, tikrai nebūtų vairavęs, o šiuo atveju jį „apgavo“ gera savijauta. Jis taip pat nurodė, kad alkoholio kvapas galėjo būti jaučiamas ir dėl vartotų lašų. Pripažino, kad neįvertino to, kad net ir nejaučiant apsvaigimo organizme gali būti didelis alkoholio kiekis. Be to, kaltinamasis patvirtino, kad prieš pat sėsdamas už vairo, maždaug prieš 10 minučių, taip pat buvo vartojęs širdies lašus. Kaltinamasis aiškindamas apie savo įpročius, nurodė, kad paprastai alkoholį vartoja retai ir nedideliais kiekiais. Jis taip pat pripažino, kad užsiima savigyda – širdies lašus vartoja savarankiškai. Paaiškino, kad širdies plakimas jam pasitaiko dažnai, todėl jis linkęs vartoti šiuos lašus. Kaltinamasis detaliai pasisakė ir apie savo šeiminę bei socialinę padėtį. Nurodė, kad gyvena su žmona ir vaikais, kurie lanko mokyklą ir įvairius būrelius. Dukra lanko keramikos užsiėmimus mokykloje ir šokių būrelį Šilainiuose, o sūnus – futbolo treniruotes (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, esančioje maždaug 6 kilometrų atstumu nuo namų. Pasak kaltinamojo, vaikus į šias veiklas reikia vežioti, nes viešasis transportas nėra patogus – iki stotelės reikia eiti apie pusantro kilometro, o būreliai vyksta vakare, apie 18–19 valandą. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad šeima faktiškai naudojasi vienu automobiliu, kuris yra tvarkingas ir prižiūrėtas, o kitas turimas automobilis yra sugedęs ir jo remontas būtų ekonomiškai nenaudingas. Kaltinamasis pabrėžė, kad automobilis yra būtinas šeimos kasdieniams poreikiams, ypač vaikų vežiojimui. Jis taip pat pažymėjo, kad dirba kėbulų meistru, o sugedusio automobilio remontas nėra jo specializacija. Kaltinamasis pasisakė ir dėl galimų teisinių pasekmių, nurodydamas, kad supranta, jog jam gali būti skirta piniginė bauda, konfiskuotas automobilis, atimta teisė vairuoti bei atsirasti teistumas. Jis teigė, kad pats buvimas teisme jam jau yra didelė pamoka, o vairuotojo pažymėjimo netekimą vertina kaip labai reikšmingą ir skaudžią pasekmę. Tuo pačiu jis išreiškė nuomonę, kad automobilio konfiskavimas nėra tikslingas, nes tai paveiktų visą šeimą, o ne tik jį patį, ir, jo manymu, tokia priemonė neturi didelės praktinės naudos. Kaltinamasis nurodė, kad su žmona jau yra aptaręs įvykį, planuoja atsisakyti alkoholio vartojimo, o žmona jį prižiūrės ir padės išvengti panašių situacijų ateityje. Jis sutiko su laidavimu ir pripažino, kad jam reikalinga kontrolė bei pagalba. Atsakydamas į papildomus klausimus, kaltinamasis patvirtino, kad širdies lašus vartojo netinkamai, viršydamas rekomenduojamas dozes. Jis pripažino, kad jo elgesys buvo neatsakingas ir klaidingas. Baigiamųjų kalbų metu kaltinamasis dar kartą pabrėžė, kad gailisi dėl padarytos veikos, šį įvykį vertina kaip rimtą gyvenimo pamoką ir tiki, kad ateityje tokio pobūdžio pažeidimas nepasikartos (b. l. 95–98).

3. Galima laiduotoja R. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad palaiko prašymą dėl laidavimo ir kaltinamojo elgesį vertina kaip atsitiktinį nesusipratimą. Ji pažymėjo, kad per visą bendrą gyvenimą kaltinamasis nebuvo padaręs jokių pažeidimų ar sulaukęs nuobaudų, todėl šis įvykis jai yra netikėtas ir sunkiai suvokiamas. Ji teigė tikinti, kad kaltinamasis iš šios situacijos pasimokė ir kad toks elgesys ateityje nepasikartos, o pati ketina prie to prisidėti. Laiduotoja pabrėžė, kad jai sunku patikėti įvykio aplinkybėmis, ypač tuo, kad alkoholio vartojimas ir vairavimas įvyko darbo dieną, dienos metu. Nors pripažino, kad savaitgaliais kaltinamasis kartais susitinka su draugais ir vartoja alkoholį nedideliais kiekiais, tačiau tokio pobūdžio elgesys darbo dieną jai atrodo neįprastas. Ji nurodė, kad kaltinamasis supranta padarytos veikos rimtumą. Laiduotoja paaiškino, kad stengsis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam – su juo kalbėsis, primins apie įvykį ir jo pasekmes, skatins atsisakyti alkoholio vartojimo bei vengti bet kokių alkoholio turinčių preparatų. Ji nurodė, kad, esant poreikiui, rekomenduotų kaltinamajam kreiptis į psichologą, ieškoti pagalbos ir sprendimų, taip pat pasirūpintų, kad jis apsilankytų pas gydytojus ir pasitikrintų sveikatą, nes, jos teigimu, iki šiol jis nebuvo aiškiai išreiškęs turintis rimtesnių sveikatos problemų, nors kartais skųsdavosi nemiga. Ji taip pat minėjo, kad anksčiau jam yra rekomendavusi vartoti raminamuosius preparatus, tačiau jo elgesio nekontroliavo, nes laikė jį savarankišku asmeniu. Kalbėdama apie savo asmeninę situaciją, laiduotoja nurodė, kad dirba atvejo vadybininke Kauno miesto poliklinikoje, dirba šeimos gydytojų komandoje ir yra atsakinga už pacientų priežiūrą. Ji patvirtino turinti teisę vairuoti transporto priemones. Laiduotoja taip pat išsamiai paaiškino šeimos situaciją ir kasdienius sunkumus. Ji nurodė, kad šeimoje auga du vaikai – mažametė dukra, kuri yra jautri ir kurią ji kasdien lydi į mokyklą, nes mergaitė nedrįsta eiti viena, bei sūnus, kuris yra savarankiškesnis, tačiau taip pat turi vykti į mokyklą ir būrelius. Laiduotoja pažymėjo, kad jos darbo laikas prasideda anksti, nuo pusės aštuonių ryto, todėl šeimai tenka anksti keltis, o be automobilio susidaro dideli nepatogumai. Ji nurodė, kad šiuo metu, dėl kaltinamojo sukelto įvykio, visi trys – ji ir vaikai – yra priversti naudotis viešuoju transportu, kas sukelia didelius nepatogumus ir sunkumus. Ji pabrėžė, kad automobilis šeimai yra labai reikalingas tiek vaikų vežiojimui, tiek jos pačios nuvykimui į darbą, todėl jo netekimas turėtų reikšmingų neigiamų pasekmių visai šeimai. Taip pat pažymėjo, kad šeimos pajamos sudaro apie 2000 eurų per mėnesį. Atsakydama į klausimus, laiduotoja patvirtino, kad šeima neturi kitų transporto priemonių, kurios galėtų pakeisti naudojamą automobilį. Ji taip pat nurodė, kad yra galimybė darbo metu trumpam aplankyti kaltinamąjį (pvz., per pietų pertrauką), kad galėtų jį prižiūrėti ir daryti jam teigiamą įtaką. Be to, ji svarstė apie papildomas kontrolės priemones, pavyzdžiui, alkotesterio įsigijimą. Apibendrindama savo poziciją, laiduotoja dar kartą patvirtino, kad palaiko laidavimą, pasitiki kaltinamuoju, tiki jo gebėjimu pasitaisyti ir įsipareigoja daryti viską, kas įmanoma, kad jis laikytųsi įstatymų ir ateityje nepadarytų naujų pažeidimų (b. l. 96–97).

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, gynėjas, kiti proceso dalyviai.

5. Be kaltinamojo Z. K. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

6. Iš 2026 m. kovo 24 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad įtariamajam esant neblaiviu Z. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas bei atlikus tikrinimą alkotesteriu, 17.17 val. nustatytas 1,70 promilių neblaivumas, 17.37 val. nustatytas 1,64 promilių neblaivumas (b. l. 19–22).

7. Iš 2026 m. kovo 24 d. Tarnybinio pranešimo matyti, kad 2026 m. kovo 24 d., dirbant kartu su specialistu D. S., tarnybiniu automobiliu „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apie 17.14 val. buvo vykdoma neblaivių vairuotojų kontrolė adresu Kėdainių g. 16, Kaune, kurios metu patikrinimui buvo sustabdyta transporto priemonė „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie minėto automobilio ir prisistačius vairuotojui, jis buvo patikrintas bekontakčiu alkoholio matuokliu „Drager 5000“, kuris parodė, kad asmens iškvėptame ore yra alkoholio. Vairuotojui paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, nustatyta, kad transporto priemonę vairavo Z. K., Bendraujant su vairuotoju buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas, o paklausus, ar jis yra vartojęs alkoholio, vairuotojas paaiškino, kad alkoholį vartojo praėjusį vakarą apie 20 val., taip pat nurodė, kad prieš maždaug 15 minučių vartojo gudobelių tinktūrą. Laikantis visų alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0176, patikros Nr. 2445430, naudojimo instrukcijų reikalavimų, vairuotojas buvo patikrintas du kartus: pirmuoju tikrinimu 17.17 val., nustatytas 1,70 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu 17.37 val., nustatytas 1,64 promilės neblaivumas. Nustatyta, kad vairuotojas Z. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (1,64 promilės), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Apie įvykį buvo informuotas Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas, sukurtas įvykio (duomenys neskelbtini), o įvykį tolimesniam tyrimui perėmė Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos tyrėjai. Įvykis užfiksuotas tarnybiniu automobiliu „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei kūno kamera („Body“) (b. l. 29).

8. Iš 2026 m. kovo 30 d. Body kamerų video įrašų apžiūros protokolo, matyti, kad apžiūrėti Body vaizdo įrašai (b. l. 34–35):

8.1. Pirmame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini) matoma, kad vaizdo įrašo pradžia – 17.07 val., pabaiga – 17.22 val. Šiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnas vykdo transporto priemonių kontrolę – stabdo automobilius ir alkotesterio pagalba tikrina vairuotojų blaivumą. 17.12 val. pareigūnas sustabdo sidabrinės spalvos automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Per atidarytą vairuotojo langą pareigūnas pateikia alkotesterį ir nurodo vairuotojui pūsti, vairuotojas nurodymą vykdo. Po to pareigūnas nurodo vairuotojui pastatyti automobilį kelkraštyje ir pateikti vairuotojo pažymėjimą. Pateiktame dokumente matyti vardas ir pavardė – Z. K.. Vairuotojas išlipa iš automobilio, pareigūnas jo klausia, kada paskutinį kartą vartojo alkoholio, vairuotojas atsako, kad alkoholį vartojo vakar vakare, o prieš 15 minučių vartojo „Gudobelės“. Pareigūnas nurodo vairuotojui palaukti prie automobilio. 17.14 val. pareigūnas pateikia vairuotojui alkotesterio antgalį ir nurodo jį išimti iš pakuotės, taip pat paklausia, ką vairuotojas vartojo išvakarėse, į ką vairuotojas atsako, kad gėrė alų ir teigia, kad „tikrai nieko nebus“. 17.14 val. vairuotojas pučia į alkotesterį, pareigūnas pažymi, kad jaučiamas alkoholio kvapas. Alkotesteris užfiksuoja 1,70 promilės girtumą. Pareigūnas informuoja vairuotoją, kad po 15 minučių bus atliekamas pakartotinis matavimas. Vizualiai vairuotojas atrodo neblaivus – juda lėtai, nesukoncentruoja žvilgsnio. Pareigūnas telefonu informuoja policijos budėtoją apie pirmojo patikrinimo rezultatą – 1,70 promilės. Vairuotojui nurodoma 15 minučių nieko negerti ir nerūkyti iki pakartotinio patikrinimo.

8.2. Antrame vaizdo įraše (duomenys neskelbtini), matoma, kad įrašo pradžia – 2026 m. kovo 24 d. 17.22 val., o pabaiga – 17.37 val., fiksuoti tolesni veiksmai. 17.34 val. pareigūnas pateikia vairuotojui alkotesterį pakartotiniam patikrinimui, 17.34.50 val. vairuotojas Z. K. pučia į alkotesterį, o 17.34.57 val. pareigūnas garsiai paskelbia rezultatą – 1,64 promilės girtumas. Pareigūnas telefonu informuoja policijos budėtoją apie nustatytą neblaivų vairuotoją ir nurodo abiejų matavimų rezultatus. Po to Z. K. kartu su pareigūnu nueina prie automobilio „Volvo“, kur vairuotojas iš transporto priemonės pasiima savo asmeninius daiktus.

8.3. Trečiame vaizdo įraše (duomenys neskelbtini), matoma, kad vaizdo įrašo pradžia pradžia – 17.37 val., o pabaiga – 17.48 val., fiksuota, kaip policijos pareigūnas suveda vairuotojo duomenis iš pateikto vairuotojo pažymėjimo, paima alkotesterio sertifikatą ir pildo dokumentus.

9. VšĮ ,,Emprekis“ pažymos duomenimis, kad „Volvo S80“, 2008 metų, kaina yra 4 500 Eur. (b. l. 37).

I. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

10. Kaltinamasis Z. K. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

11. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus bei jų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo Z. K. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta.

12. Pirmiau šiame nuosprendyje aptartų duomenų, kuriuos įvertinęs BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pripažįsta įrodymais, visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog byloje neabejotinai nustatyta ir įrodyta, kad Z. K. kaltinime nurodytomis vietos ir laiko aplinkybėmis vairavo automobilį „Volvo S80“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,61 promilių neblaivumas. K. Z. K. veikė tiesiogine tyčia. Jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, ir kad už šio draudimo pažeidimą gali kilti administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Kaltinamasis neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo ją atlikti: nepaisydamas draudimo, vairavo automobilį būdamas neblaivus, iš vakaro (apie 21-22 val.) vartojęs alkoholinius gėrimus ir įvykio dieną vartojęs širdies lašus (gudobelių tinktūrą), taip pat pažeidė draudimą vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus.

13. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, kad kaltinamojo Z. K. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, kurio neblaivumas viršija 1,51 promilės alkoholio koncentraciją, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl Z. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

14. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis bei jo gynėjas pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį R. K. žinion.

15. BK 40 straipsnis nustatyto galimybę baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, ir jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

16. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra atsisakymas kaltą asmenį teisti ir skirti jam bausmę. Taikydamas tokį institutą ir nutraukdamas baudžiamąją bylą kaltininko atžvilgiu teismas tiki, kad teisingumas konkrečioje byloje ir prevencinis baudžiamosios teisės tikslas bus pasiekti nepasmerkiant nusikalstamą veiką padariusio asmens, neskiriant jam bausmės ir nesukeliant dėl teistumo atsirandančių padarinių. Tai – išimtinė bylos užbaigimo forma, nes nusikaltimo padarymo pagrindinė ir natūrali teisinė pasekmė yra atsakomybės taikymas, o ne jos netaikymas, t. y. atleidimas nuo atsakomybės.

17. Nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galima atleisti tik egzistuojant BK 40 straipsnio atitinkamoje dalyje nustatytų sąlygų ir pagrindų visumai. Vis dėlto, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kaip neprivaloma taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis gali būti taikoma arba ne priklausomai tik nuo bylą nagrinėjančio teismo valios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis realizuoja įvertinęs visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319/2008, 2015 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2015).

18. Vadinasi, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, gavęs prašymą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinęs BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų ir pagrindų egzistavimą bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, turi apsispręsti ar kaltinamąjį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (pripažinti kaltu ir skirti bausmę) ar baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti laidavimo pagrindu.

19. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės laidavimo pagrindu reiškia teismo priimamą sprendimą atsisakyti kaltą dėl nusikalstamos veikos padarymo asmenį teisti ir bausti (patraukti baudžiamojon atsakomybėn), nes bylos aplinkybių visuma apibūdinanti kaltininką, jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, rodo nusikalstamo (pavojingo ir priešingo teisei) elgesio atsitiktinumą, bet ne dėsningą ar tendencingą kaltininko gyvenimo būdo rezultatą. Nutraukti dėl nusikalstamos veikos padarymo atsiradusius baudžiamuosius teisinius santykius reiškia, kad į bylą savanoriškai įstojęs trečiasis asmuo (laiduotojas), kurį teismas laiko patikimu, garantuoja už atsakingą ir nepriekaištingą, visuomenės interesus atitinkantį kaltininko elgesį ateityje. Tačiau laidavimo pagrindas yra pirmiausia teismo pasitikėjimas kaltininku, o ne laiduotoju. Todėl teismas iš visų byloje surinktų duomenų turi turėti pagrindą išvadai, kad kaltininkas, atitinkantis visas BK 40 straipsnio taikymo sąlygas, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, o jo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis yra teisimas, būtų neteisingas. Tik konstatavus, kad teismas pasitiki kaltininku ir jo elgesiu ateityje, galima spręsti dėl bylos nutraukimo išimtine forma – atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės.

20. Šiuo atveju, Z. K. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas, dėl jo padarytos nusikalstamos veikos žalos nebuvo padaryta. Todėl byloje egzistuoja BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos laidavimo taikymo sąlygos.

21. Teismas, vertindamas kaltinamojo duotus parodymus teisme, kuriais jis atskleidė kaip buvo padaryta nusikalstama veika, jo asmenį chrakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad juo galima pasitikėti, kad jis ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys. Kaltinamasis itin teigiamai vertinamas darbdavio, kuris pateikdamas kaltinamojo charakteristiką nurodė, kad kaltinamasis yra itin pareigingas, darbštus, komunikabilus ir linkęs spręsti iškilusias problemas (b. l. 84). R. K., kuri išreiškė prašymą laiduoti už kaltinamąjį, nurodė, kad kaltinamojo veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio ir netikėti. Ji pabrėžė, kad kaltinamasis supranta padarytos veikos rimtumą, ją kritiškai vertina ir, jos įsitikinimu, yra pasimokęs iš įvykio. Laiduotoja taip pat nurodė, kad ateityje darys jam teigiamą įtaką – kalbėsis apie įvykio pasekmes, skatins vengti alkoholio vartojimo, prireikus ragins kreiptis specialistų pagalbos bei prisidės prie jo elgesio kontrolės, siekdama užtikrinti, kad panašūs pažeidimai nepasikartotų. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, pabrėžė, kad jo dalyvavimas teisiamajame posėdyje jau yra didelė bausmė, kuri jį itin paveikė, akcentavo tvirtus šeiminius ryšius, pabrėžė, kad žmona jam darys teigiamą įtaką. Jis anksčiau nėra teistas, administracine tvarka nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 45–46). Jis nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, pasižadėjo daugiau teisei priešingų veikų neatlikti, itin kritiškai vertino savo elgėsi, paaiškino, kad supranta kilusias neigiamas pasekmes ir su jomis sutiko, be kita ko kaltinamojo nuoširdų gailėjimąsi sustiprina ir tai, jog jis teisiamojo posėdžio metu vertindamas savo neapgalvotą elgėsi pabrėžė, kad gailisi ir dėl visai šeimai sukeltų neigiamų pasekmių dėl jo neteisėtų veiksmų. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad Z. K. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

22. Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir išimtinai teigiamai apibūdinama jo žmona, kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį. Tiek galima laiduotoja, tiek ir pats kaltinamasis pabrėžė itin artimą jų ryšį, kurį motyvavo išsakydami tokias aplinkybes, kaip ilgas gyvenimas santuokoje (13 metų), aptariami bendri tiek asmeniniai tiek ir darbiniai reikalai, sprendžiami klausimai tarpusavyje, be kita ko, auginami vaikai, gerų tarpusavio santykių palaikymas. Laiduotoja charakterizuojama teigiamai (b. l. 82), ji neteista, dirba Kauno miesto poliklinikoje atvejo vadybininke. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusią daryti, nepaisančią įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenybę. Kaltinamojo bei pačios laiduotojos teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad R. K. iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti.

23. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti Z. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o jo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu dėl padarytos nusikalstamos veikos – nutraukti. Laidavimas nustatomas 1 (vienų) metų laikotarpiui ir skiriamas be užstato.

V. Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių

24. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – tai teisinio poveikio priemonės, kuriomis iš esmės siekiama tapačių tikslų kaip ir bausmėmis, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LAT 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Šiomis priemonėmis, be kita ko, siekiama atkurti teisingumą, riboti ir mažinti nusikalstamumą, užkirsti kelią naujiems nusikaltimams (Lietuvos Respublikos K. T. 2023 m. spalio 12 d. ir 2025 m. vasario 6 d. nutarimai).

25. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi tokiais atvejais baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas, t. y. teismo diskrecija, tačiau ją įgyvendindamas teismas, kaip ir priimdamas bet kurį sprendimą, privalo įvertinti visas atitinkamam sprendimui priimti reikšmingas bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, proporcingumo principais, paisyti visuotinai svarbių tikslų, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, teisės pažeidimų prevenciją. LAT yra išaiškinęs, kad tiek skiriant bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tiek atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, būtina įgyvendinti BK paskirtį ir užtikrinti teisingumą, apriboti tokio asmens galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir taikyti jam proporcingas ir individualizuotas teisines priemones, kurios nevaržytų asmens labiau, negu to reikia, ir kartu apsaugotų kitų asmenų ir visuomenės teisėtus interesus (LAT 2021 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-788/2021).

26. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (LAT 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

27. Šioje byloje valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė savo baigiamosiose kalbose prašė Z. K. skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise 1 metų terminui (BK 68 straipsnis) ir automobilio „Volvo S80“ konfiskavimą (BK 75 straipsnio 5 dalis). Šios baudžiamojo poveikio priemonės paprastai skiriamos tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose.

28. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, t. y. tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,61 promilių girtumas, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, nustatant 1 (vienerių) metų terminą (BK 68 straipsnio 2 dalis), šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Toks teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas yra proporcingas tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek ir kaltinamojo asmenybei. Pagrindo netaikyti šios poveikio priemonės byloje nėra, kadangi nenustatyta, kad tokios poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus kaltinamojo asmenybę bei jo veiką apibūdinančioms aplinkybėms, kurios nustatytos šioje baudžiamojoje byloje.

29. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

30. Kaip suformuota LAT, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K- 250- 976/2020, 2K-118-788/2023 ir kt.).

31. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasi transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „Volvo S80“ šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone.

32. Kaltinamasis Z. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

33. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 324, šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju, transporto priemonės savininkas ir valdytojas yra pats kaltinamasis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju transporto priemonė – automobilis „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotina ir šios baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas bus adekvati ir proporcinga priemonė už veiką, kurią padarė kaltinamasis.

V. Dėl kitų klausimų

34. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo.

35. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

36. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

37. Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra pateikta.

38. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus 2026 m. kovo 25 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. birželio 25 d. (b. 61–64), paliekamas galioti iki automobilio „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, o jį konfiskavus – panaikintinas.

39. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

39.1. automobilis „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su automobilio užvedimo rakteliu saugomas adresu Technikos g. 18, Kaunas (b. l. 8–17), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas;

39.2. automobilio „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. H 684102 saugomas prie baudžiamosios bylos medžiagos (b. l. 71), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas automobilio konfiskaciją atlikusiai institucijai;

39.3. Z. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 72) nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas jį išdavusiai institucijai;

39.4. kompaktinis diskas su pareigūnų kūno kameros įrašais (b. l. 32), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Z. K., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį R. K., (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienų) metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 ir 3 dalimis, paskirti Z. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

K. Z. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

2026 m. kovo 25 d. kaltinamajam Z. K. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, o jį konfiskavus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilio „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą prie baudžiamosios bylos medžiagos (b. l. 71), konfiskasvus automobilį grąžinti konfiskavimą atlikusiai institucijai;

- Z. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 72) nuosprendžiui įsiteisėjus nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai institucijai;

- kompaktinį diską su pareigūnų kūno kameros įrašais (b. l. 32), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantai skunde turi nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.