Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėjas E. K. 2014 m. balandžio 8 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis 2014 m. kovo 8 d. apie 19.30 val. Pakruojo rajone, G. kaime, kultūros namuose, - viešoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų iškoneveikė V. J., trankė duris ir tokiais veiksmais sutrikdė V. J. rimtį, bei pakartotinai per vienerius metus padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnis numato administracinę atsakomybę asmeniui, kuris padarė administracinį teisės pažeidimą - nedidelį chuliganizmą, kuris apibrėžiamas kaip necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinti ir akcentuoti Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje numatytų veikų požymių panašumai ir skirtumai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių išorinius panašumus su Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo ir Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo išoriniais požymiais, pažymėdamas kad šiose normose įtvirtintų dispozicijų turinys, apibūdinantis išorinius veikų požymius, yra panašus, esminis skirtumas yra tas, kad Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtis yra materialioji, numatanti, jog įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, tuo tarpu Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta veika visuomenės tvarka ar rimtis yra trikdoma, o administraciniu teisės pažeidimu viešoji tvarka ir žmonių rimtis yra pažeidžiama. Taigi, teismas, akcentuodamas baudžiamosios teisės priemonėmis saugomus viešosios tvarkos pažeidimo požymius, nurodė, kad įstatyme išvardintais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti, kaip minėta, sutrikdoma (BK 284 str. 1 d.) arba trikdoma (BK 284 str. 2 d.) visuomenės rimtis ar tvarka. Teismų praktika visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laiko veiksmus, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ir šokiruoti. Visuomenės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ir darbas, padaryta turtinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011, 2008-04-29 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180/2008, LAT 2008-06-18 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248/2008 ir t.t.). Be to, atribojant baudžiamąją ir administracinę atsakomybę, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnio atribojimo, konstatavo, jog Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos apibūdintos panaudojant iš esmės tuos pačius vertinamuosius požymius, todėl griežtai apibrėžtų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijų šiuo metu nėra. Todėl atribojant reikėtų vadovautis ne vien Lietuvos Respublikos BK ir Lietuvos Respublikos ATPK normų tekstais, bet ir Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, kilusius padarinius, viešosios tvarkos specifiką (LAT nutartis Nr. 2K-178/2005). Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalį atsako tas, kuris viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama veika gali būti padaryta dviem alternatyviais būdais – necenzūrinių žodžių vartojimu arba nepadoriu elgesiu. Veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje, kuri teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-670/2002, „Teismų praktika“ Nr. 18, LAT nutartys Nr. 2K-796/2007, 2K-210/2008, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Įstatymas nereikalauja, kad dėl kaltininko elgesio būtinai būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, pakanka to, kad kaltininkas savo veiksmais sukelia pavojų, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyti. Taigi, šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje aprašytas baudžiamąjį nusižengimas atskiriamas nuo Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje aprašyto administracinio teisės pažeidimo pagal veikos pobūdį, kuris nustatomas atsižvelgiant į veiksmų intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, jų skaičių, viešosios vietos specifiką (apeigų atlikimo vieta ar neformalaus bendravimo vieta).

Iš teismui perduotos nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, kurią sudaro tik nukentėjusiosios V. J. protokolas - pareiškimas (2 b. l.), neblaivumo nustatymo testas (4 b. l.) bei paties R. B. paaiškinimas (5 b. l.), pažyma apie baustumą (6-20 b. l.) ir išrašas iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (21 b. l.), akivaizdu, kad teisės pažeidimas iš esmės net netirtas, o pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą R. B., nesiaiškino ir nevertino jo veiksmų ypatybių, trukmės, kilusių padarinių, viešosios tvarkos specifikos, jo veiksmų intensyvumo, į kurį atsižvelgiant, kaip minėta, būtent atribotini Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baudžiamasis nusižengimas ir Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje numatytas teisės pažeidimas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnas net nepašalino akivaizdžių bylos dokumentuose - V. J. protokole - pareiškime (2 b. l.) bei paties R. B. paaiškinime (5 b. l.) - nurodytų faktų prieštaravimų dėl smurtinių R. B. veiksmų V. J. atžvilgiu, t.y. jos tampymo už rankų, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas (2 b. l.), kai tuo tarpu pats R. B. tai neigia (5 b. l.) ir fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinime nėra. Pažymėtina, jog kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą (pvz. LAT 2013 m. spalio 29 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408/2013). Taigi, tik visapusiškai išsiaiškinus ir nustačius visas G. kultūros namuose įvykusio konflikto tarp V. J. ir R. B. aplinkybes, yra pagrindas daryti kategoriškas išvadas dėl R. B. taikytinos teisinės atsakomybės rūšies, o visoms įvykio aplinkybėms išsiaiškinti būtina atlikti išsamų, visapusišką ir objektyvų bylos aplinkybių tyrimą.

Kaip minėta, atribojant Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje įtvirtintus veikos požymius, reikėtų vadovautis ne vien pastarųjų normų tekstais, bet ir Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, kilusius padarinius, viešosios tvarkos specifiką ir pan., tuo tarpu Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taigi pažeidimai, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nėra Lietuvos Respublikos ATPK reguliavimo dalykas, todėl tais atvejais, kai paaiškėja, kad padarytas pažeidimas atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, taikoma Lietuvos Respublikos ATPK 251 ir 258 straipsniuose įtvirtinta procedūra, numatanti, jog jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui (ATPK 258 str.), o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama (ATPK 251 str.). Taigi, įvertinus bylos medžiagą, aukščiau nurodytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje įtvirtintų veikų atribojimo požymius, teismas konstatuoja, jog byloje esantys duomenys suteikia pakankamą pagrindą išvadai, kad R. B. veiksmai šiuo atveju negali būti įvertinti kaip nedidelis chuliganizmas, nes aiškiai pranoksta Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnio dispozicijoje aprašytos veikos pobūdį. Be to, kaip minėta, iš bylos duomenų akivaizdu, 2014 m. kovo 8 d. apie 19.30 val. Pakruojo rajone, G. kaime, kultūros namuose, įvykęs konfliktas tarp R. B. ir V. J., pagal V. J. protokolą -pareiškimą, net nesiaiškintas, t.y. neatliktas joks bylos aplinkybių tyrimas. Kadangi Lietuvos Respublikos ATPK 258 straipsnis administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantį teismą įpareigoja inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą, jei tiriant įrodymus yra nustatomi nusikalstamos veikos požymiai ir teismas įsitikina, kad nagrinėjama veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, jis gali priimti tik vienos rūšies sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, o bylos medžiagą perduoti ikiteisminio tyrimo subjektams (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. N12-1599/2004, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-6225/2009, 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-7954/2010 ir kt.). Kita vertus, toks teismo sprendimas jokiu būdu nereiškia išankstinio asmens, kurio veikoje buvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, kaltės konstatavimo. Pradėjus baudžiamąjį procesą turi būti išaiškintos visos reikšmingos aplinkybės ir, priklausomai nuo tyrimo ir (ar) bylos nagrinėjimo metu surinktų duomenų ir darytinų išvadų, gali būti priimamas bet kuris iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų sprendimų, kuriais baudžiamasis procesas yra užbaigiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575 – 6225/2009).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, R. B. administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį nutrauktina ir medžiaga perduotina Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 224 str., 251 str., 258 str., 280 str., 281 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 2 d., 288 str., 302² str., 302⁴ str., teisėjas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį, nutraukti.

Nutarimui įsiteisėjus, medžiagą perduoti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.