Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės R. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta sutampa ir yra adresu (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. 2024 m. spalio 21 d. apie 18.20 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) pašalinių žmonių akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, tyčia, vieną kartą lazda sudavė A. B. į galvą ir į dešinę ranką, vieną kartą lazda sudavė į liemenį, bei sugriebė jam už dešinės kojos, dėl ko nukentėjusysis nukrito, taip sukėlė nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą, šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Šiais veiksmais G. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Iš 2024 m. gruodžio 17 d. apžiūros protokolo, matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis padaryti vaizdo įrašai. Užfiksuota, kaip A. B. paaiškina, kad jį užpuolė, dar puolė su pagaliais, gavo į ausį. Pagalvės kyšo. Mašiną daužė, rakčiukus atiminėjo, telefoną bandė sudaužyt. Kitas asmuo prisistato G. S.. Į pareigūno klausimą, kodėl susimušė, G. S. atsakė: „Nu aš ant jo seniai turiu pyktį“. Į pareigūno klausimą, G. S.: „Ne su pagaliais. Čia pagaliukas tik baldinis. Neturėjau ką daryt, nes jis puolė“, „Aš kaip ir važiuot namo, o tas durnelis atsistojo ant priekio ir neleido išvažiuot. Nu ir ką gavosi“. A. B.: „... Gaudė po visą (duomenys neskelbtini). Atvažiavau čia, užgaudžiau, nespėjau išlipti iš mašinos, rakčiukus bandė išplėšt. Su pagaliu piso per galvą, tada iššokau. Galėsit kaimynų paklaust matė“. Į pareigūno klausimą, ar turi pretenzijų, A. B. atsako, kad turi, G. S. atsako, kad neturi (el. b. l. 91-98).

Iš 2024 m. spalio 21 d. Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos Trečiojo skyriaus vyr. patrulės L. M. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių, matyti, jog nurodyta, kad 2024 m. spalio 21 d. tarnybiniu automobiliu kartu su tyrėju D. J. patruliuojant nustatytame maršrute (duomenys neskelbtini) 18.25 val. gavo pranešimą iš Kauno apskr. VPK operatyvaus valdymo budėtojo, kad pranešėją užpuolė pažįstamas asmuo, atėmė raktelius ir mušė. Pranešėjas teigia, kad asmuo yra neblaivus ir yra atvykęs su automobiliu „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko pranešėjas A. B., kuris paaiškino, kad apie 18.30 val., ties adresu (duomenys neskelbtini), būdamas viešoje vietoje, daugiabučio namo kieme, matant aplinkiniams asmenims, buvo užpultas savo pažįstamo asmens G. S., kuris atvykęs su automobiliu, pradėjo su A. B. žodiškai konfliktuoti, G. S. pradėjo garsiai rėkti ant A. B. dėl praeityje įvykusių incidentų. Norėdamas nesivelti į tolimesnį konfliktą, A. B. įsėdo į savo vairuojamą automobilį ,,Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau G. S. atėjo prie keleivio priekinių durelių ir neleido A. B. išvažiuoti, bandė jį ištraukti iš automobilio, bandė užgesinti automobilį, savo rankoje G. S. laikė medinį pagalį, kuriuo bandė trenkti A. B.. A. B. teigė, kad jam išlipus iš automobilio, G. S. pradėjo mosikuoti su mediniu pagaliu, kelis kartus pataikė jam į galvos sritį, ko rezultate A. B. parkrito ant žemės. Atsistojęs nuo žemės A. B. pradėjo gintis nuo G. S., tai yra pradėjo mojuoti savo rankomis atgal į jį, ko rezultate G. S. parkrito ant žemės bei pametė rankoje turėtą pagalį. A. B. negalėjo nurodyti kiek kartų G. S. trenkė jam su lazda, tik teigė, kad bemojuodamas lazda G. S. pataikė A. B. ne mažiau nei du kartus į galvos sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Pabendravus su G. S., šis teigė, kad adresu (duomenys neskelbtini) atvyko pas draugę, kol laukė jos savo automobilyje „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie jo automobilio priėjo jo pažįstamas A. B., tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl minėtos draugės, pas kurią buvo atvykęs G. S.. G. S. teigė, kad A. B. dažnai būna prie jo draugės namų, dėl to G. S. puolė A. B. rankomis. Muštynių metu G. S. pargriuvo ant žemės ir A. B. puolė jį mušti rankomis į veido sritį, kiek tiksliai kartų G. S. nurodyti negalėjo. G. S. atsistojus nuo žemės, šis iš savo vairuojamo automobilio „VW Passat“ išsitraukė medinę lazdą ir puolė ja daužyti A. B. į įvairias kūno vietas. G. S. pametus medinę lazdą, A. B. vėl puolė jį mušti rankomis iki kol atvyko policija. G. S. patikrinus alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0330, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 0,13 promilių neblaivumas A. B. buvo blaivus. Aiškinantis įvykio aplinkybes, prie pareigūnų priėjo K. V., kuri teigė, kad matė įvykį ir užfiksavo mobiliojo ryšio telefonu, tai yra nufilmavo du vaizdo įrašus. Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu vaizdo įrašai buvo paimti ir pridėti prie tyrimo medžiagos. Ant trinkelių prie automobilių stovėjimo aikštelės buvo rasta medinė lazda su raudonos spalvos dėmėmis, ji paimta ir supakuota į popierinį paketą, kuris pridėtas prie tyrimo medžiagos. Apžiūrėjus įvykio vietą, jos prieigas, vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (el. b. l. 104-106).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. BK 284 straipsnyje nurodyto nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-73-654/2024). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-255-697/2022, 2K-106-697/2024, 2K-93-387/2024). BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika apima ir fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. spalio 21 d. apie 18.30 val. jis su automobiliu atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kadangi žinojo, kad minėtu adresu bus nuvykęs buvęs draugas, pažįstamas A. B., su kuriuo nebendrauja, yra susipykę. Apie jo buvimą minėtu adresu sužinojo iš kito draugo. Atvykęs nurodytu adresu, pamatė A. automobilį. Jam sustojus prie A. automobilio, A. pradėjo jį filmuoti. Tada jis išlipo iš savo automobilio ir įlipo į A. automobilį, atsisėdo į jo automobilio priekinę keleivio sėdynę bei bandė atimti iš jo telefoną, tačiau A. iš automobilio išbėgo. Įlipdamas į A. automobilį, jis kairėje rankoje turėjo medinį pagalį, kurį pasiėmė iš savo automobilio. Įlipęs į A. automobilį, keletą kartų spėjo pamosuoti tuo pagaliu A. pusėn, gali būti, jog su pagaliu jam kur nors pataikė, kur tiksliai nepamena, galbūt netyčia ir pataikė jam į galvą. A. išlipus iš automobilio, jis taip pat išlipo, artinosi link jo, grūmojo A. su pagaliu. A. bandė jam įspirti, bet nepataikė. Jis sugriebė A. už kojos, dėl ko A. nukrito ant žemės, ant nugaros. Gali būti, jog krisdamas jis užsigavo galvą. Po to įsėdo į automobilį, ketino išvažiuoti, tačiau A. atsistojo priešais jo automobilį, neleisdamas jam išvažiuoti. Suprato, kad A. iškvietė policijos pareigūnus, todėl nusprendė likti įvykio vietoje. Atvykus policijos pareigūnams, pareigūnai paklausė, kas pirmas pradėjo konfliktą. Jis prisipažino, jog pirmas pradėjo muštis, kadangi supyko ant A., jog šis jį filmavo. Konflikto metu juos stebėjo aplinkiniai daugiabučio namo gyventojai, tačiau niekas jų išskirti nebuvo atėjęs (el. b. l. 145-148, 166-168). Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo, patvirtina ir nukentėjusiojo A. B. parodymai, kuriuose jis nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, apie viešoje vietoje, jam kaltinamojo suduotus smūgius. Taip pat liudytoja K. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. spalio 21 d. apie 19.00 val., būdama namuose, išgirdo lauke triukšmą. Girdėjo asmenų garsų kalbėjimą, rėkimą. Pro svetainės langą, pro kurį matoma prie namo esanti automobilių stovėjimo aikštelė, pamatė, jog tarp dviejų automobilių stovėjo du vyrai, kurie vienas ant kito šaukė. Kadangi suprato, jog tarp asmenų gali įvykti muštynės, telefonu pradėjo filmuoti įvykį. Netrukus asmenys pradėjo mosikuotis kumščiais, vienas iš vyrų iš automobilio pasiėmė lazdą, iš pradžių pradėjo mosikuotis su ja bei netrukus kitam asmeniui sudavė apie 2-3 kartus. Kur tiksliai buvo suduota, neatsimena. Matė, jog asmuo su lazda atėmė telefoną iš kito asmens. Tuomet asmeniui, kuris buvo su lazda (lazda kažkuriuo metu dingo, galbūt jis ją pametė), kitas asmuo sudavė smūgius, tačiau kiek tiksliai jam buvo suduota, nepamena. Mano, jog konfliktą pirmasis pradėjo vyras su lazda (el. b. l. 61-66). Šiuos kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojos parodymus patvirtina ir byloje esantis tarnybinis pranešimas bei įvykio vietos apžiūros protokolas.

Šie duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Taigi, atsižvelgus į teismo ištirtus įrodymus, nėra abejonių, jog kaltinamojo G. S., kaltinime nurodytu laiku, viešoje vietoje (daugiabučio namo kieme0 atlikti fiziniai veiksmai, nukreipti į kitą asmenį, buvo akivaizdus įžūlaus elgesio demonstravimas, nepagarbos aplinkai ir aplinkiniams demonstravimas, trikdant visuomenės rimtį ir tvarką, peržengę tarpusavio konflikto ribas. Tai, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis patvirtina liudytojos parodymai, kuriais nustatyta, jog ji būdama savo namuose išgirdo namo kieme kilusį konfliktą, Tuo tarpu neteisėti kaltinamojo veiksmai reiškėsi daugiabučio namo kieme, tokiu laiku, kai namuose jau būna daug gyventojų, o kaltinamojo veiksmai savo esme, aplinkiniams kėlė baimę ir išgąstį ir tapo atviru iššūkiu. Taip veikdamas G. S. aiškiai siekė išreikšti nepagarbą visuomenėje vyraujančioms moralinėms normoms, dėl menkavertės priežasties konfliktuodamas kitų asmenų akivaizdoje, naudodamas įrankį, įžūliu elgesiu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam. Įrodymų visumoje pripažįstama, kad kaltinamasis G. S. 2024 m. spalio 21 d. apie 18.20 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, tyčia, vieną kartą lazda sudavė A. B. į galvą ir į dešinę ranką, vieną kartą lazda sudavė į liemenį, bei sugriebė jam už dešinės kojos, dėl ko nukentėjusysis nukrito, taip sukėlė nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą, šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, tokiais savo veiksmais G. S. padarė nusikaltimą numatytą BK 284 straipsnyje. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Dėl G. S. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Iš bylos duomenų nustatyta, jog civilinis ieškinys byloje nepareikštas, atsižvelgiant į tai, kliūčių priimti baudžiamąjį įsakymą nėra.

BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos penkios alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – laisvės apribojimas. Iš byloje esančio pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis su kreipimusi ir jam siūloma bausme (laisvės apribojimu) bei jos dydžiu sutiko (el. b. l 177-184, 185-188). Taip pat jam buvo išaiškintos šio proceso teisės ir pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokuroras pagrįstai kaltinamajai pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę G. S., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis G. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis kaltu padarius nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka (el. b. l. 117-120), psichiatrinėje įskaitoje neregistruotas, nuo priklausomybės ligų negydytas, yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Skiriant bausmę teismas įvertina tai, kad kaltinamojo nusikalstamas veikimas buvo atviras iššūkis visuomenei, nepaisant moralių elgesio normų, veikiant įžūliai, siekiant demonstruoti savo viršenybę kito asmens atžvilgiu. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 bei 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog kaltinamajam už padarytą nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama sankcijoje numatyta su realiu įkalinimu nesusijusi laisvės apribojimo bausmė. Pagal nustatytas G. S. asmenybę ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių bausmės dydis nustatomas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Kartu skiriant įpareigojimus – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lazda, perduota saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (el. b. l. 75-77), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpiu G. S. skiriant įpareigojimus dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. S. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu G. S. skiriant įpareigojimus dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti G. S., kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lazdą, perduotą saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti, kad G. S. nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.