- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2S-3115-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02925-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- B. J.
- Atsakovas
- T. S.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės B. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovui T. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo ir atsakovo T. S. priešieškinį ieškovei B. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama nustatyti nuolatinę nepilnametės dukros G. S. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki dukros pilnametystės, nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti dukros laikinąją gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su ieškove. Nurodė, kad 2018 m. kovo 1 d. ieškovė su dukra persikraustė gyventi į išsinuomotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), dukra pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Ieškovei su dukra persikrausčius gyventi į (duomenys neskelbtini), atsakovas (dukros tėvas) savaitgaliais dukrą pasiimdavo į kaimą pas močiutę. 2018 m. liepos mėnesio pradžioje, ieškovei būnant darbe, dukra išėjo gyventi pas atsakovą, ir apie tai žinute informavo ieškovę. Nuo to laiko santykiai tarp ieškovės ir dukros pašlijo. Šiuo metu dukra kartu su atsakovu ir jo motina bei drauge gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovės dukra gyvendama su atsakovu nėra skatinama mokytis, taip pat yra mažiau prižiūrima. Taip pat nurodė, kad atsakovas be ieškovės žinios pervedė dukrą į (duomenys neskelbtini) gimnaziją, kuri nuo atsakovo gyvenamosios vietos yra už 7 kilometrų. Nustačius dukros laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove, ieškovė dukrą grąžintų lankyti (duomenys neskelbtini) progimnaziją, kuri yra visai šalia namų, be to, mokinių paruošimo lygis šioje mokykloje yra žymiai aukštesnis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir perdavė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti iš naujo.
5. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2018 m. spalio 25 d. gautas atsakovo priešieškinis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo. Priešieškiniu atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su vaiko tėvu (atsakovu), priteisti iš vaiko motinos (ieškovės) laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
6. Išvadą byloje teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą. Tarnyba nurodė, kad aplankė atsakovo T. S. šeimą. Atsakovas kartu su savo mama yra namo bendrasavininkai. Bendras namo plotas siekia apie 69 kv. m. Gyvenamajame name yra 3 tvarkingai įrengti kambariai, virtuvė ir patogumai. Atsakovo nepilnametė dukra turi savo atskirą kambarį, kuris yra apie 15 kv. m. Mergaitės kambarys pagal galimybes tvarkingai įrengtas, saugus ir šviesus. Kambaryje yra visi mergaitei reikalingi apyvokos daiktai: lova, spinta, rašomasis stalas, maža spintelė ir kiti daiktai reikalingi tiek mergaitės poilsiui, tiek mokslams. Sanitarinės mergaitės kambario sąlygos yra tinkamos. Apsilankymo metu, mergaitė buvo mokykloje, todėl nepavyko išsiaiškinti vaiko pozicijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė; atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – įpareigojo ieškovę mokėti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos 2018 m. spalio 25 d. iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (nutartis); kitą atsakovo prašymo dalį atmetė.
8. Įvertinęs bylos duomenis teismas pažymėjo, kad šiuo metu nepilnametė gyvena su atsakovu, kur jai yra sudarytos tinkamos gyvenimo, auklėjimo sąlygos, ja tinkamai rūpinamasi, bylos duomenimis pati mergaitė nori gyventi su atsakovu, todėl atmetus šalių prašymus dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo faktinė situacija nepasikeistų, šalių dukros teisės būtų užtikrintos.
9. Teismas taip pat pažymėjo, kad bylą išnagrinėjus iš esmės, išsamiai išanalizavus bylos įrodymus, vaiko poreikius, įvertinus šalių pozicijas, teismas priims sprendimą, kuriuo išspręs šalių ginčą. Šiuo metu pagrindo tenkinti šalių reikalavimų dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, jų taikymas galimai traumuotų vaiką tuo atveju, jeigu po bylos išnagrinėjimo iš esmės, vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su priešinga šalimi. Nurodė, kad teigti, jog dukros noras gyventi su atsakovu prieštarauja jos interesams, pagrindo taip pat nėra. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neišreiškė prieštaravimo, kad vaikas gyvena su atsakovu.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį ir tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nustatyti ieškovės dukros laikinąją gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su motina (ieškove). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neįsigilino į priežastis, dėl kurių ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10.2. Tiek ieškovė ieškinyje, tiek atsakovas priešieškinyje nurodė bendravimo su vaiku tvarką, tačiau teismas priimdamas skundžiamą nutartį bendravimo tvarkos šalims nenustatė.
10.3. Ieškovė su dukra susirado tvarkingą būstą (duomenys neskelbtini) mikrorajone, dukra pradėjo lankyti šalia esančią (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Ieškovė matydama, kad dukrai sunkiau sekasi mokytis stipresnėje mokymo įstaigoje, sutarė su repetitoriais dėl dukros papildomo mokymo. Dukrai apsigyvenus kaime pas senelius, jai yra daugiau laisvės ir mažiau kontrolės, todėl toks gyvenimas dukrai labiau patinka nei su ieškove, kuri yra reiklesnė dukrai. Atsakovas paėmęs dukrą paatostogauti pas senelius, be ieškovės sutikimo ir nepasitaręs perkėlė dukrą į (duomenys neskelbtini) gimnaziją, kuri nuo atsakovo gyvenamosios vietos yra už 7 km.
10.4. Atsakovas nuo pat dukros gimimo nedėjo jokių pastangų, kad šeima gyventų geriau. Atsakovas gaudavo minimalų darbo užmokestį ir nesistengė susirasti geriau apmokomą darbą. Atsakovas neišlaiko savo vaiko iš pirmos santuokos, dėl ko yra susidariusios didelės skolos, kurias iš atsakovo išieško antstolis. Atsakovas taip pat ne kartą yra baustas dėl administracinių nusižengimų, tokių kaip transporto priemonės vairavimas išgėrus.
10.5. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 850 Eur (atskaičius mokesčius), atsakovas pajamų neturi.
10.6. Atsakovas dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, o tai gali negerai atsiliepti dukros auklėjimui ir sudaryti dukrai netinkamas sąlygas net ir laikinai augti ir vystytis su atsakovu. Tai, kad atsakovas gyvena pas savo tėvus su kita moterimi, taip pat nedaro teigiamos įtakos dukrai, formuojant jos supratimą apie šeimos vertybes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.
13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.
15. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis).
16. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tarp jų – laikinai nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas.
17. Iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės nepilnametė dukra nuo 2018 m. liepos mėnesio pradžios gyvena kartu su tėvu (atsakovu) gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso atsakovui ir jo motinai.
18. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodoma, kad ieškovės dukra gyvena name, kuriame yra 3 tvarkingai įrengti kambariai, virtuvė ir patogumai. Dukra turi savo atskirą, tvarkingai įrengtą, saugų ir šviesų kambarį, kuriame yra visi jai reikalingi apyvokos daiktai: lova, spinta, rašomasis stalas, maža spintelė ir kiti daiktai, reikalingi tiek mergaitės poilsiui, tiek mokslams. Byloje taip pat yra ieškovės dukros Tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai teiktas 2018 m. lapkričio 7 d. paaiškinimas, kuriame mergaitė raštu nurodė, kad nori gyventi su tėčiu (atsakovu), su juo gyventi mergaitei patinka, nieko netrūksta. Paaiškinime mergaitė taip pat nurodė, kad su motina (ieškove) gyventi nenori, nes ji ją mušė, dažnai rėkdavo, konfliktavo.
19. Pažymėtina, kad ieškovės atskirajame skunde nurodomos aplinkybės ir argumentai (siekis, kad dukra lankytų kitą, šalia atsakovės namų esančią mokyklą, galinčią suteikti mergaitei kokybiškesnį išsilavinimą; ginčo šalių turtinė padėtis ir jos perspektyvos; šalių asmeninės savybės ir gyvenimo būdas) gali turėti esminės teisinės reikšmę sprendžiant ieškinio patenkinimo / atmetimo klausimą, tuo tarpu sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos gyvenamosios vietos nustatymo – svarbiausia yra nustatyti, ar vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sprendžia, kad šioje civilinio proceso stadijoje nenustatyta, jog aplinka, kurioje gyvena ginčo šalių nepilnametis vaikas, būtų nesaugi, kad tėvas netinkamai vykdytų savo pareigas vaikui, dėl ko galėtų būti pažeisti vaiko interesai ar kitaip suvaržytos jo tiesės, kad dabartinė padėtis prieštarautų paties vaiko norams.
21. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nenustatė vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos.
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina) taikymo klausimą. Pažymėtina, kad ieškovė nebuvo pareiškusi prašymo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti ieškovės ir jos dukros bendravimo tvarką, taip pat nebuvo nurodžiusi pageidaujamos bendravimo tvarkos, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio klausimo nesprendė. Kartu išaiškintina, kad ieškovei ir atsakovui nesutariant dėl dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, ieškovė turi teisę pareikšti bylą nagrinėjančiam teismui atskirą prašymą dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuri galiotų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį nepakeistą.