Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovui Dmitrij Charitonov,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovui T. S., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, ir atsakovo priešieškinį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad šiuo metu nepilnametis vaikas emocinio ryšio su ieškove neturi. Atsiradus emociniam ryšiui, nėra jokių kliūčių gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Mano, kad yra pagrindas priteisti didesnį išlaikymą, kadangi padidėjo minimali mėnesinė alga.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu. Vaikas nori gyventi su tėvu. Vaikas kategoriškai pareiškė skyriui, kad nori gyventi su tėvu, kadangi motina mušė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad vaiko noras prieštarauja jo interesams. Neturi duomenų, kad vaiko gyvenamoji aplinka yra nesaugi. Ieškovė dirba iki 23 val. Šiuo atveju nėra jokių abejonių, kad vaikas yra prisirišęs prie tėvo, turi su juo glaudų emocinį ryšį. Yra duomenų, kad galimai buvo naudojamas smurtas vaiko atžvilgiu, nėra duomenų, kad tėvas smurtautų prieš vaiką. Ieškovė paskutinį kartą su vaiku bendravo tik lapkričio mėnesį. Išlaikymo suma 200,00 Eur atitinka kasacinio teismo praktiką. Dėl išlaikymo įsiskolinimo reikalavimo nepalaiko, kadangi neįrodė, kad ieškovė nepakankamai prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Atsakovo bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus.

Liudytojas A. J. nurodė, kad yra ieškovės brolis. Šalys gyveno normaliai, atsakovas išgerdavo, su vaiku viskas buvo tvarkoje. Būdavo, kad ieškovė su dukra nakvojo pas jį, kadangi atsakovas buvo išvaręs ieškovę iš namų. Vieną kartą viena, kitą kartą su dukra – iš viso du kartus.

Liudytoja A. P. nurodė, kad su šalimis yra pažįstami apie 7 – 8 metus. Šalys prižiūrėjo vaiką. Ji yra ieškovės draugė. Iš pasakojimų žinojo, kad tarp šalių buvo konfliktų. Ji vyko pas ieškovę, kadangi buvo susijaudinusi dėl ieškovės.

Liudytoja S. G. nurodė, kad pažįsta šalis. Bendraudavo šeimomis, gyveno tame pačiame miestelyje. Visą laiką matė, kad ieškovė dukrą prižiūrėdavo. Šalys rūpindavosi dukra, dukrą padėdavo prižiūrėti atsakovo mama.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

5. CK 3.169 straipsnio 1 dalis nustato, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jeigu kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (2 d.).

6. Paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką – dukterį G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Atsakovas gyvena su nepilnamete dukra (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklauso ½ gyvenamojo namo. Bylos duomenimis atsakovas tinkamai rūpinasi dukra, jai sudarytos gyvenimo sąlygos yra geros. Atsakovas turi naują gyvenimo draugę, kartais nakvoja pas ją, tačiau dukrą atsakovui padeda prižiūrėti atsakovo mama, t. y. vaiko senelė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad vaiko gyvenimas su tėvu pažeistų vaiko interesus. Pats vaikas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė norą gyventi su tėvu, nėra duomenų, kad šis vaiko noras prieštarautų jo interesams, ieškovė bylos nagrinėjimo metu prisipažino, kad konfliktuoja su dukra, bandė sugriebti dukrai už ausies, kelis mėnesius su dukra nebendrauja, nes nori suteikti jai laiko.

8. Atsižvelgiant į išdėstytą, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos poziciją, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu, kadangi jis sugeba tinkamai rūpintis savo dukra, sudaro jai tinkamas gyvenimo sąlygas. Teismas taip pat pažymi, kad atsiradus stipresniam dukros emociniam ryšiui su ieškove, nebūtų jokių kliūčių G. S. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove tuo atveju, jeigu dukra išreikštų tokį norą.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

9. Atsakovas priešieškiniu taip pat prašo priteisti iš ieškovės vaiko išlaikymui 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2018-10-25 iki vaiko pilnametystės.

10. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 – 3 dalis išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šis principas reiškia, kad teismas priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai tenkinti jo poreikius sumažėja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.).

11. Paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad ieškovė vaikui išlaikymo neteikia, tačiau dirba, turi galimybes teikti vaikui išlaikymą. Atsakovas taip pat dirba, šalys turi galimybes išlaikyti savo dukrą.

12. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis, bei atsižvelgęs, į teismų praktiką bylose dėl išlaikymo priteisimo, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą ir teismo posėdžio metu išsakytą poziciją, į tai, kad ieškovė šiuo metu neteikia nepilnametei dukrai būtino išlaikymo ir byloje nėra duomenų, kad ji būtų nedarbinga, ar dėl kitų priežasčių negalėtų teikti išlaikymo savo vaikui, todėl vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir iš ieškovės nepilnametei G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo 2018-10-25 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 - 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., 11 str.). Išlaikymo lėšas pavesti atsakovui tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 str.).

13. Priešieškiniu atsakovas prašo priteisti iš B. J. nepilnamečiui vaikui G. S. 800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo, t. y. išlaikymo įsiskolinimą už keturis mėnesius. Iš bylos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2018-07-01 iki priešieškinio pareiškimo prie šalių nepilnamečio vaiko G. S. išlaikymo ieškovė prisidėjo pirkdama batus, kanceliarines prekes, duodama vaikui pinigų. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad tuo metu, kai dukra gyveno su ieškove, prie šalių dukros išlaikymo daugiausiai prisidėjo būtent ieškovė. Teismo vertinimu, tai, kad vienu laikotarpiu prie dukros išlaikymo daugiau prisidėjo ieškovė, o kitu, iš esmės tapačios trukmės laikotarpiu, labiau prie išlaikymo prisidėjo atsakovas, nesudaro pagrindo teigti, kad susidarė išlaikymo įsiskolinimas, todėl priešieškinys šioje dalyje atmestinas. Teismas pažymi, kad tokios pačios pozicijos yra ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

14. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, kad maksimalus ieškovės bendravimas su dukra šiuo metu iš esmės pažeistų šalių dukros interesus, kad ieškovė darytų neigiamą poveikį dukrai.

15. Teismo vertinimu atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka iš esmės yra tinkama, su ja sutinka ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tačiau nustatant atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarką, nėra tikslinga nustatyti, kad ieškovė bendrauja su dukra ne rečiau kaip tris kartus per savaitę, taip pat riboti bendravimo laiką iki dviejų valandų per dieną. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė tinkamai supranta dukros poreikius, rūpinasi dukros ateitimi, todėl nėra pagrindo nustatyti tokio bendravimo laiko ribojimo.

16. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka iš esmės yra pagrįsta, tinkama, užtikrins ieškovės maksimalų bendravimą su dukra, todėl ji nustatyti su aptartomis korekcijomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad iš esmės yra patenkinti priešieškinio reikalavimai, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina iš viso 1490,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18. Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 str.). Šios teismo nutarties pagrindu išieškotos piniginės lėšos iš ieškovės turi būti įskaitytos į šiuo sprendimu priteisiamą išlaikymą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakovu T. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų 0 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2018-10-25 iki vaiko pilnametystės. Šią išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą.

Nustatyti tokią ieškovės B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

„a. B. J. kiekvieną dieną gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku G. S. tiesiogiai arba telefonu ir/ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis (VIBER, SKYPE programos ir pan.);

b. B. J., įspėjusi T. S. prieš 3 (tris) dienas kiekvieno mėnesio porinių savaičių penktadieniais iki 19 val. kartu su nepilnamečiu vaiku G. S. gali išvykti iš vaiko gyvenamosios vietos ir privalo pristatyti vaiką į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val. Tuo atveju, jeigu B. J. neturės objektyvios galimybės tai padaryti (dirbs, sirgs ir pan.), tai ji, įspėjusi vaiko tėvą T. S. apie tai prieš 3 (tris) dienas, gali sekantį (artimiausią) penktadienį iki 19 val. kartu su nepilnamečiu vaiku G. S. išvykti iš vaiko gyvenamosios vietos ir privalo pristatyti vaiką į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val.;

c. atostogų laikotarpiu B. J. kartu su nepilnamečiu vaiku G. S. gali išvykti iš vaiko gyvenamosios vietos ir kartu vykti į B. J. gyvenamąją ar kitą vietą, apie atostogų laiką ir trukmę įspėjant vaiko tėvą T. S. prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų. Tuo atveju, jeigu B. J. atostogos nesutaps su nepilnamečio vaiko G. S. ugdymo, mokymo (švietimo) įstaigos atostogomis, B. J. turi užtikrinti vaiko mokyklos ar kitos ugdymo bei švietimo įstaigos lankymą šiuo laikotarpiu;

d. Nepilnametis vaikas G. S. pusę savo mokymosi ar kitos ugdymo bei švietimo įstaigos atostogų gali praleisti su motina B. J.;

e. B. J., įspėjusi vaiko tėvą T. S. prieš 5 (penkias) kalendorines dienas, kartu su nepilnamečiu vaiku G. S. išvykti iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir privalo pristatyti vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val. šiomis šių švenčių dienomis: Naujųjų metų sausio 1 dieną; Šv. Velykų antrąją dieną ir Šv. Kalėdų pirmąją, t. y. gruodžio 25 d., dieną;

f. Esant šalių (vaiko tėvų) susitarimui, B. J. gali su nepilnamečiu vaiku G. S. bendrauti ir kitokia negu numatyta bendravimo su vaiku tvarka.“

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 1490,41 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt eurų 41 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui T. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šios teismo nutarties pagrindu išieškotas pinigines lėšas iš atsakovo įskaityti į šiuo sprendimu priteisiamą išlaikymą

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.