- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-01-03
- Bylos Nr.
- e1-667-1023/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41642-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kaltinamasis
- I. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Plauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., Kauno raj. sav., teistas:
1) 2022 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 281-1 str. 1 d.-60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda; vadovaujantis LR BK 64-1 str. bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė- 40 MGL (2000 eurų) dydžio bauda; taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 m. ir vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančios piniginės sumos - 1450 eurų konfiskavimas;
2) 2022 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d.- 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 180 valandų); vadovaujantis LR BK 64-1 str. bausmė sumažinta 1/3, paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 120 valandų); vadovaujantis LR BK 64 str. 2 d. ši bausmė subendrinta su 2022 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė- 4 (keturi) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 120 valandų) ir 40 MGL ( 2000 eurų) dydžio bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
1. Kaltinamasis I. K. 2022 m. lapkričio 1 d. apie 17.10 val. Kauno raj., (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, į plastikinį maišą įdėjo septynis šuniukus, šį maišą užrišo, dviračiu nuvežė ant tilto, esančio (duomenys neskelbtini) kur jį išmetė į upelio vandenį, ko pasėkoje užrištame maiše buvęs vienas šuniukas tą pačią dieną nugaišo, tokiais savo tyčiniais veiksmais žiauriai elgėsi su gyvūnais, dėl ko gyvūnas žuvo.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis I. K. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Parodė, kad 2022 m. lapkričio 1 dienos metu vartojo alkoholį su G. jo namuose, (duomenys neskelbtini). Gėrė degtinę, kartu išgėrė apie porą litrų. Jiems geriant, G. jam pasakė, kad jo kalytė atsivedė šuniukų ir neturi kur dėti. G. manęs nieko neprašė, tiesiog pasibėdavojo. Kelintą valandą išėjo iš G. nežino, bet taip sugalvojo, kad paims šuniukus, sudės į maišiuką ir nuvažiavęs prie tilto Vandžiogalos miestelyje šuniukus išmes. Šuniukus rado kieme, po „točke“, kiek jų buvo neskaičiavo, bet jų galėjo būti 6 ar daugiau. Maišiuką jis visada nešiojasi su savimi, tad išsitraukė iš kišenės, sudėjo šuniukus ir užrišo. Tada maišą su šuniukais įsidėjo į dviračio bagažinę ir išvažiavo link minėto tilto. Nuvažiavęs prie tilto tiesiog sustojo ir išmetė maišą su šuniukais. Taip jam susišvietė. Negirdėjo, kad jam kas nors būtų šaukę, aplinkui jokių žmonių nematė. Išmetęs šuniukus nuvažiavo namo. Buvo išgėręs, todėl nesuvokė, kad taip kankina gyvūnus ir taip elgtis negalima. Blaivas tikrai taip nebūtų padaręs. Dėl įvykio gailisi. Pažymi, kad į maišą vandens pripylęs nebuvo, matyt vandens pribėgo numetus maišą nuo tilto į upelį (1 t., b. l. 126-128).
3. Kaltinamojo I. K. kaltė, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
3.1. Kauno apskrities VPK reagavimo valdybos kinologų poskyrio specialistės A. G. tarnybiniame pranešime dėl gauto iškvietimo nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 1 d. patruliuojant nustatytame maršrute r.š. „K1707“ kartu su specialistu G. M., apie 17:29 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., kur vaikai parbėgę pasakė, kad ką tik matė, kaip vyriškis (žinomas miestelio gyventojas) sumetė maišelį su kačiukais į upelį. Vaikai išbėgo pažiūrėti. Sakė, kad girdėjo kniaukimą. Atvykus prie upelio „(duomenys neskelbtini)“, kertančio Šv. J. N. g., vietoje buvo PGT ir M. P., kuris nurodė, kad matė asmenį, nuvažiuojantį nuo tiltelio su dviračiu, ir po jo nuvažiavimo upelyje iš plastikinio maišelio ištraukė šuniukus. Šuniukų buvo viso 7, vienas neišgyveno. Šuniukai pristatyti į VŠĮ ,,Penkta koja“ (1 t., b. l. 11-12).
3.2. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini)., Kauno rajono sav., prie tilto, kur ant žolės matomas baltos spalvos plastikinis maišelis, ant kurio yra užrašas „Maistas Sportui“, kuris paimtas ir supakuotas į popierinį voką Nr. 1. Daugiau jokių objektų ar pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui, nepastebėta. Vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 19-26).
3.3. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad G. P. parodė, jog 2022 m. lapkričio 1 d. buvo namuose, (duomenys neskelbtini)., Kauno r. sav., kai apie 17:10 val. į namus išsigandęs parbėgo brolis M. P., kuris jai pasakė, kad būdamas jų namų sode matė, kas nuo tilto, kuris yra (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., yra kažkas išmesta. Nedelsiant kartu su broliu ir dar viena nepilnamete seserimi I. P. nubėgo į minėtą vietą. Ji su seserimi pašvietė telefono žibintuvėliu, į vandenį ir apšvietė baltos spalvos užrištą maišą, kuris plūduriavo vandens paviršiuje ir jame kažkas skleidė į kniaukimą panašius garsus. Tuomet brolis nusileido žemyn, prie vandens, ir ištraukė maišą pasinaudojęs rastu pagaliu, kadangi lipti buvo pavojinga dėl esamų žolių. Ištraukęs maišą brolis jį praplėšė, buvo matyti, kad jame yra pripiltas vanduo, kadangi maišas vizualiai buvo sandarus, užrištas, o jame plūduriavo septyni maži šuniukai. Tuomet sesė susupo šuniukus į savo megztinį, kad šie nesušaltų. Tada papasakojo mamai apie įvykį, ir ši paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Pirmi atvyko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, kurie susupo šuniukus ir nusinešė į tarnybinį automobilį sušildyti, ir laukė policijos pareigūnų, kuriems perdavė šuniukus. Jos brolis nurodė, kad būdamas namuose, sode, pamatė, kaip vietinis kaimo gyventojas, kurio tikslių duomenų nežino, atvažiavo dviračiu su bėgiais, su krepšeliu gale, iš kurio paėmė minėtą baltos spalvos maišą ir sviedė nuo tilto į vandenį, jo akivaizdoje. Brolis Mindaugas sušuko vyrui, ,,ei, ką čia darai?“, tačiau vyras greit užlipo ant dviračio ir nuvažiavo tolyn. Vyras buvo aukšto ūgio, apsirengęs tamsiais rūbais. Galimai gyvena tame pačiame kaime, (duomenys neskelbtini), tačiau jis girtauja su kaimynu, kuris yra labai panašus į jį ir naudojasi tuo pačiu dviračiu. Minėtas kaimynas gyvena šalia vyro, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 29-40).
3.4. A. G. apklausta liudytoja parodė, kad ji dirba Kauno apskrities VPK reagavimo valdybos kinologų poskyryje specialiste. Atsimena, kad šių metų lapkričio mėnesio pradžioje, tamsiu paros metu, dirbant su G. M., gavo iškvietimą, kuriame buvo nurodyta, kad vaikai pamatė, kaip vyras į upę išmetė maišą, girdėjo kniaukimą, maiše galimai kačiukai. Atsimena, kad nuvyko į Vandžiogalą, prie tilto ir upelio, tikslaus adreso nežino. Atvykus pastebėjo gaisrinės brigadą ir tris jauno amžiaus žmones. Vienas jauno amžiaus vaikinukas M. P. nurodė, kad būdamas lauke pamatė vyrą su dviračiu prie upelio, kuris išmetė į upelį maišą ir nuvažiavo. Nurodė, kad girdėjo gyvūnų garsus maiše, todėl nuėjo namo, kažkam pranešė ir vėl grįžęs prie upelio su kitais žmonėmis ištraukė maišą iš upelio. Atidaręs maišą pamatė 7 šuniukus. Šuniukus žmonės perdavė ugniagesiams į automobilį. Jai nuėjus į ugniagesių automobilį, ją ugniagesys informavo, kad iš viso yra 7 šuniukai, vienas yra atšalęs ir negyvas, o 6 šuniukai gyvybingi, judantys. Buvo svarbu gelbėti likusių 6 šuniukų gyvybes, todėl vieną šuniuką, kuris buvo negyvas, paprašė, kad užkastų ugniagesiai. Kur jis buvo užkastas, ji nežino. Taip pat pasitarus su budėtoju buvo pasakyta, kad šuniukus gali nuvežti į prieglaudą „Penkta koja“, todėl nesulaukę tyrėjų išvyko į prieglaudą Linksmakalnyje, kur darbuotojai perdavė 6 šuniukus (1 t., b. l. 47-49).
3.5. G. Š. apklaustas liudytoju parodė, kad jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Būdamas namuose 2022 m. lapkričio 1 d. su I. dienos metu vartojo alkoholį, gėrė degtinę, išgėrė abu dvi bonkas po 0,75 litro. Jis turi kalytę Perlą, kuri ankščiau, beveik prieš metus buvo atsivedusi 6 šuniukus, kuriuos išdalino žmonėms turguje, o vieną šuniuką pasiliko sau. 2022 m. spalio 30 d. pastebėjo, kad jo kalytė Perla atsivedė 7 šuniukus. Todėl I. pasiskundė, kad jo kalytė Perla vėl atsivedė šuniukų, bet Igorio nieko neprašė, tiesiog pasibėdavojo, kad bus daug vargo, nes iš viso dabar 9 šunys. Vakarop I. išėjo namo, o jis išėjo miegoti. Miegant jį prikėlė jo sugyventinė, pasakė, kad atvyko policija. Atidarė duris ir pamatė Igorį su pareigūnais, kurie pasakė, kad I. numetė jo kalytės šuniukus su maišu nuo tilto. Jis pradžioje nelabai suprato. Vėliau suprato, kas įvyko. Nori pažymėti, kad jam tai tikra gėda, jis niekada nieko nebūtų prašęs, kad šuniukus skandintų, užkastų ar pan., bei niekada pats to nebūtų sugalvojęs padaryti. Kaip užaugino ankstesnius šuniukus, taip būtų užauginęs ir išdalinęs šiuos šuniukus. Jam labai gaila, kad taip įvyko. Įvykio naktį taip pat buvo atvažiavę žmonės iš gyvūnų prieglaudos, prašė, kad duotų kalytę, davė, nes suvokia, kad šuniukai neišgyvens be motinos. Vakar skambino į prieglaudą dėl savo kalytės Perlos, sakė, kad jos negrąžins net kai užaugs šuniukai. Pyksta ant I., kad taip pasielgė (1 t., b. l. 52-54).
3.6. A. V. apklausta liudytoja parodė, kad ji dirba VŠĮ „Penkta koja“ direktore, priima telefonu pranešimus. Šių metų lapkričio 1 d. jai paskambino iš Bendrojo pagalbos centro, pranešė, kad vaikai matė, kaip vyras (duomenys neskelbtini) numetė nuo tilto maišą, kuriame buvo šuniukai. Kadangi buvo išvykusi, reagavimą į pranešimą perdavė K. Z.. Informaciją iš Kristinos girdėjo tik telefonu. Žino, kad buvo iš viso 7 šuniukai, vienas buvo negyvas, todėl į prieglaudą pristatė 6 šuniukus, kurie buvo vienos dienos, patys nesimaitinantys. Šuniukams buvo surasta globėja, kuri juos prižiūri iki šios dienos. Jos žiniomis, visi šeši šuniukai gyvi, sveiki, vystosi (1 t., b. l. 57-58).
3.7. K. Z. apklausta liudytoja parodė, kad ji dirba VŠĮ „Penkta koja“ gyvūnų prižiūrėtoja. Šių metų lapkričio mėn., tikslios dienos nepamena, jai paskambino kolegė A. V., kuri pranešė, kad jai reikia susisiekti su bendruoju pagalbos telefonu (davė numerį), kuriuo paskambinus ją sujungė su policija. Pareigūnai pranešė, kad reikia pasiimti šuniukus, nes žmonės matė, kaip vienas vyras išmetė maišą (duomenys neskelbtini) nuo tilto į upelį. Maišą ištraukė jaunuolis, maiše pastebėjo 7 šuniukus. Pareigūnai nurodė, kad vienas šuniukas negyvas, todėl atvežė jai į prieglaudą 6 šuniukus. Policijos pareigūnai šuniukus atvežė ir perdavė adresu Kauno r., Linksmakalnis, Liepų g. 2. Šuniukai buvo pašalę, drėgni ir alkani. Ji šešis šuniukus pamaitino ir surado globą. Šuniukai buvo per maži, kad juos apžiūrėtų veterinaras, nes svarbiausia buvo šuniukus sušildyti ir nuolatos maitinti. Viena moteris priėmė visus 6 šuniukus į globą, ir jie tą patį vakarą buvo perduoti globėjai. Vėliau, apie 22 val. gavo skambutį, kad yra rasta šuniukų motina, todėl ji nuvyko į Vandžiogalą, šuniuko motinos (kalės) savininkas nesipriešino ir laisva valia davė savo kalę šuniukų tolimesniam auginimui, todėl ji kalę paėmė iš savininko ir pristatė ją šuniukų globėjai. Jos žiniomis, visi 6 šuniukai yra gyvi, jie vystosi, jiems auga svoris. Šuniukai buvo išgelbėti laiku iš vandens, todėl jų vystymuisi žala padaryta nebuvo. Šuniukų veterinaras apžiūrėjęs iki šios dienos nėra, nes jie yra per maži (1 t., b. l. 61-63).
3.8. A. K. apklaustas liudytoju parodė, kad jis dirba Kauno rajono priešgaisrinė saugos tarnyboje, Vandžiogalos ugniagesių komandos vadovu. Atsimena, kad dirbant 2022-11-01, apie 17-18 val. iš Bendrojo pagalbos centro gavo iškvietimą, kad vaikai upelyje rado išmestus kačiukus. Nuvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), jiems pranešėja nurodė, kad vaikai laukia (duomenys neskelbtini) prie tilto. Nuvykus nurodytu adresu pastebėjo vaikus, kurie jų laukė. Vaikai buvo ištraukę maišelį, kuriame buvo 7 šuniukai. Vaikai šuniukus buvo padėję ant šilto megztinio. Šuniukai atrodė sušlapę ir sušalę, todėl nusprendė visus 7 šuniukus nešti į tarnybinį automobilį sušildyti. Šuniukus šildant ir masažuojant pastebėjo, kad 6 šuniukai pradėjo rodyti gyvybės ženklus, kniuksėjo, o vienas šuniukas gyvybės ženklų nerodė. Jo kūnelis buvo atšalęs. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad nuveš gyvus šuniukus į gyvūnų prieglaudą, o vieną negyvą šuniuką paprašė užkasti. Šuniukas buvo užkastas gaisrinės kieme, po medžiu. Pažymi, kad jis pats matė ir įsitikino, kad šuniukas yra negyvas (1 t., b. l. 69-71).
3.9. 2022-11-11 Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas baltos spalvos plastikinis maišelis (1 t., b.l. 75-82).
3.10. Iš alkoholio kiekio matuoklio užfiksuotų duomenų matyti, kad 2022 m. lapkričio 1 d. I. K. nustatytas 0,75 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 18.).
2. BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu ar jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Taigi ši nusikalstama veika gali pasireikšti dviem objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, t. y.: 1) žiauriu elgesiu su gyvūnu arba 2) gyvūno kankinimu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Būtent padariniai šią nusikalstamą veiką skiria nuo administracinės atsakomybės už iš esmės analogiško pobūdžio veiksmus. Šie veiksmai (žiaurus elgesys ir kankinimas), nors tarpusavyje itin susiję, tačiau teismų praktikoje yra vertinami kaip alternatyvūs ir todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš jų. BK 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
3. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis I. K. į plastikinį maišą įdėjo septynis šuniukus, šį maišą užrišo, dviračiu nuvežė ant tilto, esančio (duomenys neskelbtini), kur jį išmetė į upelio vandenį, ko pasėkoje užrištame maiše buvęs vienas šuniukas tą pačią dieną nugaišo, tokiais savo tyčiniais veiksmais žiauriai elgėsi su gyvūnais, dėl ko gyvūnas žuvo. Jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo I. K. nusikalstama veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.
III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
4. Skiriant kaltinamajam I. K. bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).
5. Kaltinamasis I. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Vertinant kaltinamojo I. K. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis nedirba, teistas, administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nesumokėjęs (b. l. 107-109), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo ambulatoriniame skyriuje 5 m. laikotarpyje nesilankė (b. l. 105, 106). Kaltinamojo I. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl įvykdytos nusikalstamos veikos laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą bei nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistu (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
6. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, vieną atsakomybę lengvinančią bei dvi sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam skirtina BK 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas (BK 49 straipsnis), su šios bausmės rūšimi ir dydžiu kaltinamasis sutiko, todėl teismo manymu, arešto bausmė, nustatant jos dydį artimą vidurkiui, yra teisinga bausmės rūšis.
7. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
8. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu, 2 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu skirtina bausmė bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi 56 val. viešųjų darbų ir 40 MGL bauda.
9. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, aplinkybę, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis nevengė atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, padarytą veiką pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, jis pirmą kartą teisiamas arešto bausme, anksčiau tokio pobūdžio veikomis neteistas ir nebaustas, yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis yra darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus, ar nustatytą ribotą darbingumą/ nedarbingumą nėra pateikta, todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 3 straipsnio 1 dalis, 75 straipsnis). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 3 mėnesių terminui, skiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant dalinį kaltinamojo judėjimo apribojimą ir skiriant įpareigojimą bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.
10. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir baudžiamojo įsakymo įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
11. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metui rastas ir paimtas baltos spalvos plastikinis maišelis saugomas Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK daiktų saugykloje (1 t., b. l. 83-85), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintinas, kaip menkavertis daiktas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,
nusprendė:
I. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. K. galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis BK 64 str. straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu, 2 dalimi, šią bausmę subendrinti su 2022 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta, subendrinta galutine neatlikta bausme, ir skirti galutinę subendrintą 49 (keturiasdešimt devynių) parų arešto bausmę ir 40 MGL (2000 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu I. K. paskirtos 49 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesiams, skiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; neišvykti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų
Išaiškinti I. K., kad probuojamasis, kuriam vykdoma intensyvi priežiūra, privalo: 1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą; 2) būti teismo nuosprendyje (nutartyje) ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku; 3) pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį; 4) pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą; 5) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą; 6) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai. Probuojamajam, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, draudžiama: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Taip pat išaiškinti kaltinamajam, kad baudą jis privalo sumokėti iki 2023 m. rugsėjo 11 d.. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba laisvės apribojimą (Bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnis). Taip pat išaiškinti, kad asmuo, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), pvz. per teismo uždraustą laiką vairuoja transporto priemonę, jis gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės bylos nagrinėjimui – baltos spalvos plastikinis maišelis saugomas Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK daiktų saugykloje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.
I. K. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.