- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-16
- Bylos Nr.
- e2-1499-524/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,RNDV Group“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Gensera“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Klaipėdos vaikų ligoninei
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių uždarosios akcinės bendrovės ,,RNDV Group“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Gensera“ ieškinius atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos vaikų ligoninei dėl viešųjų pirkimų sąlygų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,RNDV Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2018 m. rugsėjo 7 d. rašte nurodytą sprendimą dėl ieškovės pretenzijos atmetimo; pripažinti neteisėtomis ir panaikinti pirkimo sąlygas, nutraukti viešojo pirkimo procedūras.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ginčas kilo dėl VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės vykdomo viešojo pirkimo Nr. 382100 „Administracinės paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į gydymo paskirties pastatą statybos rangos darbai“ sąlygų. Ieškovė ginčija pirkimo sąlygų 48.4 p. nustatytą kriterijų „Už sutarties vykdymą atsakingų darbuotojų kvalifikacija (T1)“, pagal kurį papildomi ekonominio naudingumo balai skiriami už statybos darbų vadovo ir specialiųjų statybos darbų vadovo per pastaruosius 5 metus įvykdytas gydymo paskirties statinių sutartis (ne daugiau kaip 5); pirkimo sąlygų 49.2 p. nustatytą kriterijų „Taikomos aplinkos apsaugos priemonės (T2)“, pagal kurį papildomi ekonominio naudingumo balai skiriami už vykdant sutartį planuojamas taikyti aplinkos apsaugos priemones; pirkimo sąlygų 50 p. nustatytą kriterijų „Darbuotojams mokamas atlyginimas (T3)“, pagal kurį papildomi ekonominio naudingumo balai skiriami už sutartį vykdysiantiems darbuotojams mokamą kuo didesnį atlyginimą. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad pirkimo sąlygų 48.4 p. nustatytu kriterijumi „Už sutarties vykdymą atsakingų darbuotojų kvalifikacija (T1)“ nesiekiama Viešųjų pirkimų įstatyme iškeltų tikslų, statybos darbų vadovai yra atestuojami Statybos produkcijos sertifikavimo centro, išduodant atestatus eiti atitinkamos srities darbų vadovo pareigas, jų kvalifikacija įvertinama teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovas, kuris atestuotas visoje negyvenamosios paskirties ypatingų statinių grupėje, yra kvalifikuotas vykdyti bet kurios pogrupio rūšies statybos vadovo pareigas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovės UAB ,,RNDV Group“ ieškinį atmesti. Nurodo, jog pirkimo sąlygų 49.2 p. nustatytu trečiuoju kriterijumi „Taikomos aplinkos apsaugos priemonės (T2)“ perkančioji organizacija prašo nurodyti konkrečias ir aiškias pirkimo sąlygose nurodytam tikslui skirtas aplinkos apsaugos priemones, kurios bus taikomos vykdant sutartį. Nurodo, kad yra vykdomas žaliasis pirkimas, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 patvirtinto Produktų, kurių viešiesiems pirkimams ir pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašo, Aplinkos apsaugos kriterijų ir Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi taikyti pirkdami prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo nuostatos. Darbų pirkimo atveju minėto aprašo 45.1.1 p. nustatytas šis minimalus aplinkos apsaugos kriterijus: tiekėjas turi būti įdiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą EMAS arba kitą aplinkos apsaugos vadybos sistemą, įdiegtą pagal standartą LST EN ISO 14001 ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus. Tam, kad nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka iš tiesų padėtų pasiekti žaliojo pirkimo tikslus, perkančioji organizacija vertindama pasiūlymus reikalauja pateikti ne bet kokias bendro pobūdžio aplinkos apsaugos priemones, bet tik tokias, kurios yra tiesiogiai susietos su šio pirkimo objektu ir pagal sutartį vykdytinais darbais. Nurodo, kad pirkimo sąlygų 48.3–48.4 punktuose įtvirtintas antras ekonominio naudingumo kriterijus „Už sutarties vykdymą atsakingų darbuotojų kvalifikacija (T1)“ yra nustatytas vadovaujantis Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – ir VPĮ) 55 str. 1 d. 1 b p., jis leidžia vertinti pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei. Nurodo, kad VPĮ 55 str. 1 d. 1 a p. yra nustatyta prievolė į darbų pirkimus įtraukti kriterijų įvertinant, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo nustatytą minimalų darbo užmokestį. Taigi VPĮ įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo įvykdymas negali būti laikomas nesusijusiu su pirkimo objektu ir pažeidžiančiu to paties įstatymo nuostatas. Perkančiosios organizacijos nustatyta tvarka, kai vertinami konkretiems darbuotojams, kurie nurodomi tiekėjo pasiūlyme ir tikrai dalyvaus vykdant sutartį, mokami atlyginimai, užtikrina pasiūlymų palyginamumą ir tai, kad visi pasiūlymai bus vertinami vienodomis sąlygomis.
4. Ieškovė UAB „RNDV Group“ dublike prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad perkančioji organizacija atsiliepime į ieškinį taip ir nepaaiškino bei nepagrindė, kokiais objektyviais duomenimis ar argumentais vadovaudamasi sprendė, jog pirkimo objektui reikšmingą įtaką darys statybos darbų vadovo patirtis, kokie yra specifiniai dėl gydymo paskirties pastato numatyti darbai, kuriems atlikti būtų reikalinga aktuali patirtis, t. y. sutarčių dėl gydymo paskirties statinių statybos už ne mažiau kaip 1 mln. EUR vykdymo. Negalima sutikti, kad tik statybos darbų vadovas, vadovavęs gydymo paskirties statinių statyboms už ne mažiau kaip 1 mln. EUR, yra reikšmingai darantis įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei, todėl šis kriterijus gali būti vertinamas papildomai suteikiant tiekėjams balus, kurie, priešingai, nei teigia atsakovė, gali lemti vieno ar kito tiekėjo pripažinimą laimėtoju. Ieškovė nepaaiškino, kodėl nesivadovavo Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-27 įsakymu Nr. 1S-105 patvirtinta Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika“ Atsakovė taip pat teigia, kad pirkimo sąlygų 48.3–48.4 punktuose yra nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkantys tiekėjai įrodo galintys suteikti perkančiajai organizacijai didesnę ekonominę naudą, tačiau nepaaiškina, kaip pirkimo objekto vertė bus papildomai padidinta įgyvendinus šio kriterijaus nuostatą. Atsakovė nei sprendime dėl pretenzijos atmetimo, nei atsiliepime nepaaiškino, kaip pirkimo sąlygų 49.2 punkte įtvirtintas trečias ekonominio naudingumo kriterijus „Aplinkos apsaugos priemonių taikymas (T2)“ tiesiogiai susijęs su pirkimo objektu ir kaip šis vertinimas suteiks realią pridėtinę vertę. Atsakovė remiasi VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto (a) papunkčiu, numatančiu, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, kad vykdo imperatyvų reikalavimą įvertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalųjį darbo užmokestį. Tačiau, kaip ieškinyje teigia, pasirenka vertinti tik kelių už sutarties vykdymą atsakingų darbuotojų valandinio atlyginimo vidurkį, nes reikalaujama pateikti atlyginimą tik tų specialistų, kurie bus atsakingi už sutarties vykdymą ir kurių pajėgumais bus remiamasi grindžiant atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams – statybos darbų vadovo ir specialiųjų statybos darbų vadovo. Kadangi galima siūlyti ir vieną specialistą keliems punktams, jei specialistas tenkina visus atitinkamų punktų reikalavimus, kriterijaus, turinčio net 10 punktų lyginamojo svorio vertinant ekonominį naudingumą vertinimas priklausytų netgi nuo 1 darbuotojui mokamo valandinio atlyginimo, kas leidžia daryti prielaidą, kad pirkimo vykdytojui nėra svarbu visų vykdysiančių sutartį darbuotojų atlyginimo vidurkis. Be to, bus vertinamas tik valandinio darbo užmokesčio dydis.
5. Atsakovė triplike prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad ieškovė netinkamai vertina / suvokia ekonominio naudingumo kriterijaus paskirtį bei tikslus ir neatskiria jo nuo tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-27 įsakymu Nr. 1S-105 patvirtinta Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika netaikoma nustatant ekonominio naudingumo kriterijus. Primintina, kad šis ekonominio naudingumo pasiūlymų vertinimo kriterijus yra nustatytas vadovaujantis VPĮ 55 str. 1 d. 1 b p., leidžiančiu vertinti pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei. Pagal naujausią teismų praktiką, akivaizdu, kad pakankamai aiškiomis ir tiksliomis pripažįstamos daug abstraktesnės aplinkosauginių ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sąlygos nei nustatytos Pirkimo sąlygų 49.2 punkte. Perkančiosios organizacijos nustatyta tvarka, kai vertinami konkretiems darbuotojams, kurie nurodomi tiekėjo pasiūlyme ir tikrai dalyvaus vykdant sutartį, mokami atlyginimai, užtikrina pasiūlymų palyginamumą ir tai, kad visi pasiūlymai bus vertinami vienodomis sąlygomis. Neaiškūs ieškovės dubliko argumentai dėl šio kriterijaus neatitikties VPĮ principams galbūt todėl, kad ieškovė neįsigilino į pačią vertinimo tvarką. Ieškovė dublike nepaneigė ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų atitikties lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principams (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis), o nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai užtikrina veiksmingą tiekėjų konkurenciją ir yra nustatyti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams galima patikrinti pagal visiems tiekėjams iš anksto žinomas bei proporcingas pirkimo sąlygas ir atsakovė tai darydama neturi neribotos pasirinkimo laisvės (VPĮ 55 straipsnio 6 dalis).
Šalies argumentai
6. Ieškovė UAB ,,Gensera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašo: panaikinti ekonominio naudingumo kriterijų T2 atsakovės VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės viešojo pirkimo konkurso „Administracinės paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į gydymo paskirties pastatą statybos rangos darbai“, pirkimo Nr. 382100, sąlygose kaip pažeidžiantį viešųjų pirkimų principus.
7. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ginčija pirkimo sąlygų 49.2 p. nustatytus trečiojo kriterijaus „Taikomos aplinkos apsaugos priemonės (T2)“ parametrus / subkriterijus: gyvūnijos ir augalijos apsauga (A1); statybvietėje susidarančio skleidžiamo triukšmo mažinimas (A4); elektros energijos ir vandens naudojimo mažinimas (A5). Nurodo, kad ginčijamas subkriterijus suformuluotas ydingai ir beprasmiškai, nes įpareigoja tiekėjus, nežinančius, kokie augalai ir kokie gyvūnai yra statybos teritorijoje, teikti priemones dėl savo pačių sugalvotų augalijos ir gyvūnijos rūšių saugojimo, dėl ko realiai saugotina rūšis net nebus apsaugota, o ekonominio naudingumo kriterijus taip ir nepasiteisins. Ieškovė nurodo, kad pasiūlymų vertinimo tvarka yra neobjektyvi, nepagrįsta.
Atsiliepimas
8. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo UAB ,,Gensera“ ieškinį atmesti. Nurodo, jog pirkimo sąlygų 49.2 p. nustatytu trečiuoju kriterijumi „Taikomos aplinkos apsaugos priemonės (T2)“ perkančioji organizacija prašo nurodyti konkrečias ir aiškias pirkimo sąlygose nurodytam tikslui skirtas aplinkos apsaugos priemones, kurios bus taikomos vykdant sutartį. Nurodo, kad yra vykdomas žaliasis pirkimas, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 patvirtinto Produktų, kurių viešiesiems pirkimams ir pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašo, Aplinkos apsaugos kriterijų ir Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi taikyti pirkdami prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo nuostatos. Darbų pirkimo atveju minėto aprašo 45.1.1 p. nustatytas šis minimalus aplinkos apsaugos kriterijus: tiekėjas turi būti įdiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą EMAS arba kitą aplinkos apsaugos vadybos sistemą, įdiegtą pagal standartą LST EN ISO 14001 ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus. Atsakovė neišskyrė atskirų augalijos bei gyvūnijos rūšių pirmiausiai dėl to, kad aplinkosauginiu požiūriu kiekviena pirkimo objekto teritorijoje aptinkama augalijos ar gyvūnijos rūšis yra svarbi ekosistemai. Augalų ar gyvūnų, kurie iškreiptų ekosistemos grandinę ir kurie naikintini pirkimo objekte, atsakovė nėra nustačiusi, todėl daroma išvada, kad visa pirkimo objekte egzistuojanti augalija ir gyvūnija yra svarbi. Ieškovė deklaratyviai nurodo, kad pasiūlymų vertinimo tvarka yra neobjektyvi, nepagrįsta, tačiau nepateikia tokių įrodymų. Ieškovei nesukonkretinus savo teiginių, atsakovė neturi galimybės nei patvirtinti, nei paneigti ieškovės atitinkamą teiginį.
Šalies argumentai
9. Ieškovė UAB „Gensera“ dublike prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad negalima sutikti su atsakovės nuomone, kad ieškinyje cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018, suformuota praktika netaikytina šiam ginčui. Atsakovė procesiniuose dokumentuose neneigia, kad iš esmės pagal nurodytus ekonominio naudingumo reikalavimus tiekėjai siūlys pačias pigiausias aplinkos apsaugos, elektros energijos ir vandens bei triukšmo prevencijos priemones. Tokiu atveju yra akivaizdu, kad atsakovė iš esmės vykdo pirkimą ne pagal ekonominio naudingumo kriterijus, o pagal mažiausios kainos kriterijų, o iš tiekėjų reikalauja pateikti aprašymus tų priemonių, kurias jie ir taip taiko praktikoje atlikdami darbus, nes tokias priemones juos įpareigoja taikyti įstatymai. Nors pagal VPĮ perkančiosios organizacijos turi siekti didinti konkurenciją ir panaudoti lėšas racionaliai taikydamos ekonominio naudingumo kriterijus, tačiau konkrečiu atveju yra akivaizdu, kad ginčo ekonominio naudingumo kriterijai nėra skirti parinkti ekonomiškai naudingiausią ir racionaliausią pasiūlymą, nes priemones, kurias reikalaujama nurodyti, taiko visi tiekėjai, tad lieka skirtumas tik atsakovės sprendimuose, kuriais bus vertinami identiški pasiūlymai. Norint, kad tiekėjai lygiateisiškai varžytųsi, o perkančioji organizacija išrinktų ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, pirkimo sąlygose turi būti nurodyti konkretūs saugomi objektai ir šių objektų saugojimui tiekėjų siūlomų priemonių vertinimo tvarka. Atsakovė nurodo, kad pirkimo sąlygose nustatė, kad vertins, kokius triukšmo šaltinius iš atviros aplinkos pašalins tiekėjai pagal pirkimo sąlygų 49.2 p. d dalyje nurodytas sąlygas. Tačiau šiuo atveju nėra aišku, kaip atsakovė pirkimo sutarties vykdymo metu kontroliuos ir įpareigos, kad pirkimo laimėtojas laikytųsi tokių triukšmo mažinimo priemonių. Be kita ko, pastebėtina, kad atsakovė teigia, kad pirkimo sąlygų 49.2 p. d dalyje nurodyta subkriterijaus vertinimo tvarka leis užtikrinti, kad triukšmo šaltinių veikimo laikas būtų kuo trumpesnis, tačiau pagal vertinimo tvarką triukšmo šaltinių laikas net nėra vertinamas, o vertinamos triukšmo mažinimo priemonės.
Atsiliepimas
10. Atsakovė triplike prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodo, kad, kaip jau buvo minėta atsiliepime į ieškinį, civilinės bylos Nr. e3K-3-178-378/2018 faktinės aplinkybės visiškai neatitinka nagrinėjamo ginčo faktinių aplinkybių. Šiame pirkime kainos lyginamasis svoris vertinant ekonominį naudingumą yra 65, kelis kartus didesnis už bet kurį kitą vertinimo kriterijų. Natūralu, kad tiekėjai teikdami pasiūlymus deda visas pastangas mažinti atitinkamas sąnaudas ir teikti kuo konkurencingesnę kainą, o kiekviena siūloma priemonė kainuoja. Atsižvelgiant į tai, neaiškūs ir nelogiški ieškovės teiginiai apie neužtikrintą konkurenciją. Pažymėjo, kad darbų pirkimo atveju nustatytas minimalus aplinkos apsaugos kriterijus: teikėjas turi būti įdiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą EMAS arba kitą aplinkos apsaugos vadybos sistemą, įdiegtą pagal standartą LST EN ISO 14001 ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus, arba supaprastintų pirkimų ar įstatymų prieduose nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų atveju taiko kitas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemones: veiksmingos gyvūnijos ir augalijos apsaugos statybvietėje ir aplink ją užtikrinimas; bet kokių kenksmingų atliekų ir pavojingų cheminių medžiagų nuotėkio, galinčio pakenkti aplinkai, prevencija; statybvietėje susidarančių atliekų kiekio, skleidžiamo triukšmo ir eismo spūsčių mažinimas; efektyvus elektros energijos ir vandens naudojimas ir kt. Kadangi ginčijamas pirkimas vykdomas supaprastinto pirkimo būdu, perkančioji organizacija nurodytą reikalavimą įgyvendina nustatydama ekonominio naudingumo kriterijų. Ieškovė ginčija pirkimo sąlygų 49.2 p. nustatytus trečiojo kriterijaus „Taikomos aplinkos apsaugos priemonės (T2)“ parametrus / subkriterijus: gyvūnijos ir augalijos apsauga (A1); statybvietėje susidarančio skleidžiamo triukšmo mažinimas (A4); elektros energijos ir vandens naudojimo mažinimas (A5), tačiau neginčija šio kriterijaus subkriterijų: kenksmingų atliekų ir pavojingų cheminių medžiagų nuotėkio, galinčio pakenkti aplinkai, prevencija (A2) ir statybvietėje susidarančių atliekų kiekio mažinimas (A3), nors šių subkriterijų vertinimo tvarka identiška skundžiamų subkriterijų vertinimo tvarkai. Tai patvirtina, kad ieškovė minėtus subkriterijus ginčija galbūt vien tik dėl to, kad neturi pakankamai kompetencijos ir kvalifikacijos konkuruoti pagal nustatytus subkriterijus. Ieškovė dublike taip pat nurodo, kad „šiuo atveju nėra aišku kaip atsakovė Pirkimo sutarties vykdymo metu kontroliuos ir įpareigos, kad pirkimo laimėtojas laikytųsi tokių triukšmo mažinimo priemonių“. Šiuo atveju pažymėtina, kad pirkimo sąlygų 3 priede (rangos viešojo pirkimo–pardavimo sutarties projekte) yra įtvirtintas visas kontrolės ir sankcijų mechanizmas.
11. BĮ Viešųjų pirkimų tarnyba 2018-11-15 pateiktoje išvadoje analizavo ieškovių ginčijamus kriterijus ir pateikė savo išvadas dėl jų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Atsakovė VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė vykdo viešojo pirkimo konkursą Nr. 382100 „Administracinės paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į gydymo paskirties pastatą statybos rangos darbai“.
13. Šioje byloje ginčas vyksta dėl atsakovės viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo. Šalys nesutaria, ar perkančioji organizacija turėjo teisę nustatyti tokias viešojo pirkimo sąlygų nuostatas, pagal kurias pateikti pasiūlymai bus vertinami atskirai pagal šiuos kriterijus – darbuotojų kvalifikacija (T1), taikomos aplinkos apsaugos priemonės (T2), darbuotojams mokamas atlyginimas (T3). Šie kriterijai detalizuoti atsakovės paskelbtose sąlygose, t. y. 48.4 p. detalizuota už sutarties vykdymą atsakingų darbuotojų kvalifikacija (T1), pagal šį kriterijų papildomi ekonominio naudingumo balai skiriami už statybos darbų vadovo ir specialiųjų statybos darbų vadovo per pastaruosius 5 metus įvykdytas gydymo paskirties statinių sutartis (ne daugiau kaip 5); pirkimo sąlygų 49.2 p. nustatytas kriterijus „Taikomos aplinkos apsaugos priemonės (T2)“, pagal kurį papildomi ekonominio naudingumo balai skiriami už vykdant sutartį planuojamas taikyti aplinkos apsaugos priemones; pirkimo sąlygų 50 p. nustatytas kriterijus „Darbuotojams mokamas atlyginimas (T3)“, pagal kurį papildomi ekonominio naudingumo balai skiriami už sutartį vykdysiantiems darbuotojams mokamą kuo didesnį atlyginimą.
14. Pirkimo sąlygų 47 p. nustatyta, kad pateikti pasiūlymai bus vertinami atskirai pagal 4 kriterijus.
15. Ieškovė UAB „Gensera“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. pateikė pretenziją dėl VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės vykdomame pirkime Nr. 382100 „Administracinės paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo j gydymo paskirties pastatą statybos rangos darbai“ taikomo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus „Taikomos aplinkos apsaugos priemonės (T2)“ (pirkimo sąlygų 49 p.). Atsakovė 2018-09-07 atsakė į ieškovės pretenziją, nurodydama, jog yra vykdomas žaliasis supaprastintas pirkimas, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 patvirtinto Produktų, kurių viešiesiems pirkimams ir pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašo, Aplinkos apsaugos kriterijų ir Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi taikyti pirkdami prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo nuostatos. Nurodė, kad darbų pirkimo atveju minėto aprašo 45.1.1 p. nustatytas šis minimalus aplinkos apsaugos kriterijus: teikėjas turi būti įdiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą EMAS arba kitą aplinkos apsaugos vadybos sistemą, įdiegtą pagal standartą LST EN ISO J4001 ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus, arba supaprastintų pirkimų ar įstatymų prieduose nurodytu socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų atveju taiko kitas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemones: veiksmingos gyvūnijos ir augalijos apsaugos statybvietėje ir aplink ją užtikrinimas; bet kokių kenksmingų atliekų ir pavojingų cheminių medžiagų nuotėkio, galinčio pakenkti aplinkai, prevencija; statybvietėje susidarančių atliekų kiekio, skleidžiamo triukšmo ir eismo spūsčių mažinimas; efektyvus elektros energijos ir vandens naudojimas ir kt. Atsakovė atsakyme į pretenziją nurodė, kad pretenzijoje yra netiksliai aprašyta balų skyrimo tvarka, ir nurodė, kad kiekviena tiekėjo nurodyta aplinkos apsaugos priemonių grupės priemonė bus vertinama šiais trimis aspektais:
1. ar konkrečiai nurodyta, kam skirta priemonė (pvz., kokiam gyvūnui, cheminei medžiagai ar triukšmo šaltiniui);
2. kuo ši priemonė aktuali pirkimo objektui, t. y. ar ji pritaikyta ir tinkama pagal pirkimą ketinamiems vykdyti statybos darbams (pvz., ar nurodyti augalai iš tiesų auga rangos darbų vietoje, ar tam tikrų atliekų susidarys vykdant darbus, ar alternatyvus vandens šaltinis yra apskritai reikalingas ir keičia kitą, aplinkosaugos prasme mažiau efektyvų, bet būtiną šaltinį);
3. kaip nurodyta priemonė bus įgyvendinama (pvz., naudojamos medžiagos, metodai, ištekliai ir pan.).
Atsakovė nurodė, jog jokie reikalavimai aprašymo išsamumui ar detalumui nėra keliami, balas bus suteikiamas, jei tiekėjas pasiūlyme aiškiai identifikuos konkrečią priemonę, pagrįs, kad ji aktuali šio pirkimo objektui, ir nurodys, kaip ši priemonė bus įgyvendinama, ši informacija gali būti nesunkiai pateikiama ir lentelės forma, t. y. joks „rašinėlis“ nėra privalomas.
16. Ieškovė UAB „RNDV Group“ 2018 m. rugpjūčio 31d. pateikė pretenziją dėl VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės vykdomo to pačio pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų. Atsakovė 2018-09-07 atsakyme į pretenziją nurodė, jog sąlygų 48.3–48.4 punktuose įtvirtintas antrasis ekonominio naudingumo kriterijus yra nustatytas vadovaujantis VPĮ 55 str. 1 d. l b p., leidžiančiu vertinti pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei. Atkreipė dėmesį, jog pretenzijoje ši ieškovė nurodė, jog šiuos kriterijus tenkinančių tiekėjų yra apie 10, todėl iš esmės paneigia savo teiginius dėl tariamo konkurencijos ribojimo. Be to, nurodė, kad ginčijamas kriterijus jokiu būdu neriboja ir kriterijaus reikalavimų netenkinančių tiekėjų galimybės dalyvauti pirkime, kadangi atitinkamos patirties specialisto neturinčio tiekėjo pasiūlymas nėra atmetamas – jis tiesiog negauna papildomų balų. Dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus „Taikomos aplinkos apsaugos priemonės (T2)“ (pirkimo sąlygų 49 p.) atsakymo motyvai pateikti šios nutarties 15 p. Dėl pirkimo sąlygų 50 punkte įtvirtinto ketvirto ekonominio naudingumo kriterijaus, pagal kurį papildomi ekonominio naudingumo balai skiriami už sutartį vykdysiantiems darbuotojams mokamą kuo didesnį atlyginimą, atsakovė nurodė, kad VPĮ 55 str. 1 d. l a p. yra nustatyta prievolė darbų pirkimuose įtraukti kriterijų siekiant įvertinti, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalųjį darbo užmokestį. Todėl VPĮ įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo įvykdymas jokiu būdu negali būti laikomas nesusijusiu su pirkimo objektu ir pažeidžiančiu to paties įstatymo nuostatas.
III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
17. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktiką). Su šia praktika koreliuoja kasacinio teismo teisės išaiškinimai, kad perkančiosios organizacijos turi griežtai laikytis savo pačių nustatytų kriterijų; perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 64.1, 71.1 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktiką).
18. VPĮ 47 straipsnyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Taigi, perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Tuo pačiu jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
19. Perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pasiūlymus, pripažintus atitinkančiais pasiūlymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus, gali pasirinkti vieną iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijų – ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos, t. y. kriterijų, kurio pagrindu išrenkamas laimėtojas. Jei perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, ji privalo paskelbti šio kriterijaus subkriterijaus (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus aiškumo ir paskelbimo iš anksto reikalavimai taip pat reiškia perkančiosios organizacijos pareigą, pirkimo sąlygose nurodžius tam tikrus kokybės ženklus, įtvirtinti tikslius (aprašomuosius) kriterijus, kuriais šie grindžiami, taip pat nustatyti leidimą, tinkamai tai įrodžius, siūlyti lygiaverčius produktus (Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10).
20. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų VIII skyriaus 48 punkte nurodyta, jog ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal tiekėjo pasiūlytos kainos ir kitų kriterijų (T1, T2, T3) balus. Ieškovė ginčija kriterijų T1, T2 ir T3 teisėtumą ir pagrįstumą.
21. Dėl kriterijaus T1 ( sąlygų 48.4p.).Pagal kriterijų T1 ginčo viešajame pirkime vertinama darbuotojų kvalifikacija, suteikiant šiam kriterijui lyginamąjį svorį Y1=10, t. y. iki 10 balų už statybos darbų vadovo ir specialiųjų statybos darbų vadovo per pastaruosius 5 metus įvykdytas gydymo paskirties statinių sutartis už ne mažiau kaip 1 mln. EUR (ne daugiau kaip 5 balai už kiekvieną statybos darbų vadovo ir specialiųjų statybos darbų vadovo nurodytą sąlygų 48.4 p. kvalifikaciją).
22. VPĮ 45 straipsnis numato, kad perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko. Sąsaja su pirkimo dalyku turi būti suprantama taip, kad atitinkamas kriterijus susijęs tik su produktu plačiąja prasme, tačiau ne su bendra tiekėjo politika tam tikroje srityje (Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10). Paminėtos nuostatos leidžia padaryti išvadą, kad ekonominio naudingumo kriterijais ir minimaliais kvalifikacijos reikalavimais siekiama dviejų skirtingų tikslų. Pirkimo sąlygų 48.4 punkte nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų tikslas yra įsitikinti tiekėjo patikimumu ir pajėgumu vykdyti panašaus pobūdžio sutartinius įsipareigojimus, o ekonominio naudingumo kriterijus yra susijęs su pirkimo objektu.
23. Kasacinio teismo, remiantis Teisingumo Teismo praktika, ne kartą pasisakyta dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo ir tiekėjų pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo procedūrų atribojimo ir jo reikšmės (žr., pvz., pirmiau nurodytą Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-323/2009). Šio atribojimo esmė – kvalifikaciniai duomenys negali būti naudojami pasiūlymų vertinimo procedūroje, t. y. įvertinusi tiekėjų tinkamumą dalyvauti pirkime, perkančioji organizacija negali jo iš naujo vertinti ar papildomai suteikti balų už didesnę tiekėjo patirtį. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad perkančioji organizacija iš principo gali kelti tuos pačius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir pirkimo objektui, tačiau šiais turi siekti ne vieno, o dviejų tikslų, t. y. tiek įsitikinti tiekėjo patikimumu ir pajėgumu vykdyti panašaus pobūdžio sutartinius įsipareigojimus, tiek pagal iš anksto paskelbtas pirkimo sąlygas vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą (siaurąja prasme) viešojo pirkimo sutarties įvykdymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1).Tiekėjų kvalifikacija neabejotinai turi įtakos tinkamo viešojo pirkimo sutarties įvykdymo ir geriausio rezultato siekiui. Svarbu tai, kad, pagal Teisingumo Teismo praktiką, reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai negali būti sutapatinami su tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijais. Dėl to už kvalifikacijos reikalavimus negali būti skiriami balai ir jų pagrindu negali būti išrenkamas laimėtojas. Reikalavimai tiekėjams, Teisingumo Teismo vertinimu, nepriskirtini sutarties objektui ir pripažįstami neužtikrinančiais sutarties įvykdymo. Todėl negalima laikyti „sutarties sudarymo kriterijais“ kriterijų, kuriuos taikant ne siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, o iš esmės norima tik įvertinti konkurso dalyvių gebėjimą įvykdyti sutartį (Teisingumo Teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Lianakis ir kt., C-532/06, nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1).
24. Šioje byloje nustačius, jog atsakovė į ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų įtraukė darbuotojų kvalifikaciją, analizuotinos šios atsakovės sąlygos, keliamos ir per dalyviams taikomus kvalifikacinius reikalavimus. VPĮ įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nustatyti tik minimalius tiekėjų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo reikalavimus) aiškintina kaip reiškianti teisę nustatyti tokius kvalifikacinius reikalavimus, kurie atitiktų VPĮ 47–54 straipsnių nuostatas, nepažeistų specialiųjų teisės aktų nuostatų ir būtų proporcingi bei objektyviai būtini dėl pirkimo objekto ir dirbtinai neribojantys konkurencijos.
25. Šiam aiškinimui pagrįsti paminėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojama praktika, kuria vadovaujantis, sprendžiant ginčus dėl perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo, kai yra teisinis pagrindas taikyti VPĮ ir kitas teisės normas, pirmiausia taikomos VPĮ nuostatos (įskaitant ir dėl tiekėjų kvalifikacijos), o kitos teisės normos taikomos tiek, kiek atitinkamo teisinio santykio VPĮ nereguliuoja arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos; VPĮ nuostatos (įskaitant dėl tiekėjų kvalifikacijos) aiškintinos ir taikytinos taip, kad nebūtų nukrypta nuo kitų teisės aktų imperatyviųjų normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas. Perkančioji organizacija, tiek rengdama konkurso dokumentus, tiek vertindama tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2010).
26. Tiekėjų kvalifikacijos nustatymą šioje byloje reglamentuoja Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-27 įsakymu Nr. 1S-105 patvirtinta Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika, Statybos įstatymo 2 straipsnio 79 dalis ir statybos techninis reglamentas STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, kuriais būtina vadovautis pagal šios nutarties nurodytą teisinį reglamentavimą.
27. Vertinant, ar atsakovės pirkimo dokumentuose nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus – darbuotojų kvalifikacija (T1) atitinka VPĮ 47–54 straipsnių nuostatas, nepažeidžia specialiųjų teisės aktų nuostatų ir yra proporcingas bei objektyviai būtinas dėl pirkimo objekto, yra svarbūs faktiniai aspektai dėl pirkimo objekto, nurodyti atsakovės pirkimo dokumentuose. Iš skelbimo apie būsimą pirkimą, iš pirkimo sąlygų 10–12 p. nustatyta, jog atsakovė nurodo, jog perka tik administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į gydymo paskirties pastatą statybos rangos darbus. Pirkimo dokumentuose nenurodomas specializuotų patalpų įrengimas ar darbų atlikimas, reikalaujantis patirties gydymo įstaigų statybos darbų srityje. Be to, įvertinus šios nutarties 26 p. paminėtą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad statinio statybos vadovo kvalifikacija nėra suteikiama pagal statinių pogrupius, kuriuos nurodo atsakovė.
28. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-27 įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 21.6 p. nustato, kad pirkimo vykdytojas tiksliai ir aiškiai pirkimo dokumentuose nurodo, kokią kvalifikaciją turi turėti tiekėjas ar jo vadovaujami asmenys (pavyzdžiui, darbų atveju – nurodoma konkreti statybos darbų sritis, statinių kategorija ir grupė bei reikalaujama patirtis). Kvalifikacijos reikalavimai turi būti nustatomi atsižvelgiant į pirkimo vykdytojo nurodytas kompetencijas galintiems atitikti asmenims norminiuose teisės aktuose keliamą kvalifikaciją (pavyzdžiui, statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams kvalifikacijos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus jiems taikomus kvalifikacijos reikalavimus). Paminėta statinių kategorija ir grupė yra detalizuota statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kuriame visi statiniai yra suskirstyti pagal jų paskirtį į tam tikras grupes ir gydymo paskirties pastatas yra vienas iš negyvenamųjų statinių grupės pogrupių. Visuomeninės paskirties statiniams keliamus reikalavimus reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“. Toks statinių kategorijų ir grupių teisinis reglamentavimas leidžia padaryti išvadą, kad nėra išskirta kaip savarankiška gydymo paskirties statinių grupė, todėl akivaizdu, jog ginčo sąlygų kvalifikacijos reikalavimas statybos darbų vadovui ir specialiųjų darbų vadovui dėl sutarčių įvykdymo gydymo paskirties statinių statybose pažeidžia specialiųjų teisės aktų nuostatas ir nėra proporcingas bei objektyviai būtinas dėl pirkimo objekto, todėl dirbtinai riboja konkurenciją.
29. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 79 dalimi, galiojusia ginčo sąlygų paskelbimo metu, statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę. Statybos techniniame reglamente STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ yra nustatyta: statinio statybos vadovas – fizinis asmuo (specialistas, turintis statybos, architektūros ar kitą aukštąjį inžinerinį išsimokslinimą), atestuotas nustatyta tvarka, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu), įgyvendina statinio projektą nuo statybos pradžios iki statinio statybos užbaigimo, kartu yra bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę. Tai reiškia, kad atestuotas statinio statybos vadovas turi teisę vykdyti savo pareigas visose šios nutarties 28 p. nurodytose statinių grupėse.
30. Anksčiau nurodytas statinių ir statinio statybos vadovo teisinio statuso reglamentavimas bei faktinės aplinkybės, apibūdinančios pirkimo objektą, leidžia teismui prieiti prie išvados, kad ginčo pirkimo dokumentuose nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus – darbuotojų kvalifikacija (T1) prieštarauja VPĮ 47–54 straipsniams, pažeidžia specialiųjų teisės aktų nuostatas ir nėra proporcingas bei objektyviai būtinas dėl pirkimo objekto, todėl dirbtinai riboja konkurenciją.
31. Dėl T2 kriterijaus (sąlygų 49.2 p.). Ieškovė ginčija pirkimo sąlygų 49.2 punkte įtvirtintą trečią ekonominio naudingumo kriterijų „Aplinkos apsaugos priemonių taikymas (T2)“, pagal kurį papildomi ekonominio naudingumo balai skiriami už vykdant sutartį planuojamas taikyti aplinkos apsaugos priemones: a) gyvūnijos ir augalijos apsauga (A₁): tiekėjas privalo nurodyti, kokių priemonių imsis tam, kad būtų išsaugota aplink statybos objektą esanti gyvūnija ir augalija. Augalijos ir gyvūnijos apsaugojimo plane tiekėjas privalo nurodyti: kokiai gyvūnijai ir (arba) augalijai yra skirta kiekviena išsaugojimo priemonė; pagrįsti, kad išsaugojama augalija arba gyvūnija yra aptinkama pirkimo objekto vietovėje, nurodyti, kokiomis priemonėmis ir ištekliais bus pasiekiama kiekviena augalijos ir (arba) gyvūnijos išsaugojimo priemonė. Jeigu tam bus naudojama įranga, privaloma pateikti jos gamintojo deklaruojamas technines charakteristikas, kurios lems, kad atitinkama augalijos arba gyvūnijos rūšis bus išsaugota. Už kiekvieną pagrįstą priemonę skiriama po 1 balą. Priemonė bus laikoma pagrįsta, jeigu atitiks visas tris anksčiau išvardytas sąlygas (jeigu atitiks vieną arba dvi iš išvardytų sąlygų, balas nebus skiriamas). Tiekėjas pagal šį parametrą gali surinkti ne daugiau kaip 5 balus, t. y. net ir pateikus daugiau kaip 5 pagrįstas priemones, tiekėjui suteikiami 5 balai.
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš naujausių nutarčių taip pat akcentavo, kad tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz., fizikinis dydis), tačiau prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).
33. Teisingumo Teismas šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad tiek vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, jog viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, taigi juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, taigi veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Taip nebūtų kriterijų, kuriais perkančiajai organizacijai suteikiama besąlyginio pasirinkimo laisvė, atvejų. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie yra lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Europos Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C-368/10, 56, 87, 88 punktai).
34. Teismas sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos padaryta išvada, jog atsakovė vykdo ne naujo pastato statybą kitoje statybvietėje, nepažįstamoje teritorijoje, o esamą pastatą rekonstruoja į kitokios paskirties pastatą toje pačioje teritorijoje, žinomoje vietovėje. Todėl tik ji gali žinoti, kokias gyvūnų ir augalų rūšis nori išsaugoti. Kad tiekėjai pateiktų priemonių planą nurodydami, kokiai gyvūnų ar augalų rūšiai yra skirta išsaugojimo priemonė, pagrįstų, kad išsaugojama augalija arba gyvūnija yra aptinkama pirkimo objekto vietovėje, tiekėjai pasiūlymui parengti turi turėti išeities duomenis, t. y. perkančioji organizacija pirkimo sąlygose turėjo nurodyti, kokie gyvūnai ir augalai aptinkami toje teritorijoje ir kokie saugotini. Tik tuomet tiekėjų pasiūlymai gali būti palyginami ir objektyviai vertinami. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nenurodė, kokie gyvūnai ar augalai yra ligoninės teritorijoje. Pareigą atrasti ir atsirinkti norimą saugoti gyvūniją ar augaliją atsakovė perkėlė tiekėjams. Neaišku, kaip atsakovė vertins pasiūlymus, kaip nustatys, kokia išsaugojimo priemonė yra pagrįsta, tinkama, o kuri priemonė atmestina. Perkančiajai organizacijai nepateikus išeities duomenų, neapibūdinus toje teritorijoje esančios gyvūnijos ar augalijos, tampa neaiškus tokio kriterijaus nustatymo tikslas.
35. Kitas ginčijamas kriterijaus (T2) aplinkosauginių priemonių grupės subkriterijus – statybvietėje susidarančio skleidžiamo triukšmo mažinimas (A₄), kuriam įvertinti tiekėjas turi pateikti statybvietėje susidarančio triukšmo mažinimo planą. Šitame plane tiekėjas privalo nurodyti, „kokius triukšmo šaltinius, naudojamus statybos objekto atviroje aplinkoje pagal žemiau nurodytas darbų sritis, tiekėjas pašalina iš statybos objekto atviros aplinkos; pagrįsti kiekvieno pašalinamo triukšmo šaltinio reikalingumą atliekamų darbų kontekste ir nurodyti kokiems statybos darbams buvo numatytas triukšmo šaltinio naudojimas; nurodyti, kaip konkretūs statybos darbai bus atlikti pašalinus konkretų triukšmo šaltinį. Už kiekvieną pagrįstą priemonę skiriama po 1 balą. Priemonė bus laikoma pagrįsta jeigu atitiks visas tris aukščiau išvardintas sąlygas (jeigu atitiks vieną arba dvi iš išvardintų sąlygų – balas nebus skiriamas). Tiekėjas pagal šį parametrą gali surinkti ne daugiau kaip 8 balus, t. y. net ir pateikus daugiau kaip 8 pagrįstas priemones, tiekėjui suteikiami 8 balai“.
36. Įvertinęs paminėtas aplinkosauginių priemonių subkriterijaus formuluotes sąlygose teismas sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad atsakovė turėjo nustatyti atitinkamą įvertinimą balais tiekėjams, kurie nurodytų, kokį maksimalų triukšmo mažinimo lygį pasieks vykdydami darbus pirkimo objekte arba kokias technologijas naudos vykdydami darbus, kad mažintų triukšmo lygį. Pagal šį ginčo subkriterijaus aprašymą atsakovei svarbus ne statybų metu / vietoje keliamo triukšmo lygio sumažinimas, ne triukšmo rodikliai (triukšmo ribinių dydžių reikalavimai) atsižvelgiant, kad darbai bus vykdomi vaikų ligoninės teritorijoje, o tai, kaip tiekėjai pagrįs, kokiomis priemonėmis triukšmo lygis bus sumažintas, t. y. kokius triukšmo šaltinius, naudojamus statybos objekto atviroje aplinkoje pagal toliau nurodytas darbų sritis, tiekėjas pašalins iš statybos objekto atviros aplinkos. Tačiau akivaizdu, kad šio subkriterijaus tikslas yra sumažinti triukšmo lygį rekonstruojamame objekte. Ginčo subkriterijaus formuluotėje nekeliamas reikalavimas tiekėjams įsipareigoti sumažinti triukšmo lygį konkrečiais balais. Atkreiptinas dėmesys, jog formuluojant šį subkriterijų būtina nustatyti įvertinimo balą tiekėjams už nurodytas konkrečias akustinio planavimo priemones, pvz., triukšmo užtvarų įrengimą, nurodant konkretų triukšmo lygio sumažinimo procentą. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 28 str. planavimo organizatoriai, planuojamos ūkinės veiklos užsakovai, rengdami ir tvirtindami teritorijų planavimo dokumentus ir planuodami ūkinę veiklą, privalo užtikrinti, kad nebus viršijami nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai. Todėl paminėta teisės norma įpareigoja atsakovę formuluojant šį subkriterijų susieti jį su konkrečiu triukšmo lygio sumažinimo dydžiu, o ne su tuo, kaip tiekėjai pagrįs, kokiomis priemonėmis triukšmo lygis bus sumažintas.
37. Kitas ginčijamas (T2) aplinkosauginių priemonių grupės subkriterijus – elektros energijos ir vandens naudojimo mažinimas (A₅), kuriam įvertinti tiekėjas privalo nurodyti, kokių priemonių imsis tam, kad būtų sumažintas statybvietėje naudojamas elektros energijos ir vandens kiekis nurodytose statybos darbų srityse. Elektros energijos ir vandens naudojimo mažinimo plane tiekėjas privalo nurodyti, kokį darbą atliekant naudojama elektra arba vanduo, pagrįsti pašalinamo arba pakeičiamo alternatyvaus, atsinaujinančio atitinkamai elektros arba vandens šaltinio naudojimo reikalingumą atliekamų darbų kontekste, nurodyti, kaip konkretūs statybos darbai bus atlikti nenaudojant elektros ar vandens arba jį pakeitus alternatyviu, atsinaujinančiu šaltiniu. Už kiekvieną pagrįstą priemonę skiriama po 1 balą. Priemonė bus laikoma pagrįsta, jeigu atitiks visas tris anksčiau išvardytas sąlygas (jeigu atitiks vieną arba dvi iš išvardytų sąlygų, balas nebus skiriamas). Tiekėjas pagal šį parametrą gali surinkti ne daugiau kaip 5 balus, t. y. net ir pateikus daugiau kaip 5 pagrįstas priemones, tiekėjui suteikiami 5 balai.
38. Teismas sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad šis subkriterijus yra suformuluotas neaiškiai, nes atsakovė, iš tiekėjų reikalaudama pateikti elektros energijos ir vandens vartojimo mažinimo planą (aprašymą), pritaikytą pirkimo objektui pagal statybos sritis, nenurodė atspirties taško, nuo kurio laikytina, kad tiek elektros energijos, tiek ir vandens vartojimas sumažėjęs. Neaišku, kaip bus vertinama, ar tiekėjo nurodyta taupymo priemonė pagrįsta. Gali būti, kad vienas tiekėjas įvertins buitiniam vartojimui skirtos elektros energijos ir vandens taupymą, o kitas – tik technologiniams procesams. Atsakovė nenustatė, kokiu būdu ji patikrins, kiek tiekėjas sutaupė elektros energijos ar vandens atlikdamas darbus ir kokia iš to finansinė nauda. Pagal Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo 2 str. 5 d. energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonė – priemonė, kuri sumažina energijos suvartojimą dėl technologinių, elgsenos ir (arba) fiskalinės politikos priemonių taikymo. Šio straipsnio 11 d. sutaupytos energijos kiekio apibūdinimas leidžia padaryti išvadą, kad toks sutaupytas energijos kiekis yra nustatomas matuojant ir (arba) įvertinant energijos suvartojimą prieš įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonę ir ją įgyvendinus ir prireikus perskaičiuojamas įvertinant aplinkos sąlygų pokytį, darantį poveikį energijos suvartojimui.
39. Todėl atsakovė vadovaudamasi šios nutarties 32 ir 33 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu privalo viešojo pirkimo sąlygose kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kai pirkimo sąlygose nurodomas ekonominio naudingumo vertinimas ne konkrečiu matmeniu (pvz., fizikiniu dydžiu), o prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą. Pagal įstatymą svarbu, kad pasiūlymų vertinimo kokybiniai kriterijai būtų susieti su pirkimo objektu, nesuteiktų perkančiajai organizacijai neribotos pasirinkimo laisvės ir užtikrintų veiksmingą tiekėjų konkurenciją (VPĮ 55 straipsnio 5 ir 6 dalys), būtų tiksliai ir aiškiai apibrėžti pirkimo dokumentuose tam, kad sudarytų tiekėjams galimybes tinkamai parengti pasiūlymus, labiausiai atitinkančius perkančiosios organizacijos poreikius ir nustatytus reikalavimus (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis).
40. Dėl T3 kriterijaus (sąlygų 50 p.). Ieškovė ginčija pirkimo sąlygų 50 punkte įtvirtintą ketvirtą ekonominio naudingumo kriterijų „už sutarties vykdymą atsakingiems darbuotojams mokamo valandinio atlyginimo vidurkis (T₃)“, pagal kurį papildomi ekonominio naudingumo balai skiriami už sutartį vykdysiantiems darbuotojams mokamą kuo didesnį atlyginimą. Atsakovės sąlygų 50.3 punkte yra nurodyti atsakingi specialistai, įskaitant ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, darbuotojus. VPĮ 55 str. 1 d. 1 a punkte yra nustatyta prievolė darbų pirkimuose įtraukti kriterijų įvertinant, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalųjį darbo užmokestį. Be to, Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Akivaizdu, jog darbuotojų darbo užmokestis yra viena iš sąnaudų dalių, todėl kriterijaus T3 ekonominį naudingumą įmanoma įvertinti ir turi būti atsižvelgiama arba į statybos vadovo, arba į visų sutartį vykdysiančių atsakingų darbuotojų atlyginimus vykdant sutartį, ir toks vertinimo kriterijus yra tinkamas.
41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui konstatavus perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, neteisėtų pirkimo sąlygų nustatymą, būtina pasisakyti dėl tokių veiksmų padarinių. Kasacinio teismo atskirai pasisakyta, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Ieškinį patenkinus ir pripažinus, jog ginčo konkurso sąlygos yra neteisėtos bei naikintinos, pirkimo procedūros negali būti tęsiamos toliau, todėl nutrauktinos.
Ieškovė UAB ,,RNDV Group“ sumokėjo 750 EUR žyminio mokesčio paduodama ieškinį ir 38 EUR už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl patenkinus jos du neturtinio pobūdžio reikalavimus jai iš atsakovės priteistina 526 EUR žyminio mokesčio, atsižvelgiant į proporcingumo taisyklę, nustatytą CPK 93 str. 2 d. Ieškovė UAB ,,Gensera“ sumokėjo 788 EUR žyminio mokesčio paduodama ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl jai iš atsakovės priteistina 788 EUR sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,RNDV Group“ ieškinį tenkinti iš dalies. Ieškovės UAB ,,Gensera“ ieškinį patenkinti.
Panaikinti atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos vaikų ligoninės 2018-09-07 rašte nurodyto sprendimo dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,RNDV Group“ pretenzijos atmetimo dalis dėl pirkimo sąlygų, nustatytų 48.4 p. ir 49.2 p.
Pripažinti, kad viešosios įstaigos Klaipėdos vaikų ligoninės pirkimo sąlygų 48.4 ir 49.2 punktuose nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijai yra neteisėti, nepagrįsti ir ribojantys konkurenciją.
Kitą uždarosios akcinės bendrovės ,,RNDV Group“ ieškinio dalį atmesti.
Nutraukti viešosios įstaigos Klaipėdos vaikų ligoninės viešojo pirkimo konkurso „Administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į gydymo paskirties pastatą statybos rangos darbai“, pirkimo Nr. 382100, procedūras.
Iš atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos vaikų ligoninės ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „RNDV Group“ priteisti 526 EUR patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos vaikų ligoninės ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gensera“ priteisti 788 EUR patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d., 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.