- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-23
- Bylos Nr.
- I-5523-243/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00420-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- L. G.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjai L. G., pareiškėjos atstovei Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei Margaritai Bakienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2019 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 30-TE-290, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. G. skundu teismo prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m, kovo 29 d. įsakymą Nr. 30-TE-290, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda pastaba.
Nurodo, jog dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Klaipėdos rajono policijos komisariate (toliau – Klaipėdos rajono PK) Veiklos skyriaus tyrėja. Klaipėdos AVPK Imuniteto tarnyba 2019 m. kovo 7 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-5 (toliau – ir Išvada), kurios pagrindu jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Išvadoje konstatuota, jog ji 2019 m. sausio 21 d. apie 16.20 val., vairuodama tarnybinį automobilį „Škoda Yeti“, ir išvažiuodama į magistralinį kelią A13, kuris yra Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK aptarnaujama teritorija, žinodama, kad šis kelio ruožas yra priskirtas kito Klaipėdos AVPK struktūrinio padalinio kompetencijai, stabdė automobilį „Audi A8“ ne jos kompetencijai skirtame maršrute. Išvadoje nurodyta, jog ji nesiėmė veiksmų, kad atsirastų teisėtas pagrindas stabdyti automobilį – nesikreipė į Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyrių ar Kelių policijos tarnybą (toliau – KPT), apie transporto priemonės sustabdymą nepranešė Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriui (toliau – OV skyrius) radijo ryšio kanalu „KL10Kelias“, įtarus vairuotoją, kad šis galimai yra neblaivus, nenurodė kitam pareigūnui neblaivumą patikrinti tam skirta matavimo priemone – alkoholio kiekio matuokliu, todėl konstatuota, kad ji dėl lengvabūdiško pasitikėjimo atliko veiką (neveikimą) ir pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Pareiškėja su Išvadoje nurodytomis aplinkybėmis ir vertinimu nesutinka. Nurodo, jog ji 2019 m. sausio 21 d. dirbo ekipaže su policijos pareigūnu L. A. Vykdydami dienos užduotyje numatytas užduotis, dirbo Klaipėdos rajone, apie 16.20 val. Kretingalės miestelyje, pastebėjo „Audi“ automobilį su atviru langu, nors oro sąlygos buvo prastos – snigo, šlapdriba, todėl kilo įtarimas, jog vairuotojas galimai yra neblaivus. Eismas buvo intensyvus, kelias slidus, todėl automobilį „Audi A8“ sustabdė tik magistraliniame A13 kelyje, ties „Žaliojo slėnio“ gyvenviete. Nurodo, kad ji įjungė šviesos ir garso signalus, L. A. pasakė, kad patikrins vairuotoją, o ji praneš radijo kanalu apie tikrinamą automobilį. Teigia, jog jam išlipus iš automobilio, nedelsdama stacionaria automobilyje įrengta racija persuko kanalą iš „KL10Policija“ į „KL10Kelias“ ir tinkamai pranešė apie tai, kad sustabdė transporto priemonę. Nurodo, jog L. A. grįžęs į automobilį pasakė, kad patikrino vairuotojo dokumentus, jie tvarkingi, neblaivumo įtarimas nepasitvirtino, pažeidimų nenustatė. Teigia, jog sustabdyto „Audi“ automobilio vairuotojo blaivumas buvo patikrintas, todėl ji vairuotojo papildomai tikrinti neturėjo pagrindo, kaip ir neturėjo pagrindo abejoti jai pateikta pareigūno informacija.
Pareiškėjos teigimu, tarnybinis patikrinimas atliktas aplaidžiai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Išvadoje neatskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, nėra aišku kokiais veiksmais padarytas tariamas tarnybinis nusižengimas, kokių teisės aktų nuostatos pažeistos, nevertintas jos kaltės klausimas. Nurodo, jog tik tarnybinio patikrinimo metu jai tapo žinoma, kad magistralinis kelias A13 nepatenka į jos aptarnaujamą teritoriją. Tvirtina, jog Išvadoje nepagrįstai teigiama, kad ji turėjo nurodyti kitam pareigūnui atlikti blaivumo patikrinimą, nes jis nebuvo jai tiesiogiai pavaldus, pagal 2019 m. sausio 21 d. tarnybos užduotį jai nebuvo paskirta būti policijos patrulio vyresniąja, todėl ji negalėjo tiesiogiai atsakyti už ekipažo „L 2002“ pavestų funkcijų vykdymą ir neturėjo pareigos kontroliuoti L. A. bei nurodyti veikti atitinkamu būdu. Teigia, jog pagal teisinį reguliavimą, neblaivumas/blaivumas gali būti įvertinamas ir pagal kitus požymius, pvz., pagal iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią laikyseną, nerišlią kalbą ir kt. Patikrinimas tęsiamas teisės aktų nustatyta tvarka tik esant pagrįstiems įtarimams dėl vairuotojo neblaivumo. Pareiškėjos teigimu, Klaipėdos AVPK KPT ekipažui „L 1810“, sustojusiam tuo pačiu metu prie jų sustabdyto automobilio „Audi A8“, taip pat nekilo abejonių dėl šio automobilio vairuotojo blaivumo.
Pareiškėja ir jos atstovė skundo argumentais prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 34-36). Atsiliepime nurodo, jog pareiškėja 2019 m. sausio 21 d. apie 16.20 val., vairuodama tarnybinį automobilį „Škoda Yeti“ magistraliniame kelyje A13, kuris ribojasi su Klaipėdos rajono PK prižiūrimos teritorijos riba, ir žinodama, kad šis kelio ruožas yra priskirtas kito Klaipėdos AVPK struktūrinio padalinio kompetencijai, suprato, jog sustabdė patikrinti automobilį „Audi A8“ ne jos kompetencijai skirtame maršrute, tačiau nesiėmė veiksmų, kad atsirastų teisėtas pagrindas tai daryti – nesikreipė į Klaipėdos AVPK OV skyrių ar KPT (tuo metu minėtame kelyje dirbo KPT ekipažas „L 1810“), todėl buvo konstatuota, kad ji savo veika pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 5-V-227 2.2.3 punktą – magistraliniuose keliuose patruliavimą vykdo apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kelių patrulių padalinių pareigūnai.
Nurodo, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo padaryta ryšio kanalu „KL10Kelias“ fiksuotų duomenų analizė, kurios metu nenustatytas faktas, jog ekipažas „L2002“ būtų pranešęs apie sustabdytą automobilį „Audi A8“ . Ryšio kanalu „KL10Kelias“ yra užfiksuotas kito ekipažo „L1810“ pranešimas apie sustabdytą tą patį automobilį „Audi A8“. Atsakovo teigimu, šie faktai paneigia pareiškėjos teiginius, kad ji informavo Klaipėdos AVPK budėtoją apie sustabdytą transporto priemonę.
Argumentuoja, jog pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta ne už tai, kad magistraliniame kelyje A13 patikrinimui sustabdė automobilį „Audi A8“, o už tai, kad apie darbą magistraliniame kelyje ir sustabdytą transporto priemonę teisės aktų nustatyta tvarka neinformavo Klaipėdos AVPK budėtojo ir neatliko visų būtinų priemonių pagrindžiančių jos pačios nurodomą sustabdymo priežastį. Nurodo, jog pareiškėjai paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda ir ją skiriant buvo atsižvelgta į padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, jos teigiamą charakteristiką, nebuvimą tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m, kovo 29 d. įsakymo Nr. 30-TE-290, kuriuo pareiškėjai L. G. paskirta tarnybinė nuobauda pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.
Tarnybinių nuobaudų skyrimą statutiniams valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 27 d.). Statuto 39 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija išslaptinama. Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 7 dalimi, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 39 straipsnio 12 dalis).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtino Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui 2019 m. vasario 12 d. priėmus įsakymą Nr. 1V-412 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“, Tvarkos aprašas neteko galios, tačiau vadovaujantis šio įsakymo 2.1 punktu – procedūros, pradėtos iki įsakymo įsigaliojimo, tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. Vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. 1V-142 įsigaliojo 2019 m. vasario 13 d., o iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu pradėtas 2019 m. vasario 7 d. (1 t., b. l. 9), todėl tarnybinis patikrinimas turėjo būti atliktas remiantis iki 2019 m. vasario 13 d. galiojusio Tvarkos aprašo nuostatomis. Pareiškėja nenurodo, kad ši tvarka buvo pažeista.
Tvarkos aprašo 7 punktas numato, jog tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus aprašo 8 punkte nustatytą atvejį) pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu perduoti šią informaciją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti, gali būti sudaroma komisija.
Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-577/2013 ir kt.).
Pareiškėja L. G. dirba Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja, ji yra statutinė valstybės tarnautoja, todėl tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jos, kaip statutinės pareigūnės, veiklą. Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos korupcijos tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja 2019 m. vasario 6 d. tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 39) kreipėsi į Klaipėdos AVPK viršininką nurodydama, kad atlikus patikrinimą nustatyta, jog 2019 m. sausio 21 d. magistraliniame kelyje A13, automobilį „Audi A8“ galimai sustabdė Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus ekipažas L2002, kuriame dirbo pareiškėja ir tyrėjas L. A. Išklausius radijo ryšio įrašus, nustatyta, kad apie automobilio „Audi A8“ sustabdymą Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK pareigūnai nepranešė. Nurodė, jog vadovaujantis 2016 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-227 2.2.3 punktu, magistraliniuose keliuose patruliavimą vykdo apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kelių patrulių padalinių pareigūnai, negauta duomenų, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK pareigūnams pagal tarnybos užduotį ar policinės priemonės planą būtų pavestas patruliavimas magistraliniame kelyje A13. Įvertinusi šiuos duomenis, Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos korupcijos tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja pasiūlė dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų pradėti tarnybinį patikrinimą. Klaipėdos APVK viršininkas, susipažinęs su 2019 m. vasario 6 d. tarnybiniu pranešimu, 2019 m. vasario 7 d. elektroninio dokumento rezoliucija pavedė Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiąją tyrėją atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimai neteisėtų pareiškėjos veiksmų (1 t., b. l. 41).
Pagal Tvarko aprašo 23 punktą, tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Nustatyta, jog 2019 m. vasario 27 d. pareiškėjai pasirašytinai įteiktas 2019 m. vasario 26 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 30-PR1-5 (1 t., b. l. 73). Tarnybiniu pranešimu pareiškėja informuojama, kad jos atžvilgiu Klaipėdos AVPK Imuniteto tarnybos Vidaus tyrimų skyriuje yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-963 „Dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ 8¹, 8¹.4 punktų, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos „Policijos patrulių veiklos instrukcijos“ 20.2, 22, 28 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 5-V-717 „Dėl magistralinių kelių ruožų, kuriuose organizuojama kelių eismo taisyklių pažeidimų prevencija, užtikrinama eismo kontrolės ir vykdomos kitos policijos funkcijos, sąrašo patvirtinimo“ pažeidimo. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pareiškėja 2019 m. sausio 21 d. apie 16.20 val., dirbdama Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK ekipaže „L 2002“ kartu su Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus tyrėju L. A., neturėdami įgaliojimo A13 kelyje, vykdyti eismo priežiūros kontrolės, ties „Žaliojo slėnio“ gyvenviete sustabdė vairuotojo neblaivumo patikrinimui automobilį „Audi A8“, tačiau apie jo sustabdymą nepranešė radijo ryšio kanalu „KL10Policija“ Klaipėdos AVPK OV skyriui, teisės aktų nustatyta tvarka nepatikrino vairuotojo blaivumo, automobilio stabdymo nefiksavo tarnybiniame automobilyje įrengtais vaizdo ir/ar garso fiksavimo įrenginiais, taip aplaidžiai vykdė savo pareigas. Pareiškėjai pasiūlyta iki 2019 m. kovo 1 d. pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.
Teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis dėl pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018, 2019 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-108-552/2019 ir kt.). Teismo vertinimu, pareiškėjai įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, yra pakankamai aiškus ir nedviprasmiškas – jame nurodytas galimai padaryto nusižengimo laikas, pažeidimo esmė, teisės aktų, kurios galimai buvo pažeistos, nuostatos. Nors tarnybiniame pranešime nėra įvardintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 5-V-717 „Dėl magistralinių kelių ruožų, kuriuose organizuojama kelių eismo taisyklių pažeidimų prevencija, užtikrinama eismo kontrolės ir vykdomos kitos policijos funkcijos, sąrašo patvirtinimo“ konkretus punktas, nenurodytas jį pakeitusio akto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 5-V-227 konkretus punktas, tačiau aiškiai įvardijama, jog ši teisės norma yra taikoma tiek, kiek ji reglamentuoja Klaipėdos AVPK pareigūnų funkcijas magistraliniame kelyje. Turiniu abu Generalinio komisaro įsakymai yra identiški tiek, kiek reguliuoja pareigūnų funkcijas magistraliniuose keliuose. Padarytas pažeidimas laikytinas neesminiu procedūriniu pažeidimu, nesukliudžiusiu pareiškėjai tinkamai suvokti padarytų pažeidimų esmę ir dėl jų teikti paaiškinimus. Pareiškėja pasinaudojo suteikta teise ir 2019 m. vasario 28 d. Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus viršininkui A. Š. pateikė tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 74-75), kuriame išdėstė savo argumentus dėl jai pareikšto įtarimo padarius tarnybinį nusižengimą, nurodė aplinkybes, dėl kurių automobilį sustabdė magistraliniame A13 kelyje.
Tvarkos aprašo 26 punktas reglamentuoja, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 10.1 papunktyje numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Nustačius, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Klaipėdos AVPK Imuniteto valdyba, baigusi tarnybinį patikrinimą, 2019 m. kovo 7 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-5 „Dėl L. A. ir L. G. veiksmų“ (1 t., b. l. 93 – 102). Išvadoje nurodyta, jog pareiškėja 2019 m. sausio 21 d. apie 16.20 val., vairuodama tarnybinį automobilį „Škoda Yeti“, išvažiuodama į magistralinį kelią, kuris ribojasi su jos prižiūrimos teritorijos ((duomenys neskelbtini)) riba, žinodama, kad šis kelio ruožas yra priskirtas kito Klaipėdos AVPL struktūrinio padalinio kompetencijai, suvokė, kad stabdo automobilį „Audi A8“ ne jos kompetencijai skirtame maršrute, tačiau nesiėmė veiksmų, kad atsirastų teisėtas pagrindas tai daryti – nesikreipė į Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyrių ar Kelių patrulių kuopą, tuo labiau, kad tuo metu tame kelyje dirbo Kelių patrulių ekipažas „L 1810“, todėl konstatuota, kad ji pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 5V-227 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 5V-V-717 „Dėl magistralinių kelių ruožų, kuriuose organizuojama kelių eismo taisyklių pažeidimų prevencija, užtikrinama eismo kontrolė ir vykdomos kitos policijos funkcijos, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Sąrašas) 2.2.3 punkto reikalavimą, apie transporto priemonės „Audi A8“ sustabdymą turėjo pranešti Klaipėdos Operatyvaus valdymo skyriui radijo ryšio kanalu „KL10Kelias“, tačiau to nepadarė ir tokia veika (neveikimu) pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 28 punkto reikalavimus. Išvadoje nurodoma, kad „Audi A8“ vairuotojo neblaivumo (blaivumo) patikrinimą atliko kitas pareigūnas, tačiau pareiškėja turėjo nurodyti jam vairuotojo neblaivumą (blaivumą) patikrinti ji dėl lengvabūdiško pasitikėjimo atlikta veika (neveikimu) pažeidė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Įvertinus visas aplinkybes, pareiškėją teigiamai charakterizuojančius duomenis, pasiūlyta paskirti tarnybinę nuobaudą pastabą.
Statuto 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos pabaigos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo, patikrinimo pabaigos dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos. Analogiškas teisinis reguliavimas numatytas ir Tvarkos aprašo 35 punkte. Klaipėdos AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 39 straipsniu bei įvertinęs Išvadoje nurodytas aplinkybes, skundžiamu įsakymu pareiškėjai skyrė tarnybinę nuobaudą pastabą. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda skirta nepraleidus Statuto 39 straipsnio 4 dalyje ir Tvarkos aprašo 35 punkte numatyto termino.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 5V-227 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 5V-V-717 „Dėl magistralinių kelių ruožų, kuriuose organizuojama kelių eismo taisyklių pažeidimų prevencija, užtikrinama eismo kontrolė ir vykdomos kitos policijos funkcijos, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Sąrašas) 2.2.3 punkte nurodyta, jog magistraliniuose keliuose patruliavimą vykdo apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kelių patrulių padalinių pareigūnai. Instrukcijos 28 punktas numato, jog sustabdęs ar prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryšio priemone privalo pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį. Jei transporto priemonės stabdomos policinių priemonių metu, šio punkto reikalavimai netaikomi, o informaciją apie priemonės vykdymo metu patikrintų transporto priemonių skaičių ir priemonės rezultatus tarnybiniu pranešimu budėtojui pateikia už priemonės vykdymą atsakingas pareigūnas.
Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja 2019 m. sausio 21 d. apie 16.20 val., vairuodama tarnybinį automobilį „Škoda Yeti“, išvažiavo į magistralinį kelią A13, kuris yra Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato aptarnaujama teritorija, sustabdė patikrinti automobilį „Audi A8“ ir pareigūnas L. A. atliko vairuotojo patikrinimą. Klaipėdos AVPK viršininkas 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 30-V-724 patvirtino Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymą (toliau – Pareigybės aprašymas) (1 t., b. l. 90-92). Pareigybės aprašymo 5.3 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnybą, vidaus tarnybą ir policijos veiklą. Pagal Pareigybės aprašymo 6.19 punktą: šias pareigas einantis valstybės tarnautojas teikia vyriausiajam tyrėjui pasiūlymus dėl darbo organizavimo gerinimo prižiūrimoje teritorijoje. 2019 m. vasario 18 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 55) ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus viršininkė K. L. patvirtino, jog Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK pareigūnai niekada nevykdė pažeidimų prevencijos magistraliniuose keliuose, jų veiklos teritorija apėmė tik vietinės reikšmės kelius, Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK pareigūnams jų veiklos teritorija turėjo būti žinoma. Vertinant pareiškėjos Pareigybės aprašymą ir liudytojos parodymus, spręstina, jog ji, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėjo būti susipažinusi su jos veikloje taikomu teisiniu reguliavimu ir žinoti savo veiklos teritoriją. Tai, kad pareiškėja pasirašytinai nebuvo supažindinta su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 5V-227 patvirtintu Sąrašu, nereiškia, kad ji neturėjo pareigos domėtis savo patruliavimo teritorija ir funkcijomis, kurias privalo atlikti vykdyti. Pareiškėjos argumentas, kad jai nebuvo žinoma, jog magistralinis kelias A13 nepatenka į jos aptarnaujamą teritoriją ir kad magistraliniuose keliuose patruliavimą vykdo apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kelių patrulių padalinių pareigūnai, vertintinas kaip nepagrįstas.
Instrukcijos 4 punktas numato, jog policijos patrulinių padalinių veiklos sritys, teritorijos, kurioje patruliuojama, ribos nustatomos šių padalinių nuostatuose. Veiklos teritorijos skirstomos ir įvardijamos sektoriais jose veikiančių teritorinių policijos įstaigų vadovų įsakymais. Patruliavimo maršrutus ir postus nustato patrulinių padalinių vadovai. Išskirtiniais atvejais, jei pradedamas vykdyti specialusis planas ar reikšmingai pakinta kriminogeninė arba avaringumo padėtis, yra informacijos apie galimus teisės pažeidimus, policijos postus nustato teritorinės policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio pareigūnas. Iš Tarnybos užduoties turinio matyti, jog 2019 sausio 21 d. pareiškėjai buvo nustatytos šios tarnybos užduotys (1 t., b. l. 56) – nesant įvykių darbas (duomenys neskelbtini). Visos pamainos metu viešosios tvarkos užtikrinimas ir eismo priežiūra. Ypatingai atkreipiant dėmesį į: 1) prioritetinius KET pažeidimus (chuliganiškas vairavimas, neblaivių asmenų vairavimas, vairavimas neprisisegus saugos diržų ir kt.); 2) neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis; 3) asmenis, galinčius vykdyti nusikalstamas veikas, įsibraunant į statomus objektus, gyvenamuosius namus, vykdančius įvairias vagystes. Tikrinti tokius asmenis, jų nešulius, automobilius, kuriais vyksta, nustatyti asmenų tapatybes. Remiantis aptartomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog tarnybine užduotimi pareiškėjos ekipažui nebuvo numatyta vykdyti pažeidimų prevencijos magistraliniame kelyje.
Instrukcijos 22.4 punkte numatyta, jog policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, kai įtaria, kad transporto priemone važiuojantys asmenys dalyvavo arba dalyvauja darant teisės pažeidimą. Prieš stabdydamas transporto priemonę policijos patrulis turi įvertinti visas aplinkybes, kad nekiltų grėsmė jo ir kitų žmonių saugumui, sustojusi transporto priemonė netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Policijos patrulis turėtų vengti stabdyti transporto priemones vietose, kuriose sustoti ir stovėti draudžia kelio ženklai ar ženklinimas, kitose KET nustatytose vietose, jei sustojusi transporto priemonė gali sukelti eismo įvykį, sutrukdyti kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismą, sudaryti transporto grūstį (Instrukcijos 24 punktas). Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoją pareigūną gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą arba pačiam esant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui. Vertinant aptartą teisinį reguliavimą, spręstina, jog pareigūnas turi teisę palikti savo patruliavimo sektorių, jeigu yra pagrįstas įtarimas, kad automobilio vairuotojas padarė nusikalstamą veiką arba administracinį teisės pažeidimą, pvz., automobilio vairuotojas yra galimai neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir nėra galimybės saugiai sustabdyti pastebėtą transporto priemonę patruliavimo sektoriaus ribose. Tačiau tai turi padaryti nustatyta tvarka, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų.
Remiantis Instrukcijos 20.8 punktu, policijos patruliui tarnybos metu draudžiama išvykti iš patruliavimo sektoriaus, maršruto ar posto be budėtojo leidimo. Sustabdęs ar prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryšio priemone privalo pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį. Jei transporto priemonės stabdomos policinių priemonių metu, šio punkto reikalavimai netaikomi, o informaciją apie priemonės vykdymo metu patikrintų transporto priemonių skaičių ir priemonės rezultatus tarnybiniu pranešimu budėtojui pateikia už priemonės vykdymą atsakingas pareigūnas (Instrukcijos 28 punktas). Pagal teisinį reguliavimą policijos patrulis išvykti iš patruliavimo sektoriaus gali tik su budėtojo leidimu, o sustabdžius automobilį patikrinimui, pareigūnas privalo radijo ryšio priemonėmis pranešti apie tikrinimo vietą, automobilio markę, valstybinį numerį ir stabdymo ar tikrinimo priežastį. Rašytiniu įrodymu patvirtinama aplinkybė, jog pareiškėja apie sustabdytą automobilį „Audi A8“ neprašė radijo kanalu „KL10Kelias“ (1 t., b. l. 86), negavo iš budėtojo leidimo palikti patruliavimo sektorių. Šią aplinkybę patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja R. G. Liudytoja parodė, kad išklausius garso įrašus, nustatyta, jog kito ekipažo policijos pareigūnai pranešė apie sustabdytą tą patį automobilį, tačiau garso įraše nėra užfiksuota, kad pareiškėjos ekipažas būtų pranešęs apie sustabdytą automobilį. Byloje esantys įrodymai paneigia pareiškėjos nurodomą aplinkybę apie pranešimą magistraliniame kelyje sulaikyto automobilio, vairuotojo blaivumo/ neblaivumo patikrinimą.
Teismas įvertinęs įrodymus ir teisinį reguliavimą, sprendžia, jog atsakovas objektyviai vertino pareiškėjos veiksmus, jog ji, neturėdama budėtojo leidimo ir išvažiuodama į magistralinį kelią A13, kuris nėra Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato aptarnaujama teritorija, ir nepranešdama apie sustabdytą automobilį „Audi A8“, pažeidė Instrukcijos 28 punkto ir Sąrašo 2.2.3 punkto reikalavimus.
Tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėja taip pat kaltinama pažeidusi Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame numatyta, jog pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Išvadoje nurodyta, kad ji turėjo vairuotojo neblaivumą tikrinusiam pareigūnui L. A. pavesti vairuotojo neblaivumą (blaivumą) patikrinti tam skirta matavimo priemone – alkoholio kiekio matuokliu, bet to nepadarė.
Pareiškėjos Pareigybės aprašymo 6 punkte nėra nurodyta, jog Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas einantis asmuo kontroliuoja Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjų darbus, duoda jiems atitinkamus nurodymus. Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 6.14 punkte numatyta, jog šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo užduotis dėl teismo, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų pavedimų, susijusių su procesiniais veiksmais, susijusiais su administracinių nusižengimų bylų teisenos vykdymu. Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 7 punkte numatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas tiesiogiai pavaldus Klaipėdos AVPK vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkui. Veiklos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašyme nenumatyta, kad jis vykdo vyresniųjų tyrėjų nurodymus, pavedimus ir kt. Liudytoja Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus viršininkė K. L. teismo posėdžio metu parodė, kad Veiklos skyriuje nėra išskirstyta ir nustatyta, kuris pareigūnas gali nurodyti kitam pareigūnui. Teismas vertindamas šias aplinkybes, sprendžia, jog neteisėtai ir nepagrįstai pareiškėjai nustatytas Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas, todėl pažeidimas šalintinas iš Tarnybinio patikrinimo išvados kaltinimo dalies.
Statuto 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos tarnybinių nuobaudų rūšys. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Statuto 40 straipsnyje. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą.
Teismas įvertinęs visumą įrodymų sprendžia, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje atskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, nurodyti konkretūs veiksmai, kuriais padarytas tarnybinis nusižengimas, nurodyta kokių teisės aktų nuostatos pažeistos, įvertinta pareiškėjos kaltė. Skundžiamu įsakymu pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda pastaba, švelniausia tarybinės nuobaudos rūšys. Tarnybinė nuobauda paskirta atsižvelgus į tarnybinį nusižengimą padariusios pareiškėjos kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į jos teigiamą veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga padaryto pažeidimo sunkumui.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos L. G. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m, kovo 29 d. įsakymo Nr. 30-TE-290, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda pastaba, panaikinimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.