Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2023-03-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-828-999/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-14
Bylos Nr.
e2YT-828-999/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daina Dyburienė
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“
Suinteresuotas asmuo
Palangos miesto savivaldybės administracija, V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-828-999/2023Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00077-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 14 d.Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Daina Dyburienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija ir V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ryšio antena, esanti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas arba Antena), yra valstybės – Lietuvos Respublikos nuosavybė. Paaiškino, kad valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ yra gavusi suinteresuoto asmens – Palangos miesto savivaldybės raštą, kuriuo Anteną prašoma perimti valstybės vardu bei imtis jos demontavimo darbų. Atkreipia dėmesį, kad VĮ „Registrų centras“ minėtas objektas ir nuosavybės teisės į jį neįregistruotos. Siekdama nustatyti kam nuosavybės teise priklauso Antena, pareiškėja kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę dėl detalesnės informacijos ir dokumentų pateikimo, taip pat išsiuntė užklausimą Klaipėdos regioniniam valstybės archyvui. Palangos miesto savivaldybė patvirtino, kad jokių dokumentų, susijusių su ryšio antena, savivaldybės archyve nėra. Nustatyta, kad Žemės sklypas ir pastatai nuosavybės teise priklauso V. K. Atkreipia dėmesį, kad iš Palangos miesto savivaldybės rašto matyti, jog Antena buvo sovietinės armijos karinis objektas. Antena kelia grėsmę aplinkiniams gyventojams ir turi būti kuo greičiau demontuota. Mano, kad nagrinėjamu atveju yra visos įstatymų keliamos aplinkybės juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, jog prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad neturi duomenų, paneigiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes.

3. Suinteresuotam asmeniui V. K. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau ji per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Rašytiniais byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas prašymas dėl Antenos, esančios Žemės sklype. Iš Palangos miesto savivaldybės administracijai teikto 2022 m. rugsėjo 20 d. pakartotinio pranešimo turinio nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) namo teritorijoje yra radijo antena. Nuo antenos viršūnės yra atitrūkusios metalinės dalys, jos vos laikosi, o pučiant vėjui nuo jos sklinda didelis garsas, kuris trikdo ramybę. Be to, nesaugu (duomenys neskelbtini) namo gyventojams, nes atitrūkusios antenos dalys gali sužaloti žmones. Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos rašto „Dėl informacijos pateikimo“ nurodoma, jog Žemės sklypo statybos leidimo, techninio projekto bei kitų susijusių dokumentų Palangos miesto savivaldybės administracijos archyve nėra. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašų nustatyta, kad Antena ir nuosavybės teisės į ją neįregistruotos, o Žemės sklypas ir pastatai adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. K..

5. Vadovaujantis 1991 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl SSRS karinių dalinių bei kitų karinių struktūrų neteisėtai valdomo turto ir sandorių Lietuvos respublikos teritorijoje 2 straipsnio nuostatomis, kurios numato, kad visi pastatai, statiniai, įrenginiai kartu su priklausiniais, įrengimais ir inventoriumi, kitoks SSRS karinių dalinių, karinių įmonių ar su jų buvimu ir aptarnavimu susijusių SSRS organizacijų bei kitų struktūrų įgytas ar sukurtas turtas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. 1991 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl SSRS karinių dalinių bei kitų karinių struktūrų neteisėtai valdomo turto ir sandorių Lietuvos Respublikos teritorijoje“ 1, 2, 3 straipsniuose buvo nustatyta, kad bet kurie administraciniai teisės aktai ar sandoriai dėl Lietuvos valstybės, juridinių ir fizinių asmenų nuosavybės teise Lietuvoje turėto turto perdavimo ar skyrimo SSRS kariniams daliniams, karinėms įmonėms bei su jų buvimu susijusioms SSRS organizacijoms ir kitoms struktūroms yra niekiniai, negaliojantys nuo jų priėmimo, visi pastatai, statiniai, įrenginiai kartu su priklausiniais, įrengimais ir inventoriumi, kitoks SSRS karinių dalinių, karinių įmonių ar su jų buvimu ir aptarnavimu susijusių SSRS organizacijų bei kitų struktūrų įgytas ar sukurtas turtas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, bet kurie sandoriai dėl minėto turto (išskyrus sandorius, kuriais minėtą turtą įsigijo Lietuvos valstybė) yra negaliojantys nuo jų sudarymo. Vyriausybė 1992 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 2 nutarė likviduoti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančias buvusios TSRS gynybos ministerijos ir TSRS vidaus reikalų ministerijos butų ir komunalinio ūkio eksploatavimo dalis ir perduoti jų eksploatuojamų butų fondą ir komunalines, inžinerines komunikacijas bei įrengimus, gamybines bazes, transportą, mechanizmus ir kt. (išskyrus karinės paskirties turtą) miestų, rajonų, kurių teritorijoje yra šios dalys, savivaldybėms.

6. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000).

7. Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Antena nebuvo perduota savivaldybei. Nagrinėjamu atveju pareiškėja negali gauti Antenos nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų, todėl pagal tuo metu galiojusias teisės normas ir suformuotą kasacinio teismo praktiką, laikytina, jog galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn.

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Antena yra valstybės – Lietuvos Respublikos nuosavybė.

9. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį – ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Remiantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (LAT Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“, LAT 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-543/2010 ir kt.).

10. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visos aukščiau minėtos sąlygos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, todėl pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ryšio antena, esanti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybės - Lietuvos Respublikos - nuosavybė.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Daina Dyburienė