- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-06
- Bylos Nr.
- eI2-1690-644/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01991-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Ramūnas Šarka, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- E. Ž.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Šarkos ir Astos Vailionės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Ž. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 2024-03-27 sprendimą Nr. (7.1E) VRE_SP1-214 ir VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024-04-25 sprendimą Nr. (10.10E)I-4235 „Dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024-03-27 sprendimo“.
Pareiškėja skunde nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius ginčijamu 2024-03-27 sprendimu nepagrįstai nusprendė pašalinti VSDFV registro (toliau – ir Registras) duomenų bazėje pareiškėjos (apdraustosios) duomenis apie jos valstybinio socialinio draudimo pradžią, draudžiamąsias pajamas, nedraudžiamąjį laikotarpį ir valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Sprendimas priimtas formaliai darant prielaidą, kad teismas buvo nustatęs apdraustosios kaltę. Pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma, asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima.
Tvirtino, kad pagal Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 107 punktą, apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami pagal įsigaliojusį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą arba įsiteisėjusį atitinkamą teismo sprendimą ir draudėjo (jeigu draudėjas nelikviduotas) pateiktus patikslintus SD pranešimus. Nagrinėjamu atveju jokio ginčo dėl draudžiamųjų laikotarpių tarp Registro tvarkytojo ir apdraustojo jokiame teisme nėra kilę ir nėra priimtas joks teismo sprendimas susijęs su draudžiamuoju laikotarpiu. Baudžiamoji byla pareiškėjos atžvilgiu buvo nutraukta suėjus nuosprendžio priėmimo senačiai. Taigi, valstybė nesugebėjo įrodyti apdraustosios kaltės. Teismo pasisakymai baudžiamojoje byloje konstatuojamoje dalyje nėra rezoliucinio pobūdžio, todėl jais remtis, kaip įrodytais faktais negalima. Teismas baudžiamojoje byloje tik konstatavo kaltintojo poziciją ir jokių įrodymų, susijusių su pareiškėja, netyrė. Civilinėje byloje teismas išsprendė ginčą dėl nepagrįstos išmokos apdraustam asmeniui – pareiškėjai, tačiau ši išmoka geranoriškai buvo sugrąžinta į biudžetą.
Pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendime nėra pasisakyta, koks įmokų į VSDFV biudžetą likimas, nes šios įmokos sprendime įvardintos nepagrįstomis. Be to, nepagrįstai gautos lėšos turi būti grąžintos mokėtojui. VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendime taip pat kalbama apie Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo nutraukta baudžiamoji byla, kaip apie įsiteisėjusį teismo nuosprendį, tačiau pareiškėja nebuvo pripažinta kalta padariusi uždraustą veiką. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė papildomą nutartį, kuria įpareigojo Areštų registrą panaikinti prokuroro, o vėliau teismo areštuotąsias išmokas. Tiek VSDFV Vilniaus skyriaus, tiek ir VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimai nepagrįsti, todėl naikintini.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pagal Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 77.5 ir 107 punktus, apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas gali būti tikslinami pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus prašymą E. Ž. ir kitų asmenų atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri vėliau buvo perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui (teisminio proceso Nr. 1-06-1-000123-2008-4). Nepaisant baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, Kauno apylinkės teismas 2020-09-30 ir 2023-05-23 nutartimis pripažino, kad A. M. ir E. Ž. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. A. M. parengė nusikalstamos veikos planą, kurio esmė už piniginį atlygį į UAB „Europos kontinentas“ fiktyviai įdarbinus nėščias moteris ir VSDFV Vilniaus skyriui pateikus žinomai neteisingus socialinio draudimo pranešimus apie apdraustųjų priėmimą į darbą, draudžiamąsias pajamas, apgaule įgyti biudžetui priklausančias lėšas. Kauno apylinkės teismas nustatė, kad jokių darbo santykių tarp šalių nebuvo, E. Ž. darbo funkcijų neatliko ir darbo užmokesčio negavo. VSDFV Vilniaus skyriui buvo pateikti neteisingi (fiktyvūs) duomenys apie pareiškėjos socialinio draudimo laikotarpius ir draudžiamąsias pajamas UAB „Europos kontinentas“, šie duomenys buvo pateikti su tikslu apgaule įgyti biudžetui priklausančias lėšas.
Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje 2020-09-30 ir 2023-05-23 nutartimis nutraukus baudžiamąjį procesą E. Ž. ir A. M. atžvilgiu, nebuvo išnagrinėtas VSDFV Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys dėl atlyginimo žalos, susidariusios išmokėjus E. Ž. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apskaičiuotas pagal UAB „Europos kontinentas“ nurodytas fiktyvias draudžiamąsias pajamas, todėl VSDFV Vilniaus skyrius dėl žalos atlyginimo kreipėsi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-10-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-572-545/2023 nustatė, kad E. Ž. buvo fiktyviai įdarbinta į UAB „Europos kontinentas“ ir, kad VSDFV Vilniaus skyriui buvo pateikti žinomai neteisingi pranešimai apie pareiškėjos priėmimą į darbą ir apie jai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas su tikslu apgaule įgyti biudžetui priklausančias lėšas. Teismas nustatė visas civilinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygos, todėl priteisė VSDFV Vilniaus skyriui solidariai iš atsakovų A. M. ir E. Ž. 3892,02 Eur žalos atlyginimą (išmokėtų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų sumą). Pareiškėja šio sprendimo neskundė ir teismo priteistą žalos sumą atlygino geranoriškai.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgdamas į Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje nustatytas aplinkybes, VSDFV Vilniaus skyrius 2024-03-27 priėmė sprendimą pašalinti Registro duomenų bazėje UAB „Europos kontinentas“ apdraustosios E. Ž. duomenis, t. y.: 1) valstybinio socialinio draudimo pradžią 2008-07-07; 2) 17400,00 Lt draudžiamąsias pajamas ir 5912,52 Lt VSD įmokas už laikotarpį nuo 2008-07-07 iki 2008-09-30; 3) 0,00 Lt draudžiamąsias pajamas bei 0,00 Lt VSD įmokas už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2008-12-31; 4) 7569,00 Lt draudžiamąsias pajamas ir 3026,09 Lt VSD įmokas už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31; 5) 0,00 Lt draudžiamąsias pajamas bei 0,00 Lt VSD įmokas už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2010-03-31; 6) nedraudžiamąjį laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2012-05-04 (pateikimo priežastis - nemokamos atostogos); 7) valstybinio socialinio draudimo pabaigą 2012-05-04, 0,00 Lt draudžiamąsias pajamas ir 0,00 Lt VSD įmokas už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2012-05-04.
Pažymėjo, kad suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai Baudžiamojo proceso kodekso (tolai – ir BPK) reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Nutraukiant baudžiamąją bylą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, yra konstatuojamas nusikalstamos veikos padarymas, kas duoda neginčytiną pagrindą pripažinti asmenį kaltu dėl nusikaltimo padarymo. Nagrinėjamu atveju VSDFV Vilniaus skyrius vadovavosi baudžiamojoje byloje priimtomis įsiteisėjusiomis Kauno apylinkės teismo 2020-09-30 ir 2023-05-23 nutartimis, kuriose teismas nustatė E. Ž. ir kitų asmenų nusikalstamos veikos požymių turinčius veiksmus.
Pareiškėjos skundo argumentas, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendime nėra pasisakyta dėl sumokėtų socialinio draudimo įmokų likimo, nėra reikšmingas, kadangi klausimą dėl socialinio draudimo įmokų grąžinimo turi kelti ne pareiškėja, o draudėjas. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, remiantis įsiteisėjusiais teismų procesiniais dokumentais, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl VSDF Vilniaus skyriaus 2024-03-27 sprendimo, kuriuo atsakovas nusprendė iš VSDFV Registro duomenų bazės šalinti apdraustosios E. Ž. duomenis (apie valstybinio socialinio draudimo pradžią, draudžiamąsias pajamas, nedraudžiamąjį laikotarpį, valstybinio socialinio draudimo pabaigą) ir jį patvirtinančio VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024-04-25 sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius, patikrinęs VSDFV Registro duomenų bazėje 2007 – 2008 metais sukauptus draudėjo UAB „Europos kontinentas“ (iki 2008-09-11 – UAB „Modina“) apdraustųjų duomenis ir draudėjo byloje esančius dokumentus, nustatė, kad daliai apdraustųjų atskirais ketvirčiais nurodytos ženkliai didesnės, nei kitų bendrovės darbuotojų, draudžiamosios pajamos ir joms yra mokamos motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, be to, apdraustosioms ženkliai didesnės draudžiamosios pajamos apskaičiuotos būtent tais laikotarpiais, iš kurių apskaičiuotos socialinio draudimo išmokos. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus prašymą, E. Ž. ir kitų asmenų atžvilgiu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-263-288/2020 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2008-4).
Minėtais duomenimis nustatyta, kad E. Ž. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Sprendime nurodyta, kad E. Ž. laikotarpiu nuo 2008-07-07 iki 2009-09-24, veikdama bendrininkų grupėje su A. M., veikdama išankstine tiesiogine tyčia ir siekdama vieningo nusikalstamo sumanymo pagaminti netikrus dokumentus, apgaule, sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo pašalpų mokėjime, savo ir A. M. naudai įgyti svetimą turtą - VSDF biudžetui priklausančias lėšas - motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo bei pasikėsino apgaule savo ir A. M. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - 50 542,80 Lt VSDF biudžetui priklausančių lėšų. Žinodama, kad yra nėščia, siekdama apgaule įgyti svetimą turtą – biudžetui priklausančias lėšas - motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, susitarė su A. M., kad šis už nenustatyto dydžio atlygį fiktyviai ją įdarbins į realiai jokios veiklos neatliekančių UAB „Europos kontinentas“, tačiau ji realiai darbo funkcijų neatliks bei darbo užmokesčio negaus, ir pateikė A. M. savo asmens duomenis, nurodydama juos įrašyti į pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą ir pranešimus apie UAB „Europos kontinentas“ apdraustuosius už ataskaitinius laikotarpius bei tokiu būdu melagingai nurodyti, kad ji priimta į darbą UAB „Europos kontinentas“, kur ji atliko darbo funkcijas bei gavo darbo užmokestį.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-09-30 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-288/2020 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2008-4) E. Ž. atžvilgiu buvo nutrauktas baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-10-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-572-545/2023 nustatė, kad E. Ž. buvo fiktyviai įdarbinta į UAB „Europos kontinentas“ ir, kad VSDFV Vilniaus skyriui buvo pateikti žinomai neteisingi pranešimai apie pareiškėjos priėmimą į darbą ir apie jai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas su tikslu apgaule įgyti biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, kad E. Ž. gavo jai nepriklausančias socialinio draudimo išmokas. Teismas nustatė, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, todėl priteisė VSDFV Vilniaus skyriui solidariai iš atsakovų A. M. ir E. Ž. 3892,02 Eur žalos atlyginimą (išmokėtų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų sumą). Pareiškėja šio sprendimo neskundė ir žalą atlygino.
Atsižvelgdamas į Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje nustatytas aplinkybes, VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 85.1 papunkčiu, 92 punktu ir 93.2 papunkčiu bei Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 77.5 papunkčiu ir 107 punktu, ginčijamu 2024-03-27 sprendimu Nr. (7.1E) VRE_SP1-214 nusprendė šalinti Registro duomenų bazėje apdraustosios E. Ž. šiuos duomenis: 1) valstybinio socialinio draudimo pradžią 2008-07-07; 2) 17400,00 Lt draudžiamąsias pajamas ir 5912,52 Lt VSD įmokas už laikotarpį nuo 2008-07-07 iki 2008-09-30; 3) 0,00 Lt draudžiamąsias pajamas bei 0,00 Lt VSD įmokas už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2008-12-31; 4) 7569,00 Lt draudžiamąsias pajamas ir 3026,09 Lt VSD įmokas už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31; 5) 0,00 Lt draudžiamąsias pajamas bei 0,00 Lt VSD įmokas už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2010-03-31; 6) nedraudžiamąjį laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2012-05-04 (pateikimo priežastis - nemokamos atostogos); 7) valstybinio socialinio draudimo pabaigą 2012-05-04, 0,00 Lt draudžiamąsias pajamas ir 0,00 Lt VSD įmokas už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2012-05-04.
Nesutikdama su VSDF Vilniaus skyriaus sprendimu, pareiškėja skundu kreipėsi į VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2024-04-25 sprendimu Nr. (10.10E)I-4235 „Dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024-03-27 sprendimo“ pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendime konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis galiojančių teisės aktų reikalavimais bei turima informacija, teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą pašalinti apdraustosios duomenis iš Registro.
Nesutikimą su ginčijamais sprendimais pareiškėja, iš esmės, motyvuoja tuo, kad tarp Registro tvarkytojo ir jos (apdraustosios) nėra kilę ginčų, susijusių su draudžiamaisiais laikotarpiais, todėl pareiškėjos neteisti veiksmai konstatuoti nepagrįstai. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla buvo nutraukta suėjus nuosprendžio priėmimo senačiai ir neįrodžius pareiškėjos kalės, o pareiškėjai išmokėtos išmokos buvo geranoriškai grąžintos vykdant Vilniaus apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSD) 34 straipsnio 3 punktas teigia, kad VSDFV teritoriniai skyriai tvarko apdraustųjų asmenų duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre ir kontroliuoja jų keitimo pagrįstumą, apdraustiesiems asmenims suteikia asmens socialinio draudimo numerį, šiame įstatyme ir Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatytais pagrindais registruoja draudėjus. Pagal VSDĮ 13 straipsnio 2 dalį, draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. VSDĮ 17 straipsnio 3 dalis įpareigoja draudėjus vietos mokesčių administratoriui ir Fondo administravimo įstaigoms pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius.
Pareiškėjos įdarbinimo ir valstybinio socialinio draudimo laikotarpiu (2008 – 2009 metais) galiojusio Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalys numatė, kad socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus; draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Duomenys į Registro duomenų bazę įrašomi pagal draudėjų pateiktus socialinio draudimo pranešimus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 8 punkte nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos yra Registro tvarkytojai. Registro tvarkytojas priima sprendimus įregistruoti Registre, išregistruoti iš jo Registro objektą, įrašyti Registro duomenis ar jų pakeitimus (Nuostatų 85.1 p.). Registro duomenys keičiami ir kaupiami Registre, senus įrašus pakeičiant, papildant naujais arba pašalinant. Ištaisomi tik netikslūs, klaidingi, neišsamūs Registro duomenys. Netikslūs duomenys ir informacija gali būti tikslinami Fondo valdybos nustatyta tvarka Registro tvarkytojo iniciatyva (Nuostatų 92, 93.2 p.).
Nuostatų 56 punkte nustatyta, kad duomenų teikėjai, teikdami duomenis, informaciją ir dokumentus, vadovaudamiesi su registro valdytoju sudarytomis sutartimis, privalo: 1) teikti duomenis, informaciją ir dokumentus registro valdytojui pagal duomenų teikimo sutartyse, sudarytose su registro valdytoju, nustatytus terminus ir duomenų formatus; 2) užtikrinti, kad teikiami duomenys, informacija ir dokumentai būtų tikslūs ir nuolat atnaujinami; 3) atsakyti už teikiamų duomenų, informacijos ir dokumentų tikrumą ir teisingumą; 4) registro valdytojo ar registro tvarkytojo prašymu pateikti patikslintus (atnaujintus) duomenis, informaciją ir dokumentus.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog valstybiniu socialiniu draudimu apdraustųjų asmenų duomenis tvarko VSDFV bei jos teritoriniai skyriai ir už apdraustųjų asmenų duomenų teisingumą bei tikrumą atsakingi yra duomenų teikėjai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 77.5 ir 107 punktuose nustatyta, kad apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas gali būti tikslinami pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Pažymėtina, jog aptarto teisinio reglamentavimo apimtyje vertinant Registro duomenų patikslinimo pagrindą, darytina išvada, kad atsakovui kilo teisinis ir faktinis pagrindas patikslinti duomenis apie apdraustąją (pareiškėją). Nors Kauno apylinkės teismo 2020-09-30 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-288/2020 baudžiamasis procesas E. Ž. atžvilgiu buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, tačiau teismas pažymi, kad minėta aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas BK 95 straipsnį, reglamentuojantį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą, nurodė, jog, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, turi būti aiškinama taip, kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis (Konstitucinio Teismo 2016-06-27 nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-746/2016).
Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-09-30 nutartyje buvo konstatuota, kad E. Ž. ir A. M. susitarė, jog šis už nenustatyto dydžio atlygį fiktyviai ją įdarbins į realiai jokios veiklos neatliekančių UAB „Europos kontinentas“, tačiau ji (E. Ž. realiai UAB „Europos kontinentas“ darbo funkcijų neatliks bei darbo užmokesčio negaus. E. Ž. pateikė A. M. savo asmens duomenis, nurodydama juos įrašyti į pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą ir pranešimus apie UAB „Europos kontinentas“ apdraustuosius už ataskaitinius laikotarpius bei tokiu būdu melagingai nurodyti, kad ji priimta į darbą UAB „Europos kontinentas“, kur ji atliko darbo funkcijas bei gavo darbo užmokestį. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020-09-30 nutartyje konstatavo, kad E. Ž. veikoje yra nusikaltimų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo redakcija), 25 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai.
Nagrinėjamu atveju VSDFV Vilniaus skyrius, priimdamas ginčijamą sprendimą vadovavosi ne prielaidomis dėl pareiškėjos kaltės, kaip skunde teigia pareiškėja, o baudžiamojoje byloje priimtu įsiteisėjusiu galutiniu sprendimu (nutartimi), kuriame buvo konstatuoti tiek E. Ž., tiek ir kitų asmenų nusikalstamos veikos požymių turintys veiksmai, tačiau šių asmenų atžvilgiu apkaltinamieji nuosprendžiai nebuvo priimti dėl apkaltinamųjų nuosprendžių senaties taikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-10-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-572-545/2023 taip pat nustatė, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, todėl priteisė VSDFV Vilniaus skyriui solidariai iš atsakovų A. M. ir E. Ž. 3892,02 Eur žalos atlyginimą (išmokėtų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų sumą).
Teismas pažymi, kad Registre negali likti neteisingų duomenų, o suklastotų (fiktyvių) dokumentų pagrindu į Registrą įrašyti duomenys (apie asmens valstybinio socialinio draudimo pradžią, draudžiamąsias pajamas, nedraudžiamąjį laikotarpį, valstybinio socialinio draudimo pabaigą) turi būti iš jo pašalinti. Nagrinėjamu byloje nustatyta, kad pagal draudėjo UAB „Europos kontinentas“ pateiktus socialinio draudimo pranešimus, Registre buvo įrašyti fiktyvūs duomenys apie pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo pradžią 2008-07-07; draudžiamąsias pajamas pajamos (17400,00 Lt už laikotarpį nuo 2008-07-07 iki 2008-09-30, 0,00 Lt už laikotarpį nuo 2008-10- 01 iki 2008-12-31, 7569,00 Lt už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31, 0,00 Lt už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2010-03-31); nedraudžiamą laikotarpį (nemokamos atostogos) nuo 2010-04-01 iki 2012-05-04; valstybinio socialinio draudimo pabaigą - 2012-05-04. Atitinkamai teismas sprendžia, kad atsakovas pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus, kuriuose konstatuota, kad duomenys apie pareiškėjos įdarbinimą ir draudiminius laikotarpius yra fiktyvūs, bei vadovaudamasis Nuostatų 85.1 papunkčiu, 92 punktu ir 93.2 papunkčiu, Taisyklių 77.5 papunkčiu ir 107 punktu, ginčijamu 2024-03-27 sprendimu pagrįstai nusprendė šalinti Registro duomenų bazėje apdraustosios E. Ž. tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos valstybinio socialinio draudimo pradžią, draudžiamąsias pajamas, nedraudžiamąjį laikotarpį, valstybinio socialinio draudimo pabaigą.
Teismas vertina, kad skundo argumentai dėl draudėjo sumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų likimo nėra reikšmingas nagrinėjant šį ginčą nes pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas, ne apdraustasis asmuo, o draudėjas apskaičiuoja ir moka valstybinio socialinio draudimo įmokas, todėl klausimą dėl socialinio draudimo įmokų grąžinimo turi kelti ne pareiškėja, o draudėjas.
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, taip pat motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2018-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A871-525/2018).
Teismo vertinimu, VSDF Vilniaus skyriaus 2024-03-27 sprendimas Nr. (7.1E) VRE_SP1-214, kuriuo atsakovas nusprendė šalinti VSDFV Registro duomenų bazėje E. Ž. duomenis, ir jį patvirtinantis VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024-04-25 sprendimas Nr. (10.10E)I-4235 yra pakankamai motyvuoti, paremti objektyviais faktais ir teisės aktų nuostatomis, t. y. sprendimai atitinka VAĮ imperatyvus, todėl jų naikinti nėra jokio pagrindo, dėl ko pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos E. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.