- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-21
- Bylos Nr.
- 1A-539-318-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-58-1-00222-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Artūras Pažarskis
- Nuteistasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- L. U.
- Kategorijos
Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-539-318/2012
Teisėja Liudmila Kuzmickienė Teisminio proceso Nr. 1-58-1-00222-2011-5 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.9.2.
2012 m. gegužės 21 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos LR BK 281 str. 3 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d. ir 68 str. A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams.
Iš A. P. priteista 8 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiosios L. U. naudai ir 1 000 Lt atstovavimo išlaidoms padengti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 11 d. apie 9.10 val., Zarasų rajone, kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis, ties kelio 185 kilometru, vairuodamas automobilį “VW Passat” valst.Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 p., 14 p., 133 punktų reikalavimus, t.y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, keldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, blogai pasijutęs, dėl ko kilo pavojus eismo saugumui, nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, kliudė automobilio dešiniu sparnu kelio dešiniu kelkraščiu dviratį vedusią L. U., dėl ko buvo apgadintas L. U. priklausantis dviratis, bei nukentėjusiajai L. U. dėl atviro dešinės blauzdos kaulų lūžimo, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendį pakeisti dalyje – panaikinti baudžiamojo proceso poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams.
Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas nuteistajam vairuoti kelių transporto priemones, nenurodė baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvų, neįvertino baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslingumo ir visų bylos aplinkybių.
Paaiškino, kad yra registruotas Alytaus darbo biržoje, o atėmus teisę vairuoti transporto priemonę vieneriems metams, apsunkina darbo paiešką bei nukentėjusiosios turtinių interesų patenkinimą. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė neigiamai atsiliepia jo šeimos socialinei ir materialinei padėčiai, suvaržo galimybes vykdyti nuosprendį. Tvirtina, kad šiuo metu gyvena su tėvais, yra jų išlaikomas, todėl Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio taikymas suvaržo nuteistojo galimybę dirbti ūkio darbus, kur nuolat reikia vairuoti žemės ūkio techniką.
Pažymi, kad gyvena Lazdijų rajone, tačiau gyvenamojoje vietoje susirasti darbo nėra galimybių, todėl darbo turi ieškotis kituose miestuose, tam būtina transporto priemonė, norint laiku suspėti nuvykti į darbą.
Tvirtina, kad byloje nėra pagrindo manyti, jog ateityje nuteistasis vėl darys veikas, keliančias pavojų eismo saugumui, o sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės - prisipažinimas padarius nusikaltimą bei nuoširdus gailėjimasis ir dalies padarytos žalos atlyginimas.
Todėl, jo manymu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nepaskyrus baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistojo A. P. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. įtvirtinta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus. Teisės doktrinoje baudžiamoji poveikio priemonė apibūdinama kaip teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. LR BK 67 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tai yra jomis turi būti siekiama asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo. Sprendžiant reikalingumą taikyti baudžiamąją poveikio priemonę kaltam asmeniui, įstatymas suteikia teismui teisę pačiam spręsti, ar tikslinga taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir kokią ją parinkti iš LR BK 67 str. 2 d. numatyto sąrašo.
LR BK 68 str. 1 d. nustatyta teismui galimybė taikyti vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimą asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, taip pat ir teisę vairuoti kelių transporto priemones. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad LR BK 68 str. 1 d. nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors LR BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 str. nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar LR BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vien tai, kad LR BK 281 str. nurodytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti LR BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011).
Taigi, sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, turi būti atsižvelgta į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo manymu, apylinkės teismas, skirdamas A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones, tinkamai įvertino padarytos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę ir padarė teisingas išvadas, kad A. P. nusikalstamą veiką padarė netinkamai naudodamasis specialiąją teise. Nors byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog įvykio metu R. P. buvo blaivus, tačiau neginčijamai nustatyta, jog nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, keldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, blogai pasijutęs neapsvarstė galimybės laiku sustoti ar pasirinkti toje situacijoje saugesnį greitį dėl ko kilo pavojus kitų eismo dalyvių saugumui. Toks apelianto elgesys rodo itin didelį jo neatsakingumą ir lengvabūdiškumą vairuojant transporto priemonę. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors apeliantas praeityje neteistas, tačiau turėdamas nedidelį vairavimo stažą yra jau eilę kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už greičio viršijimą, vieną kartą greitį viršijo net 40km/h, dėl ko jam vairavimo teisės buvo atimtos trims mėnesiams (b.l. 167-168). Tai leidžia daryti išvadą, kad apelianto KET nesilaikymas, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, nebuvo atsitiktinis KET pažeidimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas A. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę siekiant apriboti ar atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.
Apeliacinio skundo argumentas, kad A. P. dirba tėvų ūkyje, todėl jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nelaikytina pakankamu pagrindu apeliantui neskirti šios baudžiamosios poveikio priemonės.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą.