Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei R. D. dėl sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, suinteresuoti asmenys pripažinta neveiksnia J. K., I. K., Klaipėdos m. 13-ojo notaro biuro notarė D. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu - kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, siekdamas CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčyti J. K. (ieškovo motinos) ir R. D. 2022 m. lapkričio 11 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir taikyti restituciją - grąžinti J. K. nuosavybės teisę į butą, perleistą minėtos sutarties pagrindu. J. K. yra pripažinta neveiksnia, klausimas dėl globėjo paskyrimo dar nėra išnagrinėtas. Apylinkės teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą nurodė, kad ieškovas nėra ginčijamos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties šalis, taip pat nėra pripažintos neveiksnia savo motinos J. K. atstovas, o ieškinį reiškia savo vardu, t. y. ieškovas neturi realios subjektinės reikalavimo teisės reikšti tokį ieškinio reikalavimą. Atskiruoju skundu ieškovas nesutinka su teismo išvadomis, nes, ieškovo nuomone, jo, kaip būsimo savo motinos pirmos eilės įstatyminio paveldėtojo, teisės yra pažeistos.

11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas užtikrina kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymo saugomas interesas. Dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Taigi pagal civiliniame procese galiojančius teisės į pažeistų teisių teisminę gynybą ir dispozityvumo principus kiekvienas asmuo yra laisvas apsispręsti, ar ginti savo pažeistas teises teisme, o jeigu ginti, tai pasirinkti savo elgesio modelį, kaip ir kokia apimtimi tai daryti, t. y. nustatyti pažeistų teisių gynimo ribas. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

12. Vadovaujantis CK 1.138 straipsnio 2 punktu, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.

13. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas).

14. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 35 punktas; 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2024, 29 punktas).

15. Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-781/2024, 37 punktas; 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-943/2024, 40 punktas ir kt.).

16. Nurodyta kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad paprastai ieškinį atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka tuo atveju, jei jo patenkinimas nesukurs materialinių teisinių padarinių arba jis paduotas nesuinteresuoto asmens.

17. Nagrinėjamu atveju susiklostė teisinė faktinė situacija, kai ieškovas, būdamas ginčo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties šalies pripažintos neveiksnia J. K., kurios globėjo klausimas teisme dar buvo nagrinėjamas, sūnus, gindamas motinos ir savo pažeistas teises, kreipėsi į teismą su ieškiniu pripažinti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu (savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu).

18. Pažymėtina, kad galbūt pažeistų ieškovo teisių gynimo būdas yra įmanomas ir numatytas CK 1.138 straipsnio 2 punkte (buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas). Patenkinus ieškinį bus pasiektas materialus teisinis efektas – grąžintos J. K. nuosavybės teisės į butą, kas sukurs prielaidas pakeisti paveldėtino turto masę, kas liečia ieškovo subjektines teises. Todėl, apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą susiklosčiusią faktinę situaciją negalima išvada, jog šioje byloje ieškinį padavė nesuinteresuotas savo teisių gynimu asmuo ir dėl to būtina atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkt o pagrindu.

19. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškinio priėmimo stadijoje nebuvo akivaizdaus proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinusio, jog ieškovas kaip teisinį suinteresuotumą turintis subjektas paduodamas ieškinį netinkamai įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą. Todėl pirmosios instancijos teismas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakydamas priimti ieškinį, nagrinėtiną civilinio proceso tvarka, pažeidė civilinio proceso įstatymo taisykles, reguliuojančias ieškinio priėmimą pirmosios instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškinio priėmimo nagrinėti klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, panaikina Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį ir grąžina ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjant ieškinio priėmimo klausimą iš naujo, turėtų būti įvertinama ir ieškinio priėmimui reikšminga aplinkybė, kad Klaipėdos apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2YT-1640-1010-2025 jau yra priimtas procesinis sprendimas dėl globos J. K. nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.