- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-27
- Bylos Nr.
- 2S-806-755/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03586-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- D. D.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-806-755/2016
NUTARTIS
2016 m. rugsėjo 27 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos D. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-4618-400/2016, kuria pareiškėjos D. D. skundas dėl antstolės veiksmų atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. D. prašo panaikinti antstolės V. Ž. 2016 m. balandžio 14 d. patvarkymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (toliau – Patvarkymas) ir 2016 m. balandžio 14 d. Turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolės patvarkymas ir Turto arešto aktas yra neteisėti, nepagrįsti, todėl turi būti naikinami.
2. Pareiškėja nurodė, kad antstolė Patvarkyme nurodė tikrovės neatitinkantį faktą, kad vedybų sutartis tarp pareiškėjos D. D. ir jos sutuoktinio S. D. nėra sudaryta. 2010 m. vasario 11 d. sudarytoje vedybų sutartyje yra numatyti maksimalūs sutuoktinių turto, pajamų, verslo veiklos atskyrimas ir įtvirtinta taisyklė, kad sutuoktiniai neatsako už vienas kito įsipareigojimus tretiesiems asmenims verslo ar asmeniniams poreikiams tenkinti. Nurodė, Patvarkymo ir Turto arešto akto priėmimo metu galiojo vedybų sutarties 3 ir 4 p.p., kuriame nustatyta, jog bet kokie sutuoktinio įsipareigojimai tretiesiems asmenims verslo ar asmeniniams poreikiams tenkinti yra tik sutuoktinio įsipareigojimai ir sutuoktinė nėra už juos atsakinga. Antstolė neturėjo pagrindo ją savo Patvarkymu padaryti atsakinga už sutuoktinio skolą ir areštuoti jos gaunamas išmokas. Nurodė, kad ji apie sutuoktinio skolą nežinojo, gauti pagal vekselį pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, jai sutuoktinis paaiškino, kad jis iš tiesų pinigų iš R. V. nėra gavęs. Paaiškino, kad ji į sutuoktinio verslo reikalus nesikiša, savo finansus, turtą ir net veiklas jie visiškai atskyrę ir gyvena kiekvienas iš savo asmeninių pajamų. Vedybų sutartyje nustatė, kad bet koks kilnojamas ar nekilnojamas turtas tampa bendrąja sutuoktinių nuosavybe tik tuo atveju, jeigu jį įregistruojant apie tai atskirai raštiškai susitariama. Nurodė, kad pareiškėja su sutuoktiniu nėra raštu susitarę, kad pareiškėjos gaunamos pajamos (darbo užmokestis) taptų (būtų) bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl nurodytų aplinkybių, antstolė neturėjo jokio pagrindo padaryti pareiškėją atsakingą už sutuoktinio skolas ir areštuoti pareiškėjos gaunamas pajamas.
3. Antstolė V. Ž., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsniu, 2016 m. gegužės 5 d. patvarkymu Nr. S-2455, S-2456, S-2457 netenkino skolininkės skundo ir perdavė skundą kartu su vykdomąja byla nagrinėti teismui.
4. Antstolė nurodė, kad nors priimtame Patvarkyme ir suklysta nurodant, kad pareiškėja D. D. ir S. D. nėra sudarę vedybų sutarties, tačiau tai neturi teisinių pasekmių,kurios sudarytų pagrindą panaikinti Patvarkymą ir Turto areštą. Iš pateiktos vedybų sutarties nustatyta, kad abiejų sutuoktinių pajamos, gaunamos tiek iš darbovietės, tiek iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, nėra apspręstos, todėl jos laikytinos abiejų sutuoktinių bendrąją nuosavybe. Vedybų sutartyje kiekvieno sutuoktinio gaunamos pajamos nėra atribotos. Šią dalį teismo prašyti nustatyti išieškotojas turi teisę. Pareiškėjos teiginys, kad bet kokie sutuoktinio įsipareigojimai tretiesiems asmenims verslo ar asmeniniams poreikiams tenkinti yra tik sutuoktinio įsipareigojimai, nėra tapatus su bendra sutuoktinių nuosavybe, t .y. su gaunamomis pajamomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartimi D. D. skundas dėl antstolės V. Ž. 2016 m. balandžio 14 d. Patvarkymo Nr. S-2060 ir 2016 m. balandžio 14 d. Turto arešto akto vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmestas.
6. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad antstolė V. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal išieškotojo R. V. pateiktą 2015 m. spalio 21 d. Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. R. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1R15-3416 dėl 17471,28 Eur skolos išieškojimo iš S. D. (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 4-5). 2016 m. kovo 16 d. patvarkymu Nr. S-1450 antstolė nutarė areštuoti 18 905,28 Eur sumą, esančią skolininko S. D. sąskaitoje. Išnaudojus galimybes skolą išieškoti iš skolininko S. D., neradus realizuojamo turto ar pajamų, į kuriuos galėtų būti nukreiptas išieškojimas, pradėti vykdymo veiksmai, susiję su skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymu, t. y. 2014 m. balandžio 14 d. Turto arešto aktu Nr. S-2062 areštuotos D. D. gaunamos išmokos iš (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) skyriaus. 2016 m. balandžio 14 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-2060, S-2061 „Dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo“, kuriuo pasiūlė išieškotojui R. V. kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad D. D. ir S. D. povedybinėje sutartyje dėl abiejų sutuoktinių pajamų, gaunamų iš darbovietės ir iš (duomenys neskelbtini) nėra tiesiogiai apspręsta, todėl jos laikytinos bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Vedybų sutarties 3 punkto 1 ir 2 papunkčiuose nustatytas sutuoktinių turto, susijusio su jų vykdomu verslu, įmonių steigimu ir jų veikla, teisinis režimas. Iš vedybų sutarties 3 punkto 3 papunkčio matyti, kad sutuoktiniai mini, kad bendroji jungtinė nuosavybė gali būti nustatoma tik tokiam turtui, dėl kurio jį registruojant yra raštiškai susitariama.
8. Teismas nustatė, kad iš vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) esančio vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad antstolei iki turto arešto akto, kuriuo areštuotos pareiškėjos išmokos, gaunamos iš (duomenys neskelbtini) Panevėžio skyriaus ir iki 2016 m. balandžio 14 d. Patvarkymo Nr. S-2060, S-2061 priėmimo, buvo žinoma apie pareiškėjos ir jos sutuoktinio sudarytą vedybų sutartį, todėl, Patvarkyme nurodymas, kad vedybų sutartis tarp sutuoktinių nesudaryta, sprendė, vertinama kaip formali klaida, neturinti įtakos priimto Patvarkymo teisėtumui.
9. Teismas padarė išvadą, kad antstolės 2016 m. balandžio 14 d. patvarkymas Nr. S-2060, S-2061 bei Turto arešto aktas realiai yra vykdomajame procese priimtas sprendimas, kuriuo ne vykdomas išieškojimas iš skolininko sutuoktinės D. D. darbo užmokesčio, o, siekiant tinkamai įgyvendinti CPK 667 str. nuostatas, areštuota skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, kuris pagal CK 3.88 str. nuostatas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalis, kuri yra saugoma antstolės depozitinėje sąskaitoje.
10. Be to, teismas Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad išieškotojas R. V. pasinaudojo antstolės pasiūlymu kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, šiuo pagrindu Panevėžio miesto apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. 2-4519-223/2016, kuri sustabdyta iki šios bylos išnagrinėjimo. Pažymėjo, kad paneigti santuokos metu įgyto turto bendrumo prezumpciją ir prašyti teismo pripažinti atitinkamą turtą asmenine nuosavybe, pareiškėja ir suinteresuotas asmuo gali nagrinėjant šią civilinę bylą .
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Atskiruoju skundu D. D. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės V. Ž. 2016-04-14 Nr. S-2060 patvarkymą „Dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo“ ir 2016-04-14 Turto arešto aktą.
13. Pareiškėja tvirtina, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė vedybų sutarties, sudarytos tarp jos ir S. D., sąlygas.
14. Teigia, kad teismas neaptarė vedybų sutarties 3 p. 4 p. p. ir jo reikšmės, iš kurio matyti, kad bet kokie sutuoktinio įsipareigojimai tretiesiems asmenims verslo ar asmeniniams poreikiams tenkinti yra tik sutuoktinio įsipareigojimai ir sutuoktinė už juos nėra atsakinga. Tai, anot apeliantės, reiškia, jog ji neatsako už sutuoktinio skolas nei savo turtu, nei uždarbiu ar išmokomis.
15. Apeliantė nesutinka su išvada, kad jos gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jos ir sutuoktinio nuosavybė. Sistemiškai aiškinant vedybų sutartį, akivaizdu, kad sutuoktiniai siekė maksimalaus finansinio, turtinio teisių ir pareigų atskyrimo. Sudarius sutartį, ji buvo įsitikinusi, kad jos darbo užmokestis yra jos asmeninis turtas ir ji jokia forma neatsako už jokius sutuoktinio įsipareigojimus. Atskiru rašytiniu susitarimu ji nėra susitarusi dėl jos darbo užmokesčio tapimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dėl ko jos atlyginime negali būti sutuoktinio dalies.
16. Apeliantė akcentuoja, kad S. D. pasirašytame vekselyje nėra jos parašo, sutikimo skolai, todėl ji nėra jų abiejų, o iki antstolės patvarkymo ir turto arešto akto gavimo, ji apie tokią skolą nieko nežinojo.
17. Nurodo, kad pagal vedybų sutarties 3 p. 4 p.p. už asmenines sutuoktinio skolas neatsako.
18. Tvirtina, kad jos sutuoktinis pagal vekselį pinigų negavo, todėl jie negalėjo būti panaudoti jos šeimos interesams.
19. Teigia, kad teismo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-493/2006, netinka nagrinėjamai situacijai, nes jos sutuoktinio sudarytas sandoris jau po vedybinės sutarties sudarymo.
20. Teigia, kad turto arešto aktas yra naikintinas dėl jo neaiškumo, nes nesuprantama, kokias išmokas, gaunamas iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus, areštavo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Atskirasis skundas netenkinamas.
22. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.
23. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
24. Atskiruoju skundu pareiškėja teigia, kad jos gaunamas darbo užmokestis yra asmeninė jos nuosavybė, tai patvirtina 2010-02-11 vedybų sutartis, todėl antstolei vykdant išieškojimą iš jos sutuoktinio vykdomojoje byloje Nr. 0113/16/00263 jos 2014-04-14 priimti Patvarkymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, bei Turto arešto aktas yra neteisėti ir nepagrįsti.
25. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pateiktą bylos medžiagą su apeliantės argumentais nagrinėjamoje situacijoje sutikti negali. Teismo vertinimu, antstolė turėjo pagrindą išvadai, jog pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Būtent CK 3.88 str. 1 d. 5 p. numato, kad bendrąja sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Pagal to paties straipsnio 2 dalį tokių pajamų bendrumas yra preziumuojamas, kol neįrodyta priešinga.
26. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, t. y., jog pareiškėjos viso iš darbo užmokesčio gaunamos pajamos yra asmeninė jos nuosavybė, antstolė nenustatė, o D. D. kartu su skundu dėl antstolės veiksmų pateikta vedybų sutartis, darbo užmokesčio, kaip bendrosios sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos savaime nepaneigė.
27. Įvertinus pareiškėjos pateiktą Vedybų sutartį matyti, kad sutuoktiniai D. ir S. D. pajamų, kaip turto, teisinio režimo vedybų sutartimi tiesiogiai neaptarė. Sutarties 3 punktu nustatė, kad santuokos metu įgytas bet koks kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas tampa bendrąja sutuoktinių nuosavybe tik tuo atveju, jeigu jį registruojant apie tai atskirai raštiškai susitariama. Kadangi ginčo atveju pareiškėjos iš darbo gaunamos pajamos, suprantama, nėra registruotinas turtas, todėl savaime darbo pajamų laikyti asmenine D. D. nuosavybe, vertinant antstolio veiksmų pagrįstumą, nėra pagrindo.
28. Nors apeliantė akcentuoja tai, kad iš Vedybų sutarties 4 punkto aiškiai matyti, jog jos sutuoktinio įsipareigojimai tretiesiems asmenims verslo ar asmeninimas poreikiams tenkinti yra jos sutuoktinio įsipareigojimai už kuriuos ji nėra atsakinga, tačiau nesant konkrečių duomenų apie pareiškėjos visų gaunamų pajamų priklausymą pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise, nėra pagrindo laikyti, kad jos sutuoktinis S. D. pagal savo įsipareigojimus tretiesiems asmenims neatsako turtu, kurį sudaro iš darbo užmokesčio pareiškėjos gaunamos pajamos, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos .Pastebima, jog antstolės Patvarkymu, Turto arešto aktu nėra siekiama prievolės vykdymui išieškojimą nukreipti į apeliantės turtą, o jis nukreipiamas į S. D. turtą, kuriam pagal minėtą prezumpciją priklauso jo sutuoktinės gaunamų pajamų dalis.
29. Pirmosios instancijos teismas Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad išieškotojas R. V. pasinaudojo antstolės pasiūlymu kreiptis į teismą dėl skolininko (S. D.) turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nustatė, kad šiuo pagrindu Panevėžio miesto apylinkės teisme pradėta civilinė byla Nr. 2-4519-223/2016, kuri sustabdyta iki šios bylos išnagrinėjimo. Taigi, pareiškėja, gindamasi nuo R. V. reikalavimo nustatyti skolininko S. D. turto dalį, kartu su sutuoktiniu paminėtoje byloje gali duoti paaiškinimus apie jų valią dėl pareiškėjos pajamų nuosavybės sudarant Vedybų sutartį ir teikti įrodymus. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 str. 2‑3 d.). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Dėl paminėto, vertinama, kad antstolės Patvarkymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, iš anksto nurodytos prezumpcijos nepaneigia.
30. Nors pareiškėja atskiruoju skundu nurodo, kad ji, kaip sutuoktinė vekselio, kurio neapmokėjimo pagrindu vyksta išieškojimas, nepasirašė, tačiau į bylą S. D. pasirašytas vekselis nėra pateiktas. Kita vertus, CK 3.112 str. 1 d. numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Iš asmeninio pareiškėjos turto nagrinėjamu atveju nėra išieškoma.
31. Pareiškėja klaidingai mano, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-11-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-493/2006. Pareiškėjos paaiškinimu, paminėtoje byloje sutuoktinių prievolė atsirado iki povedybinės sutarties sudarymo, o tuo tarpu jos atveju - sutuoktinis sandorį sudarė po vedybų sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje nebuvo nustatyta pagrindo pakankamai išvadai, jog pareiškėjos D. D. darbo užmokestis yra jos asmeninis turtas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukreipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006).
32. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos argumentus dėl Turto arešto neaiškumo vertina kaip nepagrįstus ir deklaratyvius. Iš pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų akivaizdu, kad teikdama skundą, ji suprato, jog Turto arešto akte kaip areštuotini daiktai nurodytos išmokos, gaunamos iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus, yra pareiškėjos darbo užmokestis, todėl jos argumentai, jog nėra aišku, ką antstolė areštavo, atmetami kaip nepagrįsti.
33. Atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėjas sutuoktinis realiai pinigų sumos pagal vekselį negavo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šių argumentų teismas nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako.
34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad D. D. atskirasis skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas, o skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartis paliktina galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.