Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-04 · Civilinė byla Nr. 2S-2686-258/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-06-19Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-04
Bylos Nr.
2S-2686-258/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02552-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Ieškovas
S. M.
Atsakovas
M. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2686-258/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02552-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.1; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės B. P. prašymą suinteresuotiems asmenims ieškovui S. M., atsakovei M. L. dėl vykdymo tvarkos pakeitimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja/antstolė B. P. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu prašė, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso tvarka (toliau – CPK) 771 str. 1, 3 d., teismo išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles.

2. Antstolė akte nurodė, kad ji, vykdydama vykdomąją bylą Nr. 0171/17/03618 pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-09-25 vykdomąjį raštą Nr. e2VP-4552-341/2017 dėl skolininkės M. L. (toliau - skolininkė) įpareigojimo vykdyti teismo nutartį, kuria skolininkė įpareigota prižiūrėti servitutinį kelią, o būtent pjauti žolę, bei skolininkei (ar tretiesiems asmenims, kuriems būtų perleistos nuosavybės teisės į šiuo metu atsakovei priklausantį žemės sklypą) pageidaujant servitutiniu keliu naudotis motorinėmis transporto priemonėmis ir atsiradus neigiamiems padariniams dėl tokių motorinių priemonių naudojimo servitutiniame kelyje, pašalinti tokius atsiradusius neigiamus padarinius dėl motorinių transporto priemonių naudojimo servitutiniame kelyje, atstatant servitutinį kelią į padėtį, tinkamą išieškotojui naudotis jam priklausančiu žemės sklypu šalia praeinančio servitutinio kelio. Antstolė, patikrinusi sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė: kad 2018-04-24 aukščiau nurodytas vykdomasis dokumentas bei jame numatytas įpareigojimas nėra vykdomas tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjo antstolės B. P. prašymą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-791-341/2016 tenkino. Teismas pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-791-341/2016 patvirtintos suinteresuotų asmenų ieškovo S. M. ir atsakovės M. L. 2016-10-03 sudarytos taikos sutarties 2 punkto vykdymo tvarką, nustatant: žolė visame servitutiniame kelyje laikotarpiu nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. pjaunama keturis kartus. Pirmasis žolės pjovimas ir nupjautos žolės surinkimas bei pašalinimas iš servitutinio kelio turi būti atliktas iki birželio 1 d., antrasis nuo birželio 2 d. iki liepos 15 d., trečiasis nuo liepos 16 d. iki rugsėjo 1 d., ketvirtasis nuo rugsėjo 2 d. iki lapkričio 1 d. Atsakovei nevykdant nustatytos pareigos, ieškovas turi teisę atlikti nurodytus veiksmus ir išsiieškoti patirtas protingas šių veiksmų atlikimo išlaidas iš atsakovės.

4. Teismas pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-791-341/2016 patvirtintos suinteresuotų asmenų ieškovo S. M. ir atsakovės M. L. 2016-10-03 sudarytos taikos sutarties 3 punkto vykdymo tvarką, nustatant: dešimties darbo dienų laikotarpį per kurį turi būti pašalinami atsiradę neigiami padariniai dėl motorinių transporto priemonių naudojimo servitutiniame kelyje, atstatant servitutinį kelią į padėtį tinkamą ieškovui naudotis jam priklausančiu žemės sklypu šalia praeinančio servitutinio kelio. Atsakovei ar tretiesiems asmenims, kuriems būtų perleistos nuosavybės teisės į šiuo metu atsakovei priklausantį žemės sklypą, nevykdant šios nustatytos pareigos, ieškovas turi teisę atlikti nurodytus veiksmus ir išsiieškoti patirtas protingas šių veiksmų atlikimo išlaidas iš atsakovės ar trečiųjų asmenų, kuriems būtų perleistos nuosavybės teisės į šiuo metu atsakovei priklausantį žemės sklypą (CPK 273 str. 1 d.).

5. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-791-341/2016 patvirtintos suinteresuotų asmenų ieškovo S. M. ir atsakovės M. L. 2016-10-03 sudarytos taikos sutarties 2 ir 3 punktų vykdymo tvarką.

6. Teismas vertindamas suinteresuoto asmens S. M. ir jo atstovės prašymą spręsti klausimą dėl nuošliaužų atsiradimo servitutiniame kelyje, pažymėjo, kad spręsdamas vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą yra saistomas teismo patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų ir jokių papildomų įpareigojimų nustatyti negali. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad iš patvirtintos taikos sutarties matyti, kad ieškovas įsipareigojo užsodina egles savo lėšomis šlaito sutvirtinimui šalia servitutinio kelio (šlaitas). Tai reiškia ir tai, jog kitiems asmenims darant žalą, pjaunant pasodintus medžius, S. M. turi teisę reikalauti žalos atlyginimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) S. M. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-08-14 nutartį ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-791-341/2016 patvirtintos suinteresuotų asmenų ieškovo S. M. ir atsakovės M. L. 2016-10-03 sudarytos taikos sutarties 2 punkto vykdymo tvarką, nustatyti taip:

7.1. šiltuoju metų laiku, t. y. – periode: nuo balandžio 1 d. iki lapkričio l d. dienos, 2 kartu per mėnesį pjauti žolę visame servitutinio kelio plote, pirmąjį žolės pjovimą atliekant iki einamojo mėnesio 15 d., antrąjį – iki einamojo mėnesio paskutinės dienos;

7.2. atlikus pozicijoje Nr. 1 numatytus veiksmus visame servitutinio kelio plote surinkti nupjautą žolę bei ją pašalinti nuo viso servitutinio kelio;

7.3. skolininkei (ar tretiesiems asmenims, kuriems būtų perleistos nuosavybės teisės į šiuo metu atsakovei priklausantį žemės sklypą) pageidaujant servitutiniu keliu naudotis motorinėmis transporto priemonėmis ir atsiradus neigiamiems padariniams dėl tokių motorinių priemonių naudojimo servitutiniame kelyje, pašalinti tokius atsiradusius neigiamus padarinius dėl motorinių transporto priemonių naudojimo servitutiniame kelyje, atstatant servitutinį kelią į padėtį, tinkamą išieškotojui naudotis jam priklausančiu žemės sklypu šalia praeinančio servitutinio kelio, bei apie tai nedelsiant raštu informuoti antstolę;

7.4. skolininkei (ar tretiesiems asmenims, kuriems būtų perleistos nuosavybės teisės į šiuo metu atsakovei priklausantį žemės sklypą) naudojantis servitutiniu keliu (vaikštant pėsčiomis ar kt.) ir dėl to atsiradus neigiamiems padariniams, per protingą terminą, ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų nuo neigiamų padarinių atsiradimo, pašalinti tokius atsiradusius neigiamus padarinius, atstatant servitutinį kelią į padėtį, tinkamą išieškotojui naudotis jam priklausančiu žemės sklypu šalia praeinančio servitutinio kelio.

8. Atskirajame skunde nurodo, kad apeliantas kaip žemės sklypo savininkas kategoriškai nesutinka su teismo nustatytu žolės pjovimo periodiškumu, nes per 8 mėnesius pjauti 4 kartus žolę, reiškia, kad sklypas bus netvarkingas. Pats savo žemės sklype pjauna žolę kas dvi savaites, kad vaizdas būtų estetiškas ir gražus. Teismo nustatytas pjovimų kiekis neatitinka faktinių aplinkybių ir pažeidžia sklypo savininko teisę gyventi tvarkingoje aplinkoje. Pažymi, kad servitutinio kelio šlaitas slenka nepriklausomai nuo to kaip servituto turėtoja juo naudojasi. Servitutinio kelio turėtoja nėra atleista nuo pareigos nesiimti priemonių prižiūrėti servitutinį kelią taip, kad jo šlaitas neslinktų ir nenuplautų sklypo savininko takų ir prie namo padarytos aikštelės.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą atsakovė M. L. su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad servitutinis kelias nėra veja, kad ją reiktų pjauti 2 kartus per mėnesį. Atsakovei ir 4 kartus sudėtinga pjauti žolę, nes už 6 arų šlaitą jau mažiausiai reikia mokėti 60 EUR.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

11. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ir savo iniciatyva, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

12. Bylos duomenimis Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi tarp ieškovo ir atsakovės patvirtino taikos sutartį, kurioje be kita ko, 2 punkte numatyta, kad atsakovė prisiima pareigą prižiūrėti servitutinį kelią, o būtent pjauna žolę. Dėl šios nutarties buvo išduotas vykdomasis raštas. Vykdymo procese kilo ginčas dėl šios nuostatos. Šalys nesutiko su pjaunamos žolės periodiškumu. Antstolė kreipėsi į teismą su prašymu išspręsti vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žolė visame servitutiniame kelyje laikotarpiu nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. pjaunama keturis kartus. Pirmasis žolės pjovimas ir nupjautos žolės surinkimas bei pašalinimas iš servitutinio kelio turi būti atliktas iki birželio 1 d., antrasis nuo birželio 2 d. iki liepos 15 d., trečiasis nuo liepos 16 d. iki rugsėjo 1 d., ketvirtasis nuo rugsėjo 2 d. iki lapkričio 1 d. Apeliantas iš esmės nesutinka su tokiu žolės pjovimo periodiškumu dėl to, kad to nepakanka tinkamai žolės priežiūrai. Atsakovė iš esmės neginčija savo kaip besinaudojančios kelio servitutu asmens pareigos prižiūrėti servitutinį kelią – pjaunant žolę, tačiau nurodo, kad teismo nustatyta tvarka 4 kartai žolės pjovimui per 8 mėnesius pakankama.

13. Pažymėtina, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos. Pirmosios instancijos teisme buvo suteikta šalims galimybė teikti savo paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, kuo remiantis prašomas nustatyti tam tikras žolės pjovimo periodiškumas. Apeliantas, siekdamas pagrįsti savo poziciją, nurodė, kad antstolė yra užfiksavusi kaip atrodo nepjaunama žolė, pažymėjo, jog kelias turi būti tvarkingas. Kita vertus, apeliantas pats nenuoseklus šiuo klausimu, nes teismo posėdžio metu tvirtino, kad žolė turi būti pjaunama bent kartą per mėnesį. Atskirajame skunde jau prašo įpareigoti atsakovę pjauti du kartus per mėnesį, pažymint, jog neprieštarauja, kad žolė bus pjaunama vieną kartą per mėnesį. Byloje apklaustas liudytojas G. N., kurį atsakovė samdo žolės pjovimui, nurodė, kad pakanka žolę pjauti 3-4 kartus, pažymėjo, kad kelias yra status ir pjauti žolę toje vietoje yra sunku. Taigi teismas, įvertinęs byloje šalių parodymus, liudytojo paaiškinimus, pagrįstai sprendė, jog 4 kartų žolės per 8 mėnesius teismo nustatytomis datomis pakankamas kelio tinkamam naudojimui pagal paskirtį. Tuo labiau, kad apeliantas pats nurodo, kad tuo keliu nesinaudoja, jo suinteresuotumas pasireiškia kaip žemės savininko turėti tinkamai prižiūrėtą sklypą. Spręstina, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka nepažeis apelianto kaip žemės savininko teisėtų interesų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas itin konfliktišką tarp šalių susiklosčiusią situaciją ir tai, kad šalys nesiekia jokio bendradarbiavimo ir interesų bei veiksmų derinimo, sprendžia, jog pagal teismo nustatytą tvarką gali būti piktnaudžiavimų vykdant teismo pakeistą tvarką, pvz. atsakovė gali žolės pjovimo ir surinkimo darbus atlikti liepos 14 d., o sekančius žolės pjovimo ir surinkimo darbus atlikti liepos 17 d., nes pagal teismo nustatytą tvarką tokiu periodiškumu pjaunant žolę nutartis nebūtų pažeista, bet servitutiniame kelyje nebūtų užtikrintas reikiamas žolei pjauti periodiškumas. Todėl teismo nutartis šioje dalyje patikslintina nurodant, kad tarp teismo nurodytų datų žolės pjovimas turi būti atliktas ne dažnesniu kaip kas 30 dienų terminu.

14. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad servituto turėtoja šalinti neigiamus padarinius servitutiniame kelyje turi tik tuomet, kai neigiami padariniai atsirado dėl motorinių transporto priemonių naudojimo servitutiniame kelyje, o kitais atvejais servitutinio kelio prižiūrėti neprivalo. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, kadangi būtent taip šalys pasirašydamos taikos sutarties 3 punktu sutarė ir ši taikos sutartis buvo patvirtinta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-03 nutartimi. Teismas negali nustatyti šalims daugiau pareigų nei jos buvo pačios sutarusios taikos sutartimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą, patikslinant rezuliucinę dalį ir nurodant, kad žolės pjovimo ir surinkimo darbai tarp pjovimų atliekami ne dažniau kaip kas 30 dienų. Visą teismo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo antstolės B. P. prašymą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-791-341/2016 patenkinti.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-791-341/2016 patvirtintos suinteresuotų asmenų ieškovo S. M. ir atsakovės M. L. 2016-10-03 sudarytos taikos sutarties 2 punkto vykdymo tvarką, nustatant:

- Žolė visame servitutiniame kelyje laikotarpiu nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. pjaunama keturis kartus. Pirmasis žolės pjovimas ir nupjautos žolės surinkimas bei pašalinimas iš servitutinio kelio turi būti atliktas iki birželio 1 d., antrasis nuo birželio 2 d. iki liepos 15 d., trečiasis nuo liepos 16 d. iki rugsėjo 1 d., ketvirtasis nuo rugsėjo 2 d. iki lapkričio 1 d. Žolės pjovimo ir surinkimo darbai tarp pjovimų atliekami ne dažniau kaip kas 30 dienų. Atsakovei nevykdant nustatytos pareigos, ieškovas turi teisę atlikti nurodytus veiksmus ir išsiieškoti patirtas protingas šių veiksmų atlikimo išlaidas iš atsakovės.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-791-341/2016 patvirtintos suinteresuotų asmenų ieškovo S. M. ir atsakovės M. L. 2016-10-03 sudarytos taikos sutarties 3 punkto vykdymo tvarką, nustatant:

- dešimties darbo dienų laikotarpį per kurį turi būti pašalinami atsiradę neigiami padariniai dėl motorinių transporto priemonių naudojimo servitutiniame kelyje, atstatant servitutinį kelią į padėtį tinkamą ieškovui naudotis jam priklausančiu žemės sklypu šalia praeinančio servitutinio kelio. Atsakovei ar tretiesiems asmenims, kuriems būtų perleistos nuosavybės teisės į šiuo metu atsakovei priklausantį žemės sklypą, nevykdant šios nustatytos pareigos, ieškovas turi teisę atlikti nurodytus veiksmus ir išsiieškoti patirtas protingas šių veiksmų atlikimo išlaidas iš atsakovės ar trečiųjų asmenų, kuriems būtų perleistos nuosavybės teisės į šiuo metu atsakovei priklausantį žemės sklypą (CPK 273 str. 1 d.).“

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Rita Kisielienė