Alytaus apylinkės teismo sprendimas, 2-16-805/2018

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-03-27
Bylos Nr.: 2-16-805/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-01488-2016-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Radzevičienė
Ieškovas: M. B.
Atsakovas: I. B.
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, L. S., L. A. B., Valstybės įmonės Registrų centras
Advokatai: Marius Navikas, Romas Sadauskas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-16-805/2018Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01488-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.11; 3.2.6.13 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 27 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,dalyvaujant ieškovei M. B., jos atstovui advokatui Mariui Navikui,atsakovei I. B., jos atstovui advokatui Romui Sadauskui,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams A. M. ir G. K.,

tretiesiems asmenims L. S., L. A. B.,nedalyvaujant trečiojo asmens Valstybės įmonės Registrų centras atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilę bylą pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovei I. B., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Registrų centras, L. S., L. A. B., dėl žemės sklypo savininkų teisių gynimo, žemės sklypo ribų patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė M. B. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama nustatyti jai priklausančio 0,4400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovei I. B. priklausančio 0,4000 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Toposfera“ ieškovei M. B. sudarytą žemės sklypo planą. Priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė (1 t., b. l. 2-5, 12), kad asmeninės nuosavybės teise valdo 0,4400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centre įregistruotas minėto žemės sklypo planas sudarytas (duomenys neskelbtini), kuris buvo suderintas su ieškovės sutuoktiniu A. B., kaip žemės savininku. Mirus sutuoktiniui minėtą sklypą paveldėjo 2006 m. Ieškovei priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovei I. B. priklausančiu 0,4000 ha žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centre yra įregistruotas minėto žemės sklypo planas sudarytas (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovės ir atsakovės yra susidariusi konfliktinė situacija dėl minėtų žemės sklypų ribos, todėl kreipiasi į teismą, kad būtų nustatyta ginčo šalių žemės sklypus skirianti riba, pagal UAB „Toposfera“ sudarytą ieškovei priklausančio žemės sklypo planą.

Nurodė, kad 2015 m. UAB „Toposfera“ parengė ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri suderinimui keletą kartų buvo pateikta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriui. (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta neteisingai. VĮ Registrų centras Kauno filialo (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės prašymas atlikti žemės sklypo, kurio kadastro N. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos tikrinimą, taip pat pakeisti šio žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir prie prašymo pridėtą kadastro duomenų bylą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, atmestas.

Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Kauno filialo (duomenys neskelbtini)sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė padarė išvadą, kad nėra aiškios ieškovei priklausančio sklypo ribos.

Atsakovei I. B. priklausančio žemės sklypo plotas yra 4000 m2, toks plotas yra įregistruotas VĮ Registrų centras, jis visiškai atitinka ir faktiškai valdomo sklypo ribas. Tačiau atsakovė, vadovaudamasi UAB „Geodezijos centras“ sudarytu žemės sklypo planu, ištraukinėja ieškovei žemės sklypo ribas ženklinančius riboženklius, nors naujai sudarytas žemės sklypo planas nėra įregistruotas VĮ Registrų centras, kadangi be ieškovės, kaip gretimo sklypo savininkės, sutikimo jis negali būti įregistruotas. Be to, pagal atsakovei sudarytą žemės sklypo planą, atsakovės žemės sklypo ribos įsiterpia į ieškovei priklausantį žemės sklypą, t. y. žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“. Atsakovės žemės sklypo riba nustatyta per ieškovei priklausančio sodo dalį, todėl ji negali prieiti prie savo obelų bei prie vieno ūkinio pastato, kadangi atsakovė yra užtvėrusi metalinio tinklo tvorą. Pagal ieškovės pateiktą jai priklausančio žemės sklypo planą yra aiškiai pažymėta ieškovės ir atsakovės žemės sklypus skirianti riba, kuri nepažeidžia nei vienos šalies interesų ir yra priimtiniausia abiems ginčo pusėms.

Atsiliepimas

Atsakovė I. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė (1 t., b. l. 74-80), kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,4000 ha bendro ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos 2005 m. spalio 5 d. pažymėtos kadastro žemėlapyje ir šį faktą patvirtina žemės sklypo plane esantis Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo spaudas. Tiek (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir Kauno filialo (duomenys neskelbtini) sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „Toposfera” atlikti ieškovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai prieštarauja teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo buvo suformuotas (nustatytos žemės sklypo ribos) ieškovei priklausantis žemės sklypas. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų atlikus kadastrinius matavimus” ieškovei nebuvo leista toliau vykdyti kadastrinių matavimų, kadangi pateiktas situacijos brėžinys (kadastriniai matavimai) neatitiko teritorijų planavimo dokumentui bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo situacijos brėžinio pavyzdžio patvirtinimo“ patvirtinto pavyzdinio situacijos brėžinio. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ieškovė šį situacijos brėžinį pateikė ir teismui, todėl jis negali būti vertinamas kaip pagrįstas įrodymas, kadangi prieštarauja tiek teritorijų planavimo dokumentui, tiek ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymui Nr. (duomenys neskelbtini).Tiek atsakovei, tiek ieškovei priklausančių žemės sklypų ribos yra nustatytos pagal oficialius bei galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, t. y. ribos įregistruotos VĮ Registrų centras ir jos yra aiškios. Tačiau ieškovė, prašydama nustatyti šalims priklausančių žemės sklypų ribas, pateikia UAB „Toposfera“ (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo planą teismui (M 1:500), kuris nesuderintas su atsakingomis institucijomis, nepatvirtintas bei prieštaraujantis teritorijų planavimo dokumentams.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas. Atsiliepime į ieškinį nurodė (1 t., b. l. 42-49), kad UAB „Topsfera“ 2016 m. gegužės 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriui pateikė prašymą patikrinti ieškovės M. B. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriui tikrinant kadastrinių matavimų bylą iškilo abejonių, todėl, vadovaujantis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 13 punktu, buvo atliekamas šio žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimas vietovėje. Iš Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius nustatė, jog, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, riba neatstatyta pagal lauko matavimo brėžinius (abrisus). Iš Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrius nustatė teisės aktų nuostatų pažeidimus, trukdančius suderinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą: nustatyti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 8.3. papunkčio pažeidimai, t. y. žemės sklypo ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų šio žemės sklypo ribų. Šią aplinkybę nurodo ir ieškovė M. B. pareikštame ieškinyje. Iš ieškovės M. B. pateiktų dokumentų, t. y. UAB „Toposfera“ matininko A. K. (duomenys neskelbtini) sudaryto 0,4400 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo-parodymo akto (5 punktas), Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdu, kad ieškovės M. B. nuosavybės teise valdomo 0,4400 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla parengta pažeidžiant teisės aktų nuostatas, todėl Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, nustatyti ieškovės M. B. ir atsakovės I. B. nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribas pagal šioje kadastrinių matavimų byloje komplektuojamą UAB „Toposfera“ matininko A. K. (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo planą, negalima.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė papildomą atsiliepimą į ieškinį (2 t., b. l. 83-84), kuriame nurodė, kad byloje yra pateikti du UAB „Toposfera“ parengti ieškovės M. B. nuosavybės teise valdomo 0,4400 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), planai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12, 177), todėl ieškovei turėtų patikslinti ieškinio reikalavimą ir nurodyti konkrečią UAB „Toposfera“ sudaryto žemės sklypo plano datą, t. y., pagal kurį konkretų planą ieškovė prašo nustatyti ginčo sklypų ribą.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybės įmonė Registrų centras per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovės ieškinys turėtų būti tikslinamas. Atsiliepime į ieškinį paaiškino (1 t., b. l. 63-65), kad 2016 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialą prašydama atlikti jos žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą, taip pat pakeiti 0,4400 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre. Institucija, išnagrinėjusi ieškovės prašymą, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės prašymą atmetė. Minėtame sprendime buvo nurodyti septyni trūkumai, dėl kurių pateikta žemės sklypo kadastro duomenų byla yra netinkama žemės sklypo kadastro duomenų pateikimui nekilnojamojo turto registre (žemės sklypo riba 4-1 neatitinka gretimo žemės sklypo ribų, šių ribų nesutapimas iki 4,61 metro, tarp žemės sklypo savininkės ir gretimo žemės sklypo savininkės yra kilęs nesutarimas dėl sklypo ribų ir kt.). Ieškovė sprendimą apskundė centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) paliko galioti.

Šalies argumentai

Ieškovė M. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko pilna apimtimi. Paaiškino, kad 1973 m. įsigijo 15 arų neterminuotam laikui statyboms. Sklypas suformuotas ir ribos nustatytos 2001 m., o matavimai atlikti 1992 m. ir 1993 m. Birželio mėnesį už sklypą sumokėjo investiciniais čekiais. Atsakovė savo sklypo savininke tapo vėliau – apie 2012 m. jai padovanojo gretimą sklypą. Ginčas dėl sklypo kilo atsakovei pasidarius geodezinius sklypo matavimus. Ji pati nepasirašė geodezinių matavimų dokumentuose, kadangi pamatė, jog jos sklypo riba išlinkusi, pasikeitusi, atsakovės sudėti papildomi riboženkliai. Teigia, jog už sklypo, į pietinę pusę jai priklauso apie 5 m. Pažymėjo, kad jos pastatai neįsiterpia į atsakovės žemės sklypą. Žemės sklypo planą jai parengė UAB „Toposfera“. Pirmiausia buvo parengtas planas pagal išmatavimus kaip ir priklauso – pietinė riba turėtų būti 35 m. Antrame plane ji leido pakeisti sklypo ribas, sutiko su 1,4 m. sumažintu sklypo plotu, siekdama apsaugoti savo turtą – prieiti bent prie ūkio pastato, daryti jo einamąjį remontą, keisti stogą. Ji tenori prieiti prie savo ūkinio pastato „nugaros“. Sutiko su Nacionalinės žemės ūkio ministerijos pateiktu planu. Ūkinis pastatas pastatytas nuo 1988 m. Iki šio laiko pastatas perstatytas nebuvo, techniniai pasai daryti jau pastatytų statinių. Tinklinė tvora už ūkinio pastato pastatyta apie 4 metus, o tvoros stulpeliai stovi nuo 1973 m., už tvoros stulpelių jai priklauso eilė medžių, pasodintų nuo kelio. Natūroje šiuo metu turi 44 arus. Nežino, ar ginčo riba eina išilgai ginčo stulpelių nuo 1973 m. Ginčija sklypo ribą, esančią už ūkio pastato, plane pažymėtą skaičiais 2 -3(2018 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 44 min. –1 val. 17 min.).

Atsiliepimas

Atsakovė I. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ginčas prasidėjo tada, kai jos uošvis padovanojo žemės sklypą (2011 m.).Nurodė, kad ieškovei statantis ūkinį pastatą, apie 1995-1996 m., prašė jo nestatyti ant sklypų ribos, tačiau į tai atsižvelgta nebuvo. Ieškovė ant sklypo ribos pasistatė 12 m. ilgio ir 3 m. pločio ūkinį pastatą. 2012 m. ieškovė prie savo pastatyto ūkinio pastato pradėjo statyti dar ir medinę tvorą nuo kelio iki ūkinio pastato, kuri užstojo atsakovės sodą. Šis pradėjo nykti. Paprašius nestatyti tvoros, ieškovė nereagavo. Kreipusis į Statybos inspekciją dėl ieškovės statinių, jai buvo pasiūlyta pasidaryti sklypo geodezinius matavimus. Šiuos matavimus ji pasidarė pirma. Būtent prie ieškovės ūkinio pastato prašė pastatyti papildomus riboženklius, nes ieškovės sklypas labai apžėlęs įvairiais medžiais, laukinėmis slyvomis. Metalinę tvorą (sietą) pasistatė atsakovė, kadangi ji laiko vištas, kurios visur vaikštinėja, o ieškovė ją skundžia, kad gyvūnai ateina pas ją į kiemą. Be to, ieškovė visiškai ignoruodama atsakovės, kaip žemės savininkės teises, vaikšto bet kada ir bet kur po atsakovės kiemą, kas jai nepatinka. Atsakovės statyta tvora ieškovės ūkinių pastatų neliečia, tačiau už ieškovės ūkinio pastato ir tvoros esančiu plotu stambesnis žmogus nelabai praeitų. Nuo ūkinio pastato iki kelio pastatyta tvora yra ieškovės, o nuo ūkinio pastato į pietinę pusę – tvora yra jos, dėl to jokio ginčo nėra. Mano, kad sklypų riba yra labai aiški. Tenkinus ieškovės ieškinį, ir nustačius jos prašomas sklypo ribas, sumažėtų atsakovės nuosavybės teise turimas žemės sklypas. Geranoriškai ginčo spręsti nebandė, kadangi ieškovė nesukalbama (2018 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 17 min. –1 val. 31 min.).

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad teisės aktais yra imperatyviai reglamentuota, jog vietovėje grafiškai pagal naujausioje kartografinėje medžiagoje pažymėtas ribas (preliminariais matavimais) paženklintos privačios žemės sklypo ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos, o nustatytas sklypo ploto skirtumas, viršijantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatytą leistiną matavimo tikslumą, žemės sklypo savininkui kompensuojamas. Byloje yra eilė įrodymų, kuriuose matyti, jog ieškovės daromi kadastrinių matavimų planai buvo atlikti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, todėl su ieškiniu nesutinka, mano, jog riba yra aiški ir iš viso negali būti tarp šalių dėl to ginčo (2018 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 31 min. – 1 val. 34 min.).

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal pateiktus abrisus labai konkrečiai yra nurodyti sklypų atstumai. Šiuo atveju žemės sklypo ginčo riba yra labai aiški, ji aiškiai nurodyta atstumais nuo pagrindinių statinių. Pagal sudarytą abrisą buvo įteisinti žemės sklypai, kurie suformuoti pagal teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose fiksuotos užstatytos teritorijos. Nuo ūkinio pastato yra aiškus 3 m. atstumas iki sklypo ribos. UAB „Toposfera“ pateiktas žemės sklypo planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl negali būti suderintas ir turi būti pataisytas. Paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje yra du planai, atstovas tikrina ribas pagal kadastrinių matavimų bylas, o ne taip, kaip pageidauja ieškovė, (2018 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 35 min. – 1 val. 44 min.).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo L. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo sklypas ribojasi su ieškovės žemės sklypu, su atsakove jo žemės sklypas nesiriboja. Jo sklypo su ieškove ribos tikslios. Jo turimo žemės sklypo dydis apie 12 ha, sudėti riboženkliai, kurie yra faktiškai, nors pagal nubraižytą planą ieškovės sklypo riba 4,5 m. pasislenka į jų žemės sklypą. Jo sklype kažkada taip pat buvo neatitikimų su ieškove, tačiau šiuo metu viską išsisprendė. Tenkinus ieškovės ieškinį ir patvirtinus jos prašymas žemės sklypo ribas pagal UAB „Toposfera“ parengtą planą, ieškovės žemės sklypas įsiterptų į jo žemės sklypą 4,5 m. ir taip būtų pažeistos jo paties teisės (2018 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 44 min. – 1 val. 56 min.).

Trečiasis asmuo L. A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su L. S. jų bendras valdomas žemės sklypas, kuris ribojasi su ieškovės žemės sklypu. Ginčų su ieškove niekada nebuvo. Su atsakove žemės ribų neturi. Pasidarius savo sklypo geodezinius matavimus jokių neatitikimų nebuvo. Mano, kad ieškovė negražiai elgiasi su atsakove, neturėtų tarp artimų žmonių būti teisinių ginčų (2018 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 57 min. – 2 val. 00 min.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė M. B. ieškinį iš esmės grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsniu, teigdama, kad pagal pateikiamą jai priklausančio žemės sklypo planą yra aiškiai pažymėta ieškovės ir atsakovės sklypus skirianti riba, kuri nepažeidžia nei vienos šalies interesų ir yra priimtiniausia abiems pusėms bei, kad jos pateiktas žemės sklypo planas visiškai atitinka pirminiam žemės sklypų formavimo dokumentui.

Pagal CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, pirmosios dalies nuostatą, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Taigi, šioje teisės normoje yra įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, bei nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas nustato žemės sklypų ribas.

Lietuvos Aukščiausias Teismas aiškindamas CK 4.45 straipsnio taikymą yra ne kartą konstatavęs, kad teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. D. v. S. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-542/2013). Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta. Tai gali būti iki teismo ar teisminio nagrinėjimo metu sudarytas dokumentas, kuriame nustatyta ir pažymėta aiški žemės sklypus skirianti riba ir įpareigojama jos laikytis. Jeigu tai dokumentas, kuris yra sudarytas iki teismo, tai jis nurodomas teismo sprendime kaip nustatantis ribą, o jeigu teisminio nagrinėjimo metu esamieji dokumentai papildomi ar tikslinami, tai pagal teisminio nagrinėjimo metu parengtą dokumentą nustatoma aiški žemės sklypus skirianti riba, jis nurodomas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ir įpareigojama jos laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. D. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-488/2014).

Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai) ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau - Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 12 punkte reglamentuota, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustato asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 11 straipsnyje – matininkai. Matininkas – fizinis asmuo, turintis Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimų fiksavimas – veiksmai, kuriais nustatomi įrašyto į kadastrą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimai ir papildoma nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Veiksmų, kuriuos atlieka matininkas, fiksuojant žemės sklypų kadastro duomenų pasikeitimą (tikslinimą), sąrašas nurodytas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 51 ir 52 punktuose. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 punkte reglamentuota, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte numatyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – teritorinis skyrius). Vykdytojas teritoriniam skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Teritorinis skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis teritorinio skyriaus išvadomis. Be to, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.11 papunktyje reglamentuota, kad vietovėje grafiškai pagal naujausioje kartografinėje medžiagoje pažymėtas ribas (preliminariais matavimais) paženklintos privačios žemės sklypo ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos, o nustatytas sklypo ploto skirtumas, viršijantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatytą leistiną matavimo tikslumą, žemės sklypo savininkui kompensuojamas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Prienų rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-1172-950/2014 pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovei I. B. dėl žemės sklypų ribos. Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1172-950/2014 ieškovės M. B. ieškinį ir atsakovės I. B. priešieškinį paliko nenagrinėtus. Teismas pažymėjo, kad tik kompetentingoms institucijoms (žemėtvarkos skyriui ar kadastro tvarkytojui) patikrinus ginčo šalims priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas (patikrinus, ar jos parengtos laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų; patikrinus, ar žemės sklypų ribos tinkamai paženklintos; patikrinus ar žemės sklypų planai parengti naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis; kt.) ir pateikus dėl jų išvadas apie tam tikrus prieštaravimus ar neatitikimus (arba kadastro tvarkytojui atsisakius įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą), kilusį ginčą dėl ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribos nustatymo būtų galima spręsti teismo tvarka.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 0,4400 ha žemės sklypas su statiniais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-16, 17-20) nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovei M. B.. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog 0,4000 ha žemės sklypas su statiniais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-16) nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovei I. B..

Žemesnės instancijos teismas

Teismui ieškovė pateikė UAB „Toposfera“ (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), suformuotą Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą (b. l. 8-16). UAB „Toposfera“ matininko A. K. aiškinamajame rašte (b. l. 10) nurodyta, jog atlikus M. B. priklausančio žemės sklypo matavimus buvo nustatytos sklypo ribų, posūkio taškų ir riboženklių koordinatės. (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte (b. l. 11) užfiksuota, jog M. B., vadovaujantis preliminariais matavimais, nustatytos 0,4400 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Nustatant minėto žemės sklypo ribas gretimų žemės sklypų savininkai nedalyvavo. Be to, minėtame akte Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus vyresnysis specialistas G. K. pažymėjo, kad nesutinka su plane pažymėtais riboženkliais, kadangi riboženklis Nr. 1 yra koordinuotas ne vietoje, o riboženklis Nr. 4 yra perkeltas apie 4,5 m. Pagal byloje pateiktą UAB „Toposfera“ (duomenys neskelbtini) sudarytą žemės sklypo planą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12) matyti, kad ieškovei priklausanti žemės sklypo dalis būtų: šiaurinėje pusėje (riboženkliai Nr. 1 ir Nr. 2) – 55,00 m., rytinėje pusėje (riboženkliai Nr. 2 ir Nr. 3) – 95,91 m., pietinėje pusėje (riboženkliai Nr. 3 ir Nr. 4) – 33,60 m., o vakarinėje pusėje (riboženkliai Nr. 4 ir Nr. 1) – 105,05 m.

Iš bylos duomenų matyti, kad matininkas A. K. m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrių prašydamas išanalizuoti situacijos, susidariusios (duomenys neskelbtini), brėžinį (b. l. 52, 53,54, 55, 56). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius (duomenys neskelbtini) parengė išvadą dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų atlikus kadastrinius matavimus (b. l. 27-28), kurioje nurodė, jog pateiktame situacijos brėžinyje M1:1000 esančių duomenų atitikimą teritorijų planavimo dokumentui bei žemės nuosavybės dokumentams nustatė, kad pagal lauko matavimo brėžinį (abrisą) atstatyta rytinė žemes sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba kerta M. B. priklausančius statinius (pagal lauko matavimo brėžinį dalis statinių yra valstybes fondo žemėje). Todėl minėtos ribos atstatymui buvo panaudotas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) lauko matavimo brėžinys (abrisas) ir atstatyta vakarinė jo riba. Mano, jog siekiant išspręsti ginčą dėl žemės sklypo bendros ribos reikėtų rytinę žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą atstatyti pagal žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) lauko matavimo brėžini, t. y. nuo riboženklio, esančio 5 m. kelio ir Piliakalnio gatves sankryžoje (riboženklis vietovėje išlikęs), vakarų kryptimi iki ribos matuoti 102,5 m., nustatyti taško koordinates. Toliau 5 m. pločio kelio kraštu pietų kryptimi nuo riboženklio matuoti 52 m. pietų pusėje nuo kelio krašto atitinkamai matuoti 112 m. iki susikirtimo su vakarine žemės sklypo ribos linija, kurios ilgis 96 m. Atstatytą ribos tašką koordinuoti. Per koordinuotus taškus nubrėžti liniją ir laikyti ją bendra žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), riba. Atsižvelgiant į tai Prienų ir Birštono skyrius nusprendė neleisti vykdyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų pagal pateiktą situacijos brėžinį.

(duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25) patvirtina, jog patikrintas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, jog pietryčių kryptimi pakeista žemės sklypo riba, o ribų ženklinimo procedūra nepakartota. Tuo tarpu iš žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo abriso (b. l. 32, 120) matosi, jog ieškovei priklausantis žemės sklypas šiaurinėje pusėje sudaro 55,00 m., rytinėje pusėje– 96,00 m., pietinėje pusėje– 35,00 m., o vakarinėje pusėje– 105,00 m., atstumas nuo gyvenamojo namo iki rytinės sklypo ribos yra 4 m., nuo ūkinio pastato iki rytinės sklypo ribos – 3 m. Atsakovei priklausantis žemės sklypas šiaurinėje pusėje sudaro 50,00 m., rytinėje pusėje– 72,00 m., pietinėje pusėje – 51,00 m., o vakarinėje pusėje – 96,00 m. (b. l. 122).

Valstybės įmonė Registrų centras Kauno filialas (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo ir kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre“ (b. l. 69-70) ieškovės M. B. prašymą atlikti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos tikrinimą taip pat pakeisti šio žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, atmetė vadovaudamasi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu Minėtame sprendime buvo nurodyti septyni trūkumai, dėl kurių pateikta žemės sklypo kadastro duomenų byla yra netinkama žemės sklypo kadastro duomenų pateikimui nekilnojamojo turto registre (žemės sklypo riba 4-1 neatitinka gretimo žemės sklypo ribų, šių ribų nesutapimas iki 4,61 metro, tarp žemės sklypo savininkės ir gretimo žemės sklypo savininkės yra kilęs nesutarimas dėl sklypo ribų ir kt.). Ieškovė sprendimą apskundė centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) paliko galioti (b. l. 72). Iš teismui pateiktų fotonuotraukų (b. l. 105) matyti, jog ieškovės ir atsakovės sklypų ribas skirianti sena tvora, skirianti kaimyninių sklypų ribas, yra greta ieškovės ūkinio pastato, atsakovė į kairę pusę jai tenkančią žemės sklypo dalį atribojusi naujai pastatytais metaliniais kuolais, sujungtais metaliniu sietu.

2017 m. vasario 14 d. parengiamojo tesimo posėdžio metu ieškovei M. B. ir atsakovei I. B. buvo pasiūlyta iki kito parengiamojo teismo posėdžio (2017 m. kovo 14 d.) kreiptis į matininką dėl pateikto žemės sklypo plano trūkumų šalinimo, siekiant bylą išspręsti taikiu būdu (1 t. b. l. 113). Prieš paskirtą parengiamąjį teismo posėdį 2017 m. kovo 14 d. ieškovės atstovė teismui pateikė prašymą dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo (1 t., b. l. 126), kadangi ieškovė kreipėsi į UAB „Toposfera“ dėl pateikto žemės sklypo plano patikslinimo. Prašyme nurodė, kad tikslinant planą nustatyta, kad į bylą įtrauktų trečiųjų asmenų parengtame bei VĮ Registrų centras įregistruotame jiems priklausančio žemės sklypo plane netinkamai pažymėtos sklypo ribos, todėl atsakovei bei tretiesiems asmenims išsiųsti pranešimai dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) sklypų ribų nustatyme. Parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas 2017 m. balandžio 13 d. (1 t., b. l. 128-129). Prieš paskirtą parengiamąjį teismo posėdį 2017 m. balandžio 12 d. ieškovės atstovė teismui pateikė prašymą dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo (1 t., b. l. 140). Nurodė, kad ieškovė parengė patikslintą savo žemės sklypo planą bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32 straipsniu, susipažinimui išsiuntė atsakovei I. B.. Pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto atsakovė turi pateikti per 30 dienų nuo laiško gavimo. Iki prašymo pateikimo atsakovė šios pareigos nėra įvykdžiusi, todėl prašo parengiamąjį posėdį atidėti. Parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas 2017 m. gegužės 24 d. (1 t., b. l. 145-147). 2017 m. gegužės 19 d. ieškovės atstovė teismui pateikė prašymą dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo (1 t., b. l. 156), prie prašymo atidėti teismo posėdį ieškovės atstovė pridėjo (duomenys neskelbtini) parengtą situacijos brėžinį. Nurodė, kad ieškovė parengė patikslintą savo žemės sklypo planą bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. 2017 m. gegužės 12 d. žemės sklypo kadastro duomenų byla pateikta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriui patikrinimui, o šiems veiksmams atlikti yra skiriamas 20 dienų terminas. Prie prašymo pridėjo UAB „Toposfera“ (duomenys neskelbtini) sudarytą žemės sklypo situacijos brėžinį, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 158) iš kurio matyti, kad ieškovei priklausanti žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį šiaurinėje pusėje ieškovės sklypas būtų 55,00 m., rytinėje pusėje – 95,91 m., pietinėje pusėje – 33,60 m., o vakarinėje pusėje – 105,05 m. ir, kuriame pavaizduotos ribos, kurios neatitinka, kaip matyti brėžinyje žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo riboms ir plotui ne tik ieškovės ir atsakovės atžvilgiu, bet ir trečiųjų asmenų, įsiterpiant į pastarųjų nuosavybę, atžvilgiu (1. t., b. l. 158).

Parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas 2017 m. birželio 28 d. (1 t., b. l. 161). 2017 m. birželio 28 d. gautas ieškovės M. B. prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo (1 t., b. l. 172). Prašyme ieškovė nurodo, kad 2017 m. gegužės 12 d. UAB „Toposfera“ pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriui patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą. (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta byla nepatvirtinta, todėl minėtas aktas bus skundžiamas teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovė prašo stabdyti civilinę bylą iki bus nagrinėjami skundai dėl atsisakymo patvirtinti M. B. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi civilinė byla sustabdyta iki bus išnagrinėtas ieškovės M. B. skundas dėl (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) arba sueis šio akto apskundimo terminas (1 t., b. l. 188-189). Ieškovės atstovė advokatė R. M. 2017 m. liepos 25 d., vykdydama teismo įpareigojimą, pateikė ieškovės M. B. 2017 m. liepos 4 d. skundą dėl (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris adresuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus vadovui (1 t., b. l. 192,193-194). Ieškovės atstovė advokatė R. M. 2017 m. rugpjūčio 22 d., vykdydama teismo įpareigojimą, pateikė informaciją, kad M. B. 2017 m. liepos 4 d. skundas dėl (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atmestas, todėl ieškovė pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui (2 t., b. l. 2, 3-4, 6-9). Vykdant teismo įpareigojimą Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos raštu informavo teismą, kad M. B. skundas dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėtas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ieškovei M. B. adresuotame (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad negali įvertinti žemės sklypo kadastro duomenų bylos teisingumo, kadangi prie skundo nepridėta UAB „Toposfera“ matininko A. K. parengta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla. Siūlė matininkui pateikti institucijos teritoriniam skyriui pakartotinai tikrinti parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (2 t., b. l. 18, 20-22). Gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą 2017 m. spalio 23 d. teismo nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas, 2017 m. lapkričio 27 d. paskirtas teismo posėdis (2 t., b. l. 25-26). 2017 m. lapkričio 23 d. gautas ieškovės M. B. prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo. Prašyme ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti žemės sklypo kadastro duomenys nepatvirtinti, o minėtas aktas 2017 m. lapkričio 23 d. apskųstas teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (2 t., b. l. 37). 2017 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio metu teismas posėdį atidėjo 2018 m. sausio 15 d., palikdamas ieškovei pareigą, atsižvelgiant į proceso dalyvių išsakytą nuomonę dėl žemės sklypo ribų, patikslinti ieškinio reikalavimą. Ieškovės prašymą dėl pakartotinio bylos sustabdymo atmetė motyvuodamas tuo, kad bylos, nesant tam privalomo įstatyminio pagrindimo, stabdyti iki ieškovei bus priimtas palankus sprendimas, pagrindo nėra, analogiškas bylos sustabdymas trukdytų užsitęsusiam procesui (2 t., b. l. 61-65). Ieškovės atstovė advokatė R. M. 2018 m. sausio 12 d. pateikė teismui prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos tikrinimo akto“ M. B. skundas buvo atmestas. Ieškovė šį sprendimą 2017 m. gruodžio 28 d. skundu apskundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui, kartu su skundu pateikdama ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Minėtas skundas nėra išnagrinėtas, todėl nėra galimybės tikslinti ieškinį, prašo teismo posėdį atidėti (2 t., b. l. 87, 88-89, 90). 2018 m. sausio 15 d. teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į ieškovės prašymą, neprieštaraujant Nacionalinės žemės tarnybos atstovei, vertinant tai, kad ieškovė pateikusi skundą Nacionalinei žemės tarnybai, atsižvelgiant į skundo išnagrinėjimo terminus, galimybę ir išreikštą ieškovės ketinimą tikslinti ieškinio reikalavimą, teismas nusprendė tenkinti prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą 2018 m. kovo 7 d. Vykdydama teismo įpareigojimą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. vasario 14 d. teismui pateikė raštą dėl ieškovės skundo nagrinėjimo (2 t., b. l. 108, 109-113). Rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) aktas užpildytas išsamiai, jame nurodyti konkretūs pažeidimai, todėl ieškovės skundas atmestas.

Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Įstatyme įtvirtintos ne tik šalių teisės, bet ir pareigos, užtikrinančios šalių lygiateisiškumą ir proceso efektyvumą. CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad dalyvaujantys byloje asmenys jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotųsi sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiautų, rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, įrodymus ir argumentus teismui teiktų rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

Nagrinėjamos bylos duomenimis ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, nederino su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniu padaliniu UAB „Toposfera“ parengtų žemės sklypo planų. Kaip jau minėta, ieškovė į teismą kreipėsi 2016 m. gruodžio 5 d. Prie ieškinio ji pridėjo (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog UAB „Toposfera“ parengtas žemės sklypo planas neatitinka žemės nuosavybės dokumentams. Nors Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1172-950/2014, pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovei I. B. dėl žemės sklypų ribos pasisakė, jog tik kompetentingoms institucijoms (žemėtvarkos skyriui ar kadastro tvarkytojui) patikrinus ginčo šalims priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas (patikrinus, ar jos parengtos laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų; patikrinus, ar žemės sklypų ribos tinkamai paženklintos; patikrinus ar žemės sklypų planai parengti naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis; kt.) ir pateikus dėl jų išvadas apie tam tikrus prieštaravimus ar neatitikimus (arba kadastro tvarkytojui atsisakius įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą), kilusį ginčą dėl ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribos nustatymo būtų galima spręsti teismo tvarka, tačiau, kaip matyti bylos duomenimis, ieškovė pakartotinai kreipėsi į teismą nesuderinusi parengto žemės sklypo plano su atsakingomis institucijomis. Tik iškėlus bylą ir pradėjus bylą nagrinėti teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė atidėti teismo posėdį dėl matininko A. K. pateikto prašymo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriui patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Be to, proceso eigoje ieškovė ne kartą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus sprendimus skundė centrinei įstaigai, kuri ieškovės skundus argumentuotai atmetė ir paliko galioti teritorinio padalinio išvadas. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais akivaizdu, kad ieškovės parengti UAB „Toposfera“ planai, kurių pagrindu ieškovė prašo nustatyti sau palankią žemės sklypo ribą, neatitinka teisės aktų reikalavimų, be to pažeidžia atsakovės bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėtus interesus, įsiterpdama į šių nuosavybę, nuokrypis apie 4,50 m. (1. t., b. l. 71). Bylos duomenimis matyti, kad ūkinį pastatą, prie kurio „nugarinės“ pusės ieškovė teigia negalinti prieiti, dėl ko reikia keisti žemės sklypo ribas, ieškovė pasistatė ženkliai vėliau ant žemės sklypo, kuris ribojasi su atsakove, krašto (arti ribos), nei, kad buvo suformuoti ieškovės ir atsakovės žemės sklypai ir suderintos bei patvirtintos jų ribos pagal pirminius teritorijų planavimo dokumentus ir to pagrindu reiškia reikalavimą atsakovei, nesukonkretinusi plano, pagal kokius konkrečius taškus prašo nustatyti žemės sklypo ribas. Ne tik, nekilnojamojo turto registro duomenys bei pirminiai abrisai, bet ir atsakovės paaiškinimai teismo posėdžio metu rodo, kad ieškovė ant sklypo ribos pasistatė 12 metrų ilgio ir 3 metrų pločio „tunelį“, dėl ko pradėjo nykti sodas, kad atsakovei atėjus gyventi 1993 m. tokio statinio dar nebuvo (1. t., b. l. 105), jį ieškovė pastatė vėliau, teigė, kad namas uošvio S. B. buvo statytas 1968 m. Atsakovės paaiškinimais abrise tarp ribos ir ieškovės seno ūkinio pastato, kuri ji vėliau padidino, neatsižvelgdama į atsakovės prašymą statyti atokiau, yra 3 metrų tarpas, o nuo namo iki ribos yra apie 6 metrų atstumas, pagal abrisą – 4 metrų atstumas. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovo G. K., eilę kartų kaip žemėtvarkos specialisto besilankiusio minėtoje žemės valdoje, kuriam puikiai žinoma faktinė situacija vietovėje, paaiškinimais kadastrinių matavimų planai turi atitikti teritorijų planavimo dokumentams, nepaisant to kaip keitėsi pastato ribos, kurios sklypo suformavimo metu buvo aiškios. Nurodė, kad atstumai nuo pastatų taikomi tik naujiems statiniams, šiuo atveju yra seniai suformuoti du sklypai, kurių riba aiški ir išlaikyta. Tiek Nacionalinei žemės tarnybai ne kartą aiškiai ir nedviprasmiškai ieškovei nurodžius, tiek teismui pasiūlius patikslinti ieškinio reikalavimus, aiškiai nurodant pagal kurį, t. y. ankstesnįjį ar paskesnįjį ieškovės teikiamą planą prašoma nustatyti žemės sklypo ribas, ieškovė šios pareigos neįvykdė, ieškinio reikalavimų nepatikslino, nenurodė plano sudarymo datos, numerio bei prašomų nustatyti aiškių ribų, pažymėtų atitinkamai taškais (b. l. 5). Teismas, nagrinėjant bylą nebe pirmame teismo posėdyje, netenkino ieškovės atstovo prašymo skirti ekspertizę šiam nesukonkretizavus prašomos skirti ekspertizės rūšies, nesuformulavus konkrečių klausimų ekspertui bei nenurodžius ekspertinės įstaigos, kuriai būtų pavesta ją atlikti, kainos bei galimybės sumokėti ieškovei sumokėti už ekspertizę reikalingą sumą, pervedant ją į teismo depozitinę sąskaitą. Kitų papildomų trečiųjų asmenų įtraukimas į procesą, teismo manymu, netikslingas, kadangi byloje sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo ribos nustatymo, o ne pastatų, esančių ieškovės žemės sklype, statybos teisėtumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d sprendime administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013, atsižvelgdamas į Žemės reformos įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pasisakė, kad šiuo straipsniu yra įtvirtintos dvi taisykles: pirma - žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė - įpareigojanti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal žemes reformos žemėtvarkos projektų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; antra - leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 21 punkte yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal Nuostatų 21 punkte išdėstytą teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemes sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, paklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1. Arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2. Arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Taigi, atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemes sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos, o tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški (išnykę riboženkliai), atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais arba žemės valdos projektais ir ženklinamųjų žemės sklypų suformavimo dokumentuose esančia informacija. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu: (duomenys neskelbtini) buvo baigtas statyti 1989 m., tais pačiais metais jis buvo įregistruotas VĮ Registrų centras. Remiantis VĮ Registrų centras duomenimis ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys nustatyti 2003 m kovo 14 d bei nuosavybės teisės į jį įregistruotos Nekilnojamojo turto registre 2004 m. rugpjūčio 9 d. (1 t., b. l. 14-16), tuo tarpu abrisas parengtas 2001 m. spalio 16 d., kuriame aiškiai atvaizduota atstumas nuo ūkio pastato iki sklypo ribos yra 3 metrai (1 t., b. l. 120). Be to, bylos duomenimis pagal Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomas Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio ORT10LT (M 1 : 10 000, sudaryto pagal 1995-2001, 2005-2006, 2009-2010, 2012-2013 ir 2015-2016 metais atliktas aeorofotografines nuotraukas, spręstina, kad 1995-2001 metais to paties ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), fizinės ribos skiriasi nuo šiuo metu esančių šio pastato fizinių ribų ir atitinka abrise nurodytas ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Taigi, pirmiau aptartais ir teismo posėdyje ištirtais bylos duomenis seka, kad žemės sklypų riba tarp ieškovės M. B. ir atsakovės I. B. yra aiški, ieškovės pateiktas žemės sklypo planas neatitinka imperatyviems įstatymo reikalavimams, nesuderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniu skyrium, be to pažeidžia ne tik atsakovės, bet ir trečiųjų fizinių asmenų teisėtus interesus, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Be to, CPK 98 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovė, prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė jas patvirtinančius įrodymus (b. l. 82, 83, 84, 108), pagal kuriuos matyti, kad atsakovė už teisines konsultacijas dėl žemės sklypo savininko teisių gynimo, žemės sklypo ribų patvirtinimo, teismų praktikos analizės, atsiliepimo į ieškinį parengimą advokatui sumokėjo 300,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Be to, teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 punkte įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, atsižvelgdamas į šios bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, sprendžia, kad 300,00 Eur advokato išlaidos už teisinę pagalbą neviršija minėtų rekomendacijų 8 punkte nustatytų rekomenduojamų priteistinų maksimalių užmokesčių.

Valstybė šioje byloje patyrė 59,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl 59,00 Eur suma už procesinių dokumentų įteikimą priteistina iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Iš ieškovės M. B. atsakovės I. B. naudai priteisti 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) advokato išlaidų.

Iš ieškovės M. B. priteisti 59,00 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ieškovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė