Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-07-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1812-946/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-07-15
Bylos Nr.
1-1812-946/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-0-07223-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
M. I.
Nukentėjusysis
V. A. S.
Advokatai
Raimonda Lazauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1812-946/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-0-07223-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Rugilei Gerdvilienei,dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei,kaltinamajam M. I.,nukentėjusiajam V. A. S. ir jo įgaliotai atstovei advokatei Raimondai Lazauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, teistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta 51 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio (2550,00 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta M. I. 34 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio (1700,00 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai ir nustatyta, kad neatlikta bausmė pagal šį teismo baudžiamąjį įsakymą yra 32 MGL (1600,00 Eur) dydžio bauda. Paskirta M. I. baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 1 metus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 25 d. Išieškota valstybės naudai iš M. I. įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 2640,00 Eur,

bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. I. 2022 m. kovo 1 d. apie 19 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. A. S. sveikatą: priėjo prie nukentėjusiojo V. A. S. vairuojamo automobilio „Nissan Primastar“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir per atidarytą vairuotojo pusės langą prie vairo sėdinčiam nukentėjusiajam V. A. S. tyčia du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė į kairę veido pusę, taip padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį minkštųjų audinių ir akies obuolio sumušimu su kraujosruvomis akiduobės minkštuosiuose audiniuose bei po akies jungine.

M. I., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltę dėl padarytos nusikalstamo veikos pripažino, teismui parodė, kad nukentėjusįjį V. A. S. pažinojo iki įvykio, nukentėjusysis autostradoje sukėlė avarinę situaciją ir jo neatsiprašė. Po to, jis važiavo ir sutiko nukentėjusįjį ir apimtas pykčio jam trenkė į veidą ne mažiau kaip vieną kartą, tiksliaus smūgių skaičiaus neatsimena. Sutinka atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam iki 1000 Eur (2 t., b. l. 9-11).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, M. I. kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. A. S. parodė, kad po užpuolimo išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir nusuko su automobiliu iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) prospekto. Sustojo prie šviesoforo, esančio (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Stovint prie sankryžos pastebėjo, kad šalia jo stovėjo jį užpuolusių vaikinų automobilis „Iveco“. Automobilyje ,,Iveco“ sėdėjo tie patys vaikinai, kurie dalyvavo jo užpuolime. Vienas iš vaikinų per langą rodė, kad jis nuleistų savo langą. Jis lango neatidarė ir užsidegus žaliam šviesoforo signalui, matė, kaip ,,Iveco“ automobilis nuvažiavo tiesiai link (duomenys neskelbtini). Ir jis važiavo ta pačia linkme. Nepastebėjo, kur nuvažiavo ,,Iveco“ automobilis, o jis nuvažiavo į policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36-37).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 391/2022 (02) nurodyta, kad: 1) V. A. S. minkštųjų audinių ir akies obuolio sumušimas su kraujosruvomis akiduobės minkštuosiuoise audiniuose bei po akies jungine vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes tokios apimties trauma sutrikdo sveikatą ilgiau nei 10 parų; 2) Sužalojimas padarytas vienu smūgiu kietu buku daiktu, greičiausiai smogiant kumščiu. Neatmetama galimybė, kad į kairės akiduobės sritį buvo suduoti ir keli smūgiai. Šiuo atveju traumos panaudojant kokį nors įrankį ar spiriant tikimybė yra maža; 3) Sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2022 m. kovo 1 d.; 4) Tikimybė, kad tiriamasis taip susižalojho krintant yra minimali; 5) Sužalojimai galėjo atsirasti užduotyje nurodytoms aplinkybėms, tai yra asmeniui smūgiavus nukentėjusiajam į veido sritį du kartus dešinės rankos kumščiu (1 t., b. l. 53-55).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėjas V. A. S. parodė, kad 2022 m. kovo 1 d. apie 19.15 val. važiavo jam nuosavybes teise priklausančiu keleiviniu automobiliu „Nissan Primastar“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kai privažiavo sankryžą, pasuko į dešinę pusę, link A1 kelio, įvažiavus į apvažiavimą, pakilo į A5 kelią, į Vakarinį aplinkkelį, įvažiavo į greitėjimo juostą, pradėjo greitėti, įsitikinęs, kad manevrą daryti saugu, parodė posūkio signalą, įvažiavo į pirmąją eismo juostą, tačiau priekyje gana lėtai važiavo sunkiasvorė transporto priemonė, todėl parodė kairiojo posūkio signalą bei persirikiavo į kraštinę kelio važiuojamąją dalį ir važiavo toliau, tačiau netrukus prie jo automobilio galinės dalies, maždaug metro atstumu, privažiavo automobilis ir pradėjo junginėti ilgąsias žibintų šviesas. Nesuprato, kodėl tas vairuotojas jam signalizuoja ilgomis žibintų šviesomis, pagalvojo, kad galbūt kažkas nutiko jo automobiliui, tačiau netrukus asmuo atitolo, o jis nuvažiavau toliau. Jam bevažiuojant, apie 19.28 val., į jo mobilųjį telefoną, paskambino man nepažįstamas numeris - (duomenys neskelbtini). Jam atsiliepus, kalbėjo vyriškas balsas, kuris man pasakė – „Tu man „užkišai“ kylant į (duomenys neskelbtini) kalną, kitas žmogus atsitrenkė į mane ir dabar tariamės dėl žalos atlyginimo, nes pas mane yra vaizdo registratorius, viskas yra įrašyta, jei nesitarsi, kreipsiuosi į policiją“, jis atsakė: „Gerai, kreipkitės į policiją“ ir baigė pokalbį. Jam važiuojant toliau, atvykus į Kauno miestą, pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, kurios gale turi jam priklausantį garažą. Apie 19.45 val. jam iš priekio privažiavo tamsios spalvos krovininis automobilis „Iveco“. Automobilis sustojo, sustojo ir jis, iš automobilio „Iveco“ išlipo trys vyriškos lyties asmenys - vairuotojas ir du keleiviai. Jis pradarė automobilio langą ir automobilio „Iveco“ vairuotojas priėjęs pasakė: „Ką tu blet nemoki vairuoti“ ir du kartus dešinės rankos kumščiu tyčia trenkė jam į kairės veido pusės akį, tokiais savo veiksmais minėtas asmuo jam sukėlė fizinį skausmą. Kitas asmuo bandė atidaryti jo automobilio dureles, tačiau jos buvo iš vidaus užrakintos. Jis iš įvykio vietos išvažiavo ir iš karto nuvyko į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6-9).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15-21).

Vaizdo įrašuose, kuriuos pateikė nukentėjusysis V. A. S. ir kurie buvo apžiūrėti Daiktų apžiūros protokolu, užfiksuota, kad vaizdo įrašp „FILE220301-194701-000412.MP4“ data – 2022 m. kovo 1 d. Vaizdo įraše matyti, kaip 19:47:40 val. automobilis sankryžoje pasuka į dešinę pusę ir išvažiuoja iš pagrindinio kelio. Automobiliui pasukus į dešinę, priešais važiavęs „Iveco“ mikroautobusas, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą ir užblokuoja automobiliui kelią, taip neleisdamas pravažiuoti. Iš mikroautobuso išlipa trys vyrai, iš keleivių vietos išlipę asmenys iškart nueina prie automobilio, po to išlipa vairuotojo pusėje sėdėjęs asmuo. Vairuotojas yra 20-25 metų amžiaus vyras, tamsių trumpų plaukų, su maža trumpa barzda, vilkintis tamsios spalvos striukę ir pilkos spalvos džinsus. Visi asmenys nueina prie automobilio, link vairuotojo pusės. 19:47:55 val. girdisi lauke esančio vyro balsas - ,,Ar girdi tu blet vairuoti nemoki, ar kas tau yra? Daryk duris“. Girdimas viduje esančio vyro balsas - ,,Kas yra?“. Toliau girdimas lauke esančio vyro balsas ,,Kur tu blet asile užkišinėji ką? Kur…“. Vaizdo įrašo „FILE220301-194801-000413.MP4“ data ir laikas – 2022 m. kovo 1 d. 19:48:00 val. Vaizdo įraše tęsiasi prieš tai buvęs įvykis. Girdimas lauke esančio vyro balsas – ,,dolbajobas tu kurva...“. Automobilio viduje esantis vyras atsako - ,,viskas įrašyta“. Girdimas lauke esančio vyro balsas - „Kas įrašyta? Kas įrašyta?“ Automobilis, iš kurio filmuojama, pradeda judėti atbulomis. Automobiliui pavažiavus atbulomis, matomi trys vyrai, buvę prie vairuotojo pusės - vairuotojas, kuris dėvi raudonos spalvos avalynę su baltais padais, vienas iš automobilio „Iveco“ keleivių, kuriam 20-25 metai, jis šviesių trumpų plaukų, vilki tamsios spalvos sportinį treningą, juodos spalvos sportines kelnes, ant kurių matosi baltos spalvos logotipas ,,PUMA“, dėvi tamsios spalvos avalynę su tamsiais padais. Trečio keleivio veido nesimato, asmuo vilki pilkos spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes ir dėvi tamsios spalvos avalynę su juodais padais. Jie visi trys grįžta prie „Iveco“ mikroautobuso ir į jį įsėda bei nuvažiuoja (1 t., b. l. 44-49).

Vaizdo įrašuose, kurių apžiūra užfiksuota Daiktų apžiūros protokolu, matyti, jog vaizdo įraše ,, (duomenys neskelbtini)_ch3_20220301193000_ 20220301200000.mp4“ matoma data ir laikas ,,2022-03-01 19:30:00“. 19:48:00 val. matoma kaip vidurine eismo juosta atvažiuoja keleivinis autobusas su priekyje esančiu numeriu ,,3“. Minėtas autobusas sustoja prie sankryžos ir matoma kaip autobusas rodo posūkį į kairę. 19:48:45 val. matoma kaip link autobuso atvažiuoja du mikroautobusai. Kairiau esantis mikroautobusas yra sidabrinės spalvos, dešiniau esantis mikroautobusas yra tamsios spalvos. Matoma kaip dešiniau esantis mikroautobusas važiuoja greta sidabrinės spalvos mikroautobuso ir dešiniau esantis mikroautobusas važiuoja per vidurį dvigubos ištiestinės juostos. Sidabrinės spalvos mikroautobusas sustoja už keleivinio autobuso, o tamsios spalvos mikroautobusas sustoja šalia kito sidabrinės spalvos mikroautobuso. Matoma kaip dešinės pusės mikroautobuso vairuotojas rankomis gestikuliuoja sidabrinės spalvos mikroautobuso vairuotojui. 19:49:10 val. tamsios spalvos mikroautobusas pajuda iš vietos ir sustoja prie sankryžos. Matoma, kad tamsios spalvos mikroautobuso priekyje sėdi trys asmenys: vairuotojas ir du keleiviai (1 t., b. l. 71-75).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma (išsamiais paties kaltinamojo M. I. parodymais, ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo V. A. S. parodymais, apžiūros protokolais ir kitais rašytiniais įrodymais) nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje kaltinamasis M. I. nukentėjusiajam V. A. S. tyčia du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė į kairę veido pusę.

Kaip matyti iš specialisto išvados, dėl šių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam padarytas minkštųjų audinių ir akies obuolio sumušimas su kraujosruvomis akiduobės minkštuosiuoise audiniuose bei po akies jungine, tai yra nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (1 t., b. l. 53-55). Šis nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas yra vertintinas kaip nesunkus todėl, kad dėl minėtų sužalojimų V. A. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, kad suduodamas smūgius nukentėjusiajam į veido sritį elgiasi pavojingai baudžiamojo įstatymo prasme, numatė, kad sutrikdys nukentėjusiajam V. A. S. sveikatą, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo galinčių kilti padarinių, ir norėjo taip veikti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad kaltinamojo M. I. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis M. I. padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Jis anksčiau teistas vieną kartą, naują nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir teistumui neišnykus bei nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 1 t., b. l. 137-139). Be to, kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 140-143), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 144).

Kaltinamasis M. I. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, tačiau nurodė nesigailintis dėl suduotų smūgių nukentėjusiajam (2 t., b. l. 10-11). Toks prisipažinimas nelaikytas atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Vertinant kaltinamojo poziciją aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės aspektu pažymima, kad prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikomas tik tada, kai nustatoma baudžiamajame įstatyme numatytų sąlygų visumą – prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdus gailėjimasis dėl savo atliktų veiksmų. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius taip parodydamas savo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381-507/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.).

Esant šioms aplinkybėms, nors šiuo atveju M. I. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir tai leido taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą byloje, tačiau nenustatyta kita būtina BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės sąlyga – nuoširdus gailėjimasis dėl savo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, M. I. už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, jos trukmę nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui – 1 metams, be intensyvios priežiūros, paskiriant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 1, 2 dalis, 4 dalies 1, 3 punktai).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Nustatyta, kad šioje byloje nusikalstamą veiką M. I. padarė 2022 m. kovo 1 d., tai yra neatlikęs paskirtosios bausmės pagal 2020 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl jam už naują nusikalstamą veiką paskirta bausmė turi būti subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos laisvės apribojimo bausmės pridedant neatliktos bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, dalį – 25 MGL, paskiriant galutinę subendrintą bausmę.

Kaltinamajam M. I. paskirta kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. A. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 791 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat prašė priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 119-130). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. A. S. civiliniame ieškinyje nurodė, jog jo patirtą turtinę žalą sudaro negautos pajamos už laikotarpį, kuomet jis buvo nedarbingas dėl kaltinamojo tyčiniais veiksmais padarytų sužalojimų. Negautų pajamų dydis – 791 Eur. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. I. iš esmės su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko, tik nurodė, jog priteistina žala neturėtų būti didesnė nei 1000 Eur (2 t., b. l. 11). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas pateikė turtinę žalą pagrindžiančius įrodymus (1 t., b. l. 127-130), todėl, įvertinus tai, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių, kad turtinė žala nusikalstamais M. I. veiksmais padaryta nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. A. S.. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. A. S. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas ir iš kaltinamojo M. I. priteistina 791 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. A. S. taip pat pareiškė 5000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 7000 Eur (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2014 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-942/2017 – 1500 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 – 2200 Eur). Paprastai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, pavyzdžiui, išmušami ar nuskeliami dantys, sulaužomas žandikaulis, sutrenkiama galva, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan. (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-631-579/2019).

Atsižvelgiant į tai, jog dėl kaltinamojo M. I. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis ir civilinis ieškovas patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus, jam buvo suduoti du smūgiai į veido sritį, šios pasekmės nukentėjusiojo dvasinei ir fizinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, jog jam padaryta neturtinė žala (CK 6. 250 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas taip pat įvertina, tai, jog duomenų, jog būtų itin pablogėjusi nukentėjusiojo gyvenimo kokybė ar išlikę neigiami liekamieji reiškiniai po smurto panaudojimo, byloje nėra, taip pat įvertina kaltinamojo turtinę padėtį (dirbantis), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, aktualią teismų praktiką, todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. A. S. civilinis ieškinys dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. A. S. priteistina iš kaltinamojo M. I. 400 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui. Tokia suma, teismo vertinimu, atitinka nukentėjusiajam dėl padaryto sveikatos sutrikdymo patirtus nepatogumus, skausmą, išgyvenimus.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. A. S. civiliniame ieškinyje prašė teismo priteisti iš kaltinamojo M. I. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas pateikė teismui atstovavimo išlaidas patvirtinantį dokumentą - pinigų priėmimo kvitą Nr. 1091425, iš kurio matyti, jog advokatei Raimondai Lazauskienei nukentėjusysis sumokėjo 1200 Eur už atstovavimą (2 t., b. l. 7-8).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš pateiktos detalizuotos užmokesčio apskaičiavimo pažymos matyti, jog advokatė Raimonda Lazauskienė parengė civilinį ieškinį, konsultavo, atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminiame tyrime ir teisiamuosiuose posėdžiuose (2 t., b. l. 8). Kaltinamasis M. I. sutiko atlyginti bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 11). Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog prašomų priteisti iš kaltinamojo M. I. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. A. S. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra proporcingas teiktoms teisinėms paslaugoms, atitinka maksimalių atlygintinų advokato išlaidų sumą pagal Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, patvirtintas 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184, todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. A. S. turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir visiškai priteistinos jam iš kaltinamojo M. I. (BPK 103, 106 straipsniai).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kompaktiniai diskai su vaizdo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (1 t., b. l. 49, 64, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

M. I. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. I. sumažintą bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 12 d. teismo baudžiamąjį įsakymą – 25 (dvidešimt penkių) minimalių gyvenimo lygių (MGL) (1250,00 Eur) (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą, ir M. I. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, ir 25 (dvidešimt penkių) minimalių gyvenimo lygių (MGL) (1250,00 Eur) (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti M. I., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei (Kaunas, Laisvės al. 103, 111 kabinetas). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą M. I. ikiteisminio tyrimo metu, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš M. I. 791 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai ir 400 Eur (keturis šimtus) neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. A. S. prašymą priteisti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti tenkinti visiškai ir priteisti iš M. I. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. A. S. naudai 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis