Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. U. ieškinį atsakovui K. U. dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Asta Mačernytė papildomai paaiškino, kad ieškovas tik po žmonos mirties sužinojo, kad yra išsituokęs ir išdeklaruotas iš gyvenamosios vietos; ieškovas jau daug metų turi klausos negalią, dėl ko konfliktines situacijas aiškinasi garsiai; šiuo metu ieškovas neturi kur gyventi, jo gaunamos pajamos yra mažos, todėl jam reikalingas išlaikymas. Išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti nuo to momento, kai „atsidūrė gatvėje“, o lėšų būstui išsinuomoti neturi.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokato padėjėja Svajūnė Šidlauskaitė nurodė, kad atsakovas neturi pareigos kompensuoti išlaikymą ieškovui. Ieškovas į butą įleisdavo benamius, butas buvo virtęs landyne, ieškovas nemokėjo mokesčių, slėpė sąskaitas. Dar motinai būnant gyvai, 2014 - 2016 m. atsakovas nupirkdavo maisto tėvams, tačiau ieškovo sugėrovai maistą suvalgydavo, iš buto jų neidavo išvaryti. Ieškovas nuo 2007 m. piktybiškai vartojo alkoholinius gėrimus, šeimoje smurtavo, atiminėjo pinigus, eidavo į nelegalios prekybos punktus kur užstatydavo savo banko korteles, palikdavo ten banko kortelės PIN kodus.

Teismo posėdžio metu liudytoja Ž. M. paaiškino, kad su atsakovu pažįstami nuo 1991 m., kartu gyveno nuo 2007 m. iki 2013 m., šiuo metu yra draugai. Su ieškovu nebendrauja. Apie atsakovo tėvų santuokos nutraukimą sužinojo apie 2000 m. Iki to laiko atsakovas gyveno su tėvais; jeigu atsakovo tėvas buvo namie, vaikai bijodavo eiti į namus, dėl ieškovo elgesio, atsakovo mama ir močiutė bijojo girto ieškovo, jis mušė tiek savo sergančią mamą, tiek žmoną, tai vyko nuo 1991 m. Atsakovo šeimą tuo metu išlaikydavo močiutė ir mama, jos skųsdavosi, kad ieškovas joms nepadėdavo materialiai, nors ieškovas tuo metu dirbo, tačiau savo pinigus pragerdavo, ištisai piktnaudžiavo alkoholiu, kai savo pinigų nebeturėjo, atimdavo pinigus iš žmonos ir močiutės. Ieškovas į butą buvo įleidęs gyventi asocialius asmenis, todėl atsakovo mama iš ligoninės neturėjo kur grįžti. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo mama ieškovą išregistravo iš buto. Butas buvo privatizuotas atsakovo mamos ir močiutės pajamomis maždaug 2001 m., po ieškovo ir atsakovo mamos santuokos nutraukimo. Ieškovas žinojo, kad butas jam nepriklauso, jis turėjo pas save buto dokumentus, privatizavimo procese ieškovas nedalyvavo, tuo metu piktnaudžiavo alkoholiu. Ieškovas visus kaltino vagystėmis, liudytoją įžeidinėjo dėl jos tautybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1984 m. spalio 30 d. sprendimu ieškovas ir S. U. įsivaikino atsakovą K. U.. Ištuokos liudijimu nustatyta, kad ieškovo J. U. ir S. U. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta 1991 m. lapkričio 7 d. teismo 1991 m. rugsėjo 4 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-2190/1991) konstatuojant, kad šeima iširo dėl netinkamo J. U. elgesio, kadangi jis nuolat girtauja, grasina žmonai ir vaikui, todėl žmona priversta išeiti iš namų; minėtu teismo sprendimu išlaikymas nepilnamečiui sūnui K. U. nepriteistas; tuo pačiu teismas sprendė ir dėl J. U. gydymo nuo alkoholizmo arba visuomeninio poveikio priemonių taikymo. Mirties liudijimais nustatyta, kad M. U. Mirė (duomenys neskelbtini), atsakovo motina S. U. Mirė (duomenys neskelbtini). Paveldimo turto 2016 m. spalio 4 d. apyrašu nustatyta, kad K. U. po S. U. mirties paveldėjo butą adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ir skolas susidariusias už minėto būsto išlaikymą. Nekilnojamojo turto registro 2016 m. liepos 13 d. išrašo duomenimis butas adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1992 m. birželio 1 d. priklausė S. U. 1992 m. birželio 1 d. pirkimo — pardavimo sutarties pagrindu (pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 5-16794). 2017 m. rugsėjo 19 d. Nekilnojamojo turto registro 2017 m. rugsėjo 19 d. išrašo duomenimis minėtas butas nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2016 m. spalio 27 d. priklausė K. U.; 2016 m. spalio 13 d pirkimo – pardavimo sutartimi šis butas parduotas už 40 000 EUR, iš šios sumos buvo atsiskaityta už bute susidariusias skolas. Gyventojų registro tarnybos duomenimis ieškovas gyvenamąją vietą deklaravo prie Klaipėdos miesto savivaldybės. Byloje nepateikta duomenų apie ieškovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, taip pat nepateikta duomenų, kad ieškovas turi negalią dėl klausos. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovas yra nedarbingas (pensijinio amžiaus ). Byloje kilo ginčas dėl paramos reikalingumo ir tinkamo ieškovo rūpinimosi atsakovu, jam būnant nepilnamečiu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.162 straipsnyje įtvirtina vaiko pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kai asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams. Alimentinė prievolė yra asmeninio pobūdžio, o tai reiškia, kad asmenys yra individualiai atsakingi už išlaikymo teikimą bei negali prievolės perleisti kitiems asmenims. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003).

CK 3.205-3.206 straipsniuose reglamentuota vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis, šio straipsnio 4 dalis nustato, kad išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes bei įpareigoja teismą atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Ši norma įtvirtina teismo nuožiūros teisę, t.y. teisę, o ne pareigą atleisti vaikus nuo pareigos išlaikyti tėvus. Vengimas atlikti pareigas nepilnamečiams vaikams gali pasireikšti vengimu juos išlaikyti, auklėti ir jais rūpintis, atsisakymu priimti gyventi vaiką, kai jis negalėjo gyventi su kitu iš tėvų ir panašiai. Tačiau vengimas vykdyti pareigas vaikams, bei aplinkybę, kad išlaikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti pareigas vaikams, turi įrodyti atsakovas. Taigi, sprendžiant ginčą dėl vaikų pareigos išlaikyti tėvus, būtina nustatyti: 1) ar išlaikymo reikalaujantis tėvas yra nedarbingas; 2) ar jam reikalinga parama; 3) ar tėvas nevengė atlikti savo pareigų nepilnamečiams vaikams.

Atsakovas neginčija fakto, kad ieškovas yra pensinio amžiaus, kad turi sveikatos sutrikimų dėl klausos (dėl senatvės), tačiau teigia, kad ieškovas turi priklausomybę alkoholiui, nesutinka su ieškovo nurodomomis aplinkybėmis, kad jam būtina ir reikalinga parama. Taip pat tvirtina, kad ieškovas vengė atlikti savo pareigas jam, kai atsakovas buvo nepilnametis vaikas, todėl jam neturi būti kompensuojama už nepriežiūrą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad visą laiką tik jis rūpinosi šeima, buto, sūnaus ir žmonos išlaikymu, žmona nedirbo dėl neįgalumo. Taip pat ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškovas neginčija į bylą pateiktų duomenų apie administracines nuobaudas, tačiau nurodė, kad pažeidimai padaryti dėl netinkamo atsakovo ir kitų šeimos narių elgesio su ieškovu, iš nevilties, kad neatgaus būsto, kad yra jų apleistas.

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas; taip pat įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant įrodymus lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto šalys. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

Siekdamas prisiteisti iš pilnamečio sūnaus išlaikymą ieškovas nepateikė duomenų bei įrodymų, kad išsiskyrus su S. U., atsakovui tuo metu esant 9 metų amžiaus, ieškovas bendravo su sūnum, juo rūpinosi ir prižiūrėjo, kokiu nors būdu geranoriškai prisidėjo prie jo išlaikymo, nors teismo sprendimu išlaikymas sūnui ir nebuvo priteistas. Faktinės bylos aplinkybės ir liudytojos parodymai patvirtina atsakovo teiginius, jog ieškovas, tėvams išsiskyrus, S. U. priklausančiame bute liko gyventi tik todėl, kad atsakovo močiutė labai prašė motinos neišvaryti tėvo į gatvę. Nors atsakovas negalėjo nurodyti ar ieškovas kokiu nors būdu išlaikė atsakovą, tačiau atsakovas žino, kad šeimoje nuolat trūkdavo pinigų, be to atsakovas jau būdamas 9 metų savaitgaliais ir vasaromis dirbo. Bylos duomenimis nustatyta, kad su atsakovu ir jo tėvais kartu gyveno ir močiutė M. U., kuri ir padėjo auginti atsakovą, taip pat rėmė šeimą finansiškai. Bylos duomenimis ieškovas savo piniginių lėšų būstui įsigyti nenaudojo, butas, esantis (duomenys neskelbtini), butas privatizuotas atsakovo močiutės ir mamos lėšomis, ir niekada nebuvo skirtas naudotis abiems tėvams. Be to, atsakovui buvo nustatytas invalidumas, pritrūkus pinigų būtinosioms reikmėms, invalidumo išmokos buvo naudojamos šeimos reikmėms. Atsakovo paaiškinimu jis nuo 17 metų pradėjo gyventi savarankiškai, gyvendamas atskirai atsakovas į mamai priklausantį butą, kur gyveno ir atsakovas, nupirko naujas buto duris, šaldytuvą. Atsakovo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Ž. M., šios liudytojos parodymais netikėti teismas neturi pagrindo. Nurodytų faktinių aplinkybių bei pateiktų duomenų bei įrodymų bylos nagrinėjimo metu ieškovas iš esmės neginčijo, juos paneigiančių duomenų neteikė, todėl teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo, liudytojos paaiškinimais, kitais tai patvirtinančiais įrodymais. Byloje nepaneigtos aplinkybės, kad dėl nuolatinio ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu, dėl agresijos išpuolių šeimoje vyravo nesaugios ir nepalankios sąlygas nepilnamečiui atsakovui augti ir vystytis. Ieškovo netinkamą elgesį, piktnaudžiavimą alkoholiu, patvirtina teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo nustatytos aplinkybės, kad ieškovas savo tėvo pareigų tinkamai nevykdė ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 punktas). Ieškovo netinkamą elgesį patvirtina ir administracinių nusižengimų registro išrašas, policijos suvestinės duomenys; 2015 m. birželio 22 d. nutartyje nurodyta, jog J. U. diagnozuota laikinųjų ir praeinančių psichikos sutrikimų (alkoholinės abstinencijos būsenų su delyru) bei diagnozuotas priklausomybės nuo alkoholio sindromas; 2016 m. birželio 27 d. nutarime, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodyta, kad „iš policijos duomenų bazės nustatyta, kad J. U. nuo 2007 m. niekur nedirba, darbo biržoje nesiregistravo [...]. Iš turimos, aptarnaujančią apylinkę charakterizuojančios informacijos žinoma, kad J. U. yra linkęs vartoti alkoholinius gėrimus“. Nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų bylos nagrinėjimo metu nepateikta. Atsakovas nurodė ir tai, kad dėl ieškovo kaltės būdamas dar mažametis vaikas, patyrė psichologinį ir fizinį smurtą. Akivaizdu, kad atsakovas dėl buvusio ieškovo nerūpestingumo ir asocialaus elgesio, girtuokliavimo, nenoro pakankamai jį remti lėšomis, turi nuoskaudų. Šiuo atveju atsakovas iš dalies taip pat gera valia nesutinka savo tėvą remti materialiai, nes, esant jam nepilnamečiui, tėvas jo nerėmė, nors ir pačiomis minimaliausiomis lėšomis.

Byloje nustatyta ir tai, kad 2015 m. gruodžio 1 d. ieškovo senatvės pensiją sudaro 283,43 EUR, taip pat 32,42 EUR kompensuojamoji išmoka. Įvertinama ir tai, kad vidutinės senatvės pensijos dydis Lietuvoje šiuo metu yra 274 EUR per mėnesį, turint būtinąjį stažą - 287,9 EUR (http://www.socmin.lt/lt/socialine-statistika_1541/pagrindiniai_socialiniai_rodikliai.html, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymi, kad aktualių (ieškinio pateikimo momentui) duomenų apie ieškovo gaunamas pajams byloje nepateikta, kaip ir nepateikta duomenų apie ieškovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, turimas (neturimas) santaupas, buvusias darbovietes, ten gautas pajamas, taip pat nepateikta duomenų apie jo patiriamas išlaidas medikamentams, būsto išlaikymui, nuomai bei kitas išlaidas reikalingas pragyvenimui, būtiniesiems poreikiams tenkinti, nors bylos nagrinėjimo metu šalims buvo siūloma pateikti papildomus įrodymus, ieškovą bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatė. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovo žmonai S. U. 2 grupės neįgalumas buvo nustatytas tik nuo 1989 m. kovo mėn., nuolatinė priežiūra nustatyta nuo 2011 m. gruodžio mėn. Ieškovas nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių dėl skolų susidarymo bute; atsakovas pateikė duomenis, kad pardavus minėtą butą, padengė visus susidariusius įsiskolinimus. Bylos duomenimis ieškovas jokio turto po santuokos nutraukimo atsakovui ir jo motinai nepaliko, priešingai, naudojosi atsakovo motinos butu, turtu, neprisidėdavo prie naudojamo turto priežiūros ir remonto. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo motina savo valią, dėl turto po savo mirties palikimo, išreiškė palikdama jį sūnui, o ne buvusiam sutuoktiniui. Ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių nurodytų atsakovo aplinkybių, dalies jų ir neginčijo. Ieškovas neteikė duomenų bei įrodymų, jog kreipėsi dėl socialinio būsto, į socialinę rūpybą, apie jo dedamas pastangas gauti socialines paramas ar kitas pajamas, todėl darytina išvada, kad ieškovas yra pasyvus socialine prasme. Pažymėtina ir tai, kad jei ieškovas neturi kur gyventi, jam gali būti pasiūlyta gyvenamoji vieta senelių namuose. Teismo vertinimu 283,43 EUR dydžio ieškovo gaunama senatvės pensija, vertinant ją pagal šiuo metu susidariusią socialine situacija Lietuvoje, yra pakankama ieškovo šiuo metu esamų poreikių tenkinimui ir pragyvenimui (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, ieškovas būdamas pakankamai nuovokus, nesant duomenų apie jo neveiksnumą, neįrodinėja savo esamų/reikalingų išlaidų bei jų dydžio, kas taip pat svarbu sprendžiant apie paramos jam būtinybę ir dydį. Ieškovas turi galimybę savo pensiją tvarkyti taip, kad jo gaunami pinigai būtų naudojami racionaliau. Svarbi byloje aplinkybė, kad ieškovas yra linkęs vartoti alkoholį, todėl labiau tikėtina, kad dalis jo gaunamų pajamų yra išleidžiama alkoholiniams gėrimams, kas nepriskirtina prie pagrįstų ieškovo išlaidų.

Dėl paramos reikalingumo kriterijų negali būti sprendžiama vadovaujantis vien faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į paramą amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ir pan.; tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti asmens gautas pajamas, turėtą turtą ir turtines teises, objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad į pilnamečių vaikų paramą pretenduojantis asmuo neturi pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti(CPK 178 straipsnis).

Vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams nesvarbu, kad tėvai gyvena skyrium (CK 3.156 straipsnis). Taigi, ieškovo, kaip tėvo, pareigos neapsiriboja vien išlaikymo teikimu, ieškovas turėjo pareigą atsakovą auklėti, prižiūrėti, juo rūpintis ir sudaryti palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis. Tėvui gauti iš vaiko išlaikymą yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais, dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams. Nors, kaip teigia ieškovas, jis nebuvo visiškai nusišalinęs nuo rūpinimusi nepilnamečiu atsakovu, dirbo, dėl ko turėjo galimybę paremti buvusią sutuoktinę ir sūnų, tačiau ginčo atveju nenustatyta, jog ieškovas augino, rūpinosi, auklėjo ir pan. atsakovą, tai yra tinkamai neatliko tėvų pareigų numatytų CK 155 straipsnio 2 dalyje (auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata), priešingai, byloje nustatyta, kad po ieškovo santuokos nutraukimo, atsakovu iš esmės rūpinosi ir užaugino mama, padedant močiutei. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pats ieškovas tinkamai vykdė tėvų pareigas sūnui K. U. iki jo pilnametystės.

Byloje nenustatyta, jog ieškovas savo sūnų nors iš dalies padėjo išlaikyti buvusiai sutuoktinei, ir nors įstatymas numato, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis (CK 3.205 straipsnio 1 dalis), teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių egzistuojant CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatytą atleidimo nuo išlaikymo pareigos pagrindą (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-252-280/2017).

Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nustatyta pareiga teikti išlaikymą tik tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais, nors šiuo metu ieškovas yra pensijinio amžiaus, turi sveikatos sutrikimų dėl klausos, tačiau netinkamu savo gyvenimo būdu, netinkamu elgesiu ir veiksmais, tiek atsakovo, tiek žmonos (atsakovo motinos) atžvilgiu, neteko savo subjektinės teisės reikalauti išlaikymo. Esant šioms aplinkybėms teismas, taip pat atsižvelgdamas į vidutinę senatvės pensiją Lietuvoje, įvertinęs ieškovo elgesį, gaunamos pensijos panaudojimo neracionalumą, konstatuoja, kad ieškovo gaunama pensija nors ir yra nedidelė, tačiau jos užtenka būtiniausiems poreikiams racionaliai patenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovas pateikė duomenis dėl 1 200 EUR patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už advokato padėjėjos pagalbą byloje, todėl iš ieškovo atsakovui priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. U. 1200 EUR (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui K. U..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.