Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2187-400/2016 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui F. G., trečiajam asmeniui R. G., dėl paramos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

I. V. G. kreipėsi į teismą, prašydamas iš sūnaus F. G. priteisti išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nurodo, jog yra neįgalus, tik iš dalies darbingas, jo pajamas sudaro 159 Eur invalidumo/netekto darbingumo pašalpa, kurių jam neužtenka pragyvenimui. Patenkinti būtinus poreikius jam reikalinga 300 Eur suma. Su žmona ieškovas išsituokė 1992 m. gyvena atskirai nuo 1994 m. spalio 26 d., išlaikymo pareigą sūnui vykdė, todėl mano, kad gali reikalauti materialinės paramos iš sūnus.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas yra neįgalus, iš dalies darbingas, darbingumo lygis 35 procentai, nes traumuota koja ir liekamieji reiškiniai po galvos traumos. Ieškovas neturi santaupų, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, gauna paramą iš maisto banko. V. G. mokami mokesčiai nėra dideli, tačiau, nežiūrint į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jo gaunama 159,24 Eur pensija yra nepakankama pragyventi ir patenkinti būtiniausius poreikius.Teismas nustatė, kad ieškovas visiškai neaugino (nesirūpino, neauklėjo) atsakovo (užaugino viena mama), o priteistą išlaikymą atsakovui iki jo pilnametystės 2006-08-31 mokėjo priverstine tvarka, išlaikymo įsiskolinimas 2006 m. liepos mėnesį (kai atsakovas sulaukė pilnametystė) sudarė 961,87 Eur (3318,48 Lt). Pripažino, kad ieškovas vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiam atsakovui, todėl ieškinio netenkino.

Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas V. G. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo V. G. ieškinį pilnai patenkinti. Prie skundo pridėjo papildomus rašytinius įrodymus.Nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, kad pilnamečių vaikų pareiga gerbti tėvus yra įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje. Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti tėvus pagal įstatymą, jei jie atitinka dvi sąlygas - yra nedarbingi ir jiems reikalingas išlaikymas, trečia sąlyga – pilnamečiai vaikai išgali teikti materialinę pagalbą. Svarbu nustatyti, ar tėvai nevengė tėvo pareigų vaikų atžvilgiu.Ieškovo pajamos yra 159,24 Eur, jis yra išsituokęs. Gyvena vieno kambario nuomojame bute, jam reikalingas nuolatinis ambulatorinis gydymas, parama ir priežiūra, nes gyvena vienas, yra silpnos sveikatos, dėl to negali turėti papildomų pajamų, o valstybės teikiamos paramos nepakanka pragyvenimui ir tinkamam gydymuisi. Ieškovo prašoma iš sūnaus priteisti suma 100 Eur nėra per didelė ir atsakovas, būdamas darbingas, gali būti pajėgus mokėti šią sumą. Atsakovas turi savarankišką gyvenimą, augina nepilnametį sūnų, tačiau turi pareigą ir pasirūpinti savo tėvais.Apeliantas nurodo, kad jis stengėsi rūpintis vaikais, norėjo juos auklėti, tačiau tam trukdė buvusi sutuoktinė T. G.. Savo teises ir pareigas gynė teisme, tačiau teismas ieškovo ieškinį dėl bendravimo su sūnumi atmetė. Nurodo, kad jis sūnų auklėjo, bendravo, teikė išlaikymą, net ir tapus jam pilnamečiu kiek galėdamas padėjo.2009 m. alimentinis įsiskolinimas buvo padengtas, jis 2010-2013 m. rėmė savo buvusią sutuoktinę Tatjaną, kuri pinigus naudojo kartu su sūnumi F.. Pridėti prie apeliacinio skundo mokėjimo nurodymai patvirtina, kad išlaikymas sūnui ir parama buvusiai sutuoktinei buvo teikiama. Jo prašymas priteisti paramą yra kompensacinio pobūdžio. Apeliantas kitų pajamų, be 153,95 Eur gaunamos invalidumo/netekto darbingumo pensijos, negauna. Jokio registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Patiria išlaidas už buto išlaikymą, medikamentus. Negalėdamas pragyventi, paėmė greituosius kreditus (150, 100,58 Eur). Nurodo, kad jam maistui reikia 200 Eur, drabužiams, avalynei 30 Eur, higienos, ryšio ir transporto priemonėms 10 Eur, vaistams, papildams 20 Eur, būsto išlaikymo 35 Eur. Ieškovas reikalauja paramos tik iš sūnaus F., nes pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų įvykdė. Iš dukters išlaikymo neprašo, nes jai išlaikymo neteikė.Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso toliau - CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. CPK 314 straipsnyje įvirtintas naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas, kurio išimtys gali būti pateisinamos tik tuo, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrus įrodymus atsisakė priimti ir tirti arba būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus atsirado vėliau, t.y. jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Prie apeliacinio skundo apeliantas pateikė naujus rašytinius įrodymus (teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos, mokėjimo pavedimų kvitus). Pateiktas teismo sprendimas patvirtina ieškovo ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl ieškovo bendravimo su vaikais aplinkybių, todėl teismas jį priima ir vertina, o pateiktus kvitus atsisako priimti, nes šie mokėjimai buvo atlikti 2010-2013 m. buvusiai sutuoktinei, o ne sūnui. Be to, ši aplinkybė nebuvo nustatinėjama pirmosios instancijos, todėl nebegali būti nustatinėjama apeliaciniame procese. Tokia situacija lemtų poreikį ne patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bet išnagrinėti bylą iš naujo ir ne tik byloje nagrinėtais, tačiau ir naujais aspektais. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. G. yra gimęs (duomenys neskelbtini), jam neterminuotai nustatytas 35 proc. darbingumas, jis tik iš dalies darbingas. Ieškovas yra išsituokęs 1992 m., negyvena kartu su buvusia sutuoktine nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovas gauna 159,24 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensiją, registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, turi du pilnamečius vaikus: F. G. ir V. G.. Ieškovas prašo jam tik iš sūnaus priteisti po100 Eur kas mėnesį išlaikymą. Vaikų ir tėvų tarpusavio prigimtiniai ryšiai sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad LR Konstitucijos 38 str. 6 d. ir CK 3.162 str. įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kai asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003) .Kaip teisingai nurodo apeliantas, CK 3.205 straipsnis nustato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo išlaikymo reikalingus tėvus. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t. y. senatvės pensininkai arba invalidai. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas išlaikymas. CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas yra reikalingas paramos, nes jo gaunamos pajamų 159 Eur pašalpos neužtenka pragyventi ir patenkinti būtiniausius poreikius. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Tačiau teismas pažymi, kad ieškovas pats nepakankamai rūpinasi savo gerove, žinodamas, kad gali gauti paramą vaistams, ja nesinaudoja, atsisako socialinės pagalbos darbuotojų teikiamų paslaugų.Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl ieškovo, kaip tėvo, pareigų vaikams atlikimo tinkamumo.Apeliantas tvirtina, kad jis tinkamai vykdė savo tėvo pareigas: teikė išlaikymą, nurodo, kad jis turėjo norą bendrauti ir stengėsi tai daryti, tačiau tam trukdė buvusi sutuoktinė. Bandė savo teisę bendrauti su vaiku apginti civilinio proceso tvarka, tačiau teismo sprendimas nebuvo jam palankus. Apeliacinės instancijos nesutinka su ieškovo nurodytais argumentais. Ginčo atveju nustatyta, kad apeliantas neaugino, nesirūpino, neauklėjo, atsakovą užaugino viena motina. Ieškovo santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), atsakovui esant 4 metų amžiaus. Iš ieškovo ir liudytojos, buvusios jo sutuoktinės, paaiškinimų nustatyta, jog nutraukę santuoką atsakovo tėvai gyveno kartu po santuokos nutraukimo iki 1994 m. spalio 26 d. Alimentai sūnui išlaikyti buvo priteisti 1995 m. balandžio 20 d. teismo nutartimi.Nors apeliantas teigia, kad jis teikė sūnui išlaikymą, tačiau bylos duomenys ir jis pats teismo posėdyje patvirtino, kad geranoriškai išlaikymo neteikė. Išlaikymas buvo išieškomas priverstinai, išlaikymo įsiskolinimas 2006 m. liepos mėnesį, kai atsakovas sulaukė pilnametystės sudarė 961,87 Eur, kuris galutinai buvo padengtas 2009 m. rugsėjo mėnesį. Tai, kad išlaikymas buvo priteistas ir išieškotas priverstine tvarka, o ne dėl jo šalys susitarė gražiuoju, patvirtina, kad jis savo pareigos išlaikyti nepilnametį savo sūnų tinkamai nevykdė. Priverstinis išlaikymo išieškojimas nustatytomis aplinkybėmis negali būti prilyginamas tinkamu tėvo pareigų vykdymu. Be to, susidaręs išlaikymo įsiskolinimas patvirtina, kad vaiką išlaikymo našta teko vienai buvusiai ieškovo sutuoktinei. Ieškovas ilgą laiką atlikinėjo bausmę dėl nusikaltimų padarymo, todėl negalėjo teikti pakankamą materialinę pagalbą nepilnamečiam sūnui.Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams nesvarbu, kad tėvai gyvena skyrium (CK 3.156 str.). Taigi, apelianto, kaip tėvo, pareigos neapsiriboja vien išlaikymo teikimu, apeliantas turėjo pareigą atsakovą auklėti, prižiūrėti, juo rūpintis ir sudaryti palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis. Pažymėtina, kad tėvui gauti iš vaiko išlaikymą yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinosi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams. Nors ieškovas nurodo, kad jis norėjo su vaikais bendrauti ir juos auklėti, tik tam trukdė buvusi sutuoktinė, šie apelianto teiginiai prieštarauja jo paties pateiktiems rašytiniams įrodymams. Ieškovas nuo 1996-01-19 iki 1999-02-23 ir nuo 2003-01-28 iki 2013-06-21 atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę už tyčinius nužudymus, taigi didžiąją sąmoningo vaiko gyvenimo dalį jis praleido įkalinimo įstaigoje ir dėl savo netinkamo gyvenimo būdo, pats neturėjo galimybės bendrauti, palaikyti ryšius su sūnumi, jį auklėti.Iš apelianto pateikto 2001 m. rugsėjo 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo nustatyta, kad pats ieškovas nesilaikė Vaiko teisių tarnybos nustatytos tvarkos bendravimo tvarkos, su vaikais nebendravo, neatliko savo pareigos auklėti, prižiūrėti, rūpintis vaikais, trumpalaikiai pasimatymai sūnui padarė blogą įtaką, pats sūnus kategoriškai atsisakė bendrauti su tėvu. Sūnus F. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad tėvas juo nesirūpina, jį gąsdina (papjauti su peiliu), sūnus jo bijo ir nenori su juo visiškai bendrauti. Tėvas jį išvarė ir liepė daugiau neateiti. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad ieškovas, kuomet neatlikinėjo laisvės bausmės, taip pat savo tėvo pareigų tinkamai nevykdė. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti tų aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra.Byloje apklausta liudytoja T. G., buvusi ieškovo sutuoktinė, patvirtino, kad išsituokė su ieškovu dėl jo žiauraus elgesio su ja ir vaikais. Ieškovas prie vaikų auklėjimo po santuokos nutraukimo visiškai neprisidėjo, išskyrus, tai, kad priverstinai iš jo buvo išieškoti alimentai. Gyvenant santuokoje, atsakovas dirbo epizodiškai, prie bendro ūkio prisidėdavo mažai. Netikėti liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo. Įvertinusi minėtų aplinkybių visetą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčo atveju yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog apeliantas tinkamai neatliko savo pareigų nepilnamečiam atsakovui, todėl jo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra faktinio ir teisinio pagrindo.Kiti apelianto nurodyti argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.Atmetus apeliacinį skundą apelianto bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 88 str., 93 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.