Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui adv. Aleksandrui Kočegarovui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Mindaugui Špūrui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. L. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato Atkūrimo įstatymas, kuris nuo 1997-07-09 pakeitė netekusį galios 1991-06-18 įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atstatymo įstatymas). Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Pagal nuo 2004-10-24 galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Subjektai, kuriems įstatymų leidėjas įtvirtino teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, nurodyti Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, <..>, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento <...> sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) <...>; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) <..>; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jei teismas, nagrinėdamas asmens prašymą dėl praleisto termino paduoti kompetentingai institucijai prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nustato, jog pareiškėjas iki įstatymu nustatyto prašymų pateikimo termino (2001-12-31) pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnį neturėjo subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, šios aplinkybės nustatymas teismui yra pagrindas atmesti prašymą dėl termino atnaujinimo iš viso nenagrinėjant pareiškėjo argumentų dėl termino paduoti prašymą praleidimo priežasčių. Jei asmuo iki įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino (2001-12-31) neįgijo subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, toks asmuo negali būti laikomas praleidusiu Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus ir siekti atnaujinti terminą įgyvendinti tokią teisę, kurios jis iki įstatymu nustatyto termino nebuvo įgijęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A11-912-2007; A146-130/2008; A502-881/2008; A146-1075/2009; A261-917/2009; A525-1455/2009; A146-87/2010; A261-2369/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus prašymo dėl nuosavybės teisių į buvusios savininkės J. J. (ikisantuokinė pavardė B.) valdytą žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), padavimui ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui. Iš giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų matyti, kad pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į savo motinos A. M. (ikisantuokinė pavardė B.) sesers J. J. (ikisantuokinė pavardė B.) iki nacionalizacijos valdytą žemę (b. l. 5-7, 19-22). J. J. mirė 1997-02-14 (b. l. 9), nepadavusi prašymo atkurti nuosavybės teises į valdytą žemę. Po J. J. mirties jos palikimą priėmė J. J., faktiškai pradėdamas palikimą valdyti (b. l. 13, 2014 m. vasario 11 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-419-647/2014). Kadangi J. J. testamento nebuvo sudariusi, pareiškėja nepatenka į pretendentų, nurodytų Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ratą. Po J. J. mirties prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos valdytą žemę turėjo teisę paduoti Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti asmenys – sutuoktinis, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai). Byloje yra duomenys, kad J. J. sūnus – J. J. (b. l. 8), todėl po motinos mirties būtent jis turėjo teisę paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į motinos iki nacionalizacijos valdytą žemę. J. J. mirė 2002-12-24 (b. l. 10), pasibaigus Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, tačiau iki šio termino pabaigos (2001-12-31) prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į motinos valdytą žemę nepadavė.

Taigi matyti, kad pareiškėja iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001-12-31) neįgijo savarankiškos subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą nei vienu iš Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose numatytų pagrindų. Nors byloje yra duomenys, kad po J. J. mirties 2002-12-24 pareiškėja priėmė jo palikimą (b. l. 12), tačiau ši aplinkybė leistų pareiškėjai pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą mirusiojo J. J. vardu ir nuosavybės teisių perdavimą jai kaip įpėdinei, tačiau tik tokiu atveju, jei J. J. iki įstatymu nustatyto termino (2001-12-31) būtų padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises. Žemės savininko vaikui (šiuo atveju J. J.) nepadavus prašymo atkurti nuosavybės teises ir mirus po nustatyto termino, iki kada jis galėjo pretenduoti atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jo paveldėtojui (šiuo atveju pareiškėjai) nenumatyta galimybė atnaujinti terminą, nes tai būtų susiję su jo subjektiškumo atsiradimu po įstatyme numatyto termino (šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2683/2012, kt.)

Teismui nustačius, kad pareiškėja iki įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo termino pabaigos (2001-12-31) pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnį neįgijo savarankiškos subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, ši aplinkybė yra pagrindas atmesti prašymą dėl termino atnaujinimo kaip nepagrįstą, nenagrinėjant pareiškėjos argumentų dėl termino paduoti prašymą praleidimo priežasčių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjos S. L. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.